Kumitė rungties moterų varžybose Lietuvai atstovaus 6 sportininkės, kurios priskiriamos ir prie viso turnyro favoričių.

Geriausi planetos kovotojai Lietuvos laiku kovas pradės ankstų šeštadienio rytą, o mes šiandien atidžiau žvilgtelsime į mūsų šalies moterų komandos pirmąsias varžoves ir tikslus.

WKO prezidento komplimentai

Pasaulio čempionatuose be svorių kategorijų pagrindiniais pretendentais į galutinę pergalę dažnai vadinami geriausi sunkiasvoriai. O 2022 metais pasaulio čempionais tiek moterų, tiek vyrų sunkiasvorių kategorijose tapo lietuviai – Brigita Gustaitytė ir Eventas Gužauskas.

Šią aplinkybę savo interviu prieš pasaulio čempionatą akcentavo ir Pasaulio karatė organizacijos (WKO) prezidentas Kenji Midori.

„Pasaulio čempionate Lenkijoje penkis titulus iškovojo Japonijos sportininkai, tačiau verta pastebėti, kad abejose sunkiasvorių kategorijose laimėjo lietuviai. Šių metų turnyras Japonijai bus tikriausiai didžiausias iššūkis, – kalbėjo K. Midori. – Moterų varžybose pagrindinės figūros tikriausiai bus pasaulio čempionė B.Gustaitytė ir 18-metė pasaulio čempionato debiutantė iš Japonijos Mihiro Suzuki. Vis dėlto sunku ką nors prognozuoti aukščiausio lygio varžybose. Dėl pirmųjų vietų virs nuožmios kovos.“

Lauks Ukrainos arba Vokietijos atstovė

B. Gustaitytė (trenerė – Edit Abraham) pasaulio čempionato pirmąjį etapą stebės iš šalies, o 1/16 finalo etape susitiks su ukrainiete Anastasija Nesterenko arba Vokietijai atstovaujančia Anastasija Michailova.

Aštuntfinalyje vienos iš šių trijų kovotojų lauks japonės Reimi Asako ir lenkės Katarzynos Jaškowskos dvikovos laimėtoja.

„Ukrainietė – panašaus sudėjimo kaip ir aš, tad kova galėtų būti „patogi“, – apie galimą pirmąją varžovę sakė pasaulio čempionė. – Vokietijai atstovaujanti mergina yra stipri bei greita, tačiau daug žemesnė ir lengvesnė. Tad kova būtų panaši kaip būna su japonėmis.“

Kalbėdama apie savo tikslą, prie favoričių priskiriama sportininkė išsireiškė taip: „Per pastaruosius keletą metų keitėsi mano kovos stilius, tad noriu parodyti šio ilgo bei nuoseklaus pasiruošimo rezultatą.“

Prieš metus pasaulio čempionato svorio kategorijos virš 60 kg varžybų ketvirtfinalyje vilnietė nugalėjo japonę Kokoną Nomurą, pusfinalyje pranoko itin tituluotą bulgarę Ivanką Popovą, o finale palaužė lenkę Moniką Zielinską.

Japonių iššūkiai

Rimtą argumentą savo pusėje turi ir Marija Sekunda (treneriai – Lukas Kubilius ir Margarita Čiuplytė), šiemet triumfavusi Europos čempionato svorio kategorijos virš 65 kg varžybose. Finale ji nugalėjo būtent galimą B. Gustaitytės varžovę K. Jaškowską.

Tiesa, 19-metei Lietuvos atstovei pasaulio čempionate iš karto teks susikauti su šeimininkų rinktinės nare Airi Kan.

„Tai bus mano pirmas kartas, kai kovosiu su japone, manau, bus labai įdomu, – sakė Europos čempionė. – Ji yra gan greita, kaip ir priklauso japonams.“

2022-ųjų pasaulio čempionate pirma pažintis su japone nepavyko Brigitai Svinkūnaitei (treneris – Ričardas Poška), pastaraisiais metais dominuojančiai Europos čempionatų svorio kategorijoje iki 50 kg. Planetos pirmenybėse jai nepavyko prilygti Misaki Utsunomiyai, kuri vėliau ir tapo čempione.

Šiemet kaunietė Europos čempionato finale nepaliko vilčių jau minėtai A. Michailovai.

Dabar B. Svinkūnaitės pasaulio čempionate iš karto laukia dar viena akistata su karatė gimtinės atstove – Sayaka Kato.

„Varžovė yra išanalizuota, planą turime. Koncentruojuosi į save, savo nusiteikimą bei vidinę būseną, nes tai yra pagrindas šiame čempionate. Visi ten – čempionai, visi – geri kovotojai, norėdamas laimėti, turi eiti ir daryti savo darbą. Labai nekantrauju“, – sakė kaunietė.

Jei pavyktų įveikti pirmąją varžovę, B. Svinkūnaitės aštuntfinalyje galėtų laukti susitikimas su K. Midori išskirta M. Suzuki.

Dar viena Tekančios saulės šalies atstovė iš karto stos Valentynos Kurmin (treneris – Jevgenijus Jurutas) kelyje. Vilnietei teks lipti ant tatamio su Momo Fujihara ir tai bus taip pat pirmoji jos kova su japone.

„Jos kovos stilius, bėgant metams, keitėsi, – apie varžovę sakė V. Kurmin. – Dabar tai yra stiprūs rankų smūgiai, nuolatinis priešininko spaudimas. Ant tatamio pamatysime, kaip viskas yra iš tikrųjų.“

Žinomos varžovės

Kitų dviejų Lietuvos sportininkių laukia susitikimai su gerai žinomomis oponentėmis iš Europos.

