Latviją pasaulyje garsinantys atlikėjai klaipėdiečiams pristatys programą „Timeless“, kurios pavadinimas sufleruoja, kad žmogaus balsas yra seniausias ir nepakeičiamas instrumentas, o programos pagrindą sudaro laikui nepavaldi muzika.

Nuo 2009 m. a cappella dainavimo tradiciją puoselėjanti vokalinė grupė „Latvian Voices“ savo kūrybinės veiklos pradžioje net 11 metų susidarė vien iš moterų balsų, o nuo 2020 m., prisijungus žemiausio vyriško balso atstovui, įgijo mišraus ansamblio vardą. Klaipėdos koncertų salės scenoje dainuos Beatė Krūmina, Laura Jekabsonė, Zanė Stafecka (sopranai), Paula Perkonė, Una Stadė (altai) ir Jnis Strazdinis (bosas), o kokybišku garsu rūpinsis garso režisierius Andris Ūzė.

„Latvian Voices“ atliekama muzika jungia latvių kultūrinį paveldą – liaudies dainas ir chorinio dainavimo tradiciją su šiuolaikinės ir pasaulio muzikos bruožais. Didžiąją repertuaro dalį sudaro L. Jekabsonės ir kitų grupės atlikėjų sukurti arba aranžuoti kūriniai. Ansamblis gali pasigirti solidžiu scenos kolegų ir kūrybinio kelio bendraautorių sąrašu: bendradarbiauja su garsiausiais vokaliniais ansambliais, tarp jų – „The King’s Singers“ ir „The Swingles“. Grupės kūrybinių draugysčių sąraše – garsūs latvių kompozitoriai Erikas Ešenvaldas, Rihardas Zalupė, Laima Jansonė, dirigentas Normundas Šnė ir daugelis kitų.

Grupė koncertavo daugiau nei 35-iose pasaulio šalyse ir sulaukė aukščiausių įvertinimų. Ji pelnė apdovanojimus konkursuose ne tik Latvijoje, bet ir Estijoje, Suomijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, JAV. Išleido aštuonis albumus, vienas jų įvertintas kaip geriausias albumas Latvijoje vokalinės ir chorinės muzikos kategorijoje. Atlikėjai neapsiriboja savo koncertais ir įrašų sesijomis – organizuoja kasmetį a cappella muzikos festivalį Valmieros mieste.

Girdėti, pažinti ir išjausti kaimyninės šalies muziką yra su niekuo nepalyginamas jausmas. Skirtinga, tačiau gimininga Lietuvos ir Latvijos kultūra gali pasigirti senus laikus menančiomis tradicijomis. Latvija save pristato kaip dainuojančią šalį – tai įspūdingai priminė praėjusią vasarą įvykusi 150 metų sukaktį minėjusi Latvijos dainų ir šokių šventė, kuri buvo transliuojama ir per Lietuvos nacionalinę televiziją.

Būsimas grupės „Latvian Voices“ koncertas bus reta galimybė Lietuvoje gyvai susipažinti su turtingu latvių liaudies dainų lobynu, interpretuojamu šešiais balsais be instrumentinio pritarimo. Programoje taip pat skambės ir kitų giminingų tautų – estų ir ukrainiečių – liaudies muzika. Ir tai dar ne viskas: a cappella muzikos programą papildys keli populiariosios ir šiuolaikinės muzikos kūriniai.

Koncerto pradžia – 18.30 val.

Vokalo meistrų ansamblis

Ją Klaipėdos koncertų salėje gruodžio 4 d. 18.30 val. pristatys puikūs atlikėjai iš Latvijos – ansamblis „Schola Cantorum Riga“. Kartu su jais muzikuos perkusininkai Rihardas Zalupė ir Ivaras Kalninis, o ansamblio vadovas Guntaras Pranis grieš ratukine lyra.

Unikalus vyrų balsų ansamblis „Schola Cantorum Riga“ gyvuoja beveik 25 metus, gilindamasis į senosios muzikos lobynus, ypač grigališkojo choralo, viduramžių giesmių atlikimą. Įvairiomis šiuolaikinėmis formomis atlikėjai tiesia kelius į klausytojų širdis. Jie rengia originalias programas, kuriose kūrybingai derina senosios ir šių dienų muzikos skambesį.

