Anksčiau Klaipėdos apygardos prokuratūroje Saulius Galminas vadovaudavo baudžiamojo persekiojimo bylose, palaikydavo kaltinimą ir smurto bylose. Prokuroru jis dirbo 18 metų.

Dabar vyras pats mina teismų slenksčius, mat teismas atvertė jo bylą dėl smurto prieš žmoną.

Ikiteisminis tyrimas dėl nežymaus jos sveikatos sutrikdymo pradėtas sausį, kai S.Galmino žmona pranešė apie sutuoktinio smurtą. Tada dėl galvos traumos ji net pateko į ligoninę.

Nuo pareigūnų tąsyk prokuroras paspruko, bet netrukus buvo surastas ir apklaustas. Tačiau po kelių dienų moteris išplatino viešą laišką, kuriame teigė, kad su vyru susitaikė. Ji tikino pati įvykio metu buvusi neblaivi ir išprovokavusi sutuoktinį smurtui.

Tačiau byla nebuvo nutraukta, ji perduota apygardos teismui. Į teismą atvykę sutuoktiniai buvo nekalbūs, o S.Galminas pareiškė, kad komentarų nebus.

Eksprokuroro šeimos dramos detalių neleista išgirsti ir teisme. Ji nagrinėjama už uždarų durų, o ją kuruoja kolegos ne iš Klaipėdos, o iš Šiaulių.

Prokuroro pareigų S.Galminas neteko kovo mėnesį. Sprendimą skirti griežčiausią tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos – Generalinė prokuratūra priėmė gavusi vidaus tyrimo skyriuje atlikto vidinio patikrinimo išvadas. 

Konstatuota, kad S.Galminas nesilaikė prokurorui taikomų elgesio, etikos ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimų. Smurto proveržį kolegos įvertino kaip šiurkštų tarnybinį pažeidimą ir prokuroro priesaikos sulaužymą.

Buvęs prokuroras teisme ginasi pats.

Milijoninė žala

Būdamas prokuroru jis rinko įkalčius prieš penkis asmenis, vėliau nuteistus dėl sunkių nusikaltimų. Dabar vieną jų apsiėmė ginti ne ką mažiau skandalingoje byloje.

Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Ugnius Vyčinas baigė ir Vilniaus miesto apylinkės teismui perdavė baudžiamąją bylą, kuriame kaltinimai vertimusi neteisėta komercine veikla pareikšti Nerijui Strumilai. Jis taip pat kaltinamas vadovavęs bendrovėms, kurios buvo naudotos neteisėtai veiklai nuslėpti. Kaltinimai yra pareikšti ir N.Strumilos vadovautai bendrovei kaip juridiniam asmeniui – Estijoje, Taline, registruotai "Nordrengo".

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad N.Strumila, būdamas Estijoje registruotų bendrovių "Nordrengo" vieninteliu akcininku, valdybos nariu ir direktoriumi bei "Motyve group" valdybos nariu ir direktoriumi, nuo 2012 m. pradžios iki 2014 m. birželio Lietuvos PVM mokėtojų registre neįregistravo šių bendrovių PVM mokėtojais, nors Vilniuje stambiu mastu vertėsi komercine veikla.

Nustatyta, kad beveik per dvejus su puse metų N.Strumila minėtų bendrovių vardu Gariūnų automobilių turguje, kitose naudotų automobilių pardavimo aikštelėse pats ir per kitus fizinius asmenis – Justiną Razą, Vygandą Bučelį ir Mindaugą Barisą net 530 fizinių ir 260 juridinių asmenų pardavė 899 transporto priemones – vidutiniškai po vieną kasdien, tačiau nesumokėjo PVM. Bylos duomenimis, parduota naudotų automobilių maždaug už 48,5 mln. litų (apie 14 mln. eurų), o nesumokėta PVM maždaug už 8,4 mln. litų (apie 2,5 mln. eurų).

Sukčiavimo schema buvo paprasta. Dažniausiai J.Raza dalyvaudavo naudotų automobilių aukcionuose internetu kitoje ES valstybėje, įsigydavo automobilius be PVM, registruodavo bendrovių "Nordrengo" ir "Motyve Group" vardu, o pardavus nupirktus automobilius Lietuvoje, nemokėjo privalomo PVM. Automobiliai buvo paskirstomi ir į Rusiją, Baltarusiją, Ukrainą. Beje, bendrovės "Nordrengo" vardu automobiliai būdavo parduodami ir Lietuvos didiesiems ūkiniams subjektams – banko išperkamosios nuomos bendrovėms, oficialiems išperkamosios nuomos centrams.

