Kaip pranešė CPVA, šis Lietuvos Vyriausybės inicijuotas projektas, įgyvendinamas kartu su Ukrainos atstatymo ir infrastruktūros plėtros agentūra, skirtas padėti atkurti sugriautą Ukrainos švietimo infrastruktūrą.

„Kartu su Ukrainos ir pasaulio architektais esame pasiryžę sukurti kokybišką, inovatyvų ir Ukrainos poreikius atitinkantį Ateities mokyklos projektą“, – pranešime sakė CPVA „Co-Сreate Future of Ukraine“ programos vadovas Artūras Žarnovskis. 

Pagal atrinktą geriausią pasiūlymą parengtas projektas bus nemokamai naudojamas naujų mokyklų Ukrainoje statybai. Tokiu būdu siekiama ne tik sutaupyti lėšų ir laiko, bet ir sukurti šiuolaikinę, mokinių ir mokytojų poreikius geriausiai atitinkančią Ateities mokyklą Ukrainoje.

Anot CPVA, geriausių trijų idėjų autoriai bus apdovanoti prizais nuo 8 tūkst. iki 12 tūkst. eurų, o su konkursą laimėjusios idėjos autoriais bus pasirašyta 300 tūkst. eurų vertės sutartis.

Konkurso nugalėtoją išrinks tarptautinė vertinimo komisija. 

Už „Ateities mokyklos Ukrainoje“ projekto įgyvendinimą atsakinga CPVA, nuo 2014 metų Ukrainoje įgyvendinanti įvairius švietimo infrastruktūros atstatymo bei kitus projektus. Iš Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos fondo šiam projektui skirti 500 tūkst. eurų.  

„Turbūt statistika nemeluoja ir materialinės gyvenimo sąlygos – ir darbo užmokestis, ir užimtumas, – jie turbūt neabejotinai gerėjo. Bet ko šis gyvenimo kokybės indeksas nevertina, tai pačių gyventojų nuomonės“, – LRT radijui atliktą tyrimą komentavo Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Mindaugas Sinkevičius.

 Per pastaruosius metus nepradėjome jaustis saugiau.

„Šiame indekse nebuvo įvertinta saugumo dedamoji. Per pastaruosius metus nepradėjome jaustis saugiau, turbūt priešingai dėl karo, teroristinių įvykių jaučiamės nesaugiai. Ir nors piniginėje ir turime vienu ar kitu euru daugiau, bet tai nereiškia, kad jaučiamės dėl to geriau“, – pridūrė Jonavos meras M. Sinkevičius.

INVL vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pažymėjo, kad CPVA atliktas tyrimas nepakankamai dėmesio skyrė atskirčiai tarp Lietuvos savivaldybių.

„Iš tiesų, per pastarąjį dešimtmetį ko ne visi ekonominės gerovės rodikliai taisėsi Lietuvoje, tiek dėl pačios palankios ekonominės konjunktūros, sėkmingo eksporto augimo, geresnių įmonių rezultatų, tiek ir dėl to, ko ėmėsi Vyriausybė, stengdamasi išlyginti neatitikimus šalyje“, – kalbėjo ekonomistė.

 Šis tyrimas nepakankamai dėmesio skiria atskirčiai tarp savivaldybių.

„Vis dėlto, šis tyrimas nepakankamai dėmesio skiria atskirčiai tarp savivaldybių. Nes Lietuvoje yra ryškūs urbanizacijos procesai ir didieji miestai išties labai sparčiai vystosi, jų ekonominis pulsas yra gerokai aukštesnis, ten ir darbo jėga telkiasi. Tuo tarpu periferiniai regionai, smulkios savivaldybės vis dar savęs ieško ir tikrai ne visos atranda savo konkurencinius pranašumus“, – komentavo I. Genytė-Pikčienė.

Remiantis Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) duomenimis, vertinant gyvenimo kokybę atskirose šalies savivaldybėse, nuo 2013-ųjų iki 2021 metų daugelyje jų sparčiausiai augo materialinės gyvenimo sąlygos, gyventojų verslumas ir konkurencingumas. Tarp didžiausią gyvenimo kokybės indeksą turinčių savivaldybių – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų, Kauno rajono ir Neringos savivaldybės.

