Šiuos pinigus ieškovui turės sumokėti Vilniaus miesto savivaldybė.

Taip pat Z. Skvarciany priteista po 422,84 euro vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo kitos darbo dienos po šio teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, nustatant, kad yra penkių darbo dienų savaitė, taip pat priteistas 2 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimas bei 3 742 eurai bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimą dalyje dėl darbo užmokesčio priteisimo, dėl dalies kuri neviršija vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, t. y. 8 771 euro išieškojimo vykdyti skubiai, paskelbė teismas.

Tačiau Z. Skvarciany nebus grąžinamas atgal į pareigas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas yra negalutinis ir gali būti skundžiamas.

Tuometis Centro poliklinikos vadovas iš darbo buvo atleistas pernai, tokį sprendimą priėmė gydymo įstaigos dalininkė Vilniaus miesto savivaldybė. Žiniasklaida skelbė, kad Centro polikliniką per pusmetį paliko 40 darbuotojų, o Z. Skvarciany darbo neteko po Vilniaus savivaldybės sudarytos komisijos išvadų dėl sveikatos sistemos autoriteto žeminimo, pavaldiniai skundėsi, kad jis bendraudavo pakeltu tonu.

Z. Skvarciany su atleidimu nesutiko, jis tikino, kad tik pradėjęs dirbti aplankė visus darbuotojus ne tik vadovus, pakėlė algas gydytojams ir slaugytojams.

„Nebuvo jokių faktinių prielaidų atšaukti ieškovą iš direktoriaus pareigų, Potvarkyje dėl jo atšaukimo iš pareigų nurodytos aplinkybės nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis, yra labai formalios ir deklaratyvios. Atšaukimo procedūra buvo pradėta anoniminio Centro poliklinikos darbuotojų skundo pagrindu, tačiau nebuvo atliktas joks objektyvus ir nešališkas tyrimas. Teismas nenustatė aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų teigti, kad ieškovas akivaizdžiai žemina sveikatos sistemos autoritetą, griauna pasitikėjimą sveikatos sistema ar ją kompromituoja“, – paskelbė teisėja Natalija Daškovienė.

Centro poliklinika yra viena didžiausių ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigų Lietuvoje, joje dirba beveik tūkstantis darbuotojų, dabar jai vadovauja Laima Skrickienė.

Z. Skvarciany anksčiau vadovavo Vilniaus greitajai medicinos pagalbai, jos darbuotojai 2020-aisiais surengė piketą, kaltindami vadovą diskriminavimu.

LRT duomenimis, jis Aukščiausiojo Teismo buvo pripažintas diskriminavusiu savo darbuotojus, kai profesinei sąjungai priklausę greitosios pagalbos medikai gaudavo mažiau atostogų nei tie, kurie profesinei sąjungai nepriklausė.

„Kažkas parašo anoniminį skundą ir tuo viskas sprendžiama“, – BNS po teismo posėdžio pirmadienį Vilniaus miesto apylinkės teisme sakė Z. Skvarciany.

Kaip tvirtino atsakovo byloje dalyvaujančios Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Tomas Moleikaitis, savivaldybė su buvusio poliklinikos vadovo reikalavimais nesutinka. Jis prašo teismo atmesti visus ieškinio reikalavimus, jei jis būtų patenkintas, bent negrąžinti Z. Skvarciany atgal į Centro poliklinikos vadovo postą.

Sprendimą darbo byloje dėl atšaukimo iš pareigų pripažinimo neteisėtu teismas skelbs vasario 26 dieną.

Z. Skvarciany iš darbo buvo atleistas pernai, tokį sprendimą priėmė gydymo įstaigos dalininkė Vilniaus miesto savivaldybė.

„Komisija apklausė esamus ir buvusius darbuotojus ir pasinaudojo savo dalininko teise, ieškovą iš pareigų atšaukė“, – per posėdį sakė Vilniaus miesto savivaldybės atstovas T. Moleikaitis.

Gydymo taryba buvo pateikusi išvadą dėl vadovo darbo metodo.

„Problemų būta ieškovo bendravime su darbuotojais, Gydymo tarybos nariais. (...) 340 parašų buvo, kad pasikeitus vadovui, dingo įtampa, atsirado stabilumas, ramybė“, – sakė savivaldybės atstovas.

