„Bylų paskirstyme atliekamas tik vienas automatizuotas veiksmas iš kelių, informacija koreguojama rankiniu būdu bei neužtikrinama efektyvi kontrolė“, – teigiama ketvirtadienį paskelbtame STT pranešime.

Tarnyba nustatė, kad naudojantis Lietuvos teismų informacine sistema LITEKO, automatizuotai atliekama tik viena bylų paskirstymo procedūra – teisėjų eilės suformavimas. Tačiau STT konstatuoja, kad tai funkcionuoja netobulai.

Dar iki teisėjų eilės sudarymo, pirminiai duomenys yra suvedami ir koreguojami rankiniu būdu. Todėl sistemoje pakeitus pirminę informaciją, teisėjas gali būti pašalintas iš automatizuotos atrankos iki eilės sudarymo.

Automatizuotai sudarant teisėjų eilę nėra vertinamas teisėjui priskirtų bylų skaičius, jų sudėtingumas ir teisėjo užimtumas. Dėl to dažnai rankiniu būdu paskiriamas ne pirmasis ar antrasis, o žemiau sudarytoje eilėje esantis teisėjas.

Dar daugiau rizikos kelia Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus taikoma bylų paskirstymo teisėjams praktika, teigiama STT pranešime.

Tarnyba atkreipė dėmesį ir į nepakankamai efektyvią aukštesniųjų teismų atliekamą bylų teisėjams paskirstymo kontrolę žemesniuose teismuose. Ne visada buvo patikrinami visi rizikingi šios procedūros aspektai, teismų veikla buvo vertinama fragmentiškai, neapimant viso laikotarpio, nuo paskutinio patikrinimo.

„Siekiant sukurti korupcijai atsparią aplinką teismuose, siūloma užtikrinti funkcijų atskyrimą, dirbant su LITEKO sistema ir atliekant pirminę bylų paskirstymo kontrolę, mažinti bylas paskirstančių ir sprendimus dėl teisėjo paskyrimo priimančių asmenų galimybes veikti savo nuožiūra, labiau formalizuoti ir dokumentuoti visus bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo procedūrų etapus bei vertinti bylų paskirstymo procedūras pagal papildomus rizikingus kriterijus“, – tvirtina STT.

Nacionalinei teismų administracijai pateiktos rekomendacijos dėl LITEKO tobulinimo mažinant žmogiškųjų veiksnių įtakas, labiau automatizuoti bylų paskirstymo ir teisėjų kolegijų sudarymo procedūras.

Galimas įsikišimas

Po teismų reformos Kauno administracinis teismas buvo paskirtas Regionų apygardos administracinių teismų centru, kurio dispozicijoje atsidūrė Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio administraciniai teismai.

Regionų apygardos administracinio teismo pirmininkas Rimantas Giedraitis neslėpė, kad mintis pademonstruoti bylų skirstymo mechanizmą kilo dėl visuomenės priekaištų, kad teisėjai renkasi bylas. "Teismas gavo 17 bylų ir pademonstruosime, kaip jos yra paskiriamos teisėjams ir kiek tame skirstyme yra skaidrumo", – paaiškino R.Giedraitis.

Lietuvos teismuose jau daugiau nei dešimt metų veikia kompiuterinė programa: tai automatizuotas teisėjų atrankos būdas, kai atsitiktine tvarka bylai parenkamas teisėjas. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai paskirsto bylas ir jau minėtiems Klaipėdos, Šiaulių bei Panevėžio teismams.

"Bylas teisėjams paskirsto Marija (Teismo rūmų pirmininko patarėja Marija Varanavičiūtė – aut.past.). Jei kažkas būtų ne taip, atsakomybę tektų prisiimti ir man", – šyptelėjo R.Giedraitis. Tačiau per visą bylų skirstymo kompiuterine programa laiką tokio atvejo teismo pirmininkas nepamena.

Taigi, specialioje kompiuterinėje programoje – visos 17 naujai gautų bylų. Modulis bylą teisėjui priskiria visuomet įvertindamas ir atsižvelgdamas į teisme nustatytą teisėjų specializaciją, teisėjus, kurie negali nagrinėti konkrečios bylos dėl teisės aktuose nustatytų priežasčių, teisėjų nedarbo laikotarpius.

Jei teisėjas bylą jau nagrinėjo iš esmės ir apskųstas sprendimas – tokiu atveju atskirame lange pažymima, kad šiam teisėjui bylos skirti negalima. Kai kuriais atvejais galima nurodyti, kad bylą privalo nagrinėti konkretus teisėjas. Tačiau čia esą išimtiniai atvejai, kai nagrinėjamos vienarūšės bylos, kai apeliacinė instancija panaikina nutartį ir grąžina bylą nagrinėti iš naujo, kai tam tikrus epizodus teisėjas išskiria į atskirą bylą, tada tą bylą jis pats ir turi išnagrinėti.

