Po įtampos – palengvėjimas

Praeitą pirmadienį Klaipėdos universitetinėje ligoninėje nuo COVID-19 ligos buvo gydoma vos 16 pacientų.

Pirmą kartą tiek mažai nuo šio užkrato įsisiautėjimo pradžios.

Per pustrečių metų Klaipėdoje iš viso užfiksuota daugiau nei 73 tūkst. COVID-19 atvejų, nuo šios ligos uostamiestyje tiesiogiai mirė 410 žmonių, užkratas susijęs su dar 1 053 klaipėdiečių mirtimis.

Uostamiestyje šiuo metu COVID-19 liga dar serga 506 klaipėdiečiai (Lietuvoje – 10 953), sekmadienį per statistinę parą Klaipėdoje užfiksuota tik 10 naujų susirgimo atvejų.

Per pastarąją savaitę mieste sergančiųjų COVID-19 sumažėjo beveik penktadaliu.

Lietuvoje šis rodiklis dar ženklesnis, visoje respublikoje per pastarąsias septynias dienas sergančiųjų vidutiniškai sumažėjo 27 procentais.

Statistika lėmė sprendimus

Sumažėjus susirgimų skaičiui, šalyje, taip pat ir Klaipėdos mieste, nuo gegužės pirmosios nutraukiamas masinis moksleivių testavimas dėl COVID-19.

Iki tol per savaitę moksleivių testavimas siekdavo 15–19 tūkst., priklausomai nuo to, kiek buvo stebimų klasių dėl COVID-19 užkrato.

Teigiamų testų pastaruoju metu pasitaikydavo retai.

Manau, kad situacija yra ramesnė, suvaldyta.

Balandžio 19–22 d. duomenimis, Klaipėdos mokyklose sergančių vaikų buvo likę jau tik keturi, sergančių pedagogų ir kitų darbuotojų nebebuvo.

Ikimokyklinėse įstaigose sergančių vaikų buvo 6, sirgo du pedagogai ir 3 kiti darbuotojai.

"Negalima teigti, kad užkrato visai nebėra, atvejų vis dar atsiranda. Bet manau, kad situacija yra ramesnė, suvaldyta", – kalbėjo Klaipėdos sveikatos biuro vadovė Jūratė Grubliauskienė.

Klaipėdos sveikatos biuro vadovė pabrėžė, kad masinis moksleivių testavimas tapo nebereikšmingas, nebeaktualus, nes pastarosiomis savaitėmis užkrato atvejų išaiškinamumas buvo labai nedidelis, todėl masinio testavimo nuo gegužės 1-osios nebelieka.

Jūratė Grubliauskienė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Testų turėtų pakakti

Anot J.Grubliauskienės, nepaisant to, kad masinio testavimo nebebus, mokinys, pageidaujantis atlikti greitąjį testą, galės kreiptis į mokyklos visuomenės sveikatos specialistą.

"Tai reiškia, kad jo kabinete visada bus greitųjų antigenų testų. Jei vaikas pajus simptomus, kad yra užsikrėtęs, su tėvų pritarimu jis bet kada galės pasiimti testą iš specialisto ar pas jį kabinete jį atlikti. Ir, aišku, mokykla turės apsispręsti, jei bus du ir daugiau susirgimo atvejų, ar seks tą klasę, testuos toliau, ar ne", – komentavo J.Grubliauskienė.

Klaipėdos sveikatos biuro vadovė teigė, kad rekomenduos mokykloms, jei bus du ir daugiau užkrato atvejų klasėse, kad stebėjimas būtų vykdomas, bet tai esą nebus privaloma.

J.Grubliauskienė patvirtino, jog dabar kiekvienoje Klaipėdos mokykloje testų yra tiek, kad turėtų užtekti iki šių mokslo metų pabaigos.

"Dėl kitų mokslo metų planuosime, skaičiuosime ir užsakysime testų vasarą. Nacionalinė sveikatos priežiūros laboratorija bus įpareigota Sveikatos biurams testus perduoti pagal poreikį, o Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) patikino, kad jų yra nupirkta pakankamai", – teigė J.Grubliauskienė.

Gegužę – reikšmingi pasikeitimai

Nuo gegužės 1 d., šalyje atšaukus ekstremaliąją situaciją dėl COVID-19 ligos, nebelieka mobiliųjų punktų, testavimas bei vakcinacija dabar bus vykdomi šalies gydymo įstaigose.

Tyrimai bus atliekami tik simptomus jaučiantiems asmenims šeimos gydytojo sprendimu, o dėl tyrimų poreikio prieš hospitalizuojant spręs gydymo įstaigų vadovai.

Asmenims, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, privaloma izoliacija nebebus taikoma.

