Ch. Nolanas, garsėjantis komerciškai sėkmingais, sudėtingais filmais, ne visada sulaukdavo apdovanojimų garbės, bet šeštadienį Los Andžele buvo pagerbtas pagrindiniu DGA prizu.

„Mintis, kad mano kolegos galvoja, jog to nusipelniau, man reiškia labai daug“, – sakė Ch. Nolanas.

Anksčiau jis šiam apdovanojimui buvo nominuotas keturis kartus – už „Memento“, „Tamsos riterį“ (The Dark Knight), „Pradžią“ (Inception) ir „Diunkerką“ (Dunkirk) – bet nelaimėjo.

Dabar jis tikėsis, kad „Openheimeris“, pasakojantis apie atominės bombos kūrėją, padės jam nutraukti panašų nesėkmių ruožą dėl „Oskarų“, kuriems jis buvo nominuotas penkis kartus. Šiemetiniai Kino meno ir mokslo akademijos apdovanojimai bus išdalyti kovo 10 dieną.

Ch. Nolanas negailėjo pagyrų savo filmo kūrimo komandai, įgyvendinančiai itin ambicingas jo vizijas, įskaitant žadą atimantį pirmojo atominės bombos bandymo vaizdą.

18 iš 20 ankstesnių DGA laimėtojų tais pačiais metais laimėdavo geriausio režisieriaus „Oskarą“.

DGA geriausio filmo kategorijoje dar buvo nominuoti Gretos Gerwig (Gretos Gervig) „Barbė“ (Barbie), Martino Scorsese (Martino Skorsezės) „Gėlių mėnulio žudikai“ (Killers of the Flower Moon), Alexandero Payne'o (Aleksandro Peino) „The Holdovers“ ir graikų režisieriaus Jorgo Lantimo (Yorgos Lanthimos) „Prasti reikalai“ (Poor Things).

Ch. Nolanas su M. Scorsese ir J. Lantimu vėl varžysis dėl geriausio režisieriaus „Oskaro“. G. Gerwig šioje kategorijoje nebuvo nominuota ir tai sukėlė nemažą pasipiktinimą.

Geriausiu režisūriniu debiutu DGA pripažino geriausio filmo „Oskarui“ nominuotus Celine Song (Selin Song) „Praėjusius gyvenimus“ (Past Lives).

Geriausio dokumentinio filmo DGA apdovanojimas atiteko Mstyslavo Černovo juostai apie karą Ukrainoje „20 dienų Mariupolyje“ (20 Days in Mariupol).

„Šiandien mano gimtasis miestas buvo bombarduotas, žuvo septyni žmonės, trys iš jų vaikai. Tad tai liūdna diena, – kalbėjo M. Černovas. – Tuo pačiu metu pripažįstu kino galią [...]. Kai žmonės bėga nuo bombų, krentančių ant jų, jie sėdi rūsiuose, o kad susidorotų su savo baime, žiūri filmus. Kinas ne tik palieka šiuos pasakojimus istorijai [...], bet ir padeda visiems mums ištverti kartais nepakeliamą pasaulį.“

DGA taip pat pagerbia geriausius televizijos darbus. Šiemet dramos apdovanojimas atiteko „Paskutiniams iš mūsų“ (The Last of Us), o komedijos apdovanojimas – „Lokiui“ (The Bear).

SAG apdovanojimai, kuriuos skiria Holivudo aktoriai, šiemet tikriausiai padidins ir savo žinomumą, nes jų įteikimo ceremonija visame pasaulyje bus transliuojama per „Netflix“. Tai pirmas kartas, kai didžiausia pasaulyje prenumeruojamos vaizdo transliacijų internetu paslaugos tiekėja rodys svarbių apdovanojimų ceremoniją.

„Openheimeris“, pasakojantis apie atominės bombos kūrėją, pelnė nominacijas Cillianui Murphy (Kilienui Merfiui), Robertui Downey (Robertui Dauniui) jaunesniajam ir Emily Blunt (Emili Blant), taip pat visam aktoriui kolektyvui. „Išsiskiriančio aktorių komandos darbo“ SAG apdovanojimas laikomas svarbiausiu.

Tris valandas trunkantis Ch. Nolano epas, uždirbęs beveik 1 mlrd. dolerių (eurų) ir sulaukęs puikių kritikų atsiliepimų, sparčiai kyla kaip aiškus favoritas varžybose dėl „Oskarų“ prieš kovą planuojamą jų įteikimo ceremoniją.