Ansambliui vadovauja bene žymiausias senosios muzikos specialistas Latvijoje – G. Pranis. „Schola Cantorum Riga“ nariai – Janis Kurševas, Janis Moorsas, Aigaras Reinis, Ansis Klucis, Kasparas Milaševičius, Dainis Geidmanis. Dėl savo narių vokalinės meistrystės, kuria bus galima įsitikinti koncerte, šis ansamblis turi sukaupęs didelės stilistinės apimties repertuarą.

Rengia temines programas

„Schola Cantorum Riga“ nuolat pasirodo senosios muzikos festivaliuose, koncertuose Latvijoje ir svetur. Ansamblis neretai pristato originalias temines programas. Tarp jų – muzikinis „pasivaikščiojimas“ po senosios Rygos katedros skliautais, aidint šioje katedroje skambėjusioms giesmėms ir sakralinėms kompozicijoms. Programa „De Angelis“ pristato originalų grigališkojo choralo ir klavišinio sintezatoriaus junginį; programoje „Dangaus link“ vyrų balsų ansamblis praturtinamas soprano skambesiu, parinktos viduramžių giesmės byloja apie piligrimystės temą. Adventui, Didžiajai savaitei, Velykoms ar kitoms sakralinėms šventėms ansamblis yra parengęs programų su vargonais ir t. t.

Dviejų epochų sankirtoje

Programa „Illumina“ – įvairių giesmių rinkinys, kurio giesmes jungia ta pati tema – šviesa. Šviesa tapo raktiniu žodžiu, parodančiu dviejų epochų, dviejų muzikos stilių sankirtą. Senąją epochą įprasmina grigališkojo choralo, viduramžių giesmių harmonijos bei senosios polifonijos, pavyzdžiui, sakralinių ispanų giesmių, grožis. O a cappella (be pritarimo) atliekamų giesmių atsvarai „Schola Cantorum Riga“ pasirinko perkusininkų duetą. R. Zalupė ir I. Kalninis ne tik pritars giedotojams, bet ir pateiks solinių improvizacijų, kuriomis prasidės trys koncerto programos dalys, pavadintos „Impresijomis“.

Šios improvizacijos mušamaisiais instrumentais iškils tarsi tiltas, jungiantis praeitį su dabartimi. Iš šimtmečiais nutolusių garsų sintezės išauga originalus muzikinis dialogas, pagrįstas meditatyviu ir spalvingu garsų pasauliu. „Šitoks pritarimas ir ritmizuotas giesmių atlikimas klausytojams suteikė galbūt įprastesnės ir patrauklesnės viduramžiškos spalvos, nei būtų „grynojo“ grigališkojo choralo atveju“, – po koncerto Vilniuje atsiliepė muzikologė Beata Baublinskienė.

„Schola Cantorum Riga“ 2006 m. išleido šios programos kompaktinę plokštelę. Šiemet programa „Illumina“ skambėjo prestižiniame Vilniaus festivalyje, o dabar atkeliaus į Lietuvos pajūrį.

Jis atspindi koncertui pasirinktą repertuarą, kuriame skamba įvairių Lietuvos dainininkų ir kompozitorių dainos. Ansamblio sudėtis laikui bėgant ne kartą keitėsi. Pernai savais keliais pasuko du jo nariai: išskirtinai gražaus balso savininkas Dainotas Varnas pasirinko solisto kelią, o ansamblio idėjinis vadas, kompozitorius ir aranžuotojas Vitalijus Neugasimovas, vedamas savo pašaukimo, atsidėjo kūrybai ir pedagoginiam darbui.

Nepaisant to, pasipildęs dviem puikiais, neseniai Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dainavimo specialybės diplomus įgijusiais tenorais – Andriumi Bartkumi ir Laimonu Bendaravičiumi, "Quorum" šiemet skamba ypač galingai ir sodriai. Profesionalūs dainininkai – kaip vieno kumščio pirštai dera tarpusavyje ir gali atlikti įvairiausiam skoniui įtiksiančią muziką.