Anksčiau skelbta, kad Centro polikliniką per pusmetį paliko 40 darbuotojų, o Z. Skvarciany darbo neteko po Vilniaus savivaldybės sudaryta komisijos išvadų dėl sveikatos sistemos autoriteto žeminimo.

Z. Skvarciany teisme atmetė savivaldybės kaltinimus.

„Pradėjus dirbti nesusipažino su padalinių vadovais – aš buvau aplankęs visus darbuotojus, net tik vadovus, bet ir darbuotojus. Esą padidėjo darbo krūviai, sumažėjo alga – bet gydytojams algos pakilo daugiau nei 39 proc., o slaugytojams – per 25 proc.“ – teisme tikino buvęs poliklinikos vadovas.

„Aš nesakiau mautis kelnes ir išpersiu,“ – gynėsi jis. Bylos duomenimis, buvo gautas toks skundas dėl Z. Skvarciany bendravimo su pavaldiniais.

Pavaldiniai taip pat skundėsi, kad vadovas su jais bendrauja pakeltu tonu, duoda daug raštiškų pavedimų.

Tuo metu Z. Skvarciany teismui aiškino, kad tikrai balso nekėlė.

Jo advokatas Vilius Mačiulaitis teigė, kad jo klientas, kaip vadovas, ėmė dirbti šiek tiek kitaip, stengėsi šalinti trūkumus.

„Natūralu, kad kilo nepasitenkinimas, darbai dėl Valstybinės ligonių kasos, akreditacijų, reikalavo skubos“, – sakė advokatas.

Jis stebėjosi, kad priimant į darbą Z. Skvarciany nebuvo abejonių dėl kompetencijų, bet paskui „patraukė iš pareigų neįtikusį vadovą nesant objektyvių priežasčių“, „nupjovė galvą“.

Advokatas prašė klientui priteisti 2 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimą, nes reputacijai buvo smarkiai pakenkta – savivaldybė apie atleidžiamą poliklinikos vadovą išplatino kompromituojančią informaciją, kuri nepagrįsta ir nepatikimą.

„Jis žinomas medikų bendruomenėje, valdymo bendruomenėje, viešas maišymas su purvais daro žalą“, – sakė advokatas V. Mačiulaitis.

Centro poliklinika yra viena didžiausių ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigų Lietuvoje, joje dirba beveik tūkstantis darbuotojų, dabar jai vadovauja Laima Skrickienė.

Z. Skvarciany anksčiau vadovavo Vilniaus greitajai medicinos pagalbai, jos darbuotojai 2020-aisiais surengė piketą, kaltindami vadovą diskriminavimu.

LRT duomenimis, jis Aukščiausiojo Teismo buvo pripažintas diskriminavusiu savo darbuotojus, kai profesinei sąjungai priklausę greitosios pagalbos medikai gaudavo mažiau atostogų nei tie, kurie profesinei sąjungai nepriklausė.

Kaip pranešė Lietuvos apeliacinio teismas, ieškovė kreipėsi į Centro poliklinikos otorinolaringologę dėl sutrikusios klausos vienoje ausyje, tačiau gydytoja, įvertinusi pacientės būklę ir atlikusi tyrimus, patologijos nenustatė.

Po dvejų metų pacientė vėl kreipėsi į Centro polikliniką, kur buvo nusiųsta pas tą pačią gydytoją, iš kurios pareikalavo siuntimo į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Konsultacijų polikliniką. Šioje poliklinikoje pacientei buvo diagnozuotas dešinės ausies garsą suvokiančios sistemos pakenkimas, dešinės ausies neurosensorinis prikurtimas, o paskyrus magnetinio rezonanso tyrimą nustatytas nepiktybinis navikas, kuris buvo išoperuotas Santaros klinikose.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sveikatos priežiūros paslaugos Centro poliklinikoje ieškovei buvo suteiktos tinkamai.