„Barbė“ (Barbie) – kita „Barbenheimerio“ fenomeno, pernai drauge uždirbusio 2,4 mlrd. dolerių (2,2 mlrd. eurų), dalis ir daugiausiai 2023-iaisiais uždirbęs filmas – gavo SAG nominacijas Margot Robbie (Margo Robi), Ryanui Goslingui (Rajanui Goslingui) ir visai aktorių komandai.

Ši siurrealistinė komedija apie legendinę lėlę taip pat atnešė nominaciją savo kaskadininkams.

Kiti trijose aktorių kategorijose nominuoti filmai yra istorinis epas „Gėlių mėnulio žudikai“ (Killers of the Flower Moon), nors jo pagrindinis aktorius Leonardo DiCaprio (Leonardas DiKaprijas) nebuvo pagerbtas, ir satyra „American Fiction“, kurioje vaidina Jeffrey Wrightas (Džefris Raitas).

Abu šie filmai nominuoti geriausios aktorių komandos kategorijoje, kurioje dar varžysis muzikinis perdirbinys „Purpurinė pieva“ (The Color Purple).

„Milžiniškas simbolis“

SAG apdovanojimų vakaras įvyks vasario 24 dieną. Jo metu apdovanojimas už gyvenimo pasiekimus bus įteiktas Barbrai Streisand.

SAG-AFTRA prezidentė Fran Drescher (Fran Drešer) pareiškime šią iš vadinamųjų EGOT – pramogų pasaulio atstovų, pelniusių „Emmy“, „Grammy“, „Oskaro“ ir „Tony“ apdovanojimus – pavadino „milžinišku simboliu su nepalenkiama darbo etika, evoliucionuojančiu su kiekvienu jos nepaprastos kelionės etapu“.

Šou kalbose neabejotinai ne kartą bus paminėti pernai vykę Holivudo streikai, paralyžiavę jo industriją, kai SAG-AFTRA ir scenaristų gildija surėmė ietis su kino studijomis.

Lapkritį galiausiai buvo pasiektas susitarimas dėl aktorių streiko užbaigimo.

Nors SAG apdovanojimų ceremoniją transliuos „Netflix“, nė vienas šios platformos filmas nebuvo nominuotas svarbiausiam vakaro apdovanojimui.

Vis dėlto „Netflix“ gavo penkias nominacijas, tarp jų Bradley Cooperiui (Bradliui Kuperiui) ir Carey Mulligan (Keri Maligan) už darbą Leonardo Bernsteino (Leonardo Bernstaino) biografijoje „Maestro," ir Jodie Foster (Džodi Foster) bei Annette Bening (Anet Bening), suvaidinusioms juostoje „Najad“ (Nyad).

„Auksinių gaublių“ laimėtojai Paulas Giamatti (Polas Džamatis) ir Da'Vine Joy Randolph (Dei'Vain Džoi Randolf) buvo nominuoti už filmą „The Holdovers“, o Emma Stone (Ema Stoun) ir Willemas Dafoe (Vilemas Dafo) – už „Prastus reikalus“ (Poor Things).

Visi šie keturi filmai negavo nominacijų aktorių komandos kategorijoje.

Trejus iš pastarųjų ketverių metų šios kategorijos laimėtojas vėliau gavo geriausio filmo „Oskarą“ – taip nutiko su „Parazitu“ (Parasite, Gisaengchung), „CODA“ ir „Viskas iškart ir visur“ (Everything Everywhere All At Once).

Aktoriai sudaro didžiausią „Oskarus“ skiriančios Kino meno ir mokslo akademijos narių grupę.

SAG apdovanojimais taip pat pagerbiami televizijos darbai. HBO serialas „Palikimas“ (Succession) gavo daugiausiai nominacijų – penkias, o po keturias nominacijas turi serialai „Lokys“ (The Bear), „Paskutiniai iš mūsų“ (The Last of Us) ir „Tedas Lasas“ (Ted Lasso).

DGA nominacijos

Amerikos režisierių gildija (DGA) trečiadienį taip pat paskelbė nominacijas savo apdovanojimams.

DGA geriausio filmo kategorijoje, be kitų, nominuoti „Openheimeris“ ir Gretos Gerwig (Gretos Gervig) režisuota „Barbė“.