Lietuvos savivaldybių gyvenimo kokybės indeksą sudaro gyvenimo kokybę atspindintis 41-o rodiklis šešiose srityse: materialinės gyvenimo sąlygos, gyventojų verslumas ir verslo konkurencingumas, sveikatos paslaugos, švietimo paslaugos, demografija, pilietinis ir visuomeninis aktyvumas bei viešoji infrastruktūra, gyvenamosios aplinkos kokybė ir saugumas.

Per CPVA analizuotą laikotarpį nuo 2013 metų iki 2021-ųjų sparčiausiai visose šalies savivaldybėse augo materialinių gyvenimo sąlygų sub-indeksas. Vidutiniškai visose savivaldybėse jis išaugo 138 procentais. Sparčiausias augimas buvo fiksuojamas kaimiškose savivaldybėse (148 proc.) bei kurortinėse savivaldybėse (133 proc.).

Taip pat pastebėta, kad per dešimtmetį ženkliai išaugo gyventojų verslumo ir konkurencingumo sub-indeksas – visose savivaldybėse jis per analizuotą laikotarpį paaugo beveik 98 proc. Vis dėlto demografijos, pilietinio ir visuomeninio aktyvumo sub-indeksas sumažėjo 10 proc.

Fasadas netvarkomas

Tarpukariu statytas, saugomu kultūros paveldo objektu pripažintas Kauno kultūros centras (KKC) pastatas atsigauna. Pastaruosius kelerius metus viena po kitos remontuotos įvairios vidaus erdvės, tvarkyti laiptai, perdangos.

Jau spėtas atnaujinti KKC centro kiemelio fasadas. Tačiau pagrindinis pastato vaizdas iš Vytauto ir Kęstučio g. pusių – nepasikeitęs ir atrodo apgailėtinai apleistas. Nors visas pastatas jau seniai turėjo blizgėti it naujas.

Pasirodo, sutartis su milijoninį konkursą tvarkymo darbams laimėjusia bendrove sustabdyta. KKC vadovė Jolitos Rudgalvienė teigia, kad tai esą tik į gera, tačiau KKC steigėjos – Kauno miesto savivaldybės atstovai tai vadina vilkinimu, kaip manoma, rangovui siekiant išpešti sau daugiau naudos.

Pernai sausio viduryje KKC su bendrove "Infes" sudarė sutartį dėl remonto ir tvarkybos darbų už 1,035 mln. eurų su PVM. Darbai, tarp kurių kiemo rūsio perdangos kapitalinis remontas (112 tūkst. be PVM), pastato vėdinimo sistemos įrengimas (145 tūkst. eurų be PVM), lifto įrengimo darbai žmonėms, turintiems negalią įrengimo, įskaitant bendrus statybinius darbus – 46 tūkst. eurų be PVM, pastato III aukšto patalpų ir kitų bendrų erdvių apdailos remontas – 88 tūkst. eurų be PVM, pagal pirminę sutartį turėjo būti atlikti per metus su galimybe terminą pratęsti mėnesiui.

KKC direktorė J.Rudgalvienė tikino, kad atlikti visi projekte numatyti darbai, išskyrus fasadų remontą iš Vytauto ir Kęstučio gatvių pusės bei neįrengtas pastato apšvietimas.

Bendrovės pasiūlyme, kuris buvo pateiktas viešojo pirkimo konkursui, nurodoma, kad pastato apšvietimo įrengimo kaina – beveik 55 tūkst. eurų be PVM, o visų pastato fasadų tvarkybos darbai beveik 409 tūkst. eurų be PVM.

Tačiau savivaldybės atstovų manymu, rangovo apetitas didesnis nei minėtos sumos, todėl darbai ir ėmė strigti.

Apskaičiuojama iš naujo

Teiraujamės KKC direktorės, kodėl fasadai net nepradėti tvarkyti.

"Sutartis su rangovu sustabdyta. Vyksta projekto tikslinimas. Sutartis atidėta, nes pagal projektą nepasidarė tam reikiamas tinkas, todėl reikėjo daryti naujus cheminius bandymus, kad išgauti senovišką tinką", – "Kauno dienai" bandė aiškinti KKC direktorė J.Rudgalvienė.

J.Rudgalvienė sutriko po klausimų apie kėdžių kainą.

Visgi tai kelia įtarimų, kad gali būti bandoma keisti konkurse numatytas sąlygas, o tai būtų pažeidimas.

