Pernai taikyti keliavimo ribojimai smarkiai paveikė turizmo sektorių. Daugiau nei pusė respondentų (51 proc.) teigiamai atsakė į klausimą, ar dėl pandemijos teko atidėti bent vieną kelionę, o 57 proc. pripažino, kad turėjo iš naujo perplanuoti savo keliones. Tyrimas parodė, kad pasikeitė ir požiūris – anksčiau gyventojai keliones užsisakydavo gerokai iš anksto, likus keliems mėnesiams iki atostogų, siekdami pasinaudoti geriausiais pasiūlymais.  

Tačiau „Microsoft Advertising“ apklausa rodo, kad situacija pasikeitė iš esmės, nes beveik pusė europiečių (48 proc.) dabar linkę rezervuoti keliones arčiau išvykimo datos. Skirtingose šalyse nuolat besikeičiantys judėjimo ribojimai privertė ir keliautojus lanksčiau planuoti savo išvykas, todėl dauguma europiečių (61 proc.) teigė labiau linkę viešnagės vietas rezervuoti su lanksčiomis galimybėmis atšaukti užsakymus. 23 proc. apklaustųjų pripažino, kad vienu metu užsisako net kelias keliones su atsisakymo galimybe, o 40 proc. tyrime dalyvavusių europiečių linkę užsisakyti keliones gerokai iš anksto, siekdami palankiausios kainos.  

Planuoja ilgesnes keliones ir darbui, ir pramogoms

Tiesa, pandemija atnešė ne tik neigiamų patirčių. Pvz., daugiau kaip trečdalis (38 proc.) apklaustųjų pastebėjo, kad naujoji situacija suteikė galimybę palikti nuolatinę gyvenamąją vietą ir pradėti keliauti. Beveik pusė (46 proc.) iš dirbančiųjų nuotoliniu būdu teigė, kad būtent dabar galėjo sau leisti tokias atostogas, apie kokias anksčiau nė nesvajojo.

Darbas nuotoliniu būdu suteikė gyventojams galimybę keliauti ne tik poilsio dienomis. Net 45 proc. apklaustųjų teigė savo kelionėms pasirenką kryptis, tinkamas tiek dirbti, tiek mėgautis kraštovaizdžiu. Didesnė nuotolinių darbuotojų dalis (53 proc.) patvirtino, kad naujasis darbo modelis paskatino keliauti dažniau. Tokia nuomonė ypač būdinga „millennials“ kartai (23-38 m.) – darbą ir keliones sėkmingai derina net 56 proc. jos atstovų.  

Gyventojai yra pasiilgę kelionių, jie aktyviai keliauja ir dabar, ir vis drąsiau planuoja būsimas keliones.

Šias tendencijas patvirtina ir kitas „Microsoft“ tyrimas, skirtas darbo rinkos tendencijoms išaiškinti. Jis parodė, kad tiek vadovų, tiek darbuotojų darbo sąlygų lūkesčiai pasikeitė. Dabar visiems aktuali galimybė dirbti per nuotolį arba derinti tokį būdą su darbu iš biuro. Absoliuti dauguma vadovų (97 proc.) mano, kad mišriuoju būdu bus dirbama dar ilgą laiką, taip pat didžioji dauguma įmonių (83 proc.) jau pasitvirtino lankstaus darbo stiliaus politikas.

Tyrimo duomenys rodo, kad lankstumas ir hibridinis darbas tapo nauja realybė – dabar žmonės keičia keliavimo įpročius, nes gali dirbti iš bet kurios vietos.

Lietuvių noras keliauti išlieka stiprus

Vieno iš didžiausių kelionių operatorių Baltijos šalyse „Novaturo“ vadovė Audronė Keinytė patvirtino, kad ir Lietuvoje bei kaimyninėse Latvijoje bei Estijoje susidomėjimas kelionėmis artėja prie ikipandeminio lygio.

