Nors prezidentė Dalia Grybauskaitė iš principo neatmetė valdančiųjų siekio užtikrinti valstybės dotaciją „socialdarbiečiams“ ir siūlė teiktas pataisas tobulinti, apsaugant nuo galimo piktnaudžiavimo paliktomis įstatymo spragomis, vienos iš „valstiečių“ lyderių Agnės Širinskienės nuomone, prezidentė su pasiūlymais įsikišo per vėlai.

Todėl siekdama, kad kontraversiškai vertinamų „socialdarbiečiams“ naudingų pataisų priėmimas nenusikeltų į ateitį, politikė tikisi, kad Seimo salėje pakaks balsų atmesti prezidentės veto.

Norint atmesti veto, reikia, kad už tokį sprendimą balsuotų mažiausiai 71 Seimo narys. Atmetus prezidentės ištartą veto, įsigaliotų „socialdarbiečiams“ naudingos įstatymo pataisos, kurias valdančiųjų balsais Seimas priėmė anksčiau.

Valdantieji nemano, kad prezidentės raginimai naujai susikūrusiai Lietuvos socialdemokratų darbo partijai (LSDDP) dotaciją skirti ne iš skolintų (kaip dabar ketina valdantieji), tačiau iš suplanuotų kitų metų biudžeto pinigų, papildomų saugiklių pasiūlymas ar kvietimas pakilti aukščiau siaurų partinių interesų, negretinant jų nacionalinio saugumo tikslams, yra verti dėmesio.

Norėtųsi matyti kitokį bendradarbiavimą su prezidentės patarėjais ir gauti pastabas bei pasiūlymus tada, kada teisės aktas yra rengiamas, o ne tada, kai jis pasiekia Prezidentūrą priimtas.

Pasak A. Širinskienės, D. Grybauskaitė su savo pasiūlymais įsikišo tiesiog per vėlai, kad būtų galima Seimo priimtame projekte dar kažką keisti.

Jos teigimu, Prezidentūros įsitraukimas rengiant įstatymų projektus Seime turėtų būti kur kas aktyvesnis.

„Norėtųsi matyti kitokį bendradarbiavimą su prezidentės patarėjais ir gauti pastabas bei pasiūlymus tada, kada teisės aktas yra rengiamas, o ne tada, kai jis pasiekia Prezidentūrą priimtas. Nes kur kas konstruktyvesnis dialogas būtų tuo atveju, jeigu jie ateitų į posėdžius. Jie tikrai yra kviečiami ir laisvai gali dalyvauti“, - aiškino A. Širinskienė.

Politikė teigė, kad kai kuriuos D. Grybauskaitės teiktus pasiūlymus ji būtų linkusi svarstyti. Tačiau, pabrėžė A. Širinskienė, Seimo Statutas neleidžia pritarti tik vienai ar kitai Prezidentūros siūlytai pataisai. Todėl, aiškino ji, bus siekiama, kad įsigaliotų toks įstatymas, koks buvo priimtas valdančiųjų valia.

„Mes turime vienintelį pasirinkimą - pritarti arba nepritarti. Todėl mes manome, kad įstatymas turėtų įsigalioti toks, koks ir buvo priimtas anksčiau“, - Eltai sakė A. Širinskienė.

Spalio 26 d. D. Grybauskaitė vetavo ir tobulinti grąžino valdančiųjų iniciatyva Seime priimtas bei daug diskusijų sukėlusias pataisas, kurios leistų pretenduoti Lietuvos socialdemokratų darbo partijai (LSDDP) į apie 200 tūkst. eurų siekiančią valstybės dotaciją.

Prezidentė vetavo du valdančiųjų teiktus „socialdarbiečiams“ naudingus pataisų projektus - dėl biudžeto ir politinių partijų finansavimo pataisų.

Prezidentė nepritaria, kad nuo 2020 m. būtų visiškai atsisakyta procentinės balsų kartelės. Pasak D. Grybauskaitės, tai reikštų, kad mokesčių mokėtojų pinigais būtų finansuojamos visos be išimties partijos, net ir vienadieniai politiniai dariniai.

Vetavusi pataisas prezidentė siūlo likti prie dabartinės finansavimo tvarkos, kai dotaciją lemia gauti rinkėjų balsai, o ne laimėti mandatai. Tačiau šalies vadovė sutinka nuo 3 iki 2 procentų sumažinti kartelę, leidžiančią partijai pretenduoti į biudžeto pinigus.

Taip pat prezidentė siūlo įvesti tris saugiklius dotacijas gauti siekiančioms, bet rinkimuose nedalyvavusioms parlamentinėms partijoms.

Prezidentė taip pat siūlo, kad politinių partijų įstatymo pataisos įsigaliotų nuo 2019 m. Tad, priėmus prezidentės siūlymus, LSDDP lėšų tektų laukti dar kurį laiką.

Nors, D. Grybauskaitės įsitikinimu, visos politinės partijos, atstovaujamos Seime, turi teisę gauti dotaciją, tačiau, pasak šalies vadovės, tai turi būti daroma ne skolintomis lėšomis, o planuojant kitų metų valstybės biudžetą.

Į tai atsižvelgiant, atmestos ir pataisos, leidžiančios naujai sukurtoms partijoms skolintis kartu su lėšomis, reikalingomis užtikrinti įsipareigojimus NATO.

Prezidentės teigimu, partinė veikla negali būti prilyginta ypatingos svarbos strateginiams valstybės tikslams ir finansuojama skolintomis lėšomis. D. Grybauskaitė pabrėžia, kad, sutapatinus gynybos ir partinės veiklos poreikius, krašto apsauga tapo partinių susitarimų įkaite.

