Skirtas ypatingai progai

Atvykti į Kretingą užsienio muzikus vilioja čia saugomas unikalus instrumentas – seniausi veikiantys Lietuvos vargonai, kuriuos maždaug 1680 m. sukonstravo nežinomas mūsų kraštų meistras.

Šių metų festivalis Kretingos pranciškonų bažnyčioje neatsitiktinai pradedamas būtent rugpjūčio 23-iąją, kai minima Baltijos kelio 30 metų sukaktis – festivalis dedikuojamas šiai ypatingai progai.

„Užsienio muzikantams detaliau pasakodamas apie Baltijos kelio fenomeną, visada sulaukiu ypatingos reakcijos. Tai istorija, kuri iki šiol jaudina kiekvieną širdį. Kai vyko Baltijos kelias, dar gyvenau Brazilijoje, bet gerai atsimenu televizijos reportažus apie gyvą žmonių grandinę, sujungusią tris šalis, – tai tapo unikaliu viso pasaulio istorijos įvykiu“, ‒ pasakojo festivalio meno vadovas R.Calveyra.

Nuties simbolinį kelią

Jis parengė specialiai Baltijos keliui skirtą programą rugsėjo 1-ąją vyksiančiam festivalio uždarymo koncertui, kuriame kartu su senosios muzikos ansambliu iš Vilniaus „Canto Fiorito“ muzikuos kviestiniai atlikėjai iš Latvijos ir Estijos.

Programoje bus nutiestas simbolinis senosios muzikos kelias per tris Baltijos valstybes ‒ publikai bus pristatyti mažai žinomi kompozitoriai, kūrę šių šalių teritorijose XVII‒XVIII a. Kaip speciali dedikacija Baltijos keliui koncerte skambės ir garsaus šiuolaikinio estų kompozitoriaus Arvo Parto kūrinių aranžuotės seniesiems istoriniams instrumentams.

Lyg perlų vėrinys

Baltijos kelio vienybės manifestacija paskatino ir kitus festivalio muzikantus nagrinėti muzikines jungtis, sąryšius tarp Europos šalių.

Atidarymo koncerte rugpjūčio 23-iąją pasirodys senųjų pučiamųjų instrumentų ansamblis iš Šveicarijos „I Fedeli“, užliesiantis bažnyčią didingais kornetų, barokinių trombonų ir vargonų garsais. Šiais pučiamaisiais instrumentais buvo grojama ne tik bažnyčiose ar dvaruose, bet ir miestų aikštėse, net operų teatruose, atliekama ne tik instrumentinė, bet ir vokalinė muzika, leidžianti aprėpti labai platų repertuarą.

„I Fedeli“ koncertinė programa pakvies klausytojus keliauti po įvairius Europos XVI‒XVII a. muzikos centrus ir sujungti juos į vienijančią grandinę.

Turas po Europą

Pagrindinis Ženevos Šv. Petro katedros vargonininkas Vincentas Thevenazas vargonų rečitalį atliks rugpjūčio 25 d. Jis perteiks intriguojančius kultūrinių įtakų susipynimus senojoje Europoje – prancūzų kūrybą itališku stiliumi, olandiškas interpretacijas angliškomis temomis, lenkišką prancūziško kūrinio aranžuotę ir kt. Koncerte klausytojų lauks ir ispaniškos liaudies dainų melodijos, drąsūs italų harmonijos eksperimentai, varpų ar gegutės kukavimo motyvai, atpažįstami visų laikų ir visų šalių publikai.

V.Thevenazas yra ne tik istorinių vargonų specialistas, bet ir karilionininkas bei aistringas improvizuotojas, drąsiai eksperimentuojantis įvairiais muzikos stiliais.