Su jais varžysis Martino Scorsese (Martino Skorsezės) „Gėlių mėnulio žudikai“, Alexandero Payne'o (Aleksandro Peino) „The Holdovers“ ir graikų režisieriaus Jorgo Lantimo (Yorgos Lanthimos) „Prasti reikalai“.

DGA apdovanojimai bus įteikti vasario 10 dieną.

Pastarosios premjeros režisieriaus talento gerbėjai laukia ne šiaip sau. Tai pirmasis po karantino kino teatruose startuojantis tokio masto filmas. Pasirodę straipsniai bei interviu apie juostą leidžia susidaryti įspūdį, kad „Tenet“ bus viena įspūdingiausių šiais metais ekranuose pasirodančių premjerų.

Pats Ch. Nolanas neslepia, kad filmavimams negailėta nieko – nei laiko, nei pinigų. Būtent todėl ruošiantis scenoms buvo pastatyta didžiausia kino istorijoje speciali filmavimo aikštelė po atviru dangumi, o vienai katastrofą vaizduojančiai scenai specialiai nupirktas ir susprogdintas tikras „Boeing 747“ keleivinis lėktuvas. Kalbama, kad filmo gamybai skirtas 200 milijonų dolerių biudžetas.

Režisierius žurnalistams papasakojo, kad filmavimams didžiulis būrys dailininkų dykumoje netoli Palm Springso pastatė apleistą miestą. Būtent tokį, kokio viziją turėjo Ch. Nolanas – su apgriuvusiais realaus dydžio pastatais. Tą viziją režisierius kartu su scenarijumi kūrė, kaip pats prisipažino, šešerius-septynerius pastaruosius metus.

„Filmas nėra apie kelionę laiku, kaip gali pasirodyti iš anonso. Jame laiko sąvoka labai svarbi, parodoma, kaip laikas gali funkcionuoti kiek kita prasme. Nenoriu leistis į fizikos pamokas, bet čia vadovaujamasi inversijos principu ir pamatysite, tai perkels žiūrovus į visiškai kitą realybę. Įspūdį, apie ką kalbama, galima susidaryti pažiūrėjus „Tenet“ anonsą“, – intrigos negaili Ch. Nolanas.

Filmas „Tenet“ pasakos, kaip pagrindinis herojus, kurį vaidina žymiojo aktoriaus Denzelio Washingtono sūnus Johnas Davidas Washingtonas, gauna užduotį: užkirsti kelią trečiam pasauliniam karui. Daug detalių jam neatskleidžiama. Viskas, ką jam užtenka žinoti, yra vienintelis žodis „Tenet“, kuris turėtų padėti atsirinkti, kas yra jo sąjungininkai, o kas – priešai. Agentas leidžiasi į protu nesuvokiamą ir kvapą gniaužiančią kelionę po tamsų ir bauginantį tarptautinių šnipų pasaulį. Į misiją, kurioje laiką reikės suvokti kitaip.

Viena laukiamiausių šių metų premjerų „Tenet“, kurioje taip pat išvysime Robertą Pattinsoną, Michaelą Caine‘ą bei kitus garsius aktorius ir, žinoma, ribų neturinčią Ch. Nolano fantaziją, Lietuvos kino teatruose – jau nuo rugpjūčio 26 dienos.

Tuo pat metu šis filmas, regis, visiškai apolitiškas, skleidžia tam tikrą žinią mūsų laikų gyventojams, kamuojamiems Kremliaus imperialistinių psichozių, islamo fanatikų, galios trokštančių populistų ir nacizmo bei fašizmo pasiilgusių bei juos palaikančių vargetų. Kokios jos?

1. Kad ir kas nutiktų, tikėkis geriausio ir neprarask vilties. Filmo režisierius – apsigimęs optimistas. Tai faktas, kurio neįmanoma paneigti. Kiekviena Antrojo pasaulinio karo istorija yra savotiška šiuolaikinės mitologijos dalis, o kiekvienas mūšis nusipelnė savo atskiros juostos. Kova dėl Britanijos (1940), Perl Harboras (1941), Midvėjaus kautynės (1942) ir t. t. Visas jas galima perkelti į didįjį ekraną, tačiau kino mene įamžinti vieną skaudžiausių sąjungininkų pažeminimų – ne lengviausia užduotis.