ELTA primena, kad, pagal „socialdarbiečių“ Andriaus Palionio ir Juozo Bernatonio partijų finansavimo projektą, po Seimo rinkimų registruotai naujai politinei parlamentinei partijai lėšų iš biudžeto skirtų Vyriausybė.

Iki įstatymo pataisų valdančiojoje koalicijoje esantys „socialdarbiečiai“, kaip rinkimuose nedalyvavusi partija, negalėjo pretenduoti į valstybės dotaciją. Tokia situacija susiklostė po to, kai, skilus Lietuvos socialdemokratų partijai, buvo įkurta Gedimino Kirkilo vadovaujama Lietuvos socialdemokratų darbo partija.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino „Žinių ekonomikos įmonės 2014“ apdovanojimų laureatus. Apdovanojimų ceremonijoje buvo pagerbti pažangiausi ir inovatyviausi mūsų šalies žinių ekonomikos verslai.

Pasak Prezidentės, tai, kad apdovanojimai vyksta jau dvyliktą kartą, atskleidžia mūsų šalies potencialą ir įrodo, kad mūsų verslumo lygis yra aukštas. Valstybės vadovė pabrėžė, kad Lietuvoje nėra sudėtinga pradėti verslą, tačiau jį būtina nuolat stiprinti ir stengtis išsilaikyti žinių ekonomikos priešakyje.

„Lietuva turi darbdavių, su kuriais dirbti svajojama dar mokyklos suole. Kūrybinga verslo aplinka, darbo etika ir sudarytos sąlygos atskleisti savo talentą geriausiai motyvuoja jaunus žmones tobulėti ir panaudoti savo sugebėjimus Tėvynėje. Labai svarbu padėti tokiems žmonėms realizuoti save ir prisidėti prie konkurencingos valstybės kūrimo“, – sakė valstybės vadovė.

Šiemet „Žinių ekonomikos forumo“ rengiamoje ceremonijoje buvo apdovanotos keturios bendrovės. Už pažangių technologijų kūrimą, pasaulinį eksportą ir efektyvią regioninio verslo plėtrą apdovanota vienkartinius kvėpavimo gaminius gaminanti aukštųjų technologijų įmonė UAB „Intersurgical“. Pažangiausia paslaugų sektoriaus įmone pripažinta ir už sparčią bei sėkmingą novatoriškų sprendimų plėtrą pasaulyje apdovanota UAB „Exacaster“. Ši aukštųjų technologijų įmonė kuria unikalias, dirbtinio intelekto algoritmais paremtas analizės ir prognozavimo technologijas, skirtas telekomunikacijų operatoriams ir mažmeninės prekybos tinklų darbui.

Biomasės deginimo technologijų įmonei UAB „Enerstena“ įteiktas apdovanojimas už novatoriškų technologijų kūrimą, efektyvią partnerystę su mokslu ir spartų augimą. Sėkmingiausia jauna aukštųjų technologijų įmone pripažinta unikalią platformą, sujungiančią mobilias pinigines į vieną atvirą ekosistemą, sukūrusi įmonė UAB „WoraPay“.

Įmones vertino ir nugalėtojus rinko asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ nariai ir kiti ekspertai. Apdovanojimų iniciatyva skirta pagerbti pažangiausius ir inovatyviausius Lietuvos žinių ekonomikos verslus, paskatinti jaunas, sėkmingai veikiančias aukštųjų technologijų sektoriaus įmones ir ugdyti verslo, valdžios ir visuomenės bendradarbiavimą.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė su naujai paskirtais Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos nariais aptarė, kaip užtikrinti kokybišką teisėjų atranką ir stiprinti visuomenės pasitikėjimą teisine valstybe.

Penktadienį Prezidentūroje vykusiame susitikime D.Grybauskaitė akcentavo, jog vykdant teisėjų atranką, būtinas dėmesys ne tik dalykinėms, bet ir asmeninėms savybėms, turi būti vertinama pretendento motyvacija, pagarba žmogaus teisėms. Taip pat, anot šalies vadovės, būtina teisėjų atrankoje užtikrinti kandidatų konkurenciją, rotaciją bei užtikrinti, jog nebeliktų teismų vadovų protekcijos saviems padėjėjams.

„Teismas ne retai yra paskutinė viltis, kur žmogus gali būti apgintas. Nuo teisėjo priklauso visuomenės tikėjimas valstybe. Todėl tik profesionalūs ir padorūs žmonės verti teisėjo pareigų", - sako prezidentė, cituojama spaudos tarnybos pranešime.

Rugsėjo 19-osios dekretu pretendentų į teisėjus atrankos pirmininko pareigas antrai kadencijai prezidentė paskyrė psichoterapeutą Eugenijų Laurinaitį. Į Komisiją taip pat deleguoti psichologas Virginijus Lepeška, žurnalistas Šarūnas Černiauskas, ekonomistas Nerijus Mačiulis bei trys teisėjai - Olegas Fedosiukas, Dalia Kačinskienė ir Skirgailė Žalimienė.

Komisija yra Prezidento patariamoji institucija, kuri padeda formuoti teisėjų korpusą. Skirdama teisėjus, prezidentė atsižvelgia į Komisijos rekomendacijas, taip pat su kiekvienu kandidatu į teisėjus susitinka asmeniškai.

Pretendentų į teisėjus atrankos komisiją sudaro keturi visuomenės atstovai ir trys teisėjai. Jie skiriami trejiems metams prezidentės dekretu.