Balsas ir vargonai

Po visą Europą apimančių muzikos programų pirmuose dviejuose festivalio koncertuose legendinis senosios muzikos baritonas, italų dainininkas Furio Zanasi rugpjūčio 29-ąją koncerte publikai primins, kad vis dėlto būtent Italija XVI‒XVII a. sandūroje diktavo muzikines madas kitoms šalims. Kartu su vargonininku Luca Guglielmi parengtoje programoje bus atskleista solinės vokalinės ir solinės instrumentinės muzikos evoliucija nuo daugiabalsių polifoninių kūrinių pritaikymo vienam balsui su akompanimentu iki visiškai naujo kompozicinio mąstymo.

F.Zanasi yra nepralenkiamas ankstyvojo italų baroko muzikos interpretuotojas, organiškai ir ekspresyviai perteikiantis muzikos prasmę. Jo interpetuojami G.Frescobaldi, T.Merulos, C.Monteverdi sakralinės muzikos šedevrai atskleis baroko sakralinės muzikos jausmingumą, kurį koncerte papildys instrumentinių sonatų virtuoziškumas.

Vokiškas barokas

Istorinių klavišinių instrumentų (vargonų, klavesino, klavikordo, istorinio fortepijono) virtuozas iš Italijos L.Guglielmi rugpjūčio 30-ąją kvies giliau susipažinti su iškilių vokiečių kompozitorių kūryba vargonams.

Soliniame koncerte magišku pavadinimu „Apolono heksakordas“ jis atliks D.Buxtehudes, J.Pachelbelio, J.C.Kerllo, J.J.Frobergerio muziką, kartu pristatydamas ir ryškiausias baroko muzikos formas, tokias kaip tokata, ričerkaras, kancona, pasakalija, čakona ar batalija.

Rinks aukas

Visi koncertai vyks 19 val. po vakarinių mišių Kretingos pranciškonų bažnyčioje ir bus nemokami, bet klausytojai galės savanoriškai paaukoti ir taip prisidėti prie seniausių Lietuvos vargonų išlaikymo ir festivalio gyvavimo.

Tarptautinį Kretingos senosios muzikos festivalį organizuoja senosios muzikos ansamblis „Canto Fiorito“, remia Lietuvos kultūros taryba ir Kultūros ministerija, Kretingos rajono savivaldybė, paramos fondas „Gerumo versmė”, viešbutis „Grand Baltic Dunes”, „Japoniškas sodas”. Festivalio partneriai – Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai parapija ir Kretingos rajono kultūros centras.

Programa

Rugpjūčio 23 d. – „Perlų vėrinys: muzika kornetams ir barokiniams trombonams nuo Pietų iki Šiaurės Europos“: ansamblis „I Fedeli“ (Šveicarija), meno vadovas J.Melendezas.

Rugpjūčio 25 d. – „Turas po Europą“: V.Thevenazo (Šveicarija) vargonų rečitalis.

Rugpjūčio 29 d. – „Balsui solo su simfonijomis“: baritonas F.Zanasi ir vargonininkas V.Thevenazas (Italija).

Rugpjūčio 30 d. – „Apolono heksakordas“: L.Guglielmi (Italija) vargonų rečitalis.

Rugsėjo 1 d. – „Baltijos kelias: muzikinės Lietuvos, Latvijos ir Estijos jungtys“: ansamblis „Canto Fiorito“ (Lietuva), meno vadovas R.Calveyra, kviestiniai atlikėjai iš Latvijos ir Estijos.

Koncertų pradžia – 19 val., įėjimas – laisvas.

Itin aktyvią koncertinę ir edukacinę veiklą Lietuvoje vykdantis ansamblis užtikrintai skinasi kelią ir į Europos muzikos scenas, sulaukdamas pasiūlymų koncertuoti užsienio festivaliuose. Stokholmo Šv. Gertrūdos evangelikų liuteronų bažnyčioje susirinkusiems klausytojams „Canto Fiorito” pristatys naują programą „Nuo Romos iki Vilniaus. Kalėdinė muzikinė kelionė”.