Tiems, kas nepamena Dunkirko evakuacijos, priminsime. Pergalingai per Europą žygiuodami naciai ties Prancūzijos ir Belgijos pasieniu užspaudė daugiau nei 400 tūkst. britų, belgų, prancūzų, olandų ir lenkų karių armiją, kuriai iš vienos pusės buvo priešas, o iš kitos – vanduo. Nepaisant plika akimi įžiūrimos Britanijos, naciai vis labiau spaudė sąjungininkus, karinė pagalba neatėjo, o viltis išsigelbėti vis labiau blėso.

400 tūkst. žmonių tapo tarsi į skerdyklą suvarytais gyvuliais ir tik stebuklas juos galėjo išgelbėti. Bandant įamžinti šią istoriją kine, buvo galima lengvai nueiti farso ir saldaus fasadinio patriotizmo keliu, pats tikriausias to pavyzdys – Michaelo Bay‘aus "Perl Harboras" (2001). Vis dėlto nematoma angelo sargo ranka palytėjo ne tik daugiau nei 300 tūkst. išsigelbėjusiųjų, bet ir "Dunkirko" režisierių.

2. Išgyvenimas yra pergalė. Siekdamas perteikti visą Dunkirko mūšio ir evakuacijos eigą viename filme Ch.Nolanas pasakoja tris skirtingas istorijas (ore, vandenyje ir ant žemės), kuriose veikia tuntas išgalvotų personažų – įvairiausio rango kariškių ir civilių. Šis režisierius nėra Oliveris Stone‘as, kuris beveik visuose savo filmuose spjaudo ant savo valstybės. Tuo pat metu jis nėra ir Clintas Eastwoodas (1930) ar Johnas Wayne‘as (1907–1979), kurių konservatoriškas nuožmumas priverčia net didžiausius liurbius tragiškiausiose istorijose tapti nepalaužiamais terminatoriais.

Ch.Nolanas yra gailestingas ir leidžiantis savo personažams išsaugoti vyrišką orumą beviltiškoje situacijoje. "Dunkirko" veikėjams nėra svarbu sunaikinti ir pažeminti priešą. Jiems nėra svarbu bet kokia kaina jį ir sustabdyti, tarsi trims šimtams spartiečių Termopilų perėjoje. Jiems svarbiausia – išgyventi. Ir nors siekis išlikti daug kam siejasi su bailumu, ryžto stoka ir kitomis ydomis, to negalima pasakyti apie filmų veikėjus, visi jie kovotojai, nepasiduodantys iki paskutinio atodūsio.

Naciai šiame filme yra pavaizduoti tarsi rūsti, abstrakti, savo kelyje viską griaunanti ir naikinanti gamtos stichija. Žiūrovai jų nemato (išskyrus lėktuvus), tačiau visą laiką jaučia grėsmingą jų buvimą šalia ir pasiruošimą pulti. Su tuo nepakariausi tradiciniais ginklais, būtina pasitelkti pačią sunkiausią "artileriją" – atkaklumą, gudrumą bei tikėjimą.

3. Kai didieji praradę viltį klūpo, žmonijos likimas atsiduria mažųjų rankose. Politikų rankos filmo įvykių metu surištos. Net ir šaunusis aštrialiežuvis Winstonas Churchillis (1874–1965), užspaustiems saviškiams gelbėti negali mesti karinių pajėgų. Kai naciai rezga Didžiosios Britanijos šturmo planą, pavadintą kodiniu "Jūrų liūto" ("Unternehmen Seelöwe") pavadinimu, būtina tausoti kiekvieną žmogų, laivą ir lėktuvą. Armijos vadovybė, taip pat neįgali, ji ištikta šoko nuo patirto karinio fiasko ir neįsivaizduoja, kaip išsisukti iš keblios situacijos. Ne veltui pats komiškiausias filmo personažas – komandoras Boltonas (akt. Kennethas Branaghas), aukščiausio rango kariškis, net čia pat sprogstant bomboms bei žūstant žmonėms, vaikšto po paplūdimį nutaisęs savimi patenkinto katino išraišką ir trykšta liguistu optimizmu, nepaisant, to, jog priešas vis artėja, o laiko lieka vis mažiau.

Kas tokioje situacijoje turėtų išsrėbti visą košę? Teisingai, paprasti žmogeliai, neturintys jokių rangų, užtat nestokojantys pilietinės pareigos jausmo, ryžto ir užsispyrimo. H.G.Wellso (1866–1946) "Pasaulių kare" (1898) šlykščius ateivius pražudė bakterijos. "Žiedų valdove" nunešti Blogio žiedą į Tamsos karalystę ir ten jį sunaikinti teko hobitams – už nykštukus mažesniems padarams.

