„Pirmininkas patenkino vyriausybės prašymą atšaukti [Bendruomenių] Rūmus 2020 metų gruodžio 30 dieną 9 val. 30 min., kad parlamentarai aptartų įstatymus dėl susitarimo su ES įsigaliojimo JK teisėje“, – sakoma ketvirtadienį paskelbtame Bendruomenių Rūmų pareiškime.

Britanijos pagrindinė opozicinė Leiboristų partija paskelbė balsuosianti už ministro pirmininko Boriso Johnsono (Boriso Džonsono) susitarimą su ES dėl prekybos po „Brexito“.

„Šiandien galiu pasakyti, kad kai šis susitarimas bus pateiktas parlamentui, leiboristai sutiks su juo ir už jį balsuos“, – ketvirtadienį sakė partijos lyderis Keiras Starmeris (Kiras Starmeris).

Jis sakė, kad tai atitinka nacionalinius interesus, nes alternatyva yra „Brexitas“ be susitarimo, tačiau pabrėžė, kad susitarimas nėra toks, kokį žadėjo vyriausybė, ir išreiškė nuogąstavimų dėl pasirengimo pasitraukti iš ES bendrosios rinkos.

ES ir JK ketvirtadienį po kone 10 mėnesių trukusių derybų pasiekė susitarimą dėl prekybos ryšių po „Brexito“, padėsiantį sušvelninti ekonominį smūgį Britanijai pasitraukus iš Bendrosios rinkos ir muitų sąjungos.

Derybos pirmadienį tęsėsi Briuselyje, praėjusią savaitę abiem pusėms negebėjus pasiekti kompromiso dėl opiausių klausimų – vienodų konkurencijos sąlygų ir žvejybos teisių.

Didžioji Britanija iš ES išstojo šių metų sausį, tačiau abiem pusėms vis dar nepavyksta sudaryti susitarimo, įsigaliosiančio pasibaigus pereinamajam laikotarpiui.

„Mums tikrai liko paskutinė savaitė ar 10 dienų, o jei kitą savaitę ar per 10 dienų nebus didelio proveržio, manau, kad tikrai turėsime bėdų ir dėmesys nukryps į pasirengimą išstoti be susitarimo ir dėl to kilsiančius sutrikimus“, – Airijos radijo stočiai „Newstalk“ sakė S. Coveney'is.

„Manau, kad Didžiosios Britanijos vyriausybė supranta, ko reikia, kad šią savaitę būtų sudarytas susitarimas, tačiau tikrasis klausimas yra tas, ar tam yra politinio apetito. Manau, kad susitarimą turėsime, jau kurį laiką laikausi tokios prognozės, tačiau nebūsiu šokiruotas, jei viskas sugrius“, – pridūrė jis.

Britų pareigūnai keliskart yra sakę, kad bet koks susitarimas turėtų gerbti šalies suverenitetą, tačiau ES savo ruožtu teigia, kad šalies artumas blokui reiškia tai, kad Briuselis negali sudaryti tokio susitarimo, kokį turi su kitomis valstybėmis, pavyzdžiui, Kanada.

„Mūsų raudonosios linijos nepasikeitė, ir mes ruošiamės bet kokiai baigčiai, – „Sky News“ sakė JK sveikatos apsaugos sekretorius Mattas Hancockas. – Žinoma, norėtume sudaryti susitarimą, tačiau tai spręs europiečiai, jei jie norės daryti reikalingą pažangą.“

Derybos tarp Londono ir Briuselio dėl tų pačių klausimų įstrigusios jau kelis mėnesius. Abi pusės yra paraginusios viena kitai nusileisti, kad būtų padarytas proveržis ir įmonės turėtų aiškumo, kas įvyks kitų metų pradžioje.

Aukšto rango ES diplomatas, nenorėjęs atskleisti savo pavardės, sakė, kad abi pusės „vis dar kiek per toli nutolusios viena nuo kitos, kad galėtų jaustis patogiai“, ir pakartojo, jog Didžioji Britanija turi padaryti pasirinkimą, kadangi „tvarkaraštis yra labai įtemptas“.

Vyriausiasis ES derybininkas Davidas Frostas sekmadienį sakė, kad, nors pastarosiomis dienomis buvo padaryta tam tikra pažanga ir abi pusės yra parengusios panašius preliminarius susitarimų tekstus, dėl kai kurių jų dalių dar nebuvo susiderėta.