Bylą nagrinėjant Lietuvos apeliaciniame teisme paskirtos ekspertizės išvados, taip pat byloje esantys kitų specialistų paaiškinimai patvirtino, kad Centro poliklinikos otorinolaringologės veiksmai, abu kartus teikiant pacientei konsultacijas ir atliekant tyrimus, neatitiko sąžiningo, protingo, patyrusio bei atidaus profesionalo elgesio standarto: gydytoja nepastebėjo ieškovės negalavimų, netinkamai surinko pacientės anamnezę ir netinkamai įvertino jos būklę, neskyrė šioje situacijoje reikiamų papildomų tyrimų, kitų specialistų konsultacijų, netaikė alternatyvių klausos sutrikimo matavimo metodų.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad tarp šių Centro poliklinikos gydytojos neteisėtų veiksmų ir pacientei po operacijos atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys – laiku nustačius diagnozę buvo galima išvengti sunkių padarinių ar bent jau jų dalies ieškovės sveikatai.

Kaip skelbia teismas, įvertinus tai, kad ieškovei po operacijos klausa nebuvo atkurta, jai neabejotinai buvo sukelti neigiami dvasiniai ir fiziniai išgyvenimai, nepatogumai, padidėjo ribojimai užsiimti įprastine kasdiene bei laisvalaikio veikla, ji neteko galimybės užsiimti sportine veikla, konstatuota, kad ieškovei Centro poliklinika turės atlyginti 20 tūkst. eurų neturtinę žalą.

Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas įsiteisėja jo priėmimo dieną, tačiau per tris mėnesius nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Kaip BNS sakė Vilniaus apskrities policijos atstovė Loreta Kairienė, pranešimas buvo gautas 7.35 val. apie į sieną atsitrenkusį lengvąjį automobilį  „Volkswagen“ tarnybas informavo praeivis.

Vairuotojui galimai sutriko sveikata.

Policijos atstovė L. Kairienė BNS informavo, kad nustatyta, jog 29 metų vairuotojas buvo blaivus. Ligoninėje jam buvo nustatyti nežymūs sumušimai, jis buvo išleistas į namus.

Į įvykio vietą buvo iškviesti ugniagesiai, policija ir medikai.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė Edita Zdanevičienė BNS sakė, kad vairuotojas nebuvo prispaustas, jam buvo uždėtas kaklo įtvaras, gelbėtojai įkėlė žmogų į medikų automobilį. 

Policija neturi informacijos, jog per avariją būtų nukentėję praeiviai – mašina užlėkė ant šaligatvio ir atsitrenkė į sieną. Be to, netoliese yra visuomeninio transporto stotelė.

Įvykis tiriamas. Dėl įvykio pradėta administracinė teisena.

„Šioje situacijoje priimti sprendimai, nors ir nelengvi, buvo reikalingi apsaugoti tiek poliklinikos personalą, medikus, tiek ir gyventojus, kuriems reikės būtinosios pagalbos. Poliklinika dirbs nuotoliniu būdu, vadinasi, prireikus pasikonsultuoti su savo gydytoju, tokią galimybę poliklinika užtikrins. Gal pirmomis dienomis, kol nusistovės tvarka, gali visiems reikėti kažkiek kantrybės, bet tikslas yra vienas – žmonių sveikata. Ačiū Centro poliklinikai, kuri sutiko padėti perimant pacientus būtinajai pagalbai“, – sako Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos direktorius Povilas Poderskis.

Vilniaus miesto savivaldybės sprendimu artimiausiu metu Šeškinės poliklinika paslaugas teiks tik nuotoliniu būdu, tai yra pacientus šeimos gydytojai galės konsultuoti telefonu, taip pat užtikrins elektroninių dokumentų, pavyzdžiui, receptų, nedarbingumo pažymėjimų, siuntimų į karščiavimo klinikas, kurie šiuo metu yra ypač aktualūs, išrašymą.

Nuo šiol Šeškinės poliklinikoje teikta būtinoji pagalba perkeliama ir teikiama Centro poliklinikoje. Gyventojas, kuriam reikės būtinosios pagalbos, taip pat odontologijos būtinųjų paslaugų turės telefonu kreiptis į Centro poliklinikos registratūrą ir informuoti darbuotojus, kad yra Šeškinės poliklinikos pacientas, taip pat nurodyti kreipimosi priežastį. Tuomet skambučių centras informuos gyventoją apie tolesnius veiksmus.