Švęsdami Lietuvą, "Quorum" vyrai kviečia į jos šimtmečiui skirtą koncertą, kuriame skambės nuotaikingos, šviesios ir lyriškos, linksmos ir ritmiškos lietuviškos dainos. Vytauto Kernagio "Baltas paukštis", Tomo Leiburo "Naktelė", Gintarės Jautakaitės "Viešpaties lelija", Gyčio Paškevičiaus "Mano kraštas" ir daug kitų, visiems gerai žinomų dainų skambės atliekamos dainininkų, kurių neriboja jokie muzikos instrumentai, nes vieninteliai reikalingi instrumentai yra jų balsai. Net mušamuosius instrumentus vyrai sukuria savo balsais, o jų dainuojama muzika primena instrumentinės grupės skambesį. "Quorum" nariai atskleidžia neribotas žmogaus balso galimybes, dainuodami visų laikų populiariausius muzikos hitus.

Gegužės 6 d. 18 val. Kauno kultūros centre "Tautos namai" vyksiančiame koncerte, skiriame Motinos dienai, "Quorum" žada panardinti į a cappella skambančias pavasariškas dainas, kartu dainuoti, juoktis, mylėti.

Gegužės 6 d. 18 val. Kauno kultūros centre "Tautos namai" vyksiančiame koncerte, skiriame Motinos dienai, "Quorum" žada panardinti į a cappella skambančias pavasariškas dainas, kartu dainuoti, juoktis, mylėti. Koncerto išvakarėse vykęs pokalbis su ansamblio senbuviais Mariumi Turlajumi (M.T.) ir Gintautu Skliutu (G.S.) nuvedė iki ansamblio ištakų ir kūrybos horizontų.

– Dar visai neseniai grupė "Quorum" lankė Lietuvos miestus su koncertine programa "Kelionė po pasaulį a cappella". Kas paskatino dainuoti lietuviškai?

G.S.: Lietuvos šimtmetis, žinoma. Pasikeitus ansamblio sudėčiai teko koreguoti ir koncertinę programą. Pagalvojome, kodėl pagaliau neuždainavus savo gražiąja gimtąja kalba. Atradome daugybę puikių lietuviškų dainų, kurios, aranžuotos ansambliui a cappella, skamba visai kitaip nei įprasta. Popmuzikos hitai, kurie dažnai apsiriboja trimis funkcijomis ir yra be galo paprasti, atliekami profesionalų, pakelia muziką į aukštesnį lygį. Taip, a cappella dainuoja chorai ir ansambliai, tačiau jų repertuaruose dažniausiai yra akademinė, klasikinė, sakralinė muzika. Mūsų repertuare šiuo metu skamba populiarioji muzika ir visus instrumentus mes atliekame balsais. Patirtis byloja, kad žmones užburia tai, kad scenoje skamba ne gitara, ne klavišiniai ar pučiamieji instrumentai, o vien tik balsai. Tačiau dainos skambesys nuo to nė kiek nenukenčia. Atvirkščiai – daina įgauna kitokių, žmogiškesnių spalvų. Muzika tampa gyva, nes joje nėra nieko, ko negalėtų padaryti pats žmogus. Juokaujame, kad šioje ekologiškų prekių eroje mes dainuojame ekologišką muziką.

M.T.: Visi atėjusieji į šią grupę pripažįsta, kad balsais imituoti instrumentus – vienas smagiausių dalykų. Klausytojai neretai mus lygina su cirko artistais, nes tai panašu į triuką, tik jis atliekamas balsais. Smagu stebėti klausytojų reakciją, kai išsitrauki nematomą triūbą ir pradedi trimituoti.

– Minėjote, kad atliekate gan paprastą lietuvišką popmuziką. Ar patiems tai nėra nuobodu, primityvu?