"Pradžioje neaiškumų nekilo, juo labiau, kad kiti darbai vyko sklandžiai, tačiau pamačius rangovo pasiūlytus išorinio fasado tinko pavyzdžius, paruoštus pagal terazitinio tinko technologiją, buvo akivaizdu, kad taip fasado renovuoti negalima. Todėl KKC, t.y., užsakovas, stabdė išorinio fasado remonto darbus ir užsakė papildomus tyrimus", – tikino J.Rudgalvienė.

Ji nesiėmė vertinti tempų, kuriais vyksta jos įvardintas projekto tikslinimas. "Nesu nei rangovas, nei projektuotojas. Projektuotojas keičia projekto priedus, kuriuose yra nauja fasado sudėtis. Gamintojas iš naujo įvertina įkainius, ir tada kaip įmanoma greičiau startuojame", – kalbėjo vadovė.

Ar po naujo įkainių įvertinimo centrui nekils finansinių problemų? "Negaliu atsakyti. Sąmatas apskaičiuoja rangovai", – nedaugžodžiavo J.Rudgalvienė.

Vėliau ji teigė, kad "lėšų trūkumą nulems projektiniai sprendimai", tačiau projektą prižiūrinčios Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) kultūros projektų vadovė ją esą informavo, kad "yra galimybė kreiptis į Kultūros ministeriją, kad būtų padidintos lėšos Kauno regionui".

Kritika iš savivaldybės

Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas "Kauno dienai" teigė žinąs, kad darbai buvo sustabdyti, tačiau nemato jokių kliūčių jiems tęsti.

"Dabar išsiaiškinti visi nesklandumai, ir paprašyta rangovo tęsti darbus. Tie darbai privalo būti vykdomi", – tvirtino S.Rimas.

Paklaustas, kas iš tiesų vyksta, skyriaus vedėjas prabilo apie povandenines sroves: "Sakykime taip: rangovas tam objekte daugiau nelabai nori dirbti. Tad gal todėl ir mano, kad situacija neišsiaiškinta. Bet tiek savivaldybė, tiek užsakovas KKC traktuoja, kad kaip ir viskas yra išsiaiškinta, ir rangovas turi tęsti darbus."

Pasiteiravus apie finansinius projekto niuansus, S.Rimas teigė, kad ES ir savivaldybės lėšų skirta pakankamai. "Savivaldybei susidaro toks įspūdis, kad rangovas šiek tiek bandė pasinaudoti situacija ir paprašyti papildomų lėšų darbams, o mes manome, kad tam pagrindo nėra", – sakė S.Rimas.

S.Rimas aiškino, kad "Infes" atrastas kabliukas yra klaidingai viename priedų nurodyta išorinio fasado tinko medžiaga. Tyrėjai, anot jo, padarė klaidą, parašė, kad tinkas yra terazitinis, o ne granitinis. "Pati tinko sudėtis parašyta gal ir tinkama, bet skiriasi jų dengimo būdas. Tai yra niuansai. Jeigu rangovas į visą šitą dalyką žiūrėtų geranoriškai... Logiška būtų vadovautis techninio projekto sprendiniais ir dengti granitiniu tinku", – teigė skyriaus vadovas.

Jis kalbėjo, kad granitinis tinkas, kuriuo yra dengtas pastato išorinis fasadas, yra autentiškas, tarpukario laikotarpio.

"Restauruojant pastatas turi būti dengiamas tokiu pačiu būdu, naudojant tą pačią technologiją. Ji yra brangi. Bet būtent tokiai technologijai buvo parengtas pastato tvarkybos darbų projektas ir paskaičiuota sąmata, investicinio projekto vertė. Rangovas su sąmata nebuvo susipažinęs, nes tai yra konfidenciali informacija rengiant viešąjį pirkimą, tačiau žiniaraščius, kiekius, techninį projektą matė, žinojo, kad darbai turės būti atliekami pagal autentiškas technologijas", – dėstė S.Rimas.

"Infes" atstovai dokumentuose radę prieštaravimą, savivaldybės atstovo teigimu, bando pasinaudoti situacija. Tačiau tai, ką S.Rimo žiniomis, jie siūlo, sunku pavadinti sąžininga pozicija.

"Jie iš viso siūlo ne terazitinį, ne granitinį tinką, o pigią šiuolaikinę sintetinę granitinio tinko imitaciją. Mes su tuo nesutikome. Nes tai yra didžiulis ir kainų skirtumas. Tai yra daugiau nei perpus pigiau. Mes su tokiu variantu nesutikome, ir prasidėjo, mūsų nuomone, darbų vilkinimas", – rangovo veiksmus vertino S.Rimas.