Dėl nėščiųjų priežiūros paslaugų ir planinio skiepijimo gyventojai turės susisiekti su savo gydančiuoju gydytoju, kuris nukreips paslaugoms į Centro polikliniką.

Gyventojai, kaip nurodoma savivaldybė pranešime, Centro poliklinikoje bus laukiami įprastu poliklinikos darbo metu – nuo 7 iki 20 val.

Šeškinės poliklinikoje yra registruota 80 000 pacientų.

Naujasis priestatas bus statomas Pylimo g. 3 – šalia pagrindinio Centro poliklinikos pastato. Vilniečiams šios įstaigos pacientams bus patogiau, kai visos paslaugos bus teikiamos vienoje vietoje, sutrumpės laukimo eilėse laikas. Į naująjį priestatą persikels  gydytojai iš Pylimo g. 56 įsikūrusio poliklinikos Senamiesčio filialo.

„Centro poliklinikos priestatas yra vienas iš miesto poliklinikų plėtros projektų. Savivaldybė reaguoja į augančio miesto plėtros kryptis ir įstaigų tinklą vysto į tai atsižvelgdama. Centro poliklinikos priestate bus teikiamos ne tik bendrosios šeimos gydytojų paslaugos, tačiau ir numatyta ir lankomosios slaugos paslaugų plėtra, kurių senėjančiai visuomenei reikia dabar ir reikės vis daugiau ateityje,“ – apie būsimąjį priestatą kalbėjo sostinės vicemeras Gintautas Paluckas, kuruojantis sveikatos klausimus.

Naujajame 4 aukštų priestate su požemine automobilių stovėjimo aikštele, kuris bus pritaikytas žmonių su negalia poreikiams,  įsikurs gydytojų, fizinės meditacijos ir reabilitacijos kabinetai. Pacientai vieno apsilankymo metu gaus konsultaciją su instrumentiniu tyrimu.

Būsimame priestate įsikurs ir atsinaujinęs kardiologų kabinetas su nauju echoskopu. Taip pat bus įrengtas oftalmologijos kabinetas su nauja modernia įranga. Ortopedijos traumatologijos paslaugų teikimas taip pat pagerės, įsigijus ultragarsinę sistemą kaulinės patologijos diagnostikai.

Gastroenterologijos kabinetas turės naują endoskopinę įrangą, kuri pagerins pacientų prieinamumą paslaugoms su nejautra, bus atnaujinti ir kiti gydytojų kabinetai.

Priestate taip pat bus papildomai įdarbinti specialistai (10 etatų gydytojų ir 10 etatų slaugytojų), kurie konsultuos pacientus nuo 7.00 iki 20.00 val. Planuojama įrengti ir specialistams pritaikytus kabinetus bei įsigyti paslaugų teikimui reikalingą modernią medicininę įrangą (echoskopą, endoskopą, fizinės medicinos ir reabilitacijos įrangą). Taip bus užtikrintas visapusiškas pacientų ištyrimas, greitas diagnozės nustatymas, taikytas gydymas ar gydymo efektyvumo kontrolė, kad pacientas gautų visas būtinas paslaugas greitai ir patogiai vienoje vietoje.

Pastačius naują pastatą Pylimo g. 3, bus efektyviau valdomas savivaldybei priklausantis turtas, o atlaisvintą pastatą esantį Pylimo g. 56 bus galima įtraukti į privatizuojamų patalpų sąrašą.

Planuojamo statyti naujo priestato preliminari statybos kaina – 2,5 mln. Eur. Statybos kaina buvo apskaičiuota, remiantis architektų ir specialistų preliminariais skaičiavimais, įvertinus šiuo metu esamus naujos statybos įkainius. Patalpų pritaikymo ir medicininės įrangos kaina – apie 1 mln. Eur.

Lietuvos apeliacinis teismas pranešė pirmadienį palikęs galioti Vilniaus apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje pagal jaunos moters ieškinį Centro poliklinikai, Vilniaus miesto klinikinei ligoninei, Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei, „BTA Insurance Company“ ir AAS „Gjensidige Baltic“ dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Civilinis ieškinys grįstas tuo, kad dėl netinkamo ir aplaidaus gydymo ieškovei nebuvo laiku diagnozuota liga, o jai progresavus devyniolikmetė neteko galimybės natūraliai pastodama turėti vaikų.