"Dunkirke" gelbėti sumuštos sąjungininkų armijos į Prancūziją iškeliauja žvejybiniai laivai ir pramoginės jachtos, tarp jų ir ponas Dawsonas (akt. Markas Rylance'as) su dviem paaugliais. Jiems talkina "net" trys Karališkųjų oro pajėgų lėktuvai, iš kurių vienas greitai pražūva. Laivus saugoti tenka viso labo dviem metaliniams paukščiams, pilotuojamiems lakūnų Farrierio (akt. Tomas Hardy) ir Collinso (akt. Jackas Lowdenas).

4. Kas turi būti padaryta, privalo būti padaryta. Pono Dawsono laivelis, neturėdamas ginklų ir suvokdamas tykančią grėsmę, drąsiai veržiasi į priekį gelbėti skęstančių britų. Farrierio ir Collinso lėktuvai nuo pat pradžių yra pasmerkti keliui be atgalios. Jeigu ne priešo kulkos ir pabūklai, tai besibaigiantys degalai tikrai juos pribaigs. Šioje situacijoje, norom nenorom prisimeni kitą Antrojo pasaulinio karo incidentą – Midvėjaus kautynes, kurių metu, sunaikinus japonų lėktuvnešius, Tekančios Saulės šalies pilotai buvo priversti sukti ratus, o vėliau pasitikti mirtį Ramiojo vandenyno gelmėse.

Ir vis dėlto, "Dunkirko" veikėjai padaro tai, kas būtina, išgelbėdami saviškius nuo kraupios lemties – pažeminimo ir mirties koncentracijos stovyklose. Visa ši iš dalies išgalvota ir tikrais faktais paremta istorija, nors ir naiviai, tačiau vis tiek žaviai mums primena, kaip svarbu nepasiduoti sunkiausiose situacijose, kad ir kur jos mus užkluptų – kare, politikoje ar banaliame gyvenime.

Kova su priklausomybėmis

T.Hardy jaunystėje turėjo nemažai problemų su policija, kentėjo nuo alkoholizmo ir narkotikų. Aktorius yra prisipažinęs, kad būtent kova su svaigalais lėmė jo pirmosios santuokos krachą. Sarah Ward jis buvo vedęs nuo 1999 iki 2004-ųjų. Žiniasklaidai dabar pasaulyje žinomas aktorius yra teigęs, kad narkotikai buvo visiškai užvaldę gyvenimą ir dabar jo galėtų net ir nebūti tarp gyvųjų.

„Tuo metu dėl kreko dozės galėjau parduoti net ir mamą. Buvau gėdingai pagarsėjęs savo miestelyje. Todėl tada iš artimųjų išgirdau tokius žodžius: „Jeigu tu dabar išeisi (mirsi – aut. past.), Tomai, niekada nebegalėsi sugrįžti. Tai yra viskas, ką tau reikia žinoti.“ Šie žodžiai man giliai įstrigo, todėl juos atsimenu net iki dabar. Man labai pasisekė, kad šiuo metu esu gyvas“, – sakė jis.

Išsigydyti priklausomybes aktorius nusprendė baigęs filmuotis juostoje „Žvaigždžių kelias: atpildas“. Aktorius nevartoja alkoholio ir narkotikų jau beveik penkiolika metų.

Tamsioji filmavimosi pusė

T.Hardy įvairiose kino juostose yra ne kartą tekę priaugti raumenų arba numesti svorio. Pasak jo, tokie kūno pokyčiai smarkiai atsiliepė sveikatai. 2008 metais aktoriui teko sukurti vieno baisiausių visų laikų D.Britanijos nusikaltėlių Charleso Bronsono vaidmenį filme „Bronsonas“, kuris savomis rankomis galėdavo sulenkti metalines kameros duris. Tąkart Holivudo žvaigždė vos per penkias savaites prisiaugino 19 kilogramų.

Man įkyrėjo garsenybių pasaulio kultūra, man nuobodu stebėti žmones, kurie žvelgia į vienas kito batus ir stengiasi atspėti, kiek už juos paklojo.