Viešąjį pirkimą skelbė KKC, tačiau  didelės apimties projektą rengė samdyta bendrovė. Tad dabar atsiradę netikslumai, kelia keistų abejonių.

J.Rudgalvienės teigimu, rangovas yra kreipęsis į savivaldybę ir užsiminęs apie papildomų lėšų poreikį: "KKC ir savivaldybėje vyko susitikimai su rangovu, projektuotoju ir technine priežiūra. Šie klausimai taip pat buvo svarstomi."

Minėta "Virmalda"

J.Rudgalvienė pokalbio metu tvirtino, kad sutartis sustabdyta su steigėjo – savivaldybės žinia. "Niekaip nesuprantu, kodėl jūs to klausiate. Aš dvejus metus tariuosi su visais įmanomais skyriais, administracijos direktoriumi", – ėmė vardyti moteris.

Kaip jau minėjome, nesklandumų atsirado prieš imantis išorinių fasadų remonto. Jie priskiriami šio paveldosauginio pastato vertingosioms savybėms ir turi būti atkuriami autentiški.

"Infes" pasiūlyme, kuris prie bendrovės sutarties su KKC pateikiamas CVPP, nurodoma, kad dalį tvarkomųjų paveldosaugos darbų atliks subtiekėjas MB "Virmalda".

Šios bendrovės bendraįkūrėjas – Romaldas Rabačius, iki šio pavasario ėjęs Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas, buvęs savivaldybės Viešųjų pirkimų komisijos vadovas.

Romaldas Rabačius

Savivaldybės puslapyje buvo nurodoma, kad jam, kaip administracijos direktoriaus pavaduotojui, buvo pavaldus Centrinis viešųjų pirkimų ir koncesijų skyrius.

Jis "Virmaldai" vadovavo iki 2015 m. gegužės, o paskui oficialiai bendrovės vairą perėmė jo brolis Virginijus Rabačius. Dar pernai metų pabaigoje, BNS duomenimis, R.Rabačius viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje buvo nurodęs, kad yra "Virmaldos" dalininkas, kad joje tuo metu dirbo ir jo sutuoktinė.

"Kokiame kultūros centre? Nėra ten jokios "Virmaldos". Pirmą kartą girdžiu", – tikino buvęs savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas. Netrukus jis pridūrė, kad "Virmaldoje" nedirba, o jam dirbant savivaldybėje "tų pastatų statybos jam nepriklausė".

"Nu koks skirtumas? – nervingai nutraukė žurnalistę R.Rabačius, kai ši įpusėjo užduoti dar vieną klausimą. – Aš dabar jau nebedirbu ir nesiruošiu jums nei lankstytis nei atsakinėti. Iki."

"Virmaldos" telefonu, nurodytu puslapyje rekvizitai.lt, kurio telefono numeris nuo R.Rabačiaus skyrėsi tik vienu skaitmeniu, atsiliepęs asmuo teigė, kad "Virmalda" nedalyvavo įgyvendinant KKC pastato remonto projektą.

Pasiteiravome, kodėl tada bendrovė buvo įrašyta į pasiūlymą kaip subtiekėja. "Jūs tyrėja, jūs ir tirkite, o mes nedalyvavome", – sakė bendrovės atstovas. Pasikeitė planai? "Taip", – sutiko pašnekovas.

Pasigenda sprendimų

Bendrovės "Infes" atstovai, nenurodę nei savo vardo, pavardės, nei pareigų, pateikė komentarą dėl esamos situacijos.

Anot jų, fasadų tvarkomieji paveldosaugos darbai sustabdyti, nes taip nurodyta ekspertizės akte.

Savivaldybės išsakytus teiginius, kad tik vilkinamas laikas, "Infes" atrėmė teigdami, kad "rangovas yra suinteresuotas kuo greičiau įgyvendinti rangos sutartį ir nuolatos prašo užsakovo pateikti darbų vykdymui privalomuosius dokumentus, be kurių darbų vykdymas negalimas".

"Infes" tvirtina, kad tvarkybos darbai stringa ne dėl noro pasipinigauti, o esą dėl to KKC "iki pat šiol nepriima reikiamų sprendimų."

Paklausti, ar siekiama iš savivaldybės gauti daugiau pinigų, "Infes" atstovas nuo tikslaus atsakymo išsisuko, teigdami, kad buvo sulaukę kvietimo susitikti su savivaldybės atstovais.