Stokholmo senosios muzikos festivalis yra didžiausias tokio žanro festivalis Skandinavijos šalyse, šiemet jis vyksta jau 16-ąjį kartą. Šiais metais, be švedų senosios muzikos atlikėjų, festivalyje pasirodys tik du kviestiniai ansambliai iš kitų šalių - Irano ir Lietuvos.

„Canto Fiorito“ koncertas „Nuo Romos iki Vilniaus“ atskleis XVI-XVII a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) skambėjusios muzikos ištakas. Šioje muzikinėje kelionėje išryškės, kaip LDK valdovų Vazų dvare tarnavę italų muzikai ir kompozitoriai vienas kitam perdavė Romos polifoninės muzikos mokyklos tradicijas, kurios nuo Italijos per Varšuvą pasiekė ir Vilnių.

Koncerte skambės svarbiausių Romos mokyklos atstovų kalėdiniai kūriniai. Daugiausia klausytojai girdės Vilniuje Leono Sapiegos dvaro kapelmeisteriu dirbusio Džovanio Batisto Kočiolos (Giovanni Battista Cocciola ) kompozicijų. Tai neseniai atrastas ir Europos klausytojams dar beveik nežinomas kompozitorius, svarbiausias LDK baroko muzikos atstovas, kurį „Canto Fiorito“ su džiaugsmu populiarina kitose šalyse.

Garsaus brazilų muziko Rodrigo Calveyros vadovaujamas senosios muzikos ansamblis „Canto Fiorito“ klausytojus pakvies į Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčią, kurioje skambės „Concerto Spirituale“ su gražiu tikslu surinkti aukas Paparčių Šv. Juozapo šeimos namuose augantiems vaikučiams paremti.

„Canto Fiorito“ ryšys su Šv. Juozapo šeimos namų globotiniais užsimezgė per ansamblio rezidenciją Paparčiuose – jau trečius metus šiame mažame kaimelyje Kaišiadorių rajone vykdomus tarptautinius senosios muzikos ir edukacijos projektus, į kuriuos ansamblis įtraukia ne tik vietos klausytojus, bet ir regiono chorus, folkloro ansamblius, aplinkinių miestelių meno mokyklų mokytojus ir mokinius. Šv. Juozapo šeimos namuose augantys vaikai buvo visų Paparčiuose vykusių „Canto Fiorito“ koncertų klausytojai, ne kartą apdovanoję iš skirtingų šalių atvykusius ansamblio muzikantus savo pačių darytais suvenyrais. Koncertams besiruošiantys atlikėjai net buvo vaišinami vaikų valgyklėlėje. Atsidėkodami už tokią šilumą, ansamblio meno vadovas R. Calveyra ir prodiuserė bei dainininkė Renata Dubinskaitė sumanė surengti labdaros koncertą ir sostinėje sutelkti paramą šiems ypatingiems namams, kurie patys stokodami vis tiek randa būdų kaip apdovanoti ir pavaišinti kitus.... Kaip teigia Paparčių Šv. Juozapo namų direktorė Rūta Kanclerytė, šiuo metu renovuojama Beržynės sodyba, kad joje galėtų šiltai gyventi 6 šių namų vaikai, tad koncerte surinktos aukos bus skirtos apšiltinimo darbams įgyvendinti.

Labdaros koncertą atliks abu jo sumanytojai talkinami vargonininkės Dovilės Savickaitės. Visoje Europoje aktyviai koncertuojantis R. Calveyra gros išilginėmis fleitomis ir itin retu senosios muzikos instrumentu kornetu, kurio ypatingas tembras, pakilumas ir skaidrumas ypač atsiskleidžia bažnytinėje akustikoje. Abu šie instrumentai nuo senų laikų laikyti itin artimais žmogaus dainavimui, todėl darniai susilies su mecosoprano R. Dubinskaitės balsu sakraliniuose duetuose ir papuoš vokalinius solo kūrinius vingriomis improvizacijomis. Klausytojai išgirs Claudio Monteverdi, Tarquinio Merulos, Giovanni Legrenzi, Benedetto Ferrari ir kitų garsių ankstyvojo baroko italų meistrų kompozicijas – instrumentinius kūrinius, pakilias šlovinimo giesmes, švelnias muzikines maldas ir jausmingus sakralinius pasakojimus pasakalijos ritmu.