Po filmavimų jis vėl grįžo prie normalaus gyvenimo režimo ir papildomų kilogramų atsikratė. Visgi po trejų metų ruošdamasis kino juostai „Kovotojas“ T.Hardy vėl priaugo daugiau nei 12 kilogramų grynos raumenų masės. Kad tai padarytų, jam teko ilgus mėnesius keturis kartus per dieną treniruotis kartu su profesionalių ringo kovotojų treneriais. Dar po metų ruošdamasis bene ryškiausiam Bane‘o vaidmeniui filme „Juodojo riterio sugrįžimas“ per tris mėnesius T.Hardy turėjo priaugti daugiau nei 13 kilogramų. Tuo metu 1,75 m ūgio aktorius svėrė daugiau kaip 90 kilogramų.

Neseniai žiniasklaidai T.Hardy prisipažino, kad jau niekada taip drastiškai kūno apimčių nebekeis, nes yra per senas ir organizmas gali to nebeatlaikyti. Holivudo žvaigždė taip pat teigė, kad po tokių krūvių jis jaučiasi be galo pavargęs ir kadangi jau kopia į penktąją dešimtį, kūnas nebespėja taip greitai atsigauti kaip anksčiau. Be to, susirūpinti sveikata aktorių verčia ir tai, kad jis yra dviejų sūnų tėvas. Pirmąjį sūnų 2008 m. pagimdė buvusi draugė Rachel Speed, o 2015-aisiais žmona Charlotte Riley jam padovanojo dar vieną sūnų.

Tarp kita ko

Pilnas aktoriaus vardas – Edwardas Thomasas Hardy.

T.Hardy motina Elizabeth Anne – menininkė, o tėvas Edwardas – komedijų ir romanų autorius.

Būdamas 17-os T.Hardy buvo areštuotas už tai, kad su draugu nuvarė bičiulio tėvo draugo automobilį „Mercedes-Benz“.

21-erių T.Hardy laimėjo modelių konkurse ir kurį laiką buvo sudaręs sutartį su žinoma modelių agentūra „Models One“.

Televizijoje T.Hardy debiutavo 2001-aisiais mini seriale „Band of Brothers“. Po vaidmens šioje karo dramoje Tomas metė studijas prestižiniame Dramos centre Londone ir gavo vaidmenis Ridley Scotto 2001-ųjų filme „Juodojo vanago žūtis“ bei 2002-ųjų mokslinės fantastikos filme „Žvaigždžių kelias: atpildas

Aktoriaus kelias į aukščiausią Holivudo lygą prasidėjo atlikus Imso vaidmenį Christopherio Nolano 2010-ųjų filme „Pradžia“ (angl. „Inception“).

Aktorius mėgsta gerti kavą, gazuotą mineralinį, vaisvandenius, arbatą, „Coca-colą“ ir „Red Bull“.

2013-aisiais aktorius užėmė 17-ąją vietą „Empire Online“ seksualiausių aktorių šimtuke.

Žinomo vyro kūną yra numarginusios daugybė tatuiruočių, kaip jis pats sako – kiekviena jų pasakoja dalį jo gyvenimo istorijos.

„Man įkyrėjo garsenybių pasaulio kultūra, man nuobodu stebėti žmones, kurie žvelgia į vienas kito batus ir stengiasi atspėti, kiek už juos paklojo“, – yra sakęs aktorius.

Faktai apie filmą

„Diunkerkas“ – trečiasis Ch.Nolano režisuotas filmas, kuriame vaidina T.Hardy. Prieš tai jiedu kartu dirbo filmuose „Pradžia“ (ang. „Incpetion“) ir vienoje iš „Betmeno“ dalių „Juodojo riterio sugrįžimas“ (ang. „Dark Knight Rises“).

Nepatvirtintais duomenimis, filmo biudžetas gali siekti apie 200 mln. JAV dolerių (apie 175 mln. eurų).

Nors filme pasakojama apie Antrojo pasaulinio karo įvykius, režisierius tikina, kad tai nebus karinis filmas.

Filmo veiksmas rutuliojasi 1940 m. Prancūzijoje per sąjungininkų evakuaciją iš Diunkerko. Operacija gavo kodinį pavadinimą „Dinamo“. Filme pasakojama apie tai, kaip buvo išgelbėta daugiau nei 400 tūkstančiai britų, belgų ir prancūzų karių, kuriuos vokiečių kariai apsupo netoli uostamiesčio prie Lamanšo sąsiaurio.

Internetinėje youtube.com platformoje „Diunkerko“ anonsas peržiūrėtas daugiau nei 20 mln. kartų.