1/16 finalo etape Aneta Meškauskienė (treneriai – Eugenijus Šilaika ir Gediminas Varkala) susitiks su Marta Lubos iš Lenkijos.

„Mano tikslas pasaulio čempionate – nugalėti save, nugalėti varžoves ir pasimėgauti šiuo renginiu su komandos nariais, – sakė A. Meškauskienė. – Pirmoji mano varžovė yra greitai smūgiuojanti bei puikiai judanti sportininkė. Labai patyrusi ir protingai kovojanti, tačiau stipriai nesmūgiuojanti. Su ja jau kovojau Europos čempionato finale, esame ją gerai išanalizavę ir pasirinkę kovos taktiką.“

Julijos Balčiūtės (treneriai – L. Kubilius ir M. Čiuplytė) tame pačiame čempionato etape laukia susidūrimas su viena jaunųjų Europos karatė žvaigždžių Lili Mezo iš Vengrijos.

„Pirmoje kovoje susitiksiu su jauna ir perspektyvia kovotoja iš Vengrijos, tačiau esu susikoncentravusi į save ir nekantrauju lipti ant tatamio“, – tvirtino J. Balčiūtė.

Pasaulio pilno kontakto čempionatas Tokijuje rengiamas jau 13-ąjį kartą, o iki šiol tiek moterų, tiek vyrų turnyrus laimėjo tik šeimininkų atstovai. Lietuvos atstovams ant prizininkų pakylos pavyko prasibrauti 4 kartus. 2011 m. M.Čiuplytė, 2017 m. Donatas Imbras ir 2019 m. Inga Mikštaitė buvo antri, o 2015 m. L.Kubilius užėmė trečiąją vietą.

Čempionės sėkmė

Atvirame Šveicarijos jaunimo ir suaugusiųjų kiokušin karatė čempionate dalyvavo 32 mūsų šalies sportinininkai.

Suaugusiųjų varžybose pasaulio čempionė Brigita Gustaitytė (svorio kategorija per 65 kg, Vilniaus „Budoraׅ“, treneriai Donatas Imbras ir Edit Abraham) pademonstravo puikią sportinę formą, dvikovas užbaigusi anksčiau laiko.

Ketvirtfinalyje Brigita įveikė italę Anną Torresin, pusfinalyje – šveicarę Siną Burri, o finale – daug patirties aukščiausio rango varžybose sukaupusią Europos vicečempionę ispanę Marią Adrią Ruiz.

Vilniaus „Saulės ženklo“ (treneris Paulius Klapatauskas) kovotojai viešėjo Sakartvele, kur išmėgino jėgas „Batumi Open“ turnyre.

Gerda Pekarskaitė (svorio kategorija iki 60 kg) pusfinalyje nusileido patyrusiai kroatei Nikai Jakubovič, o Agnė Lavrinovičiūtė (per 60 kg) finale – tituluotai vengrei Csengei Toth.

Dalyvių antplūdis

Žešuve (Lenkija) surengtame tarptautiniame turnyre „Carpathia Cup“ varžėsi net 742 kovotojai iš aštuonių šalių 83 klubų, tarp jų – 210 mūsų šalies sportininkų.

Tarptautiniame turnyre „Carpathia Cup“ varžėsi net 742 kovotojai iš 83 klubų.

Vaikų, jaunimo ir senjorų varžybose mūsiškiai iškovojo šešiolika čempionų titulų, o suaugusiųjų grupėje triumfavo penkis kartus.

Tarp moterų sėkmingai pasirodė Klaipėdos klubo „Shodan“ atstovės Viktorija Dambrauskaitė (iki 50 kg), Erika Rukšėnaitė (iki 65 kg).

Dar du finalai buvo lietuviški: Meda Balionytė (iki 60 kg, „Shodan“) įveikė savo klubo draugę Ievą Budrytę, o Europos čempionė Marija Sekunda (per 65 kg, „Shodan“) po lygios kovos – B. Gustaitytę.

Kovojo finaluose

Vyrų varžybose triumfavo Žygimantas Šniaukas (iki 85 kg, „Shodan“, treneris Lukas Kubilius): ketvirtfinalyje įveikė norvegą Jonasą Jensetą, pusfinalyje – vengrą Gergo Olahą, o finale – švedą Simoną Erikssoną.

Katos rungties vicečempionu Žešuve tapo Tomas Zienius (Kauno „Shori“, Valius Rudys), tik finale nusileidęs Europos čempionui Nikolajui Lunnui Jensenui (Danija).

Lietuvos kiokušin karatė kovotojai ruošiasi birželio 24–25 d. Debrecene (Vengrija) vyksiančiam Europos jaunučių, jaunių ir jaunimo čempionatui ir moterų varžyboms be svorio kategorijų, kuriose bus dalijami kelialapiai į pasaulio čempionatą Tokijuje (Japonija).

Pasaulio čempionatai vyksta kas ketverius metus, tačiau šių metų čempionatas dėl pandemijos buvo perkeltas iš 2021-ųjų. Pastarąjį kartą planetos čempionatas vyko 2017-aisiais Kazachstano sostinėje Astanoje. Ten moterų varžybų čempionėmis tapo keturios Japonijos kovotojos Miki Shoguchi (iki 50 kg), Juri Minamihara (50-55 kg), Chisaki Araki (55-60 kg) ir Emi Shogichi(virš 65 kg).