Apklausų Generalinėje prokuratūroje metu N.Strumila savo kaltės nepripažino teigdamas, kad tokia jo vykdyta veikla nėra kriminalinis nusikaltimas, o viso labo nusižengimas, kuris turi būti nagrinėjamas Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Kitaip sakant, pretenzijas jam ir jo vadovaujamai bendrovei turėtų reikšti ne prokurorai, o mokesčių inspektoriai.

Automobiliai buvo parduodami Gariūnuose, tačiau mokesčiai nemokami.

Bendras kaltę pripažino

Baudžiamoji byla taip pat dėl neteisėto vertimosi ūkine, komercine veikla buvo iškelta ir N.Strumilo bendrininkui J.Razai. Procesas baigėsi dar praėjusių metų liepą pagreitinto tyrimo tvarka Vilniaus miesto apylinkės teisme baudžiamuoju įsakymu – J.Razas savo kaltę pripažino.

Teisme nustatyta, kad J.Razas nuo 2012 m. pradžios iki 2014 m. liepos, turėdamas tikslą perparduoti bendrovei "Nordrengo" priklausančius naudotus automobilius ir taip gauti pelno, veikdamas kaip fizinis asmuo neteisėtu būdu – neįsteigęs įmonės ir neįregistravęs individualios veiklos, iš viso pardavė naudotų automobilių maždaug už 438 tūkst. eurų. Parduodamas automobilius J.Razas jų kainą padidindavo vidutiniškai apie 180 eurų, nei jie buvo įsigyti "Nordrengo" vardu.

Tad jis gavo 5 tūkst. eurų pajamų, tačiau įstatymų numatyta tvarka neįregistravo prekybos naudotais automobiliais individualios veiklos, nepateikė metinių pajamų deklaracijų už trejus metus, kai buvo vykdoma veikla, nedeklaravo individualios veiklos pajamų, nuo jų neapskaičiavo ir nesumokėjo pajamų mokesčio,

Teismas J.Razą pripažino kaltu ir paskyrė bausmę – 75 MGL (2 824,5 euro) dydžio baudą. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, bauda trečdaliu sumažinta, o įskaičius į bausmę – veik dviejų parų sulaikymą, neatlikta bausmės dalimi pripažinta 46 MGL (1 732,36 eurų) dydžio bauda.

Teisėsaugai žinomas

Teisiamasis N.Strumila teisėsaugai žinomas jau nuo seniau. 2012 m. lapkričio viduryje tuometis Vilniaus miesto 4-asis apylinkės teismas jam ir dar keliems fiziniams bei juridiniams asmenims priėmė apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje, kai buvo gryninami pinigai už iš tikrųjų neatliktus darbus arba neparduotas prekes.

N.Strumilą teismas pripažino kaltu dėl sukčiavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, dokumentų klastojimo ir disponavimo suklastotais dokumentais. Subendrinus paskirtas bausmes dalinio bausmių sudėjimo būdu ir atsižvelgus, kad asmuo iki tol nebuvo teistas, jam buvo paskirta subendrinta 220 MGL (tuo metu 27,5 tūkst. litų) bauda.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad N.Strumila nuo 2004 m. rugpjūčio iki 2006 m. gegužės klastojo savo bendrovės PVM sąskaitas faktūras, kuriose buvo teigiama, kad jam priklausanti bendrovė atliko darbus arba pardavė prekes kitoms bendrovėms. Gauti už tariamas paslaugas pinigai buvo išgryninami ir pasisavinami.

Vilniaus apskrities VMI buvo pateikusi civilinį ieškinį N.Strumilai dėl 83,5 tūkst. litų nesumokėtų mokesčių. Tačiau šis civilinis ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas, kadangi teisiamasis žalą valstybei spėjo atlyginti.

Šiame teismo procese kalta buvo pripažinta ir N.Strumilos įmonė "Kempas", jai buvo paskirta 200 MGL (25 tūkst. litų) bauda.