„Baltijos šalių gyventojų elgesys mažai kuo skiriasi nuo europiečių. Gyventojai yra pasiilgę kelionių, jie aktyviai keliauja ir dabar, ir vis drąsiau planuoja būsimas keliones. Pavyzdžiui, šį spalį visose Baltijos šalyse pailsėti į užsienio šalis iškeliavo vos 17 proc. mažiau žmonių nei 2019 m. spalio mėnesį. Sparčiai auga ir rezervuojamų kelionių 2022 m. vasaros atostogoms skaičiai. Tokį elgesį lemia žmonių noras ateities keliones įsigyti geresnėmis kainomis“, – sako A. Keinytė.

Jos teigimu, pandemija ypač išryškino rūpinimosi savo emocine sveikata svarbą. Žmonės nori ištrūkti iš ilgai užsitęsusios rutinos, ieško emocinės ramybės ir būdų pailsinti nuvargintą protą.

„Pastebime, kad dalis keliautojų grįžta į tuos pačius, jau gerai jiems žinomus kurortus. Taip, dabar žmonės skiria didesnius biudžetus atostogoms, renkasi aukštesnės klasės viešbučius, bet, ieškodami emocinės ramybės, pailsėti grįžta į jau pažįstamą aplinką. Kitas svarbus pokytis – poreikis užsitikrinti lanksčias kelionių planavimo sąlygas. Rezervuodami ateities keliones, žmonės papildomai užsisako tas paslaugas, kurios leidžia lanksčiai keisti kelionių planus ir apsaugo nuo galimo streso, jei artėjant atostogoms planai netikėtai pasikeistų“, – teigia A. Keinytė.

Rinkosi tik kartą

Panašu, kad nuotolinis darbas Klaipėdos politikams itin prie širdies. Ir šiandieninis posėdis vyks ne gyvai, o virtualiai.

Nuotoliniai posėdžiai prasidėjo paskelbus dar pirmąjį karantiną.

Pirmasis toks vyko pernai balandžio 9 d. ir nuo tada Klaipėdos politikai su kolegomis gyvai tarybos salėje posėdžiavo tik vienintelį kartą ir tik vieninteliu klausimu, 2020-ųjų rugpjūčio 31-ąją, kai reikėjo slaptai balsuoti dėl A.Barbšio interpeliacijos.

Esą jokiu kitu būdu slapto balsavimo surengti buvo neįmanoma, todėl tarybos nariai buvo priversti susirinkti drauge.

Per pastaruosius pusantrų metų būta laiko tarpų, kai sergamumas buvo gerokai sumažėjęs, uostamiestyje vyko masiniai renginiai, tačiau Klaipėdos politikai į posėdžių salę daugiau taip ir nesugrįžo.

Buvo norinčiųjų sugrįžti

Prieš šios dienos posėdį, tarybos vadovas ir miesto meras V.Grubliauskas apklausė politikus, gal šie norėtų grįžti į salę.

Tačiau "gyvų" posėdžių panoro tik keturi Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovai ir Judita Simonavičiūtė, kiti pareiškė norą ir toliau posėdžiauti nuotoliniu būdu.

"Ta apklausa vyko šiek tiek anksčiau, dabar sergamumas Klaipėdoje gerokai didesnis, nei tada, kai pareiškėme norą posėdžiauti gyvai. Bet net tokiomis sąlygomis toje pačioje posėdžių salėje tik ką vyko socialinių darbuotojų apdovanojimai. Todėl nelabai suprantu, renginiai vyksta, o tarybos nariai nenori salėje dirbti, bijo užsikrėsti. Juk dirbant nuotoliniu, nejaučiame, kas vyksta aplinkui, esame izoliuoti namuose, ir tai nėra visavertis darbas", – įsitikinusi J.Simonavičiūtė.

Kitas tarybos narys Andrius Petraitis laikosi priešingos nuomonės ir teigia, kad nuotoliniai posėdžiai yra geriausias sprendimas.

Mūsų žiniomis, nė vienos kaimyninės, taip pat didžiųjų savivaldybių politikai neposėdžiauja fiziškai.