„Mums gali nepavykti, – sakė D. Frostas. – Stengiamės sudaryti susitarimą, tačiau vienintelis galimas susitarimas yra tas, kuris atitinka mūsų suverenitetą ir perima mūsų įstatymų, prekybos ir vandenų kontrolę.“

„Šįryt Komisija nusprendė oficialiai informuoti JK vyriausybę apie pažeidimą. Tai yra pirmasis pažeidimo proceso žingsnis“, – sakė U. von der Leyen.

„Šiuo laišku raginame JK vyriausybę per mėnesį pateikti savo paaiškinimus“, – teigė EK pirmininkė.

Savo ruožtu Londonas gynė savo priimtą įstatymą, kuris JK vyriausybei suteikia galimybę apeiti „Brexito“ sutartį, nepaisant ES kritikos.

„Mes turime sukurti teisinį saugumo tinklą, kuris apsaugotų JK vidaus rinkos vientisumą, užtikrintų, kad ministrai visada galėtų laikytis savo įsipareigojimų Šiaurės Airijai, ir saugotų taikos proceso metu pasiektą pažangą“, – teigė JK vyriausybės atstovas, pabrėždamas, kad Londonas oficialiai atsakys į ES pradėtą teisinį procesą.

Jungtinė Karalystė iš ES išstojo sausio pabaigoje. Tiesa, iki šių metų pabaigos galioja pereinamasis laikotarpis, kurio metu kasdienis britų gyvenimas iš esmės nesikeičia.

JK vis dar priklauso ES bendrajai rinkai ir muitų sąjungai, laikosi ES įstatymų ir moka įmokas į Bendrijos biudžetą.

Vis dėlto, jei nepavyks pasiekti susitarimo dėl tolesnių santykių, įvyks vadinamasis „Brexitas“ be sutarties, sukelsiantis didžiulių ekonominių problemų.

Nuo sausio, kai JK išstojo iš ES, derybose dėl tolesnių dvišalių prekybinių santykių daug pažangos nepasiekta, o pastaruoju metu kilo didelis ginčas dėl Londono svarstomo Vidaus rinkos įstatymo projekto, leisiančio apeiti „Brexito“ sutarties punktus.

Abi pusės teigia, kad susitarimą būtina pasiekti iki spalio, antraip sausio 1 d. baigsis pereinamasis „Brexito“ laikotarpis, o JK ir ES prekybiniai santykiai bus reguliuojami pagal Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisykles.

Atvykdamas į Londoną deryboms su JK atstovais ir paklaustas, kaip vertina galimybes pasiekti susitarimą, M. Barnier teigė: „Aš esu pasiryžęs.“

„Išliekame ramūs, pagarbūs, realistiški ir tvirti“, – sakė jis, atsisakydamas komentuoti JK Vidaus rinkos įstatymo projektą.

Manoma, kad įstatymo projektas bus priimtas, nes premjeras Borisas Johnsonas pasiekė kompromisą su anksčiau jam nepritarusiais konservatorių partijos parlamentarais. Jis pateikė projekto pataisą, pagal kurią kiekvieną išstojimo susitarimo pakeitimą turės tvirtinti parlamentas.

B. Johnsonas nori sukurti teisinį „saugumo tinklą“, kuris suteiks jam galių apeiti kai kuriuos „Brexito“ susitarimo punktus, numatančius po „Brexito“ skirtingas muitinės taisykles Šiaurės Airijoje ir likusioje JK dalyje.

Šiais „Brexito“ susitarimo punktais numatoma užkirsti kelią pasienio patikrai ties Šiaurės Airijos ir ES valstybės narės Airijos siena.

Įstatymo projekto kritikai, įskaitant penkis buvusius JK premjerus ir keletą aukšto rango konservatorių politikų, perspėjo B. Johnsoną, kad dalies „Brexito“ susitarimo apėjimas galimai pažeistų tarptautinę teisę ir sumažintų ES ir kitų partnerių pasitikėjimą Jungtine Karalyste.

Pirmadienį buvusi premjerė Theresa May teigė, kad bandomas priimti įstatymo projektas „kelia pavojų JT vientisumui“.

„Su kiekviena praeinančia diena šansai laiku pasiekti susitarimą tikrai pradeda blėsti“, – sakė ji savo pirmajame metiniame pranešime.