Vilniaus apygardos teismas 2017 metų balandžio 26 dienos sprendimu priteisė moteriai solidariai iš Centro poliklinikos ir Vilniaus miesto klinikinės ligoninės 25 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo, 1000 eurų – iš Vilniaus universitetinės ligoninės bei 5 proc. procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2010 metų sausio 3 dieną iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Centro poliklinika ir Vilniaus miesto klinikinė ligoninė prašė sumažinti žalos dydį. Jos ginčijo ir civilinės atsakomybės jų atžvilgiu taikymą, nepripažindamos nei savo neteisėtų veiksmų, nei kaltės.   

Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kad buvo pažeista viena iš svarbiausių neturtinių vertybių – ieškovės sveikata. Šis pažeidimas dėl tinkamai nediagnozuotos ir progresavusios ligos paliko neatstatomus padarinius.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad negalima paneigti tikimybės, jog tinkamas ir savalaikis ligos nustatymas, jos diagnozavimas, tinkamo gydymo pritaikymas galėjo padėti išvengti ligos progresavimo ir būtino chirurginio įsikišimo pašalinant abu kiaušintakius.

Anot Apeliacinio teismo, Vilniaus apygardos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis – tinkamas.

Šis Apeliacinio teismo sprendimas įsigalioja, bet jį dar galima skųsti Aukščiausiajam Teismui.

Apie 14 val. šeimos gydytojos kabinete 33 metų moteris pagrasino įdurti švirkštu 27 ir 43 metų slaugytojoms bei 65 metų pacientei, pranešė Policijos departamentas. O 57 metų šeimos gydytojai ji sudavė per veidą, tuo sukeldama fizinį skausmą. 

Anot ikiteisminį tyrimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo pradėjusių teisėsaugininkų, išpuolio metu šeimos gydytojai buvo pataikyta į nosį, dėl ko ši apsipylė kraujais. 

Kauno miesto poliklinikos, kurios dalis yra Centro poliklinika, vadovas Paulius Kibiša portalui kauno.diena.lt pasakojo, kad incidentą sukėlusi moteris poliklinikoje lankosi dažnai.

Šįkart ji atsinešė skysčio talpą, ant kurio buvo parašyta, jog tai fiziologinis tirpalas, kuris naudojamas skiesti vaistams, jeigu jų koncentracija pacientui yra per didelė, ir švirkštų. Ir paprašė slaugytojos suleisti jai vaistus.

Pasak P.Kibišos, fiziologinio tirpalo talpa jau buvo atidaryta, todėl slaugytoja nerizikavo naudoti šio tirpalo ir atsisakė įvykdyti tokį pacientės prašymą dėl jos pačios saugumo.

Tada moteris išsipakavo atsineštus švirkštus, nuo vieno nuėmė adatos antgalį ir ėmė grasinti aplinkiniams, o gydytojai trenkė per veidą. "Tuomet iškvietėme apsaugą ir policiją", – pasakojo P. Kibiša ir pridūrė, kad jeigu būtų daugiau pagarbos medikams, gal panašių situacijų būtų daug mažiau.

Incidentą sukėlusi moteris dėl galimo sveikatos sutrikimo greitosios pagalbos automobiliu buvo pristatyta į Kauno klinikas apžiūrai. Ar ji stacionarizuota, ar tą pačią dieną išleista į namus, teisėsaugininkai antradienio vidurdienį dar negalėjo atsakyti. Iki to laiko ji dar nebuvo nei sulaikyta, nei apklausta.  

"Natūralu, kad į polikliniką ateinantys sergantys, blogai besijaučiantys žmonės yra jautresni, tad pasitaiko visokių atvejų. Tiesa, tokių dramatiškų, mano žiniomis, dar nėra buvę. Paprastai medikams patiems pavykdavo išspręsti konfliktines situacijas įsiklausant, įsigilinant į paciento poreikius", – kalbėjo P. Kibiša.

Incidento aplinkybes tiriantys teisėsaugininkai teigia neatmetantys, kad jį galėjo išprovokuoti ne tik į gydytojos kabinetą, esant kitai pacientei, įėjusi įtariamoji šiuo išpuoliu, bet ir patys medikai.