Tarp lietuvių 2017-aisiais geriausiai sekėsi Ingai Mikšaitei, kuri 55-60 kg svorio kategorijoje užėmė trečiąją vietą.

Šiemet į pasaulio čempionatą išvyko net 7 Lietuvos sportininkės: Brigita Svinkūnaitė („Rifas“; iki 50 kg), Evelina Bidžanova (Vilniaus „Atemi“; iki 55 kg), Valentyna Kurmin (Vilniaus „Ippon“; iki 55 kg), Rūta Brazdžionytė („Saulės Ženklas“; iki 60 kg), I. Mikštaitė (Kauno „Kariai“; iki 60 kg), Aneta Meškauskienė (Anykščių „Takas“; virš 60 kg) ir Brigita Gustaitytė (Vilniaus „Budora“; virš 60 kg).

„Visose kategorijose turime gerų galimybių, o rinktinėje yra ir daug patirties sukaupusių vyresnių kovotojų, ir pasaulio čempionato debiutančių. Mano nuomone, patirtis visada yra privalumas, į viską ramiau reaguoji, kai jau esi čia buvęs, žinai, kas laukia, – apie Lietuvos rinktinę sakė R. Poška. – Tikime savo sportininkėmis, laukiame kovų, neabejoju, kad visos jos gali iššauti. Jei mintys bus aštrios, o tikėjimas – didelis, tai gali būti svarbiausias ginklas.“

Favoritės – japonės

Svorio kategorija iki 50 kg bus vienintelė, kurioje dalyvaus titulą ginanti sportininkė – M. Shoguchi. Ją burtai suvedė į vieną tinklelio pusę su viena pajėgiausių kovotojų patyrusia ukrainiete Aliona Veresniak.

B. Svinkūnaitė su abiem šiomis sportininkėmis galėtų susitikti nebent finale, tačiau tam reikėtų laimėti 3 pirmąsias kovas. 19-metė kaunietė šiemet pirmą kartą netoli Kelcų esančiame Tarnuve tapo Europos čempione, o dabar turės galimybę jau aštuntfinalyje taip pat pirmą kartą susitikti su Japonijos kovotoja – Misaki Utsunomiya.

„Jų duomenys panašūs, varžovę matėme, nusprendėme, kad ji yra įveikiama. Jei galva gerai dirba, viskas įmanoma, – apie savo auklėtinės laukiantį išbandymą sakė R. Poška. – Brigitai viskas gerai prasidėjo Europos čempionatuose, tad ir pasaulyje ji gali gerai pasirodyti. B. Svinkūnaitė yra aštri, pergales Europos čempionate rinkosi tiek nokautais, tiek nokdaunais. Jei jautiesi kaip čempionas, tai koks skirtumas su kuo burtai suveda? Ką jau ten duoda, tą. Svarbiausias yra galvos klausimas – kokius klausimus sau užsiduodi ir kaip į juos atsakai.“

50-55 kg svorio kategorijos pirmajame etape V. Kurmin burtai suvedė su japone Yuku Yoshida, o E. Bidžanovos laukia akistata su kazache Dana Abduraimova.

Tarp šios svorio kategorijos dalyvių R. Poška išskyrę japonę Sayaką Kato is kartvelę Teoną Gazdeliani. Pirmoji yra 2013 metų lengvojo svorio pasaulio čempionė, 2017-aisiais 50-55 kg svorio kategorijoje ji tapo vicečempione, o 2019-aisiais absoliučios svorio kategorijos pasaulio čempionate Tokijuje pateko į ketvirtfinalį.

„Jokie papildomi komentarai čia nėra reikalingi, tai yra šios kategorijos favoritė, – tvirtino R. Poška. – T. Gazdeliani taip pat yra labai galinga kovotoja, savo meistriškumo lygį pasiekusi ne gimtajame Sakartvele, o gyvendama Ispanijoje.“

Būrys pretendenčių

55-60 kg svorio kategorijos pirmajame etape I. Mikštaitė susitiks su iraniete Rezvan Kosari Kakhki, o iš karto į antrąjį etapą patekusi R.Brazdžionytė lauks azerbaidžanietės Solmaz Zeynalli ir japonės Ayane Umezawos dvikovos laimėtojos.

Ketvirtfinalyje R. Brazdžionytės gali laukti akistata su viena geriausių Kazachstano kovotojų Joana Bielych. Ši sportininkė 2017-ųjų pasaulio čempionate su I. Mikštaite pasidalijo trečiąją vietą, o absoliučios svorio kategorijos pasaulio čempionate tai pačiai I. Mikštaitei nusileido ketvirtfinalyje.

Abi lietuves, J. Bielych bei absoliučios svorio kategorijos pasaulio čempionate ketvirtfinalį taip pat pasiekusią japonę Riri Ishiharą galima laikyti pagrindinėmis šios kategorijos favoritėmis. Joms iššūkį gali mesti kylanti Vengrijos karatė žvaigždė Lili Mezo, patyrusi lenkė Marta Lubos bei kitos japonės.

„Labai sunku ką nors prognozuoti, laimėti gali ne viena sportininkė, tikrai tą gali padaryti ir abi lietuvės, – apie šią kategoriją sakė R. Poška. – Labai stiprios būna kazachės. Šios šalies atstovių moterų varžybose šiemet gal yra mažiau nei vyrų, bet jos visada būna aukšto lygio.