G.S.: Ne visa lietuviška muzika yra primityvi. Daug dainų, sukurtų vyresnės kartos kompozitorių, ne prastos ir juo labiau ne paprastos. Jos įdomios, melodingos, turtingos įvairios harmonijos, puikių tekstų. Dainuodami a cappella galime pagyvinti ir dar labiau paryškinti tų dainų skambesį. Daugeliui atrodo, kad profesionalūs muzikantai gali dainuoti tik klasikinę muziką. Tai ne visai tiesa. Kaip visai neseniai pastebėjo kompozitorius ir aranžuotojas, a cappella ansamblių vadovas Artūras Novikas, profesionaliai atlikti populiariąją muziką yra labai sudėtingas uždavinys, bet jis būtinas. Tikime, kad savo atliekamomis dainomis bent šiek tiek keliame Lietuvos kultūros lygį. Nesame nei klasikinės, nei popmuzikos atstovai ir visai neaišku, prie kurių mus reikėtų priskirti.

Turime nemažai gerbėjų įvairiuose Lietuvos miestuose, tačiau nesame tokie populiarūs, kad galėtume rengti koncertus didelėse koncertų salėse. Per daug nesirodome ir televizijoje, lietuviškų žvaigždžių kalvėje, todėl daug kas "Quorum" net ir nežino. Tačiau tie, kurie kažkaip netikėtai patenka į mūsų koncertą pirmą kartą, išeina iš jo susižavėję ir pasikeitę. Ir dažniausiai tapę a cappella muzikos gerbėjais. Tiesa, a cappella muzikos žanras įkandamas ne kiekvienam, tačiau tokių žmonių Lietuvoje sparčiai mažėja.

– Ansamblio sudėtis vis keičiasi. Supažindinkite su naujais nariais.

M.T.: Ansamblis nėra visiems laikams susicementavusi grupė, tai greičiau gyvenimo būdas. Taip pasakė ansamblį neseniai palikęs ir solisto karjerą pasirinkęs Dainotas Varnas. Manau, kad jis visiškai teisus. Pradžioje susibūrė keletas senosios muzikos mėgėjų ir dainavo senovinius madrigalus, tačiau laikai keičiasi, viskas komercializuojama. Vyrai panoro kažko daugiau ir juos atrado lietuvos estrados žvaigždės Egidijus Sipavičius,  Kęstutis Jablonskis.

Tenoras Andrius Bartkus jau ir anksčiau ne kartą yra dainavęs kartu su mumis. Jis Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje įgijo choro dirigavimo ir dainavimo diplomus, yra Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistas, dalyvauja ir pagrindinius vaidmenis atlieka Baroko operos teatro statomose operose. 2017 m. dalyvavo televizijos projekte "Lietuvos balsas", 2018 m. parengė vaidmenį miuzikle "Didžioji kometa".

Naujausias narys Laimonas Bendaravičius yra vienas smagiausių, linksmiausių ir nenuspėjamiausių žmonių mūsų kolektyve. Pernai jis baigė LMTA solinio dainavimo magistro studijas, dainuoja valstybiniame chore "Vilnius", yra Vilniaus miesto operos dainininkas ir solistas, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro mimanso artistas. Jis turi nuostabų falcetą, ansamblyje dainuoja kontratenoro partiją. Ir ne tik –  Laimonas yra buvęs breiko šokėjas, tad įsivaizduokite, ką jis išdarinėja scenoje. Visiems gerai žinomi Donato Montvydo salto ir šuoliukai jau yra ir pas mus. Mes turime savo Montvydą.

– Keičiasi ne tik dainininkai. Labiausiai nustebino žinia, kad ansamblį paliko jo įkūrėjas, kompozitorius ir aranžuotojas Vitalijus Neugasimovas.