Pirminiais duomenimis, konfliktas kilo ir dėl to, kad įtariamajai teko ilgokai laukti už kabineto durų, o po to dar atsisakyta ir ją aptarnauti. Tačiau duomenų, kad ji galėtų būti serganti diabetu ir tokiomis aplinkybėmis ją galėjo ištikti su šia liga susijęs agresijos priepuolis, teisėsaugininkai teigia neturintys. O tai, kad ši pacientė esą grasino slaugytojoms ir kitai pacientei atsineštu švirkštu, kol kas tėra tik pastarųjų parodymai, galimai nulemti patirto streso, atsidūrus tokioje neeilinėje situacijoje.    

Pokyčių metas

Dienraštis "Kauno diena" neseniai rašė, kad Petrašiūnų PSCP įrengtas naujas neįgaliųjų liftas, tad darbuotojams nereikės žmonių su vežimėliais nešti rankomis. Atnaujinti koridoriai, kabinetai. Tai neliko nepastebėta – pacientai negailėjo gerų žodžių.

"Pacientai tikina, kad pagaliau ateina į normalią gydymo įstaigą. Kiti sako, kad dabar čia europinis lygis, vyresnio amžiaus žmonėms tai tarsi stebuklas. Jie labai džiaugiasi ir žada  papasakoti kitiems, kaip gražu dabar, nes buvo tiesiog seno raugo pastatas. Pastebėjome, kad dabar net daugiau žmonių ateina, nes, būdavo, vietos gyventojai čia prirašydavo senolius, o patys eidavo gydytis kitur. Dabar ir jie čia lankosi. Aplinka žmogui labai svarbi", – pacientų emocijas perdavė Petrašiūnų gydymo įstaigos vadovė Vitalija Danielienė.

Veidą keičia ir kitos savivaldybės gydymo įstaigos. Štai kiek anksčiau buvo atnaujintas Centro poliklinikos fasadas, o dabar darbininkai užbaigė registratūros rekonstrukcijos darbus. Birželį pradėti tvarkymo darbai šiek tiek sujaukė įprastą pacientų registravimą, tad laikinai jie buvo registruojami kitose patalpose. Tačiau dabar tiek pacientams, tiek darbuotojams bus gerokai patogiau.

"Poliklinikos Kaune jungiasi ir išgyvena svarbius pokyčius. Centro poliklinikos registratūros atnaujinimas simbolizuoja, kaip tuos pokyčius vykdome: išsaugome, ką turime gero, ir atsakingai, profesionaliai tobuliname tai, kas keistina ar reikalauja atnaujinimo", – Centro poliklinikos registratūros atidarymo šventėje kalbėjo Dainavos poliklinikos vadovas Paulius Kibiša.

Ilgai laukta

Naujos Centro poliklinikos registratūros laukė ne tik pacientai, bet ir darbuotojai, nes darbo vietos nuo šiol bus daug erdvesnės ir malonesnės.

Viskas čia pasikeitė iš esmės – stengėmės adaptuoti erdvę vyresnio amžiaus ir negalią turintiems žmonėms.

"Viskas čia pasikeitė iš esmės – stengėmės adaptuoti erdvę vyresnio amžiaus ir negalią turintiems žmonėms. Anksčiau pacientai turėjo stovėti prie langelio, tad vežimėlyje sėdintieji jo nepasiekdavo. Dabar bus labai patogu užsiregistruoti, nes pacientai ir registratūros darbuotojos bendraus patogiai sėdėdami.

Kai pradėjome tvarkyti, vyresnioji medicinos registratorė Regina Kmieliauskienė kalbėjo, kad po remonto bus labai gražu ir patogu ne tik pacientams, bet ir medicinos registratorėms, nes jos pagaliau turės šiuolaikišką darbo vietą. Visi laukėme ir dabar galime pasidžiaugti rezultatu", – pastebėjimais pasidalijo Centro poliklinikos direktorė Danutė Pavilionienė.

Atkuriamas paveldas

Anksčiau pusę registratūros ploto užėmė vaistinė. Dabar ji iškelta į pirmąjį aukštą, todėl pasidarė daug erdviau praeiti. Vadovė pasakojo, kad po registratūros rekonstrukcijos atkurta 1934 m. ligonių kasos operacijų salės erdvė, sutrumpinti  barjerai, skiriantys pacientus ir medicinos registratores, panaikinti 1946 m. įrengti stikliniai profiliai.

