Vargas atsiperka

Vis labiau populiarėjantis zero waste (išvertus iš anglų k. – be atliekų) gyvenimo būdas keičia mūsų įpročius. Šiemet įsigaliojęs draudimas prekybos vietose nemokamai dalyti plastikinius pirkinių maišelius – dar viena paskata keisti požiūrį ir tapti sąmoningesniems. Apskaičiuota, kad vidutiniškai per metus vienas žmogus sunaudoja 226 labai lengvus ir 34 lengvus plastikinius pirkinių maišelius.

Būtent jie aplinkai daro didžiausią žalą. Plastikiniai maišeliai – sunkiai atskiriami nuo kitų atliekų, todėl tik maža jų dalis yra surūšiuojama ir perdirbama, o atsidūrę gamtoje nesuyra daugelį metų.

Visi vienkartinio plastiko gaminiai turi niekam pavojaus nekeliančių giminaičių. Plastikiniai maišeliai – taip pat. Kuo gi juos galime pakeisti? Paprasčiausia išeitis – popieriniai maišeliai, kurių galime rasti daugelyje prekybos vietų. Tačiau geriausias pasirinkimas – siūti medžiaginiai maišeliai.

Tiesa, tinka ne visiems pirkiniams. Perkant mėsą, žuvį, uogas, žalumynus, uogas, be plastikinių maišelių, plėvelės ar dėžučių išsiversti sunkiau. Tačiau įmanoma, jei atsinešime metalinę, stiklinę dėžutę arba stiklainį. Taip, vargo daugiau, bet jei tikrai norite tausoti gamtą, pasistengti verta.

Kai kurie žmonės pažengę dar toliau – stengiasi nepirkti produktų, sufasuotų į vienkartinius plastikinius butelius, dėžutes. Tiesa, prekybos centruose jų pasirinkimas nėra toks didelis, kaip norėtųsi. Tačiau ūkininkų krautuvėlėse, turgavietėse galima įsigyti ir pilstomų aliejaus, pieno, grietinės, ir nesupakuotų kiaušinių, makaronų, netgi kruopų. Atsineši savo butelį, stiklainį, dėžutę – ir viską susidedi.

Kai perki batus ar drabužius

Dilemų iškyla ir perkant ne maisto prekes. Tarkime, tas, kurios yra didesnių gabaritų. Buitinei technikai, namų ūkio, statybinėmis prekėms supakuoti, jeigu nenorime imti didelio plastikinio parduotuvės maišo, tinka popierius.

Iššūkių netrūksta ir įsigyjant drabužius. Striukės, palto nesutalpinsi į daugkartinį medžiaginį maišelį. Į jį nesinori grūsti ir sijono, kelnių, švarko. O jei perkame sniego baltumo megztinį ar marškinius? Ne kartą naudojami medžiaginiai maišeliai nėra idealiai švarūs, be to, minkšti. Idealu būtų popierinis maišas su rankenėlėmis, todėl jei, prekybos centras tokio nepasiūlo, teks nešiotis savą.

Vengiant plastiko nesinori imti ir plonesnių plastikinių maišiukų tada, kai perkame smulkius daiktus, ypač kojines ar apatinį trikotažą. Žinoma, galima juos susidėti į didelį medžiaginį maišelį ar tiesiai į rankinę, tačiau tai nepatogu. Išeitis – turėti mažesnių popierinių, medžiaginių maišelių. Internetinėse parduotuvėse siūlomi specialūs įvairaus dydžio maišelių rinkiniai, skirti apsipirkti.

Įkvėpė japonų patirtis

"Mane sukrėtė per televiziją matytas reportažas apie žuvusius delfinus – jų skrandžiuose rasta dešimtys kilogramų plastiko, – dalijasi Dalia Kavaliauskienė, kurios įkurtas lino salonas "Jaukūs namai" pradėjo prekiauti natūralaus lino maišeliais nefasuotiems produktams. – Turėtume būti sąmoningi ir pagalvoti, prie ko veda masiškas plastikinių maišelių naudojimas ir neatsakingas žmonių požiūris – jis pražūtingas pasauliui. Kiekvienas žmogus turėtų pradėti nuo savęs. Lino maišeliai – mažas žingsnelis link gerų pokyčių."

Sumanymą siūti lino maišelius produktams sudėti įkvėpė ir japonų patirtis: ne vienus metus glaudžius ryšius su Japonija palaikančios D.Kavaliauskienė ir jos dukra Asta patikino, kad čia net didmiesčiuose japonai prekes išradingai susipakuoja į plono audinio skepetaites – įvairiai sulenkdami ir perrišdami padaro originalius, patogius krepšelius.