T.Hardy dirbantis su Ch.Nolanu dar nuo 2010 metų, užsienio žiniasklaidai sakė, kad filmas bus tikras šedevras. „Aš pats dar nemačiau šios kino juostos. Ji yra tarsi paslėpta po paslaptingumo šydu. Toks yra Ch.Nolano stilius“, – teigė T.Hardy.

Kino teatruose „Diunkerkas“ startuoja liepos 21 d.

Spėjęs pasaulį užkariauti tokiais filmais kaip „Tamsos riteris“, „Pradžia“ ir „Tarp žvaigždžių“, šįkart režisierius žada prasmingą istoriją, kurią žiūrovams pasakos aktoriai Tomas Hardy, Markas Rylance’as,  Cillianas Murphy ir net atlikėjas Harry Stylesas. Belaukiant premjeros, „IndieWire“ surinko įdomiausius faktus, ką iki šiol apie juostą atskleidė pats Ch. Nolanas.

Trumpiausias pilnametražis Ch. Nolano filmas

„Warner Brothers“ patvirtino, jog filmas bus trumpiausias Ch. Nolano pilno metro filmas nuo jo debiutinės juostos „The Following“. Pastarasis buvo vienos valandos ir 9 minučių ilgio, o „Diunkerko“ trukmė – valanda ir 47  minutės.

„Man atrodo, kad tai – tik privalumas žiūrovams. Aš ir pats negaliu iškęsti ilgų filmų, imu žiovauti, muistytis. Ypač susinervinu, kai aiškiai matau, jog juosta dirbtinai ištempta. „Diunkerkas“ – ne apie tai. Atėję į kino teatrą net nepajusite, kaip prabėgs valanda ir 47 minutės ir tai bus prasmingiausiai praleistas laikas“, – sako Ch. Nolanas.

Tai nėra filmas apie karą

Nors veiksmas vyksta Antrojo Pasaulinio karo metu, tačiau pats režisierius pabrėžia, jog pagrindinė mintis filme sukasi ne apie karą.

„Tai drama apie išsigelbėjimą. Taip, joje bus kraujo ir mūšio scenų, tačiau norėčiau, kad žiūrovai įžvelgtų gilesnius dalykus“, – interviu sakė trijų „Oskarų“ nominantas.

Juosta pasakoja tris istorijas vienu metu

Ch. Nolanas pasižymi savitais istorijos pasakojimo būdais ir „Diunkerkas“ nebus išimtis.

„Filme istorija bus pasakojama trimis skirtingais kampais. Iš oro (lėktuvų), žemės (paplūdimio) ir vandens. Kareiviams tai truko labai skirtingą laiko tarpą: paplūdimyje veiksmas vyko savaitę, vandenyje - maksimum vieną dieną, o lėktuvu skristi truko valandą. Tai, kaip visa tai sudėti į filmą ir buvo pagrindinė bei sunkiausia užduotis“, – neslėpė Ch. Nolanas.

Filmą įkvėpė 11 kitų filmų

Ch. Nolanas pasakoja, jog kurdamas „Diunkerką“, įkvėpimo ieškojo žiūrėdamas 11 filmų, tarp kurių buvo kelios karinės dramos, Alfredo Hitchcocko juostos, trileris „Greitis“, Tony Scotto traukinių drama „Nevaldoma grėsmė“.

Istorija pasakojama esamuoju laiku

„Nesitikėkite grįžimų mintimis į praeitį ir kažkokių graudulingų karių prisiminimų, kurie iškyla žiūrint į vieną tašką. Viskas vyksta čia ir dabar. Tai leidžia geriau patirti Antrojo pasaulinio karo košmarą  ir pačiam žiūrovui tapti siužeto dalimi“, – savo sumanymą atskleidė Ch. Nolanas.

75 proc. filmo nufilmuota IMAX kameromis

Kadangi IMAX kameros, kai įsijungia, skleidžia nemažą garsą, Ch. Nolanas jomis filmavo tik masines scenas. Intymesnėms scenoms ar dialogams (kurių, beje, filme vos keletas), teko naudoti įprastą techniką.

Tikslas nebuvo sukurti juostą istorijos pamokoms

„Vienintelis mano tikslas buvo padaryti taip, kad žiūrovas nuo pat pirmos minutės imtų galvoti: ar jiems pavyks ištrūkti?“, – pristatydamas „Diunkerką“ intrigavo Ch. Nolanas.

