Rašytojai premija įteikta trečiadienio vakarą Briuselyje. R. Opolskaitė tapo ketvirtąja lietuvių rašytoja, gavusia prieš dešimtmetį įsteigtą prestižinę premiją.

„Dienų piramidės“ dalyvauja ir metų knygos rinkimuose Lietuvoje.

Pastaraisiais metais rašiusi paaugliams, knygą suaugusiems autorė išleido po 18 metų pertraukos. Pasak leidyklos, šią novelių knygą įvertinusi komisija akcentavo, kad tai klasikinis smulkusis žanras, kur autorė meistriškai rutulioja veiksmą ir pasveria kiekvieną žodį.

„Tikiuosi, kad ši knyga suteiks novelėms populiarumo. Novelė – kondensatas, suduodantis smūgį. Ne kiekvienas yra tam pasirengęs. Pati esu patyrusi, kokį smūgį gali suduoti novelė. Ta būsena pagauna ir supranti, kad teksto jėga glūdi labai nedidelėje teksto apimtyje“, – pranešime spaudai teigia D. Opolskaitė.

Anot leidyklos, rašytojos novelėse kasdienybė, niūrios egzistencinės nuotaikos persipina su maginiu realizmu. Vaikų ir tėvų, šeimos, vyro ir žmonos santykiai subtiliai niuansuoti, pasakojimas paremtas netikėtai į dienos šviesą išnyrančiais psichologiniais veiksniais, žmogaus būsenos virsmus lydi ryškios, įsimenančios aplinkos, gamtos, buities detalės, spalvos ir kvapai.

ES literatūros premijos tikslas – atkreipti dėmesį į literatūros talentus visoje Europoje, šiuolaikinę Europos literatūrą bei kalbinį paveldą. Premijos laureatai apdovanojami piniginiu prizu, jų knygos verčiamos į kitas kalbas, pristatomos tarptautiniuose renginiuose.

D. Opolskaitės „Dienų piramidėmis“ jau susidomėjo ir išleisti ketina Vengrijos, Kroatijos, Serbijos, Makedonijos ir Bulgarijos leidėjai.

ES literatūros premija teikiama nuo 2009 metų. Ją dar yra gavusi Laura Sintija Černiauskaitė (2009), Giedra Radvilavičiūtė (2012) ir Undinė Radzevičiūtė (2015).

Šiemet drauge su D. Opolskaite ES premiją atsiėmė dar trylika rašytojų.

Ji įvertinta už novelių knygą „Dienų piramidės“.

Europos Sąjungos literatūros premijos tikslas – atkreipti dėmesį į literatūros talentus visoje Europoje ir į šiuolaikinę Europos literatūrą bei kalbinį paveldą.

Per dešimt premijos metų, ja yra apdovanoti 108 rašytojai iš 41 šalies.

Laureatų sąraše jau yra trys Lietuvos rašytojos: Laura Sintija Černiauskaitė (2009 m.), Giedra Radvilavičiūtė (2012 m.) ir Undinė Radzevičiūtė (2015 m.).

Premiją organizuoja Europos ir tarptautinė knygų prekybininkų asociacija, Europos rašytojų sąjunga ir Europos leidėjų federacija. Ją remia Europos Komisija.

Premijos laureatai yra apdovanojami ne tik piniginiu prizu, bet įvertinami tarptautiniu dėmesiu bei pristatymais tarptautinėse knygų mugėse ir renginiuose. Jie visi bus apdovanoti spalio 2 dieną Briuselyje.

Geriausią konkurso knygą rinko ne tik komisija, bet ir patys jaunieji skaitytojai. Kartu su nugalėtoja iškilmingai paskelbtas ir trečiasis šalyje paauglių ir jaunimo literatūros konkursas, inicijuojamas leidyklos „Alma littera“. Savo rankraščius jam visi dalyviai jau gali teikti nuo šių metų spalio 20 d. iki 2017 m. liepos 1 d.

Į antrojo paauglių ir jaunimo literatūros konkurso finalą iš 19 originalių rankraščių buvo atrinkti trys geriausiais pripažinti kūriniai. Jais tapo D. Opolskaitės „Ir vienąkart, Riči“, Ilonos Ežerinytės „Sutikti eidą“ ir Lauros Varslauskaitės „Mano didelis mažas aš“.

Komisiją, vertinusią kūrinius, sudarė vaikų literatūros tyrinėtojas Kęstutis Urba, literatūros kritikė Danguolė Šakavičiūtė, Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos specialistė Eglė Baliutavičiūtė, Skaitymo ir kultūrinio raštingumo asociacijos atstovė Rūta Elijošaitytė, mokytojas Marius Mikalajūnas. Tačiau knygą-nugalėtoją tradiciškai lygiomis teisėmis rinko ne vien komisija, bet ir jaunieji ekspertai – svarbiausi šio konkurso knygų skaitytojai.