Klausytojai kviečiami į šį koncertą nemokamai. Kiekvieno pagal išgales paskirta auka tikrai pradžiugins Paparčiuose be tėvelių augančius vaikus.

Šeštadienį sostinės Šv. Kazimiero bažnyčioje pirmą kartą Lietuvoje suskambės du didingi sakraliniai XVII amžiaus kūriniai, atkuriantys Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės baroko muzikos paveikslą. Koncerte „Sancta Maria: kalėdinės mišios Vazų ir Habsburgų dvare“ bus atliktos Vazų dvare kūrusio italų kompozitoriaus Marco Scacchi mišios „Sancta Maria“ ir habsburgų dinastijos linijai LDK genealogijoje atstovaujančio kompozitoriaus Johanno Stadlmayrio „Magnificat“.

Šiuos kūrinius atliks Vilniuje įsikūręs tarptautinis senosios muzikos ansamblis „Canto Fiorito“ (vadovas Rodrigo Calveyra) ir barokinių pučiamųjų instrumentų ansamblis iš Austrijos „Musica Antiqua Salzburg“. Žmonių balsų ir cinkų bei trombonų kombinacija buvo ypač mėgstama XVII amžiuje visoje Europoje, bet vis dar yra beveik negirdėta Lietuvoje – Šv. Kazimiero bažnyčioje puošniai suskambės dainininkų, barokinių pučiamųjų ir vargonų garsų kombinacija, užpildanti bažnyčios skliautus ir atsiskleidžianti turtingą tembrų paletę.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės valdovų Vazų dvare tarnavo daug italų muzikos meistrų, kurie čia kūrė ir patys atliko muziką, vadovavo ansambliams ir dirbo muzikos mokytojais.  Jų aukšto lygio muzikos palikimas buvo gerai žinomas Europoje ir padarė įtaką ateities kartoms. Vienas iš tokių meistrų buvo Marco Scacchi, atvykęs į rūmus 1623 m., kur tarnavo kaip maestro di capella iki 1649 m. Jis buvo produktyvus kompozitorius, kūręs mišias, madrigalus, sakralinius koncertus.

Scacchi mišios „Sancta Maria“ parašytos kanonu ir demonstruoja aukščiausio lygio muzikos komponavimo techniką. 

LDK valdovų šeimos nariai net 11 kartų tuokėsi su Habsburgų dinastijos atstovais, septynios habsburgaitės buvo Lietuvos Didžiosiomis Kunigaikštienėmis (tarp jų ir Šv. Kazimiero motina) ir be abejonės įnešė habsburgų kultūros įtakų į LDK dvarą. Habsburgų dinastijos kompozitoriaus Johanno Stadlmayrio „Magnificat“ – tai tikras šio žanro šedevras, parašytas pasikartojančio boso (basso ostinato) pagrindu ir stulbinantis savo šventiniu pakilumu. Greta minėtųjų kūrinių skambės ir kitos italų bei austrų kompozitorių sakralinės kompozicijos.

Garsus XVII amžiaus prancūzų muzikas, teoretikas filosofas ir matematikas Marin Mersenne yra taip apibūdinęs cinkų ir balsų derinį muzikoje: „cinkas skamba tarsi saulės spindulys, prasiskverbiantis pro debesis“.  Šiuo koncertu ansamblis „Canto Fiorito“ siekia pasidalinti su klausytojais tuo „saulės spinduliu“ ir didingu Vazų dvaro sakralinės muzikos palikimu.

Publika kviečiama klausytis koncerto nemokamai.

Koncerto pradžia - gruodžio 6 d., 18.30 val. 