Žmogus bus laikomas pasveikusiu gydytojo sprendimu, jei per 24 val. nebekarščiuos ir susilpnės kiti simptomai.

Tiesa, simptomus jaučiantiems žmonėms nerekomenduojama vykti į darbą, ugdymo įstaigą, kitas viešas žmonių susibūrimo vietas.

Izoliuotis, kaip ir dabar, neturės nei keliautojai, nei sąlytį su juo turėję asmenys.

Gydymo įstaigų pacientams prieš hospitalizaciją nebereikės atlikti PGR tyrimo, tačiau įstaigos galės skirti COVID-19 patvirtinančius tyrimus asmenims, jaučiantiems ligos simptomus ar kitais atvejais, įstaigos nustatyta tvarka.

Kitose viešose uždarose vietose, taip pat ir viešajame transporte nebelieka privalomo reikalavimo dėvėti nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių.

Vis dėlto rekomenduojama kaukes dėvėti viešajame transporte rytinio ir vakarinio piko metu.

Registracija vakcinacijai toliau vyks internetu www.koronastop.lt, taip pat kreipiantis tiesiogiai į savo šeimos gydytoją.

SAM duomenimis, šiandien didžioji dalis Lietuvos gyventojų – 81 proc. – yra persirgę arba pasiskiepiję nuo COVID-19.

Kad tokia spalva būtų nudažyta miesto teritorija žemėlapyje, Kaunui reikia santykinį dviejų savaičių sergamumo rodiklį sumažinti iki 100 naujų koronaviruso infekcijos atvejų, tenkančių 100 tūkst. gyventojų. Kol kas šis rodiklis, kaip trečiadienį skelbia Statistikos departamentas, Kaune – 199 atv., tačiau galima priminti, jog maždaug prieš mėnesį jis buvo priartėjęs prie 800 atv. 100 tūkst. gyventojų.

Antrajame pagal didumą Lietuvos mieste COVID-19 liga dabar serga 4283 gyventojai, vakar nustatyti 24 nauji atvejai. Iki šiol Kaune mirė 860 užsikrėtusių koronaviruso infekcija žmonių, iš jų 459 – tiesiogiai nuo COVID-19. Teigiamų tyrimų, atliktų per paskutinę savaitę, dalis siekia 1,3 proc.

Iki šio trečiadienio nuo kovido ligos bent viena vakcinos doze paskiepyti 132 926 kauniečiai (45,3 proc. gyventojų). Kauno rajone skiepijimo apimtis kiek kuklesnė, – 41,9 proc. Tačiau rajonas pranašesnis prieš kaimyninę Kauno miesto savivaldybę mažesniu santykiniu sergamumu. Per 14 pastarųjų dienų Kauno rajone 100 tūkst. gyventojų nustatyti 127 nauji COVID-19 infekcijos atvejai. Tai – pastebimai mažiau nei vidutiniškai visoje Lietuvoje, – kaip jau pranešė ELTA, šalyje šis rodiklis dabar yra 169,5 atv. – 100 tūkst. gyventojų.

Apie situaciją šalyje M. Stankūnas socialiniame tinkle mintimis pasidalijo ketvirtadienio vakarą. „Juodai drąsi ar juodai atsakinga šalis? Tikėtina, kad rytoj ryte išgirsime, kad Lietuvoje 14 dienų naujų COVID-19 atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų perkopė 500 ir tai reikš mūsų šalies sugrįžimą į „juodąją zoną“. Na, gal dar rytoj ir pavyks „per Marytės plauką“ to išvengti, bet šeštadienį mes tikrai būsime ten, kur paskutinį kartą svečiavomės dar sausio 30 d. Šiuo metu stacionare gydomi 958 COVID-19 pacientai, o tai prilygsta vasario pirmos savaitės lygiui. Geriausias mūsų pasiektas „lygis“ buvo kovo 15-21 d., kai buvo gydoma apie 750 pacientų, t. y. +20 proc. su „magaryčiom“. Reanimacijoje turime 104 COVID-19 pacientus. Tai irgi praktiškai vasario pradžios rodiklis. O mano minėtomis kovo dienomis siekė apie 80. Taip pat +20 proc. su „magaryčiomis“. Testuojame tikrai daug. Dar niekada Lietuvoje nebuvo atliekama tiek daug testų, o tai reiškia, kad tikėtina pavyksta nustatyti daugiau atvejų ir taip lėtinti viruso plitimą. Vakcinacija įgauna pagreitį ir jei nebus kokių „oba“ su planuojamu vakcinų tiekimu, tai galėčiau eiti lažybų, kad prezidento ambicingas tikslas iki Mindauginių pasiekti populiacinį imunitetą yra visai įmanomas“, – socialiniame tinkle rašė profesorius.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Dar niekada Lietuvoje nebuvo atliekama tiek daug testų, o tai reiškia, kad tikėtina pavyksta nustatyti daugiau atvejų ir taip lėtinti viruso plitimą.