Japonės visada turi būti priskiriamos prie favoričių, moterų varžybose net labiau vyrų. Nepasakyčiau, kad jų smūgiai būna labai stiprūs, bet jos pasiūlo tokį didelį intensyvumą, tokį tempą, kad daugelis varžovių pasimeta. Japonijos kovotojos yra tikri energetiniai užtaisai.

Be to, Japonijos sportininkai visada dirba kaip komanda, jiems svarbiausia, kad čempionų titulas atitektų kažkam iš savų. Visi japonai, aišku, yra stiprūs, kovoja dėl savęs, stengiasi laimėti, tačiau jei esi jų rinktinėje ketvirtas numeris ir neturi daug galimybių tapti čempionu, turi padaryti viską, kad prisidėtum prie galutinės komandinės pergalės. Todėl nukarūnuoti juos labai sunku.“

Svorio kategorijos virš 60 kg aštuntfinalyje A. Meškauskienė susitiks su japone Yuina Koizumi, o B. Gustaitytė – su vengre Reka Kerekes.

2017-aisiais japonės šioje kategorijoje užėmė 3 prizines vietas, tačiau nė vienos iš jų, įskaitant čempionę, 2013-ųjų vicečempionę E. Shoguchi, Kelcuose nebus.

„Japonės visada yra favoritės, nesvarbu, kokie jų vardai ir pavardės, – teigė R. Poška. – Labai stipri yra britė Emma Markwell (absoliučios svorio kategorijos pasaulio čempionate pralaimėjo tik būsimai čempionei Juri Minamiharai), taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į lenkę Moniką Zielinską. Ji dėsningai užaugo, atėjo iš lengvesnių svorių, bet išsaugojo jiems būdingą kovos stilių. Tai yra labai motyvuota sportininkė, o namų sienos turėtų dar labiau padėti.“

Iki šiol – 5 titulai

Lietuvos sportininkai iki šiol yra iškovoję penkis pasaulio čempionų titulus. Dukart tai padarė Margarita Čiuplytė (2009 ir 2013 m.), po kartą – Roma Mikšytė (1997), Paulius Klapatauskas (2001) ir Orestas Procas (2013).

Pasaulio vicečempionų titulus savo kolekcijose turi Gediminas Tankevičius (2001), Donatas Imbras (2005), Lukas Kubilius (2013), I. Mikštaitė (2019), Ona Jomantaitė (1997), Jurgita Tumaitė (2001) ir Sandra Stanevičiūtė (2001), o bronzos medalių laimėtojais yra tapę Andrius Miseckas (2013), L.Kubilius (2017), I.Mikštaitė (2009 ir 2017), Diana Mačiūtė (2013), Rita Pivoriūnaitė (2013), Gabija Gudeliauskaitė (2013) ir Diana Balsytė (2013).

Geriausio metų kovotojo vardas atiteko Eventui Gužauskui iš Žemaitijos regione veikiančio klubo „Shodan“. Vladimiro Silvaško ir Luko Kubiliaus auklėtinis 2020-aisiais tapo vieninteliu lietuviu vyru, spėjusiu savo laimėjimų sąrašą papildyti Europos čempiono titulu – laimėjo Belgijoje vykusį pilno kontakto karatė klubų čempionatą.

„Įvertinimas – malonus, smagu, kad buvau pripažintas geriausiu metų kovotoju. Tik gaila, kad kovų ir pergalių pernai buvo labai mažai. Kita vertus, verta džiaugtis, kad iš viso spėjau kažkur jėgas išbandyti, – nusišypsojo E.Gužauskas. – Tikiuosi, kad 2021-ieji bus kitokie. Jau savaitgalį vyks Lietuvos čempionatas, vėliau, tikiu, įvyks Europos čempionatas, tikimės dalyvauti ir pasaulio čempionate Japonijoje, dėl kurio kol kas yra daug nežinios.“

E.Gažauskas per savo karjerą jau spėjo iškovoti ne vieną skambų titulą. Jis yra daugkartinis Europos ir Lietuvos čempionas.

Tarp moterų geriausia pripažinta Brigita Gustaitytė iš Vilniaus „Budoros“ (treneris – Donatas Imbras). Sostinės atstovė Belgijoje taip pat tapo nugalėtoja, o prie šio titulo dar pridėjo ir 2020-ųjų Lietuvos čempionės vardą.

„Tik pamačiusi visas nominuotas sportininkes ir perskaičiusi savo pristatymą, supratau, kad pernai laimėjau visas varžybas, kuriose dalyvavau! Džiaugiuosi, kad esu už tai įvertinta“, – sakė sportininkė.

B.Gustaitytė yra tapusi KWU organizacijos pasaulio čempione, ne kartą iškovojusi prizines vietas Europos čempionatuose.

Geriausio metų trenerio vardą šį kartą pelnė V.Silvaško (Akmėnes „Energija“), o produktyviausio – Paulius Klapatauskas (Vilniaus „Saulės ženklas“).

V.Silvaško 2020-aisiais, be E.Gužausko, galėjo didžiuotis ir kito savo auklėtinio, kylančios kiokušin karatė žvagždės Pauliaus Žimanto laimėjimais. Belgijoje jaunasis kovotojas tapo Europos vicečempionu, o metų pabaigoje visus nudžiugino pergale parodomajame turnyre Lenkijoje prieš vieną stipriausių pasaulio kovotojų Maciejų Mazurą.