"Registratūros erdvė ir baldai atkurti pagal 1934 m. archyvuose rastas nuotraukas, baldus pritaikant prie šiandienos pacientų poreikių. Remontuojant registratūrą konsultavomės su architektais, paveldosaugininkais, kurie funkcionalumo sprendimus derino su kultūros paveldo reikalavimais, todėl rezultatas geras – išsaugotos vertybės ir pagerintas erdvės funkcionalumas",– sakė poliklinikos vadovė.

Registratūroje pakeista ir grindų danga. Centro poliklinikos direktorė D.Pavilionienė juokavo, kad grindys buvo tikras sumuštinis – pradėjus remontuoti atrasta ne tik betono, medžio, linoleumo, bet ir gelžbetonio sijų, kurios buvo naudojamos garsui izoliuoti. Dabar danga šiuolaikiška ir vientisa. Tiesa, ji dengia tik kraštines registratūros erdves, o viduryje išliko autentiškos plytelės ir jų ornamentika. Jos taip pat nuo 1934 m.

Ventiliacijos angų grotelės irgi dvelkia senove. D.Pavilionienė iš pradžių buvo nusiteikusi skeptiškai ir norėjo modernesnio sprendimo, tačiau paveldosaugininkai įtikino, kad grotelės yra unikalios – kitur tokių akcentų kauniečiai nepamatys.

Paveldo reikalavimai ribojo ir kitus remonto darbus. Štai registratūroje pakeisti langai, tačiau plastikinių dėti neleista. Čia įdėti langai su mediniais rėmais, bet per juos nebepūs šiaurus vėjas, tad darbuotojams nebereikės šalti.

Šviesiau ir gražiau

Po remonto Centro poliklinikos registratūroje gerokai šviesiau. Ties langais dega modernūs sferiniai šviestuvai, o viduryje įrengtas LED apšvietimas.

"Dabar gražiai perdažėme sienas, išvalėme ventiliacijos angas. Po grindimis sudėjome elektros, telefono ir interneto laidus, nes iki tol jie negražiai kabojo. Ir pats apšvietimas buvo nepakankamas, tad čia nuolat būdavo prieblanda", – kalbėjo D.Pavilionienė.

Ji dėkinga architektams, nepabūgusiems imtis šio projekto, ir darbus atlikusiems rangovams, kantrioms registratorėms. Per šį sunkų laikotarpį nebuvo nė vieno skundo, buvo jaučiamas  susiklausymas ir supratingumas. Visi dirbo labai kruopščiai, todėl jų darbą tikrai gerai įvertins ir į polikliniką atėję pacientai.

Patogiau ir greičiau

Direktorės padėjėjos-referentės Giedrės Salelionytės žodžiais, viskas daryta pacientų patogumui. Registratūroje atnaujinta pacientų eilių reguliavimo sistema – dabar aiškesnė informacija, ryškesni eilių numeriai, nauji ekranai.

"Labai džiaugiamės pacientams skirtu informaciniu terminalu, kurio liečiamame ekrane yra visa aktuali informacija: gydytojų darbo grafikai, kainynas, informaciją apie nemokamas paslaugas. Medicinos registratorių darbą palengvinome įdiegdami naują telefoniją su papildomu TELLQ moduliu.

Dėl šio modulio yra galimybė matyti neatsakytus skambučius ir perskambinti pacientams. Ypač tuo džiaugiasi skambučių centro darbuotojos, nes joms nebereikia kiloti telefono ragelio, o pakanka tik paspausti vieną mygtuką. Tai išties pažangu ir įdiegta tik mūsų įstaigoje", – tikino G.Salelionytė.

Vilniaus Centro poliklinikoje pacientų diagnostikai pradėtas naudoti naujausios kartos, 1,5 teslos galingumo magnetinio rezonanso tomografas „Optima MR360“ („General Elektric“). Centro poliklinika yra vienintelė Lietuvos ambulatorinės sveikatos priežiūros įstaiga, turinti tokį magnetinio rezonanso tomografą, kuriuo galės naudotis ne tik šios poliklinikos pacientai, bet ir kiti Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys asmenys. 