G.S.: Iš tiesų Vitalijus buvo ansamblio ašis, aplink kurią viskas sukosi. Jis viskuo rūpinosi ir tai buvo didžiulis darbas bei atsakomybė. Jis aranžavo dainas, rinko programą, derino koncertų grafiką. Jis buvo koncertų vedėjas, priversdavęs nusišypsoti net ir didžiausius surūgėlius. Tikėtina, kad būtent jis kaip asmenybė turėjo daugybę gerbėjų, galbūt kartu su juo palikusių "Quorum" ansamblį. Kodėl tai atsitiko? Viskam ateina savo laikas. Manau, kad jis perdegė ir emociškai, ir fiziškai. Koncertų maratonai išsekina visus, o kaip žinome, nė vienas ansamblio dainininkas neapsiriboja dainavimu ansamblyje. Visi dirba ne vieną, o po kelis darbus. Vitalijus turi ne vieną talentą – jis ypatingas mokytojas ir pasirinko būti pedagogu bei kompozitoriumi. Tai jam teikia didelį pasitenkinimą ir galbūt taip nenuvargina. Užtai dabar viskuo tenka rūpintis mums patiems.

M.T.: Manau, kad viena iš priežasčių yra sveikata. Žinau iš savo patirties, kad dainavimas – labai sunkus darbas, atimantis labai daug jėgų ir energijos. Juolab kad daugybės aranžuočių autorius buvo būtent Vitalijus. Šį darbą jis dirbdavo naktimis ir nebeliko laiko poilsiui. Visiems mums tai yra iššūkis.

– Kas dabar aranžuoja dainas?

M.T.: Keisčiausias dalykas, kad dabartiniame etape naujų aranžuočių net nereikia. Jų yra tiek, kad galėtume išleisti gal dešimt albumų. Ansamblio gyvavimo pradžioje apetitas kilo valgant. Padainavai vieną dainą – ir jau reikia kitos. Važiuodami iš koncertų namo pasileisdavome radiją, išgirsdavome kokią nors seną gerą dainą ir jau kurdavome naują aranžuotę. Kas dieną – po naują aranžuotę, nes Vitalijus buvo toks gerąja prasme muzikos maniakas, kuris neatsitraukdamas galėjo tai daryti. Dabar yra tiek daug jau net ir užmirštų aranžuočių, o ten – tokios gražios dainos, tad nusprendėme tuos "tomus" pavartyti, prisiminti, juolab kad su naujais žmonėmis tos dainos jau vėl skambės kitaip.

G.S.: Tačiau yra kūrybai neabejingas ansamblio narys Romanas Savickas. Jis pastebėjo, kad mes neturime dainos mamai, ir nutarė šią klaidą ištaisyti. Gimė dainos aranžuotė ir iškart atėjo mintis surengti koncertą Motinos dienos proga. Kurgi kitur, jei ne Kaune? Šiame mieste "Quorum" turėjo tikrai labai daug gerbėjų. Visko gali būti, kad tie gerbėjai mus paliks kartu su Vitalijumi ar Dainotu. Žinoma, kiekvienas grupės narys turi savo gerbėjų, tačiau labai tikimės užkariauti publikos simpatijas iš naujo su nauja sudėtimi ir nauju skambesiu. Ir, žinoma, su pačiomis gražiausiomis dainomis.

– Vienam žmogui pasikeitus, tikriausiai ir jam reikia įeiti į vėžes, ir jums priprasti prie jo?

M.T.: Pasikeitus ansamblio nariams, reikėjo kai kuriuos sraigtelius pakeisti. Tam reikėjo ir laiko, ir naujų kūrybinių idėjų. Pradžioje reikia visiems priprasti vieniems prie kitų. Naujam nariui tenka mokytis ir prisitaikyti prie to, ką mes siūlome. Tačiau ilgainiui ir jis ima siūlyti savo idėjas. Kiekvienas naujas atlikėjas į ansamblį įneša naujų spalvų, naujų minčių ir naują skambesį.

G.S.: Dainavimas a cappella reikalauja ypatingo susiklausymo ir derėjimo. Jeigu negirdime vieni kitų, iškart pasijunta kreivi akordai, neintonuotos natos, neteisinga harmonija. Esame, galima sakyti, nuogi. Nėra kur pasislėpti, kai kiekvieną balsą dainuoja tik vienas dainininkas. Kiekvienas turi didžiulę atsakomybę, kad daina derėtų, kad skambesys būtų tikslus ir malonus. Todėl susidainavimas ir susiklausymas yra pats pagrindinis dalykas mūsų profesijoje. Labai džiaugiamės, kad dabartiniai grupės nariai visi iki vieno yra profesionalai. O dauguma iš mūsų turi ne tik didžiulės dainavimo patirties, bet ir choro dirigavimo išsilavinimą, kuris suteikia dar didesnę laisvę mėgautis tuo, ką darome.