„Toks įvertinimas parodo, kad ir treneris, ir sportininkai gerai atliko savo darbą, – sakė patyręs karatė meistras. – Tai yra abipusis nuopelnas. Visada malonu, kai tavo darbas yra pastebimas ir įvertinamas kitų.“

Treneris teigė, kad 2020-ieji kiokušin karatė kovotojams, kaip ir visai žmonijai, buvo sunkūs.

„Labai gerai, kad LKKF taryba visus užvedė nenuleisti rankų, skatino prisitaikyti prie padėties, perkelti veiklą į virtualią erdvę. Sąlygos buvo sunkios, bet rezultatai rodo, kad mums pavyko išlaikyti bendruomenę susitelkusią, o sportininkai išliko geros sportinės formos, – kalbėjo V.Silvaško. – Man pernai, be abejo, labiausiai įsiminė du turnyrai. Belgijoje finale tarpusavyje susitiko du mano auklėtiniai, o metų pabaigoje Lenkijoje P.Žimantas nugalėjo pasaulio vicečempioną M.Mazurą. Tai buvo tikrai ypatingos akimirkos.“

V.Silvaško per savo ilgametę karjerą yra išugdęs daug aukščiausio lygio kovotojų, tarp kurių, be E.Gužausko ir P.Žimanto, ypatingais laimėjimais išsiskiria Ona Jomantaitė, Donatas Imbras ir L.Kubilius.

Vieno geriausių visų laikų Lietuvos kovotojų P. Klapatausko auklėtiniai 2020-aisiais puikiais laimėjimais džiaugėsi 5 kartus. Rūta Brazdžionytė Belgijoje taip pat tapo čempione, Orestas Abazorius – 3 vietos laimėtoju, o Gerda Pekarskaitė, Juras Sokolovas ir Stasys Vincevičius – Lietuvos čempionais.

„Metai buvo labai dviprasmiški. Per daugybę nuoseklaus darbo metų pavyko išugdyti grupę aukšto meistriškumo sportininkų, kurie gali pasiekti tikrai daug. Deja, didžiosios dalies galimybių parodyti savo sugebėjimus pernai netekome. Labai apmaudu, kad sportininkai, galėję ne tik dalyvauti varžybose, bet ir siekti aukščiausių vietų tarptautinėje arenoje, negalėjo to padaryti. Kiek spėjome, tiek spėjome. Įvertinimas malonus, šį tą gero tikrai nuveikėme, bet galėjome daug daugiau“, – apie savo 2020-uosius pasakojo P.Klapatauskas.

Treneris tikisi, kad 2021-aisiais jo auklėtiniams pavyks atsiskleisti geriau.

„Visi žmonės nori sportuoti, bet darbas vyksta daugiausia „Zoom“ platformoje, – kalbėjo PKlapatauskas. – Gerai, kad aukšto meistriškumo sportininkai turi galimybė dalyvauti tikrose treniruotėse. Visi nori varžybų, tikimės, kad 2021-aisiais jų bus gerokai daugiau.“

2019 metų geriausiųjų titulus buvo pelnę pasaulio absoliučios svorio kategorijos vičempionė Inga Mikštaitė ir Europos čempionas Edgardas Sečinskis, metų geriausio trenerio – Gediminas Varkala, o produktyviausio – taip pat P.Klapatauskas.

Kiokušin karatė gerbėjai aukščiausio lygio šalies kovotojus galės išvysti jau vasario 13 d., kai Kėdainių arenoje bus surengtas 2021 m. Lietuvos čempionatas.

Pasaulio čempionato svorio kategorijos per 70 kg finale B.Gustaitytė visiškai dominavo kovodama su olande Roxanne Ramselaar ir jau po pagrindinio kovos laiko vienbalsiu teisėjų sprendimu buvo pripažinta nugalėtoja.

Pakeliui į finalą vilnietė šeštadienį ketvirtfinalyje po 2 pratęsimų vienbalsiu teisėjų sprendimu nugalėjo graikę buvusią pasaulio čempionę Marią Papadopoulou, o pusfinalyje po tokios pat ilgos kovos 3:2 pranoko šeimininkų atstovę Azhar Žachibajevą.

Vyrų svorio kategorijos iki 75 kg finale Domas Sutkus susitiko su pasaulio čempionu iš Rusijos Artiomu Nazaretianu. Sportininkams ant tatamio nepavyko atlikti daug sėkmingų veiksmų, tačiau teisėjai įžvelgė A.Nazaretiano pranašumą ir skyrė pergalę kauniečio varžovui.

Šeštadienį D.Sutkus įveikė 3 varžovus ir visas kovas laimėjo „ippon“ įvertinimais (nokautas). Pirmajame etape po lietuvio smūgio į koją taip baigėsi kova su uzbeku Sanjarberu Kalandarovu, ketvirtfinalyje po smūgio į korpusą – su tunisiečiu Jemaa Khaledu, o pusfinalyje po dar vieno smūgio į koją – su vienu geriausių kazachų kovotojų Arturu Kovalenka.

KWU pasaulio čempionų titulus sekmadienį taip pat iškovojo Liudmila Ustiugova (Kazachstanas, iki 50 kg), Anastasija Kosianova (Rusija, iki 55 kg), Jekaterina Šemina (Rusija, iki 60 kg), Emma Markwell (Didžioji Britanija, iki 65 kg), Alemgul Sabyrkhan (Kazachstanas, iki 70 kg), Arturas Arušanianas (Armėnija, iki 60 kg), Andrejus Zinčenka (Sakartvelas, iki 65 kg), Arturas Krymovas (Rusija, iki 70 kg), Aleksandras Drozdas (Rusija, iki 80 kg), Vladimiras Artiušinas (Kazachstanas, iki 85 kg), Nazaras Nasirovas (Rusija, iki 90 kg), Vitalijus Išachnelis (Rusija, iki 95 kg) ir Mahdi Hosseinpourdizajus (Iranas, virš 95 kg).