Naujoji aparatūra suteikia galimybę išgauti detalų minkštųjų audinių ir vidaus organų vaizdą, per trumpą laiką atlikti tomografiją sudėtingiausiais rėžimais ir smulkiais pjūviais, o taip pat vienu metu atlikti tyrimą ir gaunamų vaizdų rekonstrukciją. Ji padeda greičiau ir tiksliau nustatyti pacientų diagnozę ir paskirti optimalų gydymą. Išskirtinė naujojo Centro poliklinikos tomagrafo ypatybė – jis gali tiksliai ir anksti aptikti sąnarių degeneracinius pakitimus. Poliklinikai pasirašius susitarimą su Valstybine ligonių kasa, tyrimai naujuoju aparatu draustiems privalomuoju sveikatos draudimu asmenims atliekami nemokamai.

„Naujoji magnetinio rezonanso sistema padės mums greičiau ir tiksliau nustatyti pacientų diagnozę ir paskirti optimalų gydymą. Galime atlikti galvos smegenų, stuburo, sąnarių, kaulų, kremzlinio audinio, dubens, urogenitalinės sistemos, pilvo organų, kitus tyrimus ir tai padaryti labai saugiai – be kenksmingo jonizuojančios spinduliuotės (radiacijos) poveikio žmogaus organizmui. Tyrimai vyks greičiau: jie truks trumpiau, galėsime aptarnauti daugiau pacientų; tiksliau: bus atliekami naudojant kontrastines medžiagas ir 7 kartus stipresnį magnetinį lauką; detaliau: galima anksčiau įžvelgti ligos pradžią, galimybė stebėti pokyčių procesą, greičiau matomas atsakas į gydymą“, - sako Centro poliklinikos direktorius dr. Kęstutis Štaras.

Renginyje dalyvavusi sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė pasidžiaugė, kad naujas, efektyviai veikiantis tomografas prisidės mažinant eiles ne tik Centro poliklinikoje. Išsitirti nauju aparatu galės ir kitų poliklinikų pacientai su siuntimais, o šią paslaugą apsidraudusiems asmenims apmokės teritorinė ligonių kasa. 

Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas Centro poliklinikai linkėjo visada būti priekyje. „Visada esate priekyje pokyčių ir esate iš tų įstaigų, kurios neseka paskui, o atvirkščiai – yra pavyzdys daugeliui kitų įstaigų Vilniaus mieste ir Lietuvoje. O svarbiausia, pagrindiniai laimėtojai yra mūsų pacientai, kurie gauna gerą, kokybišką paslaugą vietoje ir laiku“, - pabrėžė meras.

Centro poliklinikoje jau nuo 2004 metų diagnostikai naudojama 0,23 teslos galingumo magnetinio rezonanso sistema „Signa Profile“. Ją poliklinika numato naudoti ir toliau, nes ji tinkama tam tikrais išskirtiniais atvejais – kai pacientas serga klaustrofobija, kai turi ypač didelį svorį, o taip pat ypač tinka mažiesiems pacientams – vaikams, nes tyrimo metu su jais gali dalyvauti ir šeimos nariai. Per 2014 metus su „Signa Profile“ buvo atlikta 3263 tyrimai.

Magnetinio rezonanso tomografija - vienas iš naujausių, pažangiausių ir saugiausių tyrimo metodų šiuolaikinėje medicinoje. Jos metu yra naudojamas stiprus magnetinis laukas ir radijo dažnių bangos, kurių pagalba išgaunamas detalus, gydytojui labai informatyvus vaizdas. Vienas magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas atstoja daugybę kitų tyrimų, vizitų pas gydytojus ir sutaupo paciento laiką ir gali lemti gydymo sėkmę.

Naująją, apie 1,3 mln. eurų kainavusią magnetinio rezonanso sistemą „Optima MR360“ Centro poliklinika įsigijo paėmusi kreditą, dalį lėšų skyrė SAM iš valstybės investicijų programos. Pacientams, neapsidraudusiems privalomuoju sveikatos draudimu, tyrimas magnetinio rezonanso sistema „Optima MR360“ kainuoja 96,53 eurų.