"Pradirbus visus metus nuotoliniu būdu, net vasarą, kai sergamumas buvo gerokai mažesnis, dabar vėl pradėti rinktis būtų labai neatsakingas žingsnis ir ne koks pavyzdys visuomenei. Gyvai susirinkti į posėdžius yra kelių opozicijoje esančių tarybos narių iniciatyva, kurią pavadinčiau nebrandžiu politikavimu", – kalbėjo A.Petraitis.

Yra ir teigiama pusė

Savivaldos įstatymas nenumato mišrių tarybos posėdžių. Posėdis gali būti arba nuotolinis, arba vykti "gyvai".

"Be to, epidemiologinė situacija mums diktuoja sąlygas. Klaipėdos savivaldybė pagal sergamumo COVID-19 rodiklius yra juoda savivaldybė, nėra atšaukta ir ekstremali situacija. Netgi dėl šio posėdžio mero iniciatyva atlikome tarybos narių apklausą ir paaiškėjo, kad dauguma posėdžiauti nori nuotoliniu būdu", – paaiškino Klaipėdos tarybos sekretorius Modestas Vitkus.

Modestas Vitkus / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Tarybos sekretoriaus teigimu, jei salėje posėdis būtų rengiamas "gyvai", išlaikyti atstumo tarp tarybos narių nėra galimybių.

Kiekvienam politikui yra pritaikyta darbo vieta, įrengta balsavimo sistema, ir atstumo išlaikyti tarp žmonių išlaikyti nepavyktų.

"Tačiau yra politikų, kurie posėdžiuose dalyvauja būdami savivaldybės salėje, tiesa, jie nuotoliniu būdu prisijungia prie kolegų. Tokių tarybos narių būna per kiekvieną posėdį bent keletas. Tą galima matyti per tiesiogines transliacijas. Tačiau svarbus ir bendras kontekstas. Mūsų žiniomis, nė vienos kaimyninės, taip pat didžiųjų savivaldybių politikai neposėdžiauja fiziškai", – patikino M.Vitkus.

Nuotoliniai posėdžiai esą turi ir teigiamu pusių.

Statistika rodo, kad juose dalyvauja beveik visi politikai, priešingai nei fiziniuose posėdžiuose, kuriuos praleisdavo kur kas daugiau tarybos narių.

Dalis opozicinių frakcijų narių dėl techninių nesklandumų siūlė grįžti į Seimo salę ir posėdžiauti gyvai, tačiau Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tokius pasiūlymus kategoriškai atmetė. Visgi galiausiai parlamento vadovei teko pripažinti, kad sklandaus darbo nepavyks užtikrinti – dėl techninių kliūčių posėdį buvo nuspręsta nutraukti.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas apžvalgininkas Virgis Valentinavičius, vertindamas šią situaciją, teigia, kad nesugebėjimas dirbti nuotoliniu būdu yra rimta gėda tiek parlamentarams, tiek ir Seimui, kaip institucijai. Apžvalgininkas akcentuoja, kad pandeminėje situacijoje, kai prie nuotolinio darbo perėjo didžioji dalis Lietuvos, įskaitant ir mokyklinukus, parlamento nesugebėjimas sklandžiai organizuoti nuotolinius posėdžius kenkia Seimo prestižui, kurio jam ir taip trūksta.

„Negebėjimas dirbti nuotoliniu būdu yra rimta gėda visam Seimui. Tai parodo, kad Lietuvoje, kur labai daug žmonių dėl pandemijos priversti dirbti nuotoliniu būdu, kur mokiniai mokosi nuotoliniu būdu, Seimo nariai ir Seimas, kaip institucija, viešai demonstruoja negebėjimą daryti tai, ką daro nuo jauno iki seno visa Lietuva“, – Eltai teigė V. Valentinavičius, akcentuodamas, kad ši situacija Seimui neprideda prestižo, kurio parlamentui ir taip trūksta.

V. Valentinavičius įsitikinęs, kad jeigu parlamentas, organizuodamas nuotolinius posėdžius, susiduria su techninėmis problemomis, jas reikia kuo skubiau spręsti. Visgi jis baiminasi, kad net išsprendus technines kliūtis dalis parlamentarų dėl informacinių technologijų įgūdžių stokos nesugebės prisitaikyti prie nuotolinio darbo.