Pasaulio čempionate dalyvavo sportininkai iš 45 šalių, Lietuvos ekipa komandinėje įskaitoje pasidalino 5-6 vietas su Didžiosios Britanijos sportininkais.

Abi Lietuvos atstovės kovojo moterų virš 60 kg svorio kategorijoje.

Varžybų pirmajame etape abiems mūsiškėms kovoti nereikėjo, tuo metu ketvirtfinalyje Klaipėdos sporto klubo „Okinava“ auklėtinė R. Lisinskaitė (trenerė - Diana Mačiūtė) po pratęsimo nugalėjo belgę Tine Beyers, o Vilniaus „Budoros“ atstovė B. Gustaitytė (treneris - Donatas Imbras) - po 2 pratęsimų olandę Jolein van der Eycken.

Pusfinalyje B. Gustaitytė po pratęsimo turėjo užleisti kelią į finalą tituluotai šeimininkų atstovei, Europos čempionei Emmai Markwell, o R. Lisinskaitė į finalą pateko be kovos, nes rusė Anastasija Giač negalėjo kovoti dėl ketvirtfinalyje patirtos traumos.

Finale tarp R. Lisinskaitės ir E. Markwell lygi ir atkakli kova vyko net 7 minutes, tačiau po antrojo pratęsimo teisėjai pergalę skyrė britei. E. Markwell savo šalies atvirojo čempionato nugalėtoja tapo jau 8 kartą.

R. Lisinskaitės trenerė pasaulio čempionė D. Mačiūtė džiaugėsi savo auklėtinės pasirodymu.

„Džiaugiuosi, kad Rimai pavyko finale labai gerai susikaupti ir pademonstruoti charakterį. Varžovė - labai tituluota, ji kovojo savo šalyje, tačiau žiūrovų plojimai po kovos rodė, kad puikiai pasirodė ir Rima. Galutinis rezultatas nėra labai svarbus, svarbiausia, kad mums pavyko padaryti viską, ką planavome ir ką reikėjo padaryti“, - sakė trenerė.

Kai R. Lisinskaitė ir B. Gustaitytė kovojo Didžiojoje Britanijoje, kiti pajėgiausi Lietuvos kovotojai buvo susirinkę į treniruočių stovyklą Druskininkuose. Tai buvo pаskutinis toks jėgų pasitikrinimas prieš lapkričio 9-10 dienomis Tokijuje vyksiantį pasaulio čempionatą be svorio kategorijų. Lietuvai Japonijoje atstovaus Inga Mikštaitė, Erika Žeburtovič, Rūta Brazdžionytė, Aneta Meškauskienė, B. Gustaitytė, Lukas Kubilius, Vytautas Cėpla, Antanas Klibavičius, Orestas Abazorius, Eventas Gužauskas, Juras Sokolovas, Paulius Žimantas, Edgardas Sečinskis, Kęstutis Radvila ir Justinas Kvietka.

Rugsėjo pradžioje Šolnoko taurės turnyre Vengrijoje triumfavusi vilnietė šį kartą laimėjo atvirąjį Švedijos čempionatą.

Turnyre B. Gustaitytė paeiliui įveikė tris Skandinavijos kovotojas. Ketvirtfinalyje Lietuvos sportininkė per 3 minutes 5:0 įveikė norvegę Therese Netland Ostebrod, pusfinalyje po 3 minučių pagrindinio kovos laiko ir 2 minučių pratęsimo taip pat 4:0 nugalėjo labiausiai tituluotą Švedijos kovotoją, Europos čempionę Sarą Hagge, o finale vėl per 3 minutes 5:0 pranoko kitą švedę Moą Jensen.

„Kovos sekėsi gerai, viskas vyko pagal mūsų planą ir strategiją“, - taip savo pasirodymą Švedijoje apibūdino Europos sunkaus svorio vicečempionė B. Gustaitytė.

Varžybose Švedijoje dalyvavo ir vilnietės jaunesnioji sesuo Magdalena, tačiau jai pergalėmis pasidžiaugti nepavyko.

„Sesuo pirmojoje kovoje susitiko su būsima svorio kategorijos iki 65 kg čempione Cecilia Wallin, kova užsitęsė visą įmanomą laiką (9 minutes), bet nugalėjo varžovė“, - pasakojo B. Gustaitytė.

Rudenį daugelyje turnyrų jėgas išbandančios vilnietės ir dabar ilsėsis trumpai - spalio 6-ąją Londone jau dalyvaus daug stiprių kovotojų kasmet sutraukiančiame atvirajame Didžiosios Britanijos čempionate.

2015 metų Europos kiokušin karatė jaunimo (iki 22 metų) čempionato merginų varžybos Lenkijoje baigėsi Lietuvos atstovių triumfu. Lietuvaitės komandinėje įskaitoje užėmė pirmąją vietą.

Čempionėmis tapo dvi vilnietės seserys Magdalena ir Brigita Gustaitytė. 19-metė Magdalena triumfavo svorio kategorijoje iki 65 kg, o 21 metų Brigita - virš 65 kg.