Diunkerko apsuptis ir gelbėjimo operacija „Dinamo“ – vienas herojiškiausių ir žiauriausių Antrojo pasaulinio karo istorijos puslapių. 1940 m. gegužės pabaigoje Belgijos miesto Diunkerko paplūdimiuose Vokietijos kariuomenė apsupo Sąjungininkų pajėgas, sudarytas iš britų, prancūzų, kanadiečių, lenkų, belgų ir olandų karių. Gelbėjimo operacijos „Dinamo“ metu nuo gegužės 26 iki birželio 4 dienos iš Diunkirko pavyko evakuoti 338 226 karius. Tačiau per nacių oro ataką taip pat buvo išžudyta apie 290 000 prancūzų ir apie 68 000 britų kareivių – neskaitant kitų Sąjungininkų aukų bei daugiau nei tūkstančio žuvusių civilių.

„Mūšyje dalyvavusiems kariams tai buvo itin sudėtinga patirtis, nors pati istorija atrodo paprasta ir aiški. Tai ir laikiau didžiausiu iššūkiu ir šią dramą vadinu labiausiai eksperimentiniu filmu iš visų mano sukurtų. Diunkerko kova buvo viena pagrindinių Antrojo Pasaulinio karo ašių“, – teigia 46-erių režisierius.

Karinė veiksmo drama „Diunkerkas“ Lietuvos didžiuosiuose ekranuose startuos jau liepos 21 dieną.

Drastiško, šokiruojančio ir žiauraus pasakojimo autorius, spėjęs pasaulį užkariauti tokiais filmais kaip „Tamsos riteris“, „Pradžia“ ir „Tarp žvaigždžių“, šįkart žada ne tik prasmingą istoriją, bet ir nepakartojamą kino reginį. O kad jis taptų rimtu pretendentu į „Oskarus“, pasistengė aktoriai Tomas Hardy, Markas Rylance’as, Cillianas Murphy ir net atlikėjas Harry Stylesas.

Jau pati filme pasakojama istorija – nepaprasta, pasakojanti apie pasaulį sukrėtusį Antrojo pasaulinio karo mūšį prie Diunkerko, kur žiaurioje kovoje jungtinės Belgijos, Britanijos, Kanados ir Prancūzijos karinės pajėgos buvo išvaduotos iš Hitlerinės Vokietijos armijos apsupties.

„Tai pirmasis mano kurtas istorinis filmas, paremtas tikrais įvykiais. Prieš tai imdavausi tik originalių scenarijų, knygų adaptacijų ar komiksų. Kai išgirdau Diunkerko istoriją dar studentavimo laikais, iškart supratau, kad noriu ją perkelti į kino ekranus, kad apie ją sužinotų tie, kurie dar jos negirdėjo. Laikau šį projektą savo svajonių projektu, nes visuomet žinojau, kad jis išvys dienos šviesą, man tereikėjo jam subręsti ir įgauti daugiau patirties. Patikėkite, šio įvykio didvyriai verti būti įamžinti ir darkart pagerbti“, – sako net trims „Oskarams“ praeityje nominuotas Ch. Nolanas.

Diunkerko apsuptis ir gelbėjimo operacija „Dinamo“ – vienas herojiškiausių ir žiauriausių Antrojo pasaulinio karo istorijos puslapių. 1940 m. gegužės pabaigoje Belgijos miesto Diunkerko paplūdimiuose Vokietijos kariuomenė apsupo Sąjungininkų pajėgas, sudarytas iš britų, prancūzų, kanadiečių, lenkų, belgų ir olandų karių. Gelbėjimo operacijos „Dinamo“ metu nuo gegužės 26 iki birželio 4 dienos iš Diunkirko pavyko evakuoti 338 226 karius. Tačiau per nacių oro ataką taip pat buvo išžudyta apie 290 000 prancūzų ir apie 68 000 britų kareivių – neskaitant kitų Sąjungininkų aukų bei daugiau nei tūkstančio žuvusių civilių.

„Mūšyje dalyvavusiems kariams tai buvo itin sudėtinga patirtis, nors pati istorija atrodo paprasta ir aiški. Tai ir laikiau didžiausiu iššūkiu ir šią dramą vadinu labiausiai eksperimentiniu filmų iš visų mano sukurtų. Diunkerko kova buvo viena pagrindinių Antrojo pasaulinio karo ašių“, – teigia 46-erių režisierius.