„Aš bijau, kad net ir išsprendus visas technines problemas ir iš techninės pusės viskam veikiant kuo puikiausiai vis tiek atsiras Seimo narių, kuriems elementariausi kompiuteriniai dalykai yra neįkandami. Kompiuterinis neraštingumas Seime yra didesnė problema nei bet kurioje Vilniaus pradinėje mokykloje“, – sakė MRU docentas.

„Kitas dalykas, net jei visi Seimo nariai bus raštingi, visada atsiras kažkas, kuriam atrodys, kad nuotolinis darbas yra proga kažką parodyti politiniams oponentams. Ir jeigu dauguma siūlys daryti nuotolinį posėdį, tai kažkas iš principo sakys, kad ne, darome tiesioginį“, – pridūrė jis.

Apžvalgininkas taip pat atkreipia dėmesį, kad valdančiajai daugumai, kuri ir buvo nuotolinio darbo Seime iniciatorė, ypač aktualu įrodyti, kad jų sukurta sistema efektyvi.

„Istoriškai susiklostė, kad dabartinė opozicija buvo prieš nuotolinį darbą dar tuo metu, kai buvo valdančioji dauguma, jie faktiškai ir sužlugdė visą pasiruošimą nuotoliniam darbui pavasarį. Todėl opozicijoje vyrauja nuomonė, kad jiems naudingiau yra darbas Seimo salėje, o pozicijai, kad reikia parodyti gebėjimą dirbti nuotoliniu būdu“, – teigė jis.

V. Valentinavičius taip pat atkreipia dėmesį, kad valdančiosios daugumos atstovų amžiaus vidurkis yra šiek tiek jaunesnis, o tai, pasak jo, taip pat gali būti faktorius, kodėl šių frakcijų atstovai imlesni nuotoliniam darbui.

„Akivaizdu, kad valdančioji dauguma, pirmiausiai liberalų partijų dėka, yra žymiai jaunesnė negu opozicijos amžiaus vidurkis ir ten yra daugiau kompiuterinį raštingumą turinčių žmonių. (..) O opozicijoje seno raugo veikėjų, kuriems šiuolaikinės technologijos yra kažkas tolimo ir svetimo, yra nemažai. Tokios priežastys trukdo normaliai pradėti dirbti nuotoliniu būdu“, – teigė apžvalgininkas.

Tai numatančias Darbo kodekso pataisas įregistravo Seimo opozicinės Socialdemokratų partijos frakcijos narys Tomas Bičiūnas.

Darbo kodekse jis siūlo numatyti, kad „darbuotojai turi teisę atsijungti nuo skaitmeninių įrenginių ir būti darbdavių nepasiekiamais ne darbo laiku, naktį, poilsio ir švenčių dienomis, jei to nereikalauja darbo pobūdis.“

Pasak parlamentaro, šiuolaikinės technologijos leidžia dirbti bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje. „Pastebima, kad tokia praktika turi neigiamų padarinių, nes skatina prailginti darbo laiką bei ištrinti ribas tarp darbo ir privataus gyvenimo. Taigi, po darbo valandų darbuotojams turi būti užtikrinta teisė būti nepasiekiamiems. (...) Jeigu darbdavys suteikia technologijas ir neribotą naudojimąsi jomis, tai nereiškia, kad darbuotojas yra prie jų „pririštas“. Nuolatinis darbuotojo reagavimas į darbinius reikalus po darbo valandų, tapo savotišku darbuotojų išnaudojimu bei spaudimu darbuotojui visada būti prieinamam bei pasiekiamam“, – sako Seimo narys T. Bičiūnas.

Jo teigimu, nuotolinio darbo reiškinys skatina modernizuoti įprastų darbo teisinių santykių reguliavimą.