Be jų, Europos jaunimo čempionate sidabro medalius iškovojo Justina Šišaitė (iki 55 kg), Rūta Dobilaitė (iki 65 kg), Karolina Darčianova (virš 65 kg) ir Sandra Kringelytė (kata), o bronzos apdovanojimai atiteko Evelinai Bidžanovai ir Skaistei Venckutei (abi - iki 60 kg).

Seserys Gustaitytės kiokušin karatė treniruotes lanko sostinės klube „Budora“, jas treniruoja vienas geriausių visų laikų Lietuvos atletų Donatas Imbras.

„Manęs jų pergalės nenustebino, - teigė buvęs absoliučios svorio kategorijos pasaulio vicečempionas. - Seserys jau 8-9 metus rimtai treniruojasi po keletą kartų per dieną, tad buvo tik laiko klausimas, kada jos iššaus? Pagaliau tai įvyko. Vis dėlto treneris ir sportininkai gali būti visiškai patenkinti tik tada, kai tampa pasaulio čempionais ir laimi visas kovas anksčiau laiko. Tad tobulėti dar reikia labai daug, klaidas pradėjome analizuodami dar grįždami iš Lenkijos.“

B. Gustaitytė šiemet jau spėjo pasižymėti kiokušin karatė pasaulyje, kai Karatė pasaulio sąjungos (KWU) surengtame planetos čempionate pagal svorio kategorijas užėmė antrąją vietą (daugumos ekspertų nuomone, finale pralaimėjo tik dėl teisėjų neobjektyvumo).

„Tikrai galima sakyti, kad šie metai yra sėkmingiausi mano karjeroje. Ir varžybos vis įdomesnės, ir sekasi vis geriau“, - sakė iš Lenkijos sugrįžusi Europos čempionė.

Pasak vilnietės, varžybos nebuvo itin sunkios, tačiau viena pergalė nudžiugino ypatingai.

„Turiu vieną, galima sakyti, amžiną varžovę – Ukrainos absoliučios svorio kategorijos čempionę Svitlaną Logno. Su ja buvau susitikusi keletą kartų ir po ilgų pratęsimų vis pralaimėdavau. Šį kartą taip pat buvo vienas pratęsimas, tačiau laimėjau aš“, - džiaugėsi B. Gustaitytė.

Vyresnioji sesuo teigė, kad Magdalenai šiame čempionate teko vargti gerokai daugiau, tačiau pati jaunesnioji Gustaitytė tvirtino, kad čempione tapo gana tvirtai.

„Buvo minčių dar prieš čempionatą, kad galiu iškovoti pirmąją vietą, nes buvo įdėta daug darbo į pasirengimą, - sakė M. Gustaitytė. - Tik atvykus į varžybas, pamačius savo kategorijoje 14 varžovių, truputį išsigandau, bet po pirmos kovos viskas stojo į savo vietas. Iš viso turėjau 4 kovas, tris laimėjau jau po pirmojo kėlinio, tik vienoje - su bulgare Ivanka Deleva - prireikė visų  trijų. Ši kova prilygo finalui.“

Įdomu, kad į kiokušin karatė pirmoji pasuko ne Brigita, o jaunesnioji sesuo. Būtent ji į šią sporto šaką priviliojo vyresniąją seserį.

„Kalbindavau Brigitą išbandyti karatė, ji pabandė porą treniruočių ir „užsikabino“, - prisiminė Magdalena.

Pasak D. Imbro seserys yra visiškai skirtingos asmenybės.

„Daug pasako vien tai, kad viena studijuoja psichologiją, o kita mokosi dailės akademijoje, - šypsojosi treneris. - Jų treniruočių metodika yra visiškai skirtinga, vienai prieš varžybas reikia pridėti aktyvumo, kad neapsnūstų, o dėl kitos reikia rūpintis, kad iš anksto neperdegtų. Abi turi ir pliusų, ir minusų, reikia žinoti kur ir kaip kurią nukreipti. Tačiau yra ir vienas svarbus bendras jų bruožas - abi labai rimtai ir atsakingai žiūri į tai, kuo užsiima ir ką daro.“

Seserys kovoja skirtingose svorio kategorijose, tačiau pilno kontakto karatė pasaulyje vyksta ir čempionatai be svorio apribojimų. Todėl visai įmanoma, kad vieną dieną Gustaitytėms gali tekti stoti vienai prieš kitą. Apie tokią situaciją seserys yra kalbėjusios tarpusavyje ir abi labai norėtų to išvengti.

„Jau per treniruotes nebūna malonu kovoti su sese, - pripažino M. Gustaitytė. - Varžybose siekiame įrodyti pranašumą prieš kitas sportininkes, o ne prieš savo šeimos narius. Tikrai nesinorėtų kovoti tarpusavyje.“

Kol kas seseris vienija ne tik viena sporto šaka, Europos jaunimo čempionių titulai, rimtas požiūris į treniruotes, bet ir ta pati svajonė.

„Didžiausia karjeros svajonė - tapti pasaulio čempione. Europos jaunimo čempionės titulas - gera pradžia“, - džiaugėsi M. Gustaitytė.

D. Imbras įsitikinęs, kad pasaulio čempionės titulas jo auklėtinėms yra pasiekiamas.

„Kai jos buvo jaunesnės, žiūrėjau į perspektyvą atsargiau. Tačiau dabar jos jau vyresnės, o požiūris į sportą tik rimtėja. Jos dar daugiau į save investuoja, tad nematau priežasčių, kodėl taip negalėtų įvykti, - sakė D. Imbras. - Visi suprantame, kad Lietuvos ir Europos čempionatai yra tik tarpinės stotelės. Visi kareiviai nori tapti generolais, o generolai - laimėti karą. Seserys, kaip kovotojos, primena mane patį, nematau priežasčių, kodėl jos negalėtų pranokti mano rezultatų.“

Geriausi jaunieji Lietuvos kiokušin karatė sportininkai dalyvavo atvirajame Olandijos čempionate. Kartu su mūsiškiais jėgas išbandė per 200 sportininkų iš 8 valstybių.