– Kūryba – malonus procesas, malonūs ir koncertai. O grupei "Quorum" dar paprasčiau – nereikia vežiotis instrumentų. Ar išnaudojate galimybę koncertuoti kuo įvairesnėse erdvėse?

G.S.: Instrumentų mums nereikia, tačiau, norint koncertuoti didesnėse scenose ar lauke, negalime apsieiti be įgarsinimo. Jei dainuotume visu balsu, kokį Dievas mums davė, įgarsinimo ir nereikėtų, tačiau tada neskambėtų ta muzika, kurią atliekame. Galėtume dainuoti tik klasiką. Dainuodami popmuziką, visada turime ir septintąjį narį – garso režisierių, žinantį visus niuansus ir padedantį mums komfortiškai jaustis scenoje.

M.T.: Ir savotiškai juokinga gal bus, ir savotiškai liūdna, bet neseniai teko padėti paskutinę varnelę. Dažnai juokaudavome, kad nedainavome tik vienoje vietoje – šermenyse, nes atrodo, kad dainavome jau visur. Taigi padėjome varnelę ir čia, ir netgi tuo džiaugiamės, nes žmonėms patiko. Nors mums patiems tai buvo neįprasta, tačiau pasijutome kažkiek geresni. Bet, žinoma, lengva nebuvo. O jeigu linksmiau – ir gimtadieniai, jubiliejai, ir miesto šventės, įmonių vakarėliai, įvairūs labdaringi koncertai. Dainuojame įvairių stilių muziką – ir sakralinę, ir popmuziką, džiazą, roką. Moldavijoje dainavome folkpankroko muziką, beprotišką iki pašėlimo. Net sunku patikėti, bet taip, mes tai darėme girdint ir matant 7 tūkst. žmonių, dainavome vienos žymiausių moldavų grupės, dukart atstovavusios Moldavijai "Eurovizijoje", "Zdob si zdub" dainas. Buvo nuostabi patirtis, šėlo visa minia.

– Ar tos dainos vėliau lieka jūsų repertuare?

M.T.: Žinoma, mes pristatome jas Lietuvos publikai. Tekstų, aišku, niekas nesupranta. Nebent pasitaiko tarp klausytojų būtent tos šalies atstovų. O taip būna, ypač kai tenka dalyvauti diplomatų susibūrimuose. Mes ir patys dažniausiai suprantame labiau dainos esmę, nes iškalbėti kiekvieną žodį su tuo jausmu, kurį jis turi perteikti, labai sudėtinga. Daugybe kalbų dainuojame, bet ne visas jas mokame.

– Dainomis apkeliaujate labai daug šalių?

M.T.: Tikra kelionė po tas šalis, kurias aplankome savo dainomis, būtų visiška egzotika. Italų, ispanų, prancūzų, anglų net neverta minėti. Azerbaidžaniečių, gruzinų, vengrų, suomių, lenkų, netgi tokios kalbos kaip adygų skamba mūsų repertuare. Tai yra tikrai smagu.

– O kur norėtumėte nukeliauti?

M.T.: Norėjome nuvykti į Japoniją. Susipažinome su Vilniuje studijuojančiu japonu, tikru lietuvių ir japonų chorinės muzikos entuziastu, kuris labai susidomėjo mumis, supažindino su mišriu a cappella ansambliu Japonijoje. Labai susidomėjome vieni kitais, buvome netgi pradėję planuoti koncertų turą, suradome fantastišką japonų dainą, ją aranžavome ir padainavome japonų kalba. Tačiau viską lemia finansai, reikia rasti rėmėjų, kad paremtų tokią ilgą ir tolimą kelionę.