„Iškyla naujų iššūkių darbo teisei įgyvendinti apsauginę funkciją, t. y. numatyti pakankamus saugiklius dėl darbuotojo profesinio ir asmeninio gyvenimo balanso, streso darbe valdymo, saugos ir sveikatos, nelaimingų atsitikimų darbe, tinkamų darbo sąlygų, asmens duomenų teisinės apsaugos, kitų individualių ir kolektyvinių teisių įgyvendinimo. Dirbant nuotoliniu būdu, aktualu, pravartu nusimatyti terminą, per kurį nuotoliniu būdu dirbantis darbuotojas privalo atsakyti į klientų ar kolegų elektroninius laiškus ir skambučius bei apibrėžti, kokiomis valandomis darbuotojas turi būti pasiekiamas. Reikėtų aiškiai nurodyti, kad darbas neturėtų būti atliekamas po įprastų darbo valandų ar naktį, jei to nereikalauja darbo pobūdis ar nėra atskiro darbdavio nurodymo. Kaip žinia, už papildomas darbo valandas ir darbą naktį ar poilsio dienomis darbuotojams turi būti papildomai atlygintina, todėl siekiant išvengti galimų nesusipratimų ir darbuotojų reikalavimų dėl padidinto apmokėjimo už darbą, kurio darbdavys nenurodė atlikti, nuotolinio darbo laiką ir jo fiksavimą svarbu aiškiai reglamentuoti“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.

Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo „Eurofound“ duomenimis, COVID-19 pandemijos metu Europoje beveik du trečdaliai darbuotojų dirba iš namų.

Kaip pastebi Darbo kodekso papildymo projektą parengęs T. Bičiūnas, Europos Parlamentas jau ėmėsi iniciatyvos ir didele balsų persvara patvirtino teisėkūros iniciatyvą, kuria siekiama darbuotojams užtikrinti teisę išjungti skaitmeninius prietaisus ir likti darbdavio nepasiekiam nedarbo metu. Šią nuostatą siūlantis perkelti į nacionalinę teisę T. Bičiūnas pastebi, kad daugelyje Europos šalių – Belgija, Prancūzija, Italija ir Ispanija – jau priimti įstatymai dėl nuotolinių darbuotojų teisės atsijungti nuo darbo laisvalaikiu.

Kartu su Seimo nariu T. Bičiūnu Darbo kodekso papildymo projektą teikia Socialdemokratų partijos frakcijos nariai Linas Jonauskas, Vilija Targamadzė, Vidmantas Kanopa, Eugenijus Sabutis, Orinta Leiputė, Gintautas Paluckas, Dovilė Šakalienė, Kęstutis Vilkauskas.

Siūloma, kad Darbo kodekso papildymas įsigaliotų  jau šių metų liepos 1 d.

„Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė pastebi, kad itin svarbus elementas, nusakantis ne tik darbuotojo, bet ir visos įmonės ekonominį indėlį, yra produktyvumas.

„Tyrime dažniausiai minimos produktyvumo praradimo priežastys buvo bendradarbiavimo su kolegomis nebuvimas, žongliravimas tarp namų ruošos ir darbinių įsipareigojimų bei reikalingos technologinės įrangos trūkumas. Tarp kitų minimų priežasčių buvo ir motyvacijos trūkumas bei vaikų priežiūra“, − sakė G. Ilekytė.

Jos teigimu, produktyvumo praradimas buvo kompensuojamas ilgesnėmis darbo valandomis. Beveik pusė apklaustųjų nurodė, kad pandemijos metu jų darbo diena pailgėjo.

Remiantis tyrimo rezultatais, dažniausiai produktyvumo kritimą nurodė šeimos, auginančios mažus vaikus, taip pat moterys ir vyresnio amžiaus darbuotojai.

„Daugiau nukentėjo moterys, kurioms, tikėtina, teko didesnė namų ruošos bei vaikų priežiūros našta. Taip pat ir šeimos su mažais vaikais, kurios užsidarius ugdymo įstaigoms turėjo laviruoti tarp vaikų priežiūros ir darbo užduočių. Galiausiai – daugiau nukentėjo ir vyresni žmonės, kuriems prireikė daugiau laiko įvaldyti skaitmenines technologijas“, − sako G. Ilekytė.