Vyrų varžybose tarp lietuvių geriausiai sekėsi Tomui Struopui ir pasaulio čempionate bronzos medalį neseniai iškovojusiam Arnoldui Grevui, atitinkamai, tapusiems svorio kategorijų per 80 kg ir iki 80 kg čempionais. Pastarojoje svorio kategorijoje antrąją vietą užėmė klubo "Budora" instruktorius Ernestas Naubetchanovas, o svorio kategorijoje iki 70 kg antrąja vieta džiaugėsi Tautvydas Šniaukas.

Merginos varžėsi be svorio apribojimų, o prizininkių pakyla atrodė įspūdingai - visas tris pirmąsias vietas užėmė Lietuvos atstovės. Čempione tapo pasaulio vicečempionė Brigita Gustaitytė, vicečempione - Aistė Tatarūnaitė, o trečiąją vietą užėmė čempionės sesuo Magdalena Gustaitytė.

Pagrindinės Lietuvos kiokušin karatė pajėgos šiuo metu rengiasi svarbiausiam 4 metų startui - 2015 metų pasaulio absoliučios svorio kategorijos čempionatui, kuris spalio 31 - lapkričio 1 dienomis vyks Tokijuje. Į Japoniją mūsų delegacija, kurioje bus net 17 sportininkų, išvyks spalio 22-ąją.

Šeši Lietuvos kiokušin karatė sportininkai, kuriems nepavyko iškovoti kelialapių į Tokijuje vyksiantį pasaulio absoliučios svorio kategorijos čempionatą, savaitgalį išbandė jėgas Kiokušin pasaulio sąjungos (KWU) Rusijoje surengtame pasaulio čempionate. Lietuvos kiokušin karatė federacija priklauso Pasaulio karatė organizacijai (WKO) ir didžiausią dėmesį skiria jos rengiamiems turnyrams.

Iš Lietuvos sportininkų Chabarovsko mieste geriausiai pasirodė Brigita Gustaitytė (svorio kategorija virš 70 kg), iškovojusi antrąją vietą, ir Arnoldas Grevas (iki 80 kg), likęs trečias.

Pasak Lietuvos sportininkams Rusijoje vadovavusio trenerio Andriaus Macijausko, pasaulio čempionatas buvo surengtas puikiai.

„Apie 7000 žmonių galinti priimti arena buvo sausakimša, mieste – daug čempionato reklamos. Galima sakyti, visas Chabarovskas gyveno kiokušin karatė ritmu, - pasakojo treneris. - Renginio metu dirbo daug savanorių, organizacija buvo tikrai aukšto lygio.“

To paties mūsiškiai negalėtų pasakyti apie teisėjus. Lietuvių nuomone, B. Gustaitytė nebuvo verta pralaimėjimo finale 23 kg sunkesnei rusei Tatjanai Gendik.

„Brigitai su kiekviena kova sekėsi vis geriau. Finale ji dominavo 2,5 minutės, bet teisėjų nuomonę pakeitė varžovės aktyvumas per paskutiniąsias 30 sek. Mūsų delegacijos nuomone, turėjo būti lygiosios ir pratęsimas, bet teisėjai nusprendė kitaip. Na, čempionatas vyko Rusijoje, kovojo šeimininkų atstovė...“, - svarstė A. Macijauskas.

KWU čempionate dalyvavo sportininkai iš 50 valstybių. Tarp jų buvo ir Afganistanas, kurio atstovui pralaimėjo Jonas Eimontas. Vis dėlto bendras KWU sportininkų meistriškumas nėra toks aukštas kaip WKO narių.

Beje, KWU nariai taip pat yra kviečiami dalyvauti spalio pabaigoje Tokijuje vyksiančiame pasaulio kiokušin karatė absoliučios svorio kategorijos čempionate, dar vadinamame karatė olimpiada (rengiamas kas ketverius metus). Šio čempionato burtai lėmė, kad Rita Pivoriūnaitė pirmajame etape susitiks būtent su KWU deleguota japone Momoka Oba (pasaulio čempionate nedalyvavo).

„Varžybose visko gali nutikti. Vis dėlto galima sakyti, kad šiandien mūsų organizacijoje esanti labai didelė konkurencija leido išugdyti ir išgryninti sportininkus, kurių lygis yra daug aukštesnis“, - tvirtino A. Macijauskas.

WKO absoliučios svorio kategorijos Pasaulio čempionatas Tokijuje spalio 31 – lapkričio 1 dienomis. Lietuvos delegacija jame bus gausiausia per visą istoriją – 7 moterys ir 10 vyrų: Inga Mikštaitė, Diana Mačiūtė, Rita Pivoriūnaitė, Rūta Brazdžionytė, Nora Vaznelytė, Diana Balsytė, Gabija Gudeliauskaitė, Vytautas Cėpla, Valdemaras Gudauskas, Andrius Draugelis, Eventas Gužauskas, Edgardas Sečinskis, Kęstutis Radvila, Juras Sokolovas, Antanas Klibavičius, Justinas Kvietka ir Lukas Kubilius.