Pardavėjai kažkur dingo

Dienraščio žiniomis, už septynis vieno kambario ir tris dviejų kambarių butus socialinio būsto fondui miestas pasiryžęs pakloti iki pusės milijono eurų, tačiau pardavėjų vis neatsiranda.

Skelbiamų derybų būdu savivaldybė nusiteikusi pirkti ne mažesnius kaip 20 kv. m ir ne didesnius nei 30 kv. m bendro ploto vieno kambario butus ir ne mažesnius kaip 37 kv. m bei ne didesnius nei 50 kv. m dviejų kambarių butus.

Paraiškas su dokumentais prašoma pateikti iki rugpjūčio 23 d.

Ir tai jau trečias bandymas per truputį mažiau nei pusę metų nupirkti 10 nedidelių butų socialinių būstų fondui.

Būstų kainos tarsi ir išaugusios, žmonėms lyg ir apsimokėtų parduoti, bet savivaldybė gali pirkti tik už rinkos, bet ne komercine kaina.

Kodėl parduoti neapsimoka?

Klaipėdos savivaldybės Turto valdymo skyriaus patarėja Genovaitė Paulikienė patvirtino, kad tokius pirkimus atlieka kartą per metus.

"Nesu nekilnojamojo turto rinkos specialistė, todėl negaliu pasakyti, kodėl taip atsitiko. Tiesiog nebuvo pasiūlymų. Šiemet pirkimas stringa, nes pirmus du kartus nebuvo pateikta nė vieno pasiūlymo. Ar šį kartą kas nors pasiūlys nors vieną butą, sunku pasakyti, nes rinkoje yra daug kas pasikeitę ir dėl pandemijos, ir dėl karo Ukrainoje. Būstų kainos tarsi ir išaugusios, žmonėms lyg ir apsimokėtų parduoti, bet savivaldybė gali pirkti tik už rinkos, bet ne komercine kaina", – teigė G.Paulikienė.

Esą pardavėjus atgraso dar ir biurokratinės procedūros, dėl kurių būsto pardavimas kartais gali užsitęsti net kelis mėnesius.

"Pagal teisės aktus tai gali užtrukti ne vieną mėnesį, nes reikia ir tarybos sprendimo. Mes kitaip negalime, savivaldybė – ne fizinis asmuo, kuris savo turtą gali parduoti ar nupirkti per vieną dieną", – kalbėjo G.Paulikienė.

Genovaitė Paulikienė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Eilėje – šimtai asmenų

Klaipėdos savivaldybės Socialinio būsto skyriaus vedėją pavaduojanti vyr. specialistė Edita Riekašienė, remdamasi šių metų sausio 1 d. duomenimis, teigė, kad socialinio būsto uostamiestyje laukia 505 asmenys.

Mieste šiuo metu yra 603 socialiniai būstai, tačiau ne visi apgyvendinti, kai kurie remontuojami.

Rugpjūčio pabaigoje socialinio būsto sąrašai vėl bus tikslinami, juose pavardžių turėtų padaugėti.

"Šiuo metu socialinių būstų namas jau yra pastatytas Rambyno gatvėje, bet kol kas jis neatiduotas naudoti. Jame yra 40 butų. Pirmieji aukštai skirti judėjimo negalią turintiems asmenims, taigi ten apsigyvens kelios dešimtys žmonių", – teigė E.Riekašienė.

Sena istorija

Ilgai besitęsianti Nemuno g. 113 ir 133 namų istorija, panašu, artėja pabaigos link.

Kelių minėtų namų butų savininkai sutiko savivaldybei parduoti jiems priklausantį turtą.

Šiomis dienomis klausimą dėl šiuose namuose esančio nekilnojamojo turto pirkimo sprendė Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto nariai.

Klausimą komiteto nariams pristatęs Klaipėdos savivaldybės Turto skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis aiškino, kad procedūros dėl šių namų išpirkimo pradėtos jau senokai.

Su kaina nesutiko

Derybos su gyventojais vyko keliais etapais. Pirmiausia minėtuose namuose esančių būstų vertę nustatė turto vertintojai.

Gautas kainas uostamiesčio savivaldybė pasiūlė padidinti 10 proc., tačiau tai namų gyventojų nesudomino.

Žmonės aiškino, kad net ir 10 proc. išaugusi kaina yra maža. Esą minėtų namų gyventojai už tokią sumą negali įsigyti kitų patalpų.

Pasiūlyta kaina tenkino tik tris negyvenamųjų patalpų savininkus.

Pasiūlė dar daugiau

Tuomet dėl galimybės prisidėti prie nekilnojamojo turto išpirkimo nuspręsta derėtis su keliomis uosto įmonėmis, kurių veikla esą susijusi su minėtų namų gyventojų patiriamomis problemomis.

Birių krovinių terminalas, "Klaipėdos Smeltė", "Bega" ir Centrinis Klaipėdos terminalas įsipareigojo prisidėti papildoma 20 proc. suma nuo nustatytos rinkos vertės prie gyvenamųjų patalpų Nemuno g. 113 ir 133 išpirkimo.

Tuomet savivaldybės administracija vėl grįžo derėtis su gyventojais, siūlydama jiems priklausančius būstus parduoti už galutinę kainą, kurią sudaro nustatyta rinkos vertė, padidinta 30 proc.

Anot E.Simokaičio, tokia kaina savo patalpas sutiko parduoti penki gyvenamųjų patalpų savininkai.

Savo patalpų net ir 30 proc. didesne nei rinkos kaina nesutiko parduoti 16 gyvenamųjų patalpų savininkai.

Paims visuomenės poreikiams

Viliamasi, kad būstų šeimininkai, kurie dabar savo turto parduoti nesutiko, pamatę kaimynų pavyzdį, dar pakeis savo nuomonę ir pasinaudos jiems pateiktu pasiūlymu.

Savivaldybės praktikoje tokių atvejų yra buvę. Neseniai taip nutiko ir perkant sandėliukus Didžiojoje Vandens gatvėje – įvykdžius pirmuosius pirkimus, atsirado daugiau norinčiųjų parduoti jiems priklausiusį turtą.

Jeigu minėtuose namuose gyvenantys žmonės savo nuomonės vis dėlto nepakeis, miestas pradės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras.

Be to, Turto skyriaus vedėjas pabrėžė, kad tikimybė, jog vėliau patalpų šeimininkams dar bus siūloma tokia suma, kokia nustatyta dabar, – maža.

Parduodantieji išloš?

Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto narė Alina Velykienė mano, kad šiuo metu susiklosčiusi situacija būstus nusprendusiems parduoti žmonėms išeitų į naudą.

Anot politikės, tikėtina, kad dėl pandemijos nekilnojamojo turto kainos kris, todėl žmonės galės senuosius būstus iškeisti į geresnius.

A.Velykienė taip pat akcentavo, kad namų būklė – labai prasta, "atrodo, kad Europa ten labai labai toli".

Pasak E.Simokaičio, galutinai perėmus šiuos namus, bus kalbama apie jų pardavimą arba nugriovimą.

Teigiama, kad iš savivaldybės biudžeto penkiems butams išpirkti reikės 124 tūkst. eurų, o trims negyvenamosioms patalpoms – kiek daugiau nei 101,6 tūkst. eurų.

Minėtos uosto įmonės prie penkių butų išpirkimo prisidės kiek daugiau nei 29 tūkst. eurų.