Tiesa, nors didžioji dalis apklaustųjų nurodė, kad produktyvumas dirbant iš namų krito, 19 proc. nurodė priešingai – jų produktyvumas išaugo, rodo tyrimo rezultatai. 

„Dažniausiai minimos išaugusio produktyvumo priežastys buvo geresnė darbo vieta – tylesnė bei mažiau blaškanti aplinka. Taip pat svarbus ir laiko veiksnys, kai sutaupoma laiko fiziškai nevykstant į darbo vietą bei galimybė dirbti lankstesnėmis darbo valandomis“, − sako G. Ilekytė. 

„Ministerija priemonių nesiims, ir pasekmės toms įmonėms ar įstaigoms yra labai paprastos. (...) Jeigu liga ten išplis, komercinių įstaigų, kurios susijusios su paslaugų teikimu ir kurių tikslas yra uždirbti pelną, dalis darbuotojų išeis į izoliaciją ir dalis jų negalės dirbti, negalės uždirbti pinigų“, – nuotolinėje spaudos konferencijoje pirmadienį sakė A. Veryga.

„Baisesnę sankciją vargu ar įmanoma sugalvoti ministerijai ir turbūt ne baudos bijo bet kuri įstaiga ar įmonė, bet bijo, kad iškris iš darbo rinkos ir kurį laiką negalės veikti“, – pridūrė ministras.

Jo teigimu, „nemaža dalis įstaigų ir įmonių pasinaudojo galimybe darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu“.

„Ne visur įmanoma dirbti nuotoliniu būdu. Ten, kur susiję su mechaniškai atliekamu darbu, tai darbuotojas tikrai jo nepadarys būdamas namuose ar nutolusioje darbo vietoje, bet ten, kur įmanoma, raginame pasinaudoti tokia galimybe“, – sakė ministras.

Ketvirtadienį paskelbtose rekomendacijose Sveikatos apsaugos ministerija sakė, kad, Lietuvoje sparčiai plintant koronavirusui bei didėjant židinių skaičiui, įstaigų bei organizacijų vadovai, atsiradus COVID–19 ligos židiniui, turėtų nedelsiant organizuoti darbuotojų darbą nuotoliniu būdu. Ministerijos teigimu, nuotolinis darbas gali būti taikomas ne tik izoliuotiems, bet visiems darbuotojams, taip pat turėtų būti įvertintos galimybės darbą organizuoti pamainomis.

Keturios rezoliucijos buvo priimtos po išsamių derybų, diplomatams dėl koronaviruso pandemijos dirbant nuotoliniu būdu.  

Saugumo Taryba visas rezoliucijas patvirtino vienbalsiai.

Viena iš rezoliucijų iki 2021 metų balandžio buvo pratęstas JT ekspertų mandatas stebėti, kaip vykdomos Šiaurės Korėjai paskelbtos sankcijos. 

Taip pat iki birželio galo buvo pratęsta JT misija Somalyje, o iki gegužės pabaigos – misija Darfūre. Misijos buvo pratęstos vos keliems mėnesiams dėl neaiškios padėties, susijusios su koronaviruso pandemija.    

JT Saugumo Taryba taip pat priėmė rezoliuciją, skirtą sustiprinti taikdarių apsaugą. 

Saugumo Taryba dirbti nuotoliniu būdu pradėjo kovo 12 dieną. 

Niujorkas, kur posėdžiauja Saugumo Taryba, tapo koronaviruso pandemijos epicentru Amerikoje.

Dėl rekomendacijų laikytis karantino taisyklių ir dirbti nuotoliniu būdu Saugumo Tarybai, atsakingai už tarptautinės taikos ir saugumo palaikymą, teko susikurti visiškai naujas darbo taisykles. 

Po ilgiau nei dešimt dienų trukusių diskusijų Saugumo Tarybos narės sutarė, kad pasibaigus uždaroms deryboms dėl rezoliucijų projektų jos per 24 valandas turės elektroniniu būdu atiduoti savo balsą JT sekretoriatui, paskelbsiančiam balsavimo rezultatus. 