"Sovietiniais laikais visi naudojo reto tinklo rezginėles, kurios, nors ir buvo patogios, tilpo į delną, atrodė klaikiai. Neatsitiktinai žmonės ėmė dairytis gražesnių krepšių – geriausios lauktuvės iš užsienio buvo spalvingi plastikiniai maišeliai. Turėjo praeiti 30 metų, kol žmonija suprato, kokie jie žalingi. Pastaruoju metu mūsų visuomenėje įsivyravo graži tendencija sugrįžti prie savo šaknų, tradicijų – autentiškumo, o linas – mūsų senolių buities pagrindas, paveldas, gamtos dalis", – atkreipia dėmesį pašnekovė.

Draugiškas aplinkai sprendimas

"Linas – ilgaamžis pluoštas, todėl rūpestingai prižiūrimi maišeliai tarnaus ne vienus metus. Tradiciškai lino gaminiai kietesni, standesni nei medvilnės, tačiau po kelių skalbimų jie suminkštėja, tampa labai švelnūs, malonūs, – tikina lino tradicijas puoselėjanti D.Kavaliauskienė. – Šiuolaikiškas lino audinys gaminamas taikant pažangias technologijas, todėl maišelius galite skalbti net ir skalbimo mašinoje."

Lino maišelių patogumą netruks įvertinti kiekviena šeimininkė. Optimalus jų dydis – A4 formato ir perpus mažesnis, orientuotas į tai, kad dažniausia skirtingų produktų žmonės perka po 0,5–1 kg. Maišeliai turi patogius raištelius, todėl sudėti nefasuoti pirkiniai – pomidorai, svogūnai, saldainiai ir kiti produktai tikrai neišbyrės. Tvarkingai sulankstyti ir raišteliais perrišti maišeliai neužima daug vietos kišenėje ar rankinėje. Jų audinys – retas, plonas, tačiau itin tvirtas ir stiprus – šiomis savo savybėmis natūralus linas 2–3 kartus lenkia medvilnę. Labai svarbu, kad produktai tokioje pakuotėje kvėpuoja, todėl kai kuriuos jų, pavyzdžiui, nupirktus svogūnus tokiame maišelyje galite laikyti ir ilgiau, kol sunaudosite.

Daugkartinės talpos

Net 43 proc. jūras ir vandenynus teršiančių atliekų yra vienkartinio plastiko gaminiai, kuriuos naudojame kiekvieną dieną: dėžutės maisto produktams, maišeliai, vienkartiniai puodeliai ir stiklinės, įrankiai, šiaudeliai, pakuotės, ausų krapštukai ir kt. Ir tie, kurie išmetami kur pakliuvo, ir tie, kurie nukeliauja į savartynus, daro milžinišką žalą aplinkai. Kol suirs, prabėgs ne vienas dešimtmetis, o per tą laiką mažės biologinė įvairovė, kentės ekosistema ir mūsų sveikata.

Iš pradžių pasidairykime po virtuvę. Visų pirma, pabandykime išsiversti be plastikinių indelių, į kuriuos fasuojami kai kurie skysti produktai, dedamas maistas išsinešti. Vietoje jų geriau rinktis daugkartines metalines, stiklines dėžutes ar paprasčiausius stiklainius, kuriuos dažniausiai išmetame. Nenaudokime ir daugkartinių storesnių plastikinių indelių, į kuriuos namuose supilame birius produktus, dedame maisto likučius į šaldytuvą, šaldiklį. Ir juos galime pakeisti stiklainiais, iš kitų medžiagų pagamintais indeliais.

Vienkartiniai plastikiniai indai ir įrankiai taip pat nėra būtinybė. Ne visi žino, kad kavai išsinešti skirti puodeliai gaminami iš popieriaus, tačiau jis padengtas plonu plastiko sluoksniu. Juos sunku perdirbti. Šiandien galima įsigyti daugkartinių suyrančių puodelių iš bambuko ir krakmolo, naudoti stiklinius, keraminius, metalinius. Vienkartiniai įrankiai, indai gaminami ir iš medžio, palmių lapų. Jie patvarūs, tad išplauti gali būti naudojami dar ne kartą.

Pakaitalai iš organiškų medžiagų

Plastiko šiaudelių alternatyvų daug – yra medinių, stiklinių, metalinių. Juos galima naudoti ilgą laiką, tik reikia išplauti. Gaminami net specialūs tam skirti plonyčiai šepetukai.

Labai įdomi alternatyva – vienkartiniai šiaudeliai iš makaronų tešlos, primenantys tuščiavidurius spagečius. Yra šiaudelių, pagamintų ir iš natūralių kviečių šiaudų. Žinoma, jie trapūs ir neilgaamžiai, tačiau lengvai suyra.

Kitas daiktas, kurio galime atsisakyti virtuvėje, – plastiko plėvelė, kuria apsukame indus su maisto likučiais ar į kurią vyniojame produktus, kad nesudžiūtų. Ekologiškas jos pakaitalas – organiškos, orui laidžios daugkartinės bičių vaško maistinės drobelės. Jos įgauna formą nuo rankų šilumos, todėl gerai priglunda, o šaldytuve tampa standesnės ir išlaiko naują formą. Be to, jos leidžia maistui kvėpuoti, o antibakterinės vaško savybės užtikrina maisto šviežumą. Panaudojus tereikia nuplauti ir išdžiovinti.

Visa armija virtuvės pagalbininkų iš plastiko – įvairiausi šepetėliai, šveistukai, kempinėlės taip pat turi organiškus brolius. Tai šveistukai ir šepetėliai iš kokoso pluošto, tiek buteliams, tiek indams, tiek daržovėms plauti. Kokoso pluoštas yra natūrali suyranti medžiaga, išgauta iš kokoso riešuto vidinio ir išorinio sluoksnio. Šie šveistukai ir šepetėliai nebraižo paviršių, kovoja su antibakterijomis. Sintetines kempinėles galima pakeisti natūraliomis, pagamintomis iš lufos, Filipinuose augančio augalo. Arba medžiaginiu skudurėliu, kurio nebūtina pirkti, galima pasidaryti iš seno rūbo.

O ar žinojote, kad plastiko yra ir arbatos maišelių sudėtyje? Taip, tų mažyčių, kuriuos metame į puodelį ir kurie mums atrodo pagaminti iš popieriaus, todėl visai nekenksmingi aplinkai. Todėl tie žmonės, kuriems tikrai rūpi gyventi be atliekų, jų neperka. Pliko birias arbatžoles ir perkošia metaliniu tinkliuku arba suberia jas į pačių pasisiūtą daugkartinį maišelį arbatai iš tankaus audinio, surišamą įverta virvele.

Žvilgsnis į vonios lentynėlės

Peržiūrėkite ir kasdienius higienos reikmenis. Medinis dantų šepetukas su natūralaus pluošto šereliais, kurį galima kompostuoti, – jau seniai nėra naujiena. Juos verta rinktis, nes plastikiniai šepetukai naudojami trumpai, neperdirbami ir labai teršia aplinką. Jau galime nebepirkti ir dantų pastos plastikinėje tūbelėje ir vietoje jos naudoti dantų pastą, kuri supilta į stiklinį indelį.

Gausybės plastikinių buteliukų, indelių, į kuriuos pilstomi šampūnai, losjonai, valikliai taip pat jau įmanoma išvengti įsigijus kieto šampūno ar kondicionieriaus. Jį patogu padėti ant specialios kempinėlės – padėkliuko, pagaminto iš lufos. Arba į daugkartinę medinę, stiklinę ar metalinę dėžutę. Daugėja gamintojų, kurie gamina ir kitas kietos konsistencijos kosmetikos, grožio ir higienos priemones – plaukų vašką, kūno, rankų kremą, veido kaukes, dušo želę. Tad išeičių tikrai yra.

Neseniai atsirado dar viena kasdienės higienos priemonės – vienkartinių diskelių makiažui valyti – alternatyva. Jų jau galima įsigyti ir daugkartinių, pasiūtų iš medvilninio audinio, parduodamų su maišeliu, kuriame juos patogu skalbti. Vienkartiniai vatos diskeliai dažnai gaminami iš netinkamų kompostuoti, neperdirbamų medžiagų, panaudojus vos kartą atsiduria sąvartynuose, užkemša kanalizaciją, jei metami į ją. Daugkartinių diskelių galima pasisiūti ir patiems.

Vienkartiniai plastikiniai skustukai, naudojami tiek moterų, tiek vyrų, – dar viena atlieka, kurios namuose susikaupia dideli kiekiai. Kur kas mažesnė blogybė – skustukai su keičiama galvute ir daugkartiniu koteliu, o dar geriau metaliniai su keičiamais metaliniais peiliukais, tokie, kokius naudodavo mūsų tėvai ar seneliai.

Viena dažniausiai paplūdimiuose randamų atliekų – plastikiniai ausų krapštukai. Juos galime pakeisti bambukiniais ar pagamintais iš kito medžio.