„Derybos visuomet sunkios ir mes prie to pratę,... bet derybos nejudėjo į priekį, kaip būtume norėję. Ir dėl to mums lieka labai mažai laiko“, – sakė ji.

U. von der Leyen perspėjo, kad JK ministro pirmininko Boriso Johnsono (Boriso Džonsono) bandymas panaikinti kai kurias išstojimo sutarties, kurią jis pasirašė pernai, dalis yra neteisėtas ir nepriimtinas.

„Dėl išstojimo sutarties reikėjo derėtis trejus metus, – sakė ji. – Ir mes dėl jos dirbome negailestingai, eilutė po eilutės, žodis po žodžio, ir drauge mums pavyko.“

Rezultatas „užtikrina mūsų piliečių teises, finansinius interesus, bendrosios rinkos vientisumą ir, ypač svarbu, Didžiojo penktadienio susitarimo“, užbaigusio 30 metų trukusius neramumus Šiaurės Airijoje, gyvavimą, pažymėjo EK vadovė.

ES ir Britanija „drauge sutarė, kad tai geriausias ir vienintelis būdas užtikrinti taiką Airijos saloje“, ir blokas to „niekada neatsisakys“, Europos Parlamentui sakė U. von der Leyen.

„Šią sutartį ratifikavo šie rūmai (Europos Parlamentas) ir [britų] Bendruomenių Rūmai, – pabrėžė ji. – Jos negalima vienašališkai keisti, nepaisyti ar neteisingai naudoti. Tai teisės, pasitikėjimo ir sąžiningumo klausimas.“

Jei Jungtinės Karalystės Bendruomenių Rūmai nepritars „Brexit“ susitarimui, „atsidursime itin komplikuotoje situacijoje“, sakė J. C. Junckeris, eidamas iš Europos Sąjungos viršūnių susitikimo, kuriame bloko lyderiai patvirtino susitarimą.

Britų parlamentas dėl šio susitarimo turėtų balsuoti šeštadienį.

Štai pagrindinės susitarimo sąlygos ir kompromisai, į kuriuos teko leistis abiem šalims.

Šiaurės Airija

Derantis dėl naujojo susitarimo sunkiausia buvo pasiekti konsensusą dėl JK priklausančioje Šiaurės Airijoje po „Brexit“ galiosiančios tvarkos. Būtent šiomis nuostatomis naujas dokumentas labiausiai skiriasi nuo pernykštės „skyrybų sutarties“, kurią britų parlamentarai triskart atmetė.

Atnaujinto susitarimo sąlygos numato, kad Šiaurės Airija išliks Britanijos muitų teritorijoje, tačiau realybėje tarp šios JK provincijos ir pagrindinės teritorijos bus nubrėžta savotiška muitų siena.

Pagal tokią hibridinę sistemą į Šiaurės Airiją iš ES nepriklausančių šalių, tokių kaip JAV, atvežamoms prekėms būtų taikomos Britanijos muitų taisyklės, o per Airiją į Europą eksportuojamai produkcijai – ES nuostatos.

Šiaurės Airija laikytųsi kai kurių Bendrijos standartų, kad būtų lengviau siųsti į Airiją ir iš jos gauti maistą, gyvūnus ir leidžiamas pramonines prekes.

Už patikrinimus būtų atsakingos britų institucijos, tačiau ES turėtų teisę reikalauti, kad jos pareigūnai stebėtų, ar laikomasi bloko taisyklių.

Sutikimas

Londonas ir Briuselis sutiko, kad Šiaurės Airija turėtų „demokratiškai duoti sutikimą“ dvilypių muitų taisyklių sistemai.

Provincijos asamblėja turėtų paprasta balsų dauguma pratęsinėti šių taisyklių taikymą kas ketverius metus, arba kas aštuonerius, jei tam tvirtai pritartų vietos bendruomenės.

Jei įstatymų leidėjai nubalsuotų prieš, taisyklės nustotų galioti po dvejų metų – taigi, abi šalys turėtų laiko rasti tinkamą alternatyvą.

Pirmas balsavimas būtų surengtas praėjus ketveriems metams po pereinamojo laikotarpio pabaigos.

Pereinamasis laikotarpis

Šis laikotarpis, kai viskas iš esmės vyktų pagal dabartines taisykles, tęstųsi iki 2020 metų pabaigos. Jis galėtų būti abiejų šalių sutikimu pratęstas dar vieniems ar dvejiems metams.

Tokia pati nuostata buvo ir ankstesnėje „Brexit“ sutartyje.

Pridėtinės vertės mokestis

Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) taikymas buvo techniniu požiūriu sudėtingas klausimas, kuris buvo išspręstas tik pačioje derybų pabaigoje. Skirtumai PVM režimuose reikštų, kad tarp Airijos ir Šiaurės Airijos veikiausiai atsirastų reali siena – tokio scenarijaus abi šalys norėjo išvengti bet kokia kaina.

Taigi, Šiaurės Airijoje ir toliau būtų taikomos Bendrijos PVM taisyklės, tačiau už šio mokesčio taikymą ir surinkimą būtų atsakingi Britanijos muitininkai.

Kompromisai

Briuselis pažymi, kad derinant naująją sutartį leidosi į kompromisą ir atsisakė savo ankstesnio reikalavimo, kad Šiaurės Airija liktų ES muitų sąjungoje. Šis reikalavimas buvo neatsiejama vadinamosios „apsidraudžiamosios priemonės“ (angl. backstop) dalis, dėl kurios ankstesnė „Brexit“ sutartis buvo tokia nepopuliari Londone.

ES taip pat sutiko suteikti Šiaurės Airijos asamblėjai sutikimo teisę, taip pat pritarė mechanizmui, leidžiančiam atšaukti salai taikomas nuostatas, o ne, kaip „apsidraudžiamosios priemonės“ atveju, potencialiai taikyti jas neribotą laiką.

Tuo metu JK atsisakė reikalavimo leisti jai tikrinti iš Šiaurės Airijos į likusią Britanijos teritoriją ir atgal gabenamas prekes.

Londonas taip pat atšaukė savo ankstesnį siūlymą dėl Šiaurės Airijos sutikimo, ir sutiko spręsti šį klausimą paprasta dauguma per balsavimą asamblėjoje, užuot suteikiant veto teisę mažumai priklausantiems junionistams.

Britanija taip pat sutiko, kad ES tam tikru lygiu prižiūrėtų padėtį Šiaurės Airijoje.

Galutiniam jo įgyvendinimui trūksta tik Europos Parlamento ir Jungtinės Karalystės parlamento ratifikavimo.

Lietuvos vadovo teigimu, esamas susitarimas yra gera žinia Europos Sąjungos narėms.

„Europos Sąjunga vienbalsiai sutarė, kad susitarimas veda į konstruktyvų „Brexit“ scenarijų, kuris užtikrins visos Bendrijos, įskaitant ir Lietuvos, interesus. Lietuvai itin svarbu ir toliau išlaikyti dinamiškus Lietuvos ir Jungtinės Karalystės santykius saugumo, gynybos, finansų, ekonomikos, prekybos srityse. Šis sutarimas, jei jis bus patvirtintas Europos Parlamento ir Jungtinės Karalystės parlamento, svarbus ir tuo, kad jis leis užtikrinti Lietuvos piliečių, gyvenančių Jungtinėje Karalystėje, teises“, – G. Nausėdą cituoja Prezidento komunikacijos grupė.

Vykusiame Šiaurės ir Baltijos valstybių vadovų susitikime, kuriame dalyvavo ir Airijos ministras pirmininkas, aptarti ES daugiametės finansinės perspektyvos, strateginės darbotvarkės, plėtros, „Brexit“ ir klimato kaitos klausimai.

Kaip ELTA jau skelbė, ES šalių lyderiai pritarė naujam „Brexito“ susitarimui su Didžiąja Britanija ir pažadėjo paramą, kad jis lapkričio 1-ąją įsigaliotų.

Prieš tai ketvirtadienį paskelbta, kad Europos Sąjungos ir Didžiosios Britanijos derybininkai sutarė dėl naujos „Brexito“ sutarties. Tai patvirtino britų premjeras Borisas Johnsonas ir Europos Komisijos pirmininkas Jeanas Claude'as Junckeris.

Susitarimas pasiektas prieš pat ES viršūnių susitikimo Briuselyje pradžią.

B. Johnsonas nori išvesti šalį iš ES spalio 31-ąją. Jis ne kartą grasino Bendrijai netvarkingu „Brexitu“. Tokiu atveju ekspertai prognozavo chaosą ekonomikoje ir kitose gyvenimo srityse.