Kelios valstybės pageidavo, kad visi posėdžiai vyktų tik vaizdo ryšiu, tačiau Rusija, viena iš penkių veto teisę turinčių nuolatinių Saugumo Tarybos narių, su tuo nesutiko dėl teisinių ir politinių priežasčių, sakė diplomatai.    

Rusijos nuomone, vaizdo ryšiu galėtų vykti tik „neoficialios“ Saugumo Tarybos derybos. 

„Gremėzdiška“ procedūra

Balsavimų perkėlimas į virtualią erdvę reiškia, kad laikinai nebebus galima stebėti garsiųjų Saugumo Tarybos posėdžių, per kuriuos diplomatai atiduoda savo balsą ar pareiškia veto teatrališkai pakeldami ranką, taip pat naudojasi galimybe prieš televizijos kameras įnirtingai užsipulti kitas valstybes.

Keli diplomatai sakė, kad nauja procedūra tinkama, kai vyksta techniniai balsavimai dėl misijų pratęsimo, tačiau ji nėra itin gera kontroversiškesniems klausimams spręsti.  

„Nauja balsavimo procedūra atrodo nepaprastai ir bereikalingai biurokratiška“, – sakė tarptautinės organizacijos „International Crisis Group“ (ICG) ekspertas Richardas Gowanas (Ričardas Govanas), dirbantis Jungtinėse Tautose.

„24 valandų termino skyrimas visiems konfidencialiai pateikti balsus turi prasmę, kai sprendžiami rutininiai klausimai, tačiau tai būtų absurdiškai gremėzdiška, jei Saugumo Tarybai tektų greitai reaguoti į rimtą krizę“, – sakė jis.  

JT ekspertė Alexandra Novosseloff (Aleksandra Novoselof) iš Paryžiaus universiteto „Pantheon-Assas“ sakė, kad Saugumo Taryba stengiasi „išlikti aktyvi ribojančiomis sąlygomis, kurios nepalankios ilgoms deryboms ir susitikimams“.  

Tačiau ji neįžvelgė grėsmės, kad tokio darbo rezultatai gali būti labiau paviršutiniški. Anot A. Novosseloff, JT rezoliucijos visuomet buvo „mažiausio bendro vardiklio“ paieška derybų keliu.   

Kovo mėnesį Saugumo Tarybai pirmininkaujanti Kinija nuotolinį darbą pavadino „laikina ir ypatinga priemone“ ir sakė, kad tai netaps precedentu veiklai, kai pagerės situacija dėl koronaviruso pandemijos.

Primygtinai raginant generaliniam sekretoriui Antonio Guterresui (Antoniju Guterišui), JT būstinė prie Rytų upės Niujorke simboliškai tebėra atidaryta, nors didžioji dauguma diplomatų, tiek dirbančių sekretoriate, tiek atstovaujančių valstybėms narėms, į ją nebeateina.     

Pats A. Guterresas ėmė dažniau skelbti dramatiškus pareiškimus. Jis, be kita, ko įspėjo, kad milijonai žmonių mirs, jeigu šalys nekovos su koronaviruso pandemija vieningu frontu, ir paragino visame pasaulyje paskelbti paliaubas, kad žmonija galėtų sutelkti visą dėmesį į kovą su šiuo užkratu.

Saugumo Taryba naujas taisykles priėmė palyginti greitai, Vašingtone atsinaujinus diskusijoms dėl galimybės leisti JAV Kongresui balsuoti virtualiu būdu. 

Už Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio pristatytą pataisų projektą po pateikimo balsavo 37 Seimo nariai, prieš buvo 27, susilaikė 54 parlamentarai.

Kitu balsavimus projektas iš viso atmestas – už tai balsavo 80 Seimo narių, 33 norėjo projektą grąžinti tobulinti.

Už projektą balsavo dauguma socialdemokratų, „socialdarbiečių“, liberalų, dalis konservatorių. Didžioji dalis „valstiečių“, taