Už nakvynę – 10 eurų
Glinkaštrasė yra tobuloje Berlyno vietoje. Pats Berlyno centras, Brandenburgo vartai su Bundestagu, Potsdamo aikštė ir garsusis Berlyno sienos simbolis "Checkpint Charlie" muziejus, galybė kitų lankytinų miesto vietų pasiekiamos pėsčiomis. Nieko keisto, kad nakvynės namai "City Hostel Berlin" – vieni populiariausių tarp ekonominės klasės keliautojų. Kitur Vokietijos sostinėje nakvynė kainuoja apie 100 eurų, o čia gali prisiglausti už juokingai mažą kainą.
"City Hostel Berlin" ypač mėgsta taupiausi turistai – jaunimas iš visos Europos. Tačiau vargu, ar jie nutuokia, kad mokėdami už nakvynę maitina Šiaurės Korėją, jos diktatoriaus Kim Jong Uno politiką bei branduolinę programą. Tik akylesni gali pastebėti, kad pasirinktas viešbutis yra tame pačiame pastate kaip ir Šiaurės Korėjos ambasada, todėl aplink įtartinai daug šios šalies ženklų – plazda vėliava, boluoja plakatai su diktatoriaus atvaizdais.
"Kauno dienos" žurnalistei pabandžius užsisakyti dvi vietas, viešbutis pasiūlė užuovėją už viso labo 10 eurų žmogui. Viešbučio tinklalapyje esančios nuotraukos reklamuoja: siūlomas vakarietiškas aptarnavimas. Įprasti pusryčiai, salė, kurioje galima rengti konferencijas, dviviečiai nedideli, bet moderniai įrengti, ir ne tokie intymūs, daugiaviečiai, kambariai, vestibiulyje – baras su besišypsančia barmene. Kilus klausimų, administracija siūlo kreiptis bet kuriuo paros metu.
Atsispirti pagundai paspausti "užsakyti" gali nebent dviaukštės lovos ar internete rasti atsiliepimai apie pataluose pastebėtas blakes.
Atsispirti pagundai paspausti "užsakyti" gali nebent dviaukštės lovos ar internete rasti atsiliepimai apie pataluose pastebėtas blakes.
VDR palikimas
Šiaurės Korėjos oazės Berlyne istorija siekia Vokietijos Demokratinės Respublikos laikus, kai geriausiose padalyto miesto vietose savo ambasadas turėjo visos socialistinio lagerio ar jam draugiškos valstybės. Taip miesto centrą subjaurojo didžiuliai plotai ir juose pastatyti monolitai – ambasadų, jų darbuotojų rezidencijų, kultūros centrų pastatai.
Suvienijus Vokietiją, Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos atstovybė buvo uždaryta. 2001 m. diplomatiniai santykiai tarp dviejų šalių buvo atkurti, tačiau santykiai pabrėžtinai santūrūs. Šalių politikai nesilanko vienas pas kitą, beveik nebendraujama ir kitose srityse, pati ambasada užima tik nedidelę pastato dalį, o likusi išnuomojama.
Skandalas dėl šio viešbučio kilo prieš dvejus metus, kai Berlyno savivaldos politikai viešai suabejojo tokio verslo teisėtumu.
Teisiniai klausimai
2016 m. pabaigoje JT Saugumo taryba sugriežtino sankcijas Šiaurės Korėjai. Pagal jas, Šiaurės Korėjos ambasadoms neleidžiama daryti nekilnojamojo turto sandorių, nes įtariama, kad tokiu būdu gali būti gaunamos pajamos užsienio valiuta skiriamos branduolinei programai.
Analogiškus apribojimus numato ir ES reglamentas bei su ES teise harmonizuoti Sąjungos valstybių nacionaliniai įstatymai. Tačiau "City Hostel Berlin" – puikus pavyzdys, kaip pasaulinio lygio politika atsispindi lokaliu lygiu ir kaip teorija skiriasi nuo praktikos. Nepaisant Vokietijos parlamentarų ir žiniasklaidos spaudimo, regis, net paprastos logikos, viešbutis toliau veikia.
Iš pradžių, vos paskelbus naująsias sankcijas Šiaurės Korėjai, Vokietijai reikėjo pakeisti teisės aktus, reglamentuojančius ekonominius ryšius su užsieniu, numatyti juose atitinkamas bausmes tiems atvejams, kai sankcijų nepaisoma. Negana to, skirtingos Vokietijos institucijos skirtingai interpretavo situaciją ir teisinę aplinką. Nerasta bendro sutarimo, ar JT sankcijos ir jų įgyvendinimą numatantys teisės aktai turi būti taikomi tik būsimiems sandoriams, ar galioja ir jau esamiems.
Kam naudinga delsti?
Žurnalistams pradėjus domėtis "City Hostel Berlin" savininkais, šie atsitvėrė tylos siena, pareiškę, kad viešbutis yra gyvybiškai būtinas jų verslui, todėl jį gins visomis išgalėmis. Ir iš tiesų – Berlyno savivaldybės pastangos uždaryti šią įstaigą kol kas yra bevaisės. Turkų kilmės verslininkai, kuriems priklauso viešbutis, užginčija kiekvieną jiems nepalankų teismo sprendimą.
Viešąjį interesą ginančioms valdžios institucijoms niekaip nepavyksta įtikinti teismo, kad "City Hostel Berlin" savininkai nuomos pinigus moka Šiaurės Korėjai, su kuria draudžiami bet kokie verslo ryšiai. Esama žinių, kad jau daugiau kaip dešimtmetį čia veikiančių nakvynės namų savininkai pastatą iš uždariausios pasaulio šalies vyriausybės nuomojasi už juokingai menką sumą – 38 tūkst. eurų per mėnesį.
Ir iš pradžių būta vilties, kad keistam viešbučiui teks nutraukti veiklą. 2018 m. pradžioje Šiaurės Korėjos ambasada "City Hostel Berlin" operatoriui išsiuntė pranešimą apie sutarties nutraukimą, tačiau tam, kad iškeldinimo byla būtų išnagrinėta teisme, korėjiečiai pirmiausia turi sumokėti teisines išlaidas. Bent kol kas tai nėra padaryta, viešbutis veikia.
Spėjama, kad Pchenjanas tyčia vilkina bylos nagrinėjimą, nes yra suinteresuotas gauti pinigų iš pastato nuomos. "Akivaizdu, kad nei nuomotojas, nei nuomininkas nenori ieškoti sprendimo ir kad jie iš viso to gauna naudos", – "Deutsche Welle" sakė Berlyno landtago narys Tomas Schreiberis.
Vokietijos žurnalistams sunkiai sekėsi gauti informacijos ir apie tai, kokių žingsnių šiuo klausimu imasi šalies užsienio reikalų ministerija. Kad ir kaip būtų, juk santykiai su Pchenjano atstovais yra ypatingi visose srityse visais lygiais. Čia sunkiai sekasi taikyti bendravimo schemas, kurios padeda palaikyti ryšį su analogiškomis užsienio valstybių institucijomis, jų atskirais padaliniais ir pareigūnais.
"Ar yra galiojanti oficiali sutartis tarp nuomininko ir nuomotojo, neaišku", – rašo "Deutsche Welle". Tačiau Vokietijoje neabejojama: bet kokiu atveju sandoris pažeidžia Pchenjanui taikomas tarptautines sankcijas, o Šiaurės Korėjos diplomatai demonstruoja neįtikėtinus gebėjimus išgyventi ne tik visuotinės izoliacijos sąlygomis, bet ir negaudami pakankamai lėšų iš savo valstybės.