Bene įdomiausias faktas šioje baudžiamojoje byloje – nė vienas nuteistasis juridinis ar fizinis asmuo taip ir nedrįso apskųsti pirmos instancijos apkaltinamojo nuosprendžio apeliaciniam teismui. Tai retas atvejis, kai paprastai nuteistieji mano, kad jiems paskirta ganėtinai švelni bausmė.

Atminties stoka

Dienraščio šaltinių teigimu, baudžiamąją bylą, kurioje 2012 m. paskelbtas apkaltinamasis nuosprendis N.Strumilai, kuravo tuometis prokuroras D.Raulušaitis. Kaip minėta, baudžiamojoje byloje kalbama apie N.Strumilos veikas nuo 2004 m. rugpjūčio iki 2006 m. gegužės.

2003–2004 m. D.Raulušaitis dirbo Vilniaus apygardos prokuratūroje, nuo 2004 m. vasaros iki 2010 m. vasaros – Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus eiliniu prokuroru. Ar galėjo būti, kad N.Strumilos ir jo bendrų ikiteisminio tyrimo bylą kontroliavo dabar šį asmenį ir jo bendrovę naujame teismo procese ginantis buvęs generalinio prokuroro pavaduotojas, dabar advokatas D.Raulušaitis?

"Šita pavardė man ką tai sako. Tačiau iš ankstesnio laikotarpio nieko nesako", – dienraščio paklaustas apie galimą ankstesnę pažintį su ginamuoju N.Strumila, teigė D.Raulušaitis.

Jis iš tikrųjų teistas. Neatsimenu šios istorijos. Bet ikiteisminį tyrimą organizavo prokuroras Gylys.

"Mūsų turimais duomenimis, tam tikru laikotarpiu iki tampant generalinio prokuroro pavaduotoju, t.y. 2010 m. vasaros, D.Raulušaitis vadovavo minėtam tyrimui. Atsakyti, koks tikslus vadovavimo tyrimui laikotarpis, negalime, nes byla perduota saugoti į archyvą", – tokį atsakymą į paklausimą, ar D.Raulušaitis vadovavo ikiteisminiam tyrimui, kuriame įtarimai, o vėliau ir kaltinimai buvo pareikšti jo dabartiniam klientui N.Strumilai, redakcija gavo iš Generalinės prokuratūros atstovės Ritos Stundienės.

D.Raulušaičio paprašius išsakyti nuomonę, kaip jis vertina situaciją, kai vienu metu vadovavo tyrimui dėl N.Strumilos sukčiavimo ir kitų nusikalstamų veikų, o praėjusiais metais su juo sudarė sutartį teisme ginti ne tik jį, bet ir jo bendrovę kaip juridinį asmenį, advokatas iš pradžių teigė iš ankstesnių laikų nepamenantis ginamojo pavardės ir kad jis galėjo vadovauti ikiteisminiam tyrimui, kuriame N.Strumila greičiausiai buvo įtariamasis.

Pašnekovui kelis kartus pacitavus redakcijos gautą Generalinės prokuratūros atsakymą, kad ikiteisminį tyrimą, kuriame įtarimai, o vėliau ir kaltinimai buvo pareikšti N.Strumilai, šis buvo nuteistas, kontroliavo būtent jis, buvęs prokuroras teigė nepamenantis tokio savo darbinio epizodo.

"Ką daryčiau, jei tokia versija pasitvirtintų? Nežinau, reikia aiškintis, ar ji teisinga", – dienraščio paklaustas, ar neprasilenkia su advokatūros moraliniais principais – vieną kartą kaltinti, kitąkart ginti, pareiškė D.Raulušaitis.

N.Strumila savo advokatu buvusį generalinio prokuroro pavaduotoją D.Raulušaitį pasisamdė 2017 m. birželį, teisiamojo bendrovė "Nordrengo" – tų pačių metų rugsėjį. Advokatų praktikoje priimta, kad prieš imantis ginti fizinį ar juridinį asmenį, gynėjas paprastai sužino apie jo praeitį – tai gali padėti nagrinėjant baudžiamąją bylą.

"Pasikalbėjau su Strumila, bet jis nepamena tokio atvejo (kad D.Raulušaitis būtų vadovavęs tyrimui, kuriame kaltinimai buvo pareikšti, o vėliau ir nuteistas N.Strumila – aut. past.). Jis iš tikrųjų teistas. Neatsimenu šios istorijos. Bet ikiteisminį tyrimą organizavo prokuroras Gylys", – D.Raulušaitis teisinosi, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas ne jo iniciatyva.