Patikrino ir paskyrė

"17 bylų – santykinai mažas krūvis, neretai pasitaiko dešimt kartų daugiau", – šyptelėjo Kauno rūmų pirmininkas. Bylų paskirstymo mechanizmo demonstracija pasiekė kulminaciją: ekrane matėsi Kauno rūmams skirtos bylos.

Pagal kompiuterinės programos modulį ekrane pasirodė teisėjo, kuriam buvo priskirta ši byla, pavardė. Marija įsitikino, kad nėra jokių kliūčių šiam teisėjui skirti bylos ir patvirtino automatizuotos atrankos parinkimą.

Šalia Marijos kompiuterio gulėjo keturi popieriniai bylų variantai. "Jos dar nesusiūtos, vėliau gula ant teisėjų stalo. Štai vienas skundas, rašytas ranka", – Marija susižvalgė su teismo pirmininku. "Tokie skundai dažniausiai būna iš įkalinimo įstaigų. 4–5 ranka rašyti popieriaus lapai, rašysena dažniausiai pasvirusi į kairę pusę. Nuteistieji dažniausiai skundžiasi įkalinimo sąlygomis ir prašo kompensacijų", – paaiškino R.Giedraitis.

Regionų apygardos administracinio teismo pirmininkas pabrėžė, kad iš įkalinimo įstaigų gaunami skundai akivaizdžiai atskleidžia, kad jose prekiaujama skundų rašymu. Tai matyti pagal patį raštą, minties dėstymo manierą. Teisingumo ministerija informuota apie galimą prekybą įkalinimo įstaigose, tačiau kol kas situacija nesikeičia.

Marija patikrino, kad šis skundas gautas pirmą kartą ir nėra jokių kliūčių jį skirti Kauno rūmų teisėjams. "Ačiū, Marija", – šyptelėjo teisėjas R.Giedraitis, pamatęs, kad kompiuterinės programos modulis būtent jam skyrė nagrinėti šį skundą. Teismo pirmininko patarėja juokėsi sulaukianti šmaikščių priekaištų, kad jos dėka viena ar kita byla atsidūrė tam tikro teisėjo žinioje, tačiau realiai matytas vaizdas leido įsitikinti, kad tokių galimybių M.Varanavičiūtė tikrai neturėjo.

17 bylų – santykinai mažas krūvis, neretai pasitaiko dešimt kartų daugiau.

Galima patikrinti

Regionų apygardos administracinio teismo atstovai tikino, kad bylų paskirstymą 30 proc. lemia atsitiktinumas. Likusi dalis paremta konkrečiais kriterijais. Modulis kiekvienu atveju suformuoja teisėjo skyrimo protokolą, kuriame nurodomi bylos skyrimo duomenys.

Kitaip tariant, tame dokumente atsispindi pilna teisėjų skyrimo išklotinė, kurioje nurodomi visi konkrečios bylos skyrimo metu nustatyti ir įvertinti kriterijai: teisėjo specializacija nagrinėti paskirtą bylą, priežastys, dėl kurių jis negali nagrinėti skirstomos bylos ir pan.

Dar svarbi detalė, kad teisėjo skyrimo protokolai skelbiami viešai teismų interneto svetainėje. "Bylų skyrimo tvarką tikrina ne tik teismų administracija. Mus stebi ir visi teisėjai, kuriems paskiriamos bylos. Ne paslaptis, kad rezonansinių bylų teisėjai ne itin pageidauja. Tai jau tikrai esame stebimi ne tik administracijos, o ir visų teisėjų", – atsakomybės nesikratė R.Giedraitis.

Vis dėlto teismo pirmininkas sutiko, kad tam tikros manipuliacijos galimos, jei bylas skirstantis teismas leidžia taikyti daug išimčių. Tarkime Vilniaus administracinis teismas neskiria bylų atostogaujantiems ar sergantiems teisėjams, o Kaunas skiria. Tvarką kiekvienas teismas pasitvirtina atskirai.

Tačiau tokios išimtys – mažos blogybės prieš anksčiau galiojusią tvarką, kai teismo pirmininkas gauna krūvą bylų ir savo nuožiūra jas paskirsto teisėjams. Anuomet taip ir būdavo, kad vos keli teisėjai dirba prie rezonansinių bylų ir niekas realiai negali patikrinti, kokiais kriterijais remiantis teismo pirmininkas paskyrė teisėjui tą bylą.