Geriausia antrojo paauglių ir jaunimo literatūros konkurso knyga pripažinta „Ir vienąkart, Riči“ pirmu asmeniu pasakoja penkiolikmečio Balio Beleko gyvenimo istoriją. Draugystė su Ričiu atveria naujas tiesas, keičia požiūrį į save ir aplinkinius. Ričis tampa savotišku tapatybės paieškos simboliu, Balio Beleko naujo gyvenimo pradžia ir įvaizdžiu. Kūrinio autorė D. Opolskaitė prabrėžė, jog pirmiausiai – tai knyga apie tikrą draugystę, o visų antra – tai klausimų ir atsakymų istorija, arba tiesiog tikras paauglystės dienoraštis.

„Kadangi konkurse dalyvavau jau antrą kartą, galiu sakyti, kad esu konkurso senbuvė ir viską stebėjau nuo pradžių. Todėl ir patirtis kitokia, nei pirmą kartą. Manau, kad šis konkursas yra itin reikalingas ir reikšmingas reiškinys Lietuvos literatūros pasaulyje. Džiugu, kad Lietuvoje atsirado ši niša, kuri kurį laiką buvo pamiršta. Natūralu, kad kyla šioks toks nerimas, jog tai neišsisemtų – geram kūriniui ir idėjai reikia laiko. Protinga būtų išlaikyti terminus, kad konkursas neblėstų, neprarastų vertės ir išliktų tokio paties lygio“, – teigia konkurso nugalėtoja D. Opolskaitė.

Pasak D. Opolskaitės, paauglių ir jaunimo literatūros konkursas suteikia progą pasimatuoti ir pamatyti save šalia kitų autorių, pajusti save ir augti. Konkursai yra labai svarbūs, jeigu rašytojas nori tobulėti, jie duoda puikią progą susitikti su kitais autoriais.

Tuo metu konkursą organizavusios leidyklos „Alma littera“ komisijos narys, vaikų literatūros tyrinėtojas doc. dr. K. Urba pastebi, jog šiemet paaugliams skirti kūriniai kelia ir analizuoja socialiai ir moraliai svarbias bei aktualias temas: socialinę atskirtį, negalią, moralinį atsparumą.

„Tenka pripažinti, kad kai vyko pirmasis konkursas, autoriai ilgai brandino rankraščius, o dabar akivaizdu, jog kai kurie autoriai skubėjo, stengėsi rašyti specialiai šiam konkursui. Kita vertus, antrasis konkursas tikrai pateisino komisijos lūkesčius, nesitikėjome, kad bus tiek daug kūrinių. Be to, šių metų dalyviai nustebino keldami svarbias ir opias temas, kas yra sveikintina“, – teigia K. Urba.

Konkursą inicijavusi leidykla „Alma littera“ tris geriausius konkurso kūrinius išleis atskiromis knygomis. Specialios konkurso komisijos nutarimu jomis tapo Dainos Opolskaitės „Ir vienąkart, Riči“, Ilonos Ežerinytės „Sutikti eidą“ bei Lauros Varslauskaitės „Mano didelis mažas aš“. Geriausią šio trejeto kūrinį bei jo autorių, kuriam atiteks 2900 EUR apdovanojimas, lygiomis teisėmis su komisija rinks ir Lietuvos moksleiviai.

„Paauglių ir jaunimo literatūros konkurso“ komisija, kurią sudarė doc. dr. Kęstutis Urba, literatūros kritikė Danguolė Šakavičiūtė, Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos specialistė Eglė Baliutavičiūtė, Skaitymo ir kultūrinio raštingumo asociacijos atstovė Rūta Elijošaitytė, mokytojas Marius Mikalajūnas, iš visų devyniolikos pateiktų rankraščių baigiamajame posėdyje svarstė šešis. Šių metų konkurse labiausiai išsiskyrė trys kūriniai, kurie ir buvo rekomenduoti leidyklai išleisti.

Komisija leidyklos „Alma littera“ iniciatyvą skatinti paauglių literatūros raidą vertina labai teigiamai. Doc. dr. Kęstutis Urba pastebi, jog šiemet paaugliams skirti kūriniai kelia ir analizuoja socialiai ir moraliai svarbias bei aktualias temas: socialinę atskirtį, negalią, moralinį atsparumą.