Pasak M. Stankūno, nereikėtų stebėtis, kad atlaisvinus karantiną turėsime daugiau naujų COVID-19 atvejų. „Taigi situacija dabar yra tokia. Tačiau po šiandieninio Vyriausybės sprendimo realiai iš karantino liko tik graužtukas. Aiškiai su datomis yra įvardijami įvairių veiklų atlaisvinimo etapai. Grynai žiūrint matematiškai, tai šie atlaisvinimai turėtų konvertuotis į naujų atvejų didėjimą. Būsiu tikslus, kad tai turėtų sąlygoti +3000 naujų COVID-19 atvejų skaičių per dieną dar gegužės pradžioje. Masinis testavimas padeda kontroliuoti, bet ne tiek, kad tik jo pakaktų turėti žemus sergamumo rodiklius. Vakcinacija dar neveiks taip stipriai. Žvelgiant į Izraelio patirtį, mums reikia bent 40 proc. pavakcinuotų žmonių. Dar esame pusiaukelėje ir tokį skaičių net su pačiais optimistiškiausiais planais pasieksime tik gegužės pabaigoje ar birželio pradžioje. Vakcinacija šiuo metu mums gali leisti tikėtis mažesnio hospitalinio sektoriaus apkrovimo ir mirčių. Tikriausiai nerasime nei vienos pasaulio šalies, kuri turėdama +500 / 100 000 COVID-19 atvejų ir teigiamą augimo tendenciją imtųsi laisvinti veiklas. Tai ar Vyriausybė nesielgia neatsakingai? Nemanau. O gal per drąsiai? Hm... galbūt“, – mintimis dalijosi M. Stankūnas.

I. Gelūno / Fotobanko nuotr.

Vakcinacija šiuo metu mums gali leisti tikėtis mažesnio hospitalinio sektoriaus apkrovimo ir mirčių.

„Dar pernai metais sakiau, kad virusas nėra kažkoks slibinas – supermenas. Jis yra net labai pažeidžiamas ir gali būti nesunkiai kontroliuojamas. Tam reikia paprastų paprasčiausių dalykų, apie kuriuos mes visi žinome. Kažkada teko turėti NEPT posėdį su prekybos tinklų atstovais. Labai pozityviai nuteikė jų suvokimas apie rizikas ir pasiruošimas prisiimti papildomus įsipareigojimus, kad virusas nebeplistų. Tada aš jiems pasakiau, kad labai žaviuosi jų pasiryžimu, bet pabrėžiau, kad norint, jog mums pavyktų, tai turi šis pasiryžimas ir atsakomybė būti kiekvieno jūsų darbuotojo akyse. Norint, kad mums pavyktų, reikia padaryti ne 100 proc., bet gal net 110, 120 ar net 130 proc. Tą turime daryti visi. Tą turėtų daryti parduotuvės darbuotoja, kuri paprašytų klientą truputį palaukti lauke, kol išeis dabar esantys klientai. Tą turėtų padaryti ir kavinės barmenė, kuri dar papildomą kartą su dezinfektantu perbrauktų per staliuką. Tą turėtų padaryti sporto klubo treneris, kuris pasiūlytų klientui padaryti kitus pratimus, kad nebūtų „susigrūdimo“ vienoje vietoje. Ir dar daug kitų“, – tikino profesorius.

Pasak M. Stankūno, kaip COVID-19 situacija šalyje rutuliosis toliau, priklauso nuo žmonių atsakingumo. „Prisipažinsiu, kad su nerimu žvelgiu į ateinančias savaites. Lietuva, pasirinkdama tokį kelią, tikrai demonstruoja didelę drąsą. Tačiau tuo pačiu ir didelį pasitikėjimą savo piliečiais. Jau seniau esu sakęs, kad pandemijos nėra įveikiamos nei politikų, nei ekspertų... Jas įveikia paprasti žmonės. Tad labai prašau – įrodykime, kad mes esame ne tik drąsūs, bet ir atsakingi. Įveikime šį pasitikėjimo iššūkį kartu“, – įrašą socialiniame tinkle baigė M. Stankūnas.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 1088 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė septyni žmonės. Šalyje atlikti 11 tūkst. 58 molekuliniai (PGR) ir 7629 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.

Pastarųjų keturiolikos dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 493,9 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,4 procento. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 231 tūkst. 601 žmogus.