"Bet įtarimai jam pareikšti po to, kai aš jau nevadovavau ikiteisminiam tyrimui", – bandė aiškintis D.Raulušaitis

Paklaustas, gal kartais N.Strumila neatsitiktinai jį pasirinko advokatu, kaip vadovavusį tyrimui prieš kelerius metus pradėtame ikiteisminiame tyrime, D.Raulušaitis nukirto: "Nepamenu bylų, kad jis būtų buvęs kaltinamasis."

Neteisėtas spaudimas?

Generalinėje prokuratūroje atliekant ikiteisminį tyrimą dėl vadinamojo JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimo Lietuvoje prokurorui darytas spaudimas jo nenutraukti, neseniai specialiai Seimo komisijai pareiškė prokurorų profsąjungos lyderis Julius Rėksnys.

"Generalinio prokuroro pavaduotojas D.Raulušaitis įtikinėjo, kad negalima tos bylos nutraukti, siūlė eiti parūkyti 20 min. ir persigalvoti, siūlė bet kokį postą pasirinkti, į kurį bus paskirtas, siūlė bet kokią bylą nutraukti, tik ne šitą, nes tai nepatiks prezidentūrai", – neteisėtą poveikį politikams ir valstybės tarnautojams tiriančiai Seimo komisijai neseniai liudijo Vilniaus apygardos prokuratūros 1-asis baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras J.Rėksnys.

Jis tvirtino, kad jam tai pasakojęs tuomet minėtą ikiteisminį tyrimą atlikęs tuometis Generalinės prokuratūros prokuroras, dabar advokatas Mindaugas Dūda. J.Rėksnio manymu, tuos žodžius galima įrodyti, juolab kad juos girdėjo daugiau žmonių.

Prokurorų profsąjungos atstovo teigimu, M.Dūda minėjo, kad kai D.Raulušaitis įtikinėjo jį nenutraukti tyrimo, jam buvo duotas popieriaus lapas su pavardėmis, kam reikėtų pateikti įtarimus CŽV byloje.

Generalinė prokuratūra teigia, kad viešai išsakyti teiginiai apie prokurorų ar politikų darytą poveikį, spaudimą tyrimui dėl CŽV kalėjimų yra nepagrįsti.

Tokius J.Rėksnio parodymus M.Dūda praėjusią savaitę Seimo komisijos posėdyje neigė.

Pasak Seimo laikinosios tyrimo komisijos, tiriančios neteisėtą įtaką ir poveikį politiniams procesams Lietuvoje, pirmininkės Agnės Širinskienės, anksčiau liudijusių prokurorų J.Rėksnio ir Gintaro Jasaičio parodymai dėl neskaidrumo bei valstybinių įstaigų bandymo daryti įtaką prokuratūros sistemoje, kuriuos paneigė M.Dūda, sudaro neįprastą situaciją.

"Kartais būna, kad žmonės pamiršta įvykius 2013 m. ir savo kai kuriuos komentarus, kurie yra tiesiog išsakyti, kada išeidamas iš prokuratūros ponas M.Dūda daug kalbėjo apie tai, kad skiriasi jo požiūriai ir į prokuratūros nepriklausomumą, ir į prokurorų savarankiškumą su tuomete vadovybe, bet, matyt, per tiek laiko pasimiršo", – po komisijos posėdžio sakė A.Širinskienė.

Šaltinis BNS, ELTA

Ketvirtadienį į laikinosios komisijos posėdį atvykęs M. Dūda teigė atidžiai perskaitęs Seimo nutarimą, kur nurodyta, ką ši komisija tiria.

„Šioje apimtyje (..) jokių duomenų pateikti jums negaliu, nes jų neturiu“, – pareiškė M. Dūda.

„Jokių duomenų apie suinteresuotų asmenų galimai darytą neteisėtą įtaką politiniams procesams aš neturiu, apie interesų grupių poveikį teisėkūros procesui aš neturiu, interesų grupių poveikį vadovams, jų rinkimui, skyrimui ar veiklai aš tikrai neturiu, lygiai taip pat aš neturiu jokių duomenų apie neteisėtą įtaką valstybės valdomų įmonių, viešųjų įstaigų vadovas ir taip toliau“, – tvirtino buvęs pareigūnas.

