Teisingumo ministerija, koordinuojanti Europos Sąjungos (ES) teisės perkėlimą, perspėja, kad nepaisant pastaruoju metu Aplinkos ministerijos žengtų svarbių žingsnių, vertėtų situaciją prižiūrėti geriau.

„Jau keturioms valstybėms buvo pritaikytos baudos, tos baudos tikrai yra didelės, todėl norint užsitikrinti, kad viskas būtų labai tinkamai įgyvendinama, mes siūlome įpareigoti Aplinkos ministeriją parengti ir pateikti Vyriausybės kanceliarijai ir Teisingumo ministerijai detalų ir išsamų Europos Komisijos pažeidimo procedūroje nurodytų pažeidimų šalinimo grafiką“, – Vyriausybės pasitarime teigė teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.

Pasak Teisingumo ministerijos, pažeidimai šalinami nuolat vėluojant ir vis atidedant įsipareigojimus, o esminiai įsipareigojimai – Kėdainių nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija bei nuotekų tvarkymo informacinės sistemos kūrimas – vis dar nepradėti įgyvendinti.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika teigė, kad Kėdainiuose matyti reali pažangi.

„Kalbant apie Kėdainių nuotekų valyklą, kur jau praktiškai visi įsipareigojimai įvykdyti, nupirktos paslaugos, laukiama tik rangos, pabaigos darbų. Kalbant apie aglomeracijas, taip pat yra pasirašytos sutartys už daugiau nei 7 mln. eurų, iki 2023 metų savivaldybės įsipareigojusios įgyvendinti“, – teigė K. Mažeika.

Pasak ministro, ES direktyvos reikalavimai turėtų būti perkelti iki 2023 metų.

„Aplinkos ministerija yra parengusi atsakymą, nurodydama terminus pažeidimo ištaisymui ir nuolat teikia informaciją apie atliktus darbus (...) Matome, kad pagal visas esamas priemones iki 2023 metų tas direktyvos įgyvendinimas tikrai bus įvykdytas ir rodikliai pasiekti“, – kalbėjo K. Mažeika.

Ministras BNS yra sakęs, kad prie centralizuotų nuotekų tinklų neprisijungusių žmonių yra likę apie 19 tūkst., ir iki 2023 metų planuojama juos prijungti.

Pasak jo, kol kas daugiausiai neprisijungusių yra Vilniuje – 5,3 tūkst. Kuršėnuose liko 1,2 tūkst., Trakų rajone – 690, Pabradėje – beveik 1 tūkst., Tauragėje – 800.

Anot K. Mažeikos, įsipareigojimų įgyvendinimas priklauso ir nuo savivaldybių.

Vyriausybės pasitarimui pateiktuose dokumentuose nurodoma, kad jei ES teismas konstatuotų, jog Lietuva pažeidė nuotekų valymo direktyvą, EK galėtų teikti antrą ieškinį ir prašyti skirti baudą. Minimali bauda Lietuvai siektų 560,9 euro, maksimali – 33,7 tūkst. eurų per dieną, kol bus ištaisyti pažeidimai, bei vienkartinė bauda – mažiausiai 464 tūkst. eurų.

Pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą EK pradėjo 2017 metų vasarį, o pernai sausį Komisija paragino Lietuvą per du mėnesius ištaisyti padėtį ir panaikinti nuotekų tvarkymo trūkumus miestuose, kur gyvena daugiau kaip 2 tūkst. žmonių. Juose turi būti įrengtos modernios nuotekų sistemos.

„Be abejo (teks baudas mokėti – BNS), jeigu savivaldybės ir jų valdomos įmonės (vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo – BNS) nesuras bendros kalbos su gyventojais“, – penktadienį LRT radijui pareiškė ministras. 

Pasak jo, jeigu patys gyventojai nenorės prisijungti prie centralizuotų sistemų, procesas bus sunkus. 

„Tas kelias bus sunkus, reikia aktyviau įsijungti savivaldybėms, įjungti seniūnus, seniūnaičius, viešosios tvarkos pareigūnus “, – kalbėjo ministras.

Tas kelias bus sunkus, reikia aktyviau įsijungti savivaldybėms, įjungti seniūnus, seniūnaičius, viešosios tvarkos pareigūnus.

K. Mažeika įsitikinęs, kad savivaldybės turi pakankamai savo pajėgumų spręsti šią problemą, jos neturėtų rodyti pirštu į aplinkosaugininkus. 

„Paraginti žmones, paprašyti sąskaitų, dokumentų įrodančių, kaip jie tvarko savo nuotekas ir tai būtų pirmas žingsnis paskatinti žmonių motyvaciją“, – sakė ministras.

Lietuva yra gavusi Europos Komisijos įspėjimą dėl neįvykdytų įsipareigojimų – ne mažiau kaip 98 proc. nuotekų surinkti centralizuotai gyvenvietėse su 2 tūkst. ir daugiau gyventojų.

Jeigu iki 2023 metų šis rodikls nebus pasiektas, Lietuvai gresia milijoninės sankcijos.