Liepos 25 d., penktadienį, 19 val. Vilniaus Šventosios Dvasios bažnyčioje susirinkę klausytojai turės galimybę išgirsti naują tarptautinio senosios muzikos ansamblio „Canto Fiorito“ koncertinę programą „Liber tabulatūros lobynai“, kuri atskleis XVII amžiaus Lietuvoje skambėjusios muzikos panoramą. Be to, šiuo koncertu siekiama  iš naujo atkreipti visuomenės ir institucijų dėmesį į europinės reikšmės paveldo vertybę – nebaigtus restauruoti Casparini vargonus. Šventosios Dvasios (Dominikonų) bažnyčioje 1776 m. pastatyti garsaus baroko epochos meistro Adamo Gottlobo Casparini vargonai yra laikomi vienais geriausių istorinių vargonų Europoje. Renginio metu taip pat įvyks tik ką išleistos knygos „Vargonų paminklosauga ir Adam Gottlob Casparini“ pristatymas.

Koncerte skambės instrumentiniai ir vokaliniai kūriniai iš svarbaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūros istorijos šaltinio – Lietuvos mokslų akademijoje saugomo rankraštinio natų rinkinio „Liber tabulatūra“. Tai išskirtinė tabulatūrine notacija perrašytų beveik 300 kūrinių kolekcija, kuri yra tarsi tų laikų vargonininko „užrašų knyga“. Šis specifinis natų užrašymo būdas tuo metu buvo paplitęs visoje Europoje, tačiau „Liber tabulatūra“ ypatinga tuo, kad daugumai muzikinių kompozicijų, kurias sukūrė tokie garsūs kompozitoriai kaip  Orlando di Lasso ar Hans Leo Hassler, yra prirašytos puošmenos. Todėl šis rankraštis suteikia unikalią galimybę sužinoti, kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės muzikantai XVII amžiuje ornamentuodavo kūrinius ir improvizuodavo.

Vilniuje įsikūrusio tarptautinio senosios muzikos ansamblio „Canto Fiorito“ pavadinimas reiškia išpuoštą, pagražinimais praturtintą dainavimą. Jam vadovauja  iš Brazilijos kilęs ir Prancūzijoje gyvenantis išilginės fleitos ir cinko virtuozas Rodrigo Calveyra, jau daugelį metų grojantis su garsiausiais senosios muzikos ansambliais visoje Europoje. Koncerte taip pat muzikuos „Canto Fiorito“ vargonininkas Ariel Rychter (Argentina) ir Lietuvos dainininkai.

Renginyje pristatoma knyga „Vargonų paminklosauga ir Adam Gottlob Casparini“ yra istorinių vargonų apsaugos specialistų iš Italijos, Vokietijos, Švedijos, Lietuvos straipsnių rinkinys. Dauguma šių straipsnių autorių buvo pakviesti į tarptautinę ekspertų grupę, kuri parengė Vilniaus Šventosios Dvasios bažnyčios A. G. Casparini vargonų restauravimo programą, o vėliau sekė darbų eigą. Knygoje pateiktos mintys turėtų dominti visus, kam įdomus senųjų vargonų pasaulis, jo puoselėjimo prasmė, galimybės, keliai. Knygą sudarė muzikologas ir vargonų restauratorius, Šventosios Dvasios bažnyčios vargonų restauravimo darbų vadovas Rimantas Gučas.

Ansamblio „Canto Fiorito“ koncertą „Liber tabulatūros lobynai“ turės galimybę išgirsti ir Lietuvos regionų gyventojai. Liepos 27 d., sekmadienį, 14 val. ši programa bus atlikta Kretingos bažnyčios koplyčioje su seniausiais Lietuvoje vargonais (pagamintais apie 1680 m.), o tą pačią dieną 19.30 val. tarptautinis ansamblis muzikuos ir Adakavo bažnyčioje, kuri gali didžiuotis turinti nedidelius, bet vertingus, restauruotus garsiojo meistro Casparini vargonus. Visi koncertai nemokami.

Projektą remia Lietuvos kultūros taryba