G.S.: Sumanėme puikų projektą ir norėjome surengti dviejų profesionalių a cappella ansamblių koncertus Lietuvoje bei Japonijoje. Teikėme paraišką Lietuvos kultūros tarybai, prašydami dalinio finansavimo. Deja, tarybos ekspertai neįžvelgė projekto vertės, suabejojo jo efektyvumu ir visuomenės susidomėjimu. Akivaizdu, kad patys projektų vertintojai neturi jokio ryšio su a cappella muzikavimu, nesupranta jo vertės ir naudos.

– Kaip patys vertinate savo darbą? Ar matote a cappella dainavimo prasmę ir reikšmę?

Dainavimas a cappella yra viena seniausių meno formų. Žmonės pradėjo dainuoti nuo neatmenamų laikų, tik vėliau atsirado muzikos instrumentai.

G.S.: Dainavimas a cappella yra viena seniausių meno formų. Žmonės pradėjo dainuoti nuo neatmenamų laikų, tik vėliau atsirado muzikos instrumentai. Šis žanras yra pats seniausias ir artimiausias žmogaus prigimčiai. Galbūt todėl mūsų dainavimas taip patinka vaikams. Atlikdami populiariąją muziką, papildytą klasikinės muzikos komponavimo principais, mes savotiškai viliojame artyn profesionalaus meno tuos, kurie su rimtąja muzika neturi nieko bendro. Esame tarpinė jungtis tarp visiems lengvai suprantamos populiariosios ir rimtosios klasikinės muzikos. "Quorum" dainų aranžuotėse klausytojai išgirsta ne tik melodiją, bet ir harmoniją, pobalsius, įvairius tembrus, spalvas, tai sužadina jų smalsumą ir pamažu pratina klausytojo ausį prie rimtosios muzikos.

– Du nauji įrašai jau skambėjo radijo eteryje. Ar planuojate įrašyti daugiau naujų dainų?

M.T.: Neseniai įrašėme seną linksmą, galbūt šiek tiek infantilią grupės "Vairas" dainą "Vilčių vaivorykštė". Ši dainelė tokia nuotaikinga ir linksma, ją dainuodami mes su nauja viltimi, su nauju skambesiu grįžtame į sceną.

G.S.: Kita – daugelio dainininkų mėgstama ir dainuojama Kastyčio Kerbedžio "Nakty". Mes įrašėme savo versiją ir tuo be galo didžiuojamės, nes ši daina yra viena iš tų, kurią gerai padainuoti lemta ne kiekvienam. Ateityje planuojame įrašyti naują lietuviškų dainų CD ir tuo pradžiuginti ne tik save pačius, bet ir "Quorum" klausytojus.

Klaipėdos koncertų salėje kitą sekmadienį, vasario 14 d., 18 val. skambės „Meilės dainos a cappella“.

Jau dešimt metų gyvuojantis vyrų vokalinis ansamblis „Quorum“ Klaipėdos klausytojams suteiks unikalią progą išgirsti nuostabiausias įvairių šalių populiarias meilės dainas a cappella, t. y. be įprasto instrumentinio pritarimo. Atlikdami pačius įvairiausius kūrinius, dainininkai savo balsais perteikia ne tik vokalinei, bet ir instrumentinei muzikai būdingus elementus.

Kolektyvas daug koncertuoja su skirtingomis programomis Lietuvoje ir užsienyje. Nepaisant to, kad ansamblis dažnai vyriausybinių organizacijų kviečiams atstovauti Lietuvai įvairiuose oficialiuose renginiuose, kolektyvui yra svetima pompastika ir įmantrumas. Jo atliekama muzika pasižymi paprastumu ir lengvumu. „Quorum“ skambesiui būdingas natūralumas, nes pati kolektyvo filosofija yra susijusi su gamta, meile ir harmonija. Meilė yra ir pagrindinis šio koncerto leitmotyvas.

Ansamblio dalyviai: Vitalijus Neugasimovas (kontratenoras, ansamblio meno vadovas), Marius Turlajus (tenoras), Gintautas Skliutas (baritonas), Dainotas Varnas (baritonas), Romanas Savickas (bosas), Šarūnas Navickas (vokalinė perkusija).

Bilietai į „Quorum“ koncertą – po 11–21 Eur. Bilietus platina „Bilietai.lt“.