Jis tvirtino tarnybą prokuratūroje 2013 metais palikęs savo noru, o kalbėjimą apie tai lėmusias priežastis jis vadino emocijomis.

M. Dūda teigė, kad tokius dalykus galėtų aptarti privačiame pokalbyje, o ne oficialiame komisijos, turinčios konkrečius įgaliojimus, posėdyje.

Buvęs prokuroras, dabar dirbantis advokatu į Seimo komisijos posėdį kviestas, remiantis buvusio jo kolegos prokuroro Juliaus Rėksnio liudijimu.

Šis anksčiau komisijai pasakojo, kad M. Dūda jam skundėsi, jog buvo iškviestas pas aukštesnįjį prokurorą ir sulaukęs nurodymo nenutraukti ikiteisminio tyrimo dėl galimo JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimo Lietuvoje.

J. Rėksnys tvirtino, kad M. Dūda minėjo, jog jam buvo pateiktas sąrašas asmenų, kuriems jis turėjęs pateikti įtarimus.

„Joks sąrašas man nebuvo pateiktas“, – ketvirtadienį Seimo komisijai sakė buvęs pareigūnas.

M. Dūda atsisakė komentuoti J. Rėksnio išsakytus teiginius. Jis pabrėžė su J. Rėksniu neaptarinėjęs savo atliekamų ikiteisminių tyrimų detalių.

„Aš neketinu vertinti mano buvusio kolegos jums duotų paaiškinimų“, – teigė M. Dūda.

Buvęs prokuroras patvirtino, kad dirbant prokuroru jo ir aukštesnio prokuroro, prokuratūros vadovų nuomonės, požiūriai buvo išsiskyrę, tačiau ginčų dėl darbo jis sakė nelaikąs neteisėtu spaudimu.

„Aš manau, kad ne (nebuvo bandymų palaužti jo stuburo – BNS). Buvo nesutarimų ir skirtingų požiūrių, kartais apie tai diskutuodavome, kartais karštai ir aštriai. Ir ką. Ar tai poveikis? Jeigu būtų poveikis, kurį aš vertinčiau kaip neteisėtą poveikį, aš vienareikšmiai būčiau ėmęsis atitinkamų teisinių priemonių“, – kalbėjo M. Dūda.

Laikinosios Seimo komisijos pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė po posėdžio žurnalistams sakė, kad bus ieškoma kitų liudytojų, ar M. Dūdai buvo daromas spaudimas nenutraukti ikiteisminio tyrimo dėl CŽV kalėjimo Lietuvoje.

„Turime du asmenis, kurie patvirtindami savo liudijimo tikrumą ir būdami informuoti dėl melagingų parodymų, liudijo visiškai priešingai. Žiūrėsime, ieškosime kitų įvardytų asmenų, nes prokuroro J. Rėksnio įvardyti buvo kiti asmenys, kurie taip pat galėtų būti liudininkais ir tikrinsime tą informaciją“, – teigė A. Širinskienė.

Ji sakė, kad komisija kreipsis į prokuratūrą medžiagos, kurią ši surinko atlikdama savo tyrimą dėl galimo neteisėto poveikio prokurorams.

Seimo laikinoji komisija padėtimi prokuratūroje susidomėjo po dienraščio „Lietuvos rytas“ publikacijų ir prokurorų interviu apie keliamas abejotinas bylas, politinę įtaką ir generalinio prokuroro Evaldo Pašilio veiklą.

Generalinė prokuratūra savo ruožtu nepagrįstais vadino teiginius apie prokurorų ar politikų darytą poveikį, spaudimą tyrimui dėl CŽV kalėjimo. Anot jos pranešimo, J. Rėksnio viešai pateikta informacija buvo patikrinta ir atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimos įtakos.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, praėjusių metų gruodžio 5 dienos rytą Vilniuje, Rinktinės ir Žvejų gatvių sankryžoje, tuometinio prokuroro automobilis „Mitsubishi Outlander“ atsitrenkė į pakelės šviesoforą.

Alkotesteriu vairuotojui nustatytas 2,79 prom. alkoholio girtumas.

Pasak prokuratūros, kaltinamasis kaltę pripažįsta ir gailisi.