Paklausus, ar prašė daugiau pinigų, aiškaus "ne" neišgirdome, tik tvirtinimą, kad KKC yra raštu pateikta apie būtinybę patikslinti tvarkybos darbų projektą.

Kėdės – už beveik 400 eurų

Įtarimų kelia ir daugiau Kauno kultūros centro sudarytų sandorių. Įsigytas naujas fortepijonas, lauko baldai, kiemeliui pirkta mobili stoginė. Tiesa, pažvelgus į su įvairiomis bendrovėmis sudarytas sutartis, kai kurios sumos ir sąsajos kelia nuostabą.

Kauno socialdemokratų lyderio, neseniai buvusio Kauno miesto savivaldybės, kuri yra KKC steigėja, tarybos nario Židrūno Garšvos bendrovė "Dextera", kaip nurodoma Centrinėje viešųjų pirkimų portale (CVPP), Kauno kultūros centrui įsipareigoja pastatyti mobilią stoginę. Ji su visais montavimo darbais, pagal CVPP įkeltą sutartį, centrui atsieis 37,7 tūkst. eurų su PVM.

Bendrovė "Montema" yra laimėjusi KKC skelbtą viešąjį pirkimą lauko baldams įsigyti. Už jos pasiūlytas lauko kėdes be porankių KKC nepagailėjo po 333 eurus su PVM. Jų įsigyta penkiolika. Lauko kėdės su porankiais su pristatymu ir montavimu – po 387 eurus su PVM. Iš viso tokių pirkta 40.

Šios kėdės su porankiais įkainotos po 387 eurus, be porankių – po 333 eurus, o staliukai – po 260 eurų su PVM.

Bendrovės pateikto pasiūlymo įsigyti kėdes, staliukus, modulinių lauko baldų komplektą, medinę terasą, šiukšlių konteinerių aptvarą bendra suma – 42,3 tūkst. eurų su PVM.

Įsigytos kėdės, anot centro direktorės J.Rudgalvienė, yra "ypatingo grožio". "Kviečiu pasižiūrėti, nufotografuoti ir įdėti į šitą straipsnį. Tobulos", – iš pradžių "Kauno dienai" siūlė J.Rudgalvienė.

Ar kėdžių kainą ji irgi pavadintų tobula? Išgirdusi klausimą, vadovė nutilo ir pareiškė, negalinti pakomentuoti išgirstų skaičių. Paprašė klausimus, susijusius su kiekiais ir skaičiais, atsiųsti raštu. O kaip apskritai vertintų lauko kėdžių kainą, siekiančią beveik 400 eurų? "Gilinčiausi. Pasižiūrėsiu ir pakomentuosiu", – teatsakė pašnekovė.

Vėliau ji raštu atsakė, kad "projekto įgyvendinimą administruojanti Centrinė pirkimų valdymo agentūra (CPVA), prieš patvirtindama mokėjimus tikrina, ar įsigyti darbai, prekės ir paslaugos neviršija rinkos kainų, nepriklausimai nuo viešųjų pirkimų rezultatų."

Užkliuvo Viešųjų pirkimų tarnybai

Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktorė Diana Vilytė "Kauno dienai" nurodė, kad tarnyba pernai ir šiemet vertino trijų Kauno kultūros centro, ankstesniu pavadinimu "Tautos namai", vykdytų pirkimų pažeidimų riziką.

Vienas KKC skelbtas koncertinio fortepijono pirkimas pasibaigė, bet pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta po VPT tarnybos pastabų, nes visų pateiktų pasiūlymų kainos buvo per didelės.

Po VPT pastabų buvo nutrauktas ir KKC mobilios scenos su garso ir apšvietimo įranga pirkimas. Tačiau vertintas remonto ir tvarkybos darbų pirkimas, kaip informavo VPT, pasibaigė sudarius pirkimo–pardavimo sutartį.

"Tarnyba nėra atlikusi Kauno kultūros centro "Tautos namai" vykdyto pirkimo "Kauno kultūros centro "Tautos namai" pastato, esančio Vytauto pr. 79, Kaunas, remonto ir tvarkybos darbai" (pirkimo Nr. 347249, skelbtas 2017 06 25) pirkimo procedūrų vertinimo. Atsižvelgiant į tai, tarnyba negali pasisakyti dėl UAB "Virmalda" dalyvavimo pirkime", – komentavo D.Vilytė.