„Tenka pripažinti, kad kai vyko pirmasis konkursas, autoriai ilgai brandino rankraščius, o dabar akivaizdu, jog kai kurie jų skubėjo, stengėsi rašyti specialiai šiam konkursui. Ne tokia jau maža dalis tekstų atkrito dėl adresato: keli iš jų analizavo pradinukų amžiaus problemėles, o kai kurie būtų galėję sudominti nebent studentiško amžiaus skaitytojus ar suaugusius – tik jau ne paauglius. Kita vertus, antrasis konkursas tikrai pateisino komisijos lūkesčius, nesitikėjome, kad bus tiek daug kūrinių. Be to, šių metų dalyviai nustebino keldami svarbias ir opias temas, kas yra sveikintina“, – teigia K. Urba.

Leidyklos „Alma littera“ vadovės Danguolės Viliūnienės teigimu, tradicija tampančio konkurso sėkmę numatyti buvo sunku.

„Organizuojant pirmąjį „Paauglių ir jaunimo literatūros konkursą“, net nesitikėjome tokios sėkmės: daug rankraščių, didelis jaunimo įsitraukimas ir svarbiausi apdovanojimai konkurso laureatėms. Tačiau dar labiau džiugina tai, kad konkursas ir šiemet sulaukė ne vieno jaunųjų skaitytojų dėmesio verto kūrinio. Galime užtikrintai pasakyti, jog „Paauglių ir jaunimo literatūros konkursas“ tampa tradicija, kuria galime didžiuotis“, – pastebi D. Viliūnienė.

Konkurso dalyvės D. Opolskaitės apysakoje pasakojama penkiolikmečio Balio Beleko gyvenimo istorija. Nepasitikėjimas savimi, kompleksai, sudėtingi santykiai su tėvais ir nuolatinė savianalizė – vaikino kasdienybė. Veikėjo gyvenimas pasisuka kita linkme, kai į jo gyvenimą įsiveržia Ričis – išvaizdus, protingas, kone tobulas jaunuolis. Draugystė su Ričiu keičia požiūrį į save ir aplinkinius, formuoja pagrindinio veikėjo charakterį.

Kūrinio autorė Daina Opolskaitė konkurse dalyvauja jau antrą kartą. Rašytoja neabejotinai pažįsta paauglių auditoriją – praėjusiais metais moteris su knyga jaunimui „Eksperimentas gyventi“ taip pat buvo laureatų sąraše.

„Tiesą pasakius, šiais metais dalyvauti konkurse neplanavau – vis svarsčiau, ar verta bristi į tą pačią upę du kartus. Galiausiai apsisprendžiau, bet apdovanojimas nėra mano tikslas. Tiesiog pirmąją knygą skyriau merginoms, o antrąją – vaikinams, nes manau, kad lietuvių literatūros berniukams yra mažai, tad norėjau šią spragą užpildyti. Būtent todėl šį kartą slėpiausi po vyrišku slapyvardžiu, nenorėjau būti atpažinta“, – sako autorė.

Kitas nugalėtojų trejeto kūrinys – Ilonos Ežerinytės apysaka „Sutikti eidą“. Jame uždara, savimi nepasitikinti pagrindinė veikėja Algė siekia pabėgti iš pilkos kasdienybės ir pasineria į alternatyvų pasaulį. Jame mergaitė „užsisako“ bičiulį, bėga nuo vienatvės ir siekia praturtinti socialinį gyvenimą. Autorė sugretina tikrovės ir fantastinį pasaulius, iškelia idėją, jog dažnai nepastebime ir neįvertiname esančių labai arti.

Komisiją taip pat papirko Lauros Varslauskaitės apysaka „Mano didelis mažas aš“. Tai pasakojimas apie Dauno liga sergantį penkiolikmetį Benediktą ir nusižudyti bandantį bendraamžį Oskarą. Jautrus siužetas paauglius skatina atkreipti dėmesį į kiekvieną mūsų bendruomenės narį bei susimąstyti. Autorė stengiasi įsijausti į to „kitokio“ būseną ir suartina du, rodos, visiškai skirtingus vaikinų gyvenimus.

Kuri iš komisijos favoričių – D. Opolskaitė, I. Ežerinytė ar L. Varslauskaitė taps geriausia 2016 metų jaunimo rašytoja, spręs ir jaunieji „Alma littera“ ekspertai. Tai – Vilniaus, Salantų, Kupiškio bei Mosėdžio mokyklų mokiniai, kuriuos rekomendavo šalies lituanistai bei knygų klubų vadovai. Jų nuomonė sudarys 50 proc. galutinio sprendimo, kuris paaiškės jau šių metų spalio 1 d.