Jam gresia bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Dėl šio įvykio generalinis prokuroras pradėjo tarnybinį patikrinimą, o pernai gruodžio 27 dieną atleido D. Baraniūną iš pareigų.

Bylą nagrinėti viena rengėsi teisėja Jurgita Mačionytė, tačiau paaiškėjo, kad tokio pobūdžio bylas turi nagrinėti trijų teisėjų kolegija.

„Turėjom nagrinėti, tačiau net nepradėjom, dėl teisėjų buvo neapsižiūrėta skiriant bylą, teismo klaida“, – BNS sakė teisėja J. Mačionytė.

Dėl to kreiptasi į teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininką dėl kolegijos sudarymo.

Trijų teisėjų kolegijos šioje byloje pasigedo valstybinį kaltinimą palaikanti Generalinės prokuratūros prokurorė Vilma Vidugirienė. Tačiau po prokurorės pastebėjimo teismas nespėjo sudaryti visos teisėjų kolegijos.

Liepą Generalinė prokuratūra teismui perdavė prieš kelerius metus pradėtą tyrimą ir perdavė teismui piktnaudžiavimu ir dokumentų klastojimu įtariamo buvusio Vilniaus apylinkės prokuroro E. Šleiniaus bylą.

Prokuratūra skelbė, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad buvęs Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras E. Šleinius nuo 2003 metų iki atleidimo iš tarnybos 2013 metais neperdavė vieno savo paties pradėto ikiteisminio tyrimo medžiagos ikiteisminio tyrimo įstaigai tyrimui atlikti, o jam pavestuose kontroliuoti daugiau kaip 50 ikiteisminių tyrimų nepriėmė galutinių procesinių sprendimų – t. y. nenutraukė ikiteisminių tyrimų ar neperdavė bylų teismui.

Taip pat įtariama, kad ikiteisminius tyrimus atlikusiems pareigūnams tuometinis sostinės prokuroras E. Šleinius suteikė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad procesiniai sprendimai priimti, bei pasirašė statistines bylų korteles, kuriose nurodė melagingus duomenis apie tariamai priimtus sprendimus.

Tyrimo metu nustatyta, kad siekdamas nuslėpti šias aplinkybes, E. Šleinius prokuratūros registracijos žurnaluose įrašydavo duomenis, kad ikiteisminio tyrimo medžiagos grąžintos tyrimą atlikusioms įstaigoms, nors ikiteisminių tyrimų medžiagas laikė savo žinioje.

Iš tarnybos prokuratūroje prokuroras E. Šleinius pasitraukė savo noru 2013 metais. Ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu pradėtas 2016-aisiais po atlikto tarnybinio patikrinimo.

Pasitraukdamas iš tarnybos prokuratūroje, kaip teigia Generalinė prokuratūra, savo kontroliuotų ikiteisminių tyrimų medžiagų E. Šleinius negrąžino nei ikiteisminio tyrimo įstaigoms, nei skyriaus vyriausiajam prokurorui, o, pasinaudodamas tuo, kad šios medžiagos buvo jo žinioje, neteisėtai išnešė iš prokuratūros patalpų. Dalį iš jų, jau nedirbdamas prokuroru, E. Šleinius 2014 ir 2016 metais grąžino ikiteisminio tyrimo įstaigoms, o dalį, įtariama, paslėpė ar prarado.

Valstybės kaltintoja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorė V. Vidugirienė mano, kad savo neteisėtais veiksmais E. Šleinius pažeidė Konstitucijoje įtvirtintą prokuroro pareigą ginti asmens, visuomenės ir valstybės teises ir teisėtus interesus. Pasak prokurorės, piktnaudžiaudamas tarnyba, E. Šleinius nesiėmė visų būtinų veiksmų greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas bei tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nustatytas bei teisingai nubaustas.

Šiuo metu advokato padėjėju dirbantis buvęs sostinės prokuroras E. Šleinius anksčiau yra tyręs ir kai kurias rezonansines bylas – pavyzdžiui, sovietų agresiją neigusio Algirdo Paleckio bylą.

Už padarytas nusikalstamas veikas, buvusiam prokurorui gresia bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 6 metų.

Šioje byloje yra 32 liudytojai, dauguma jų – buvę E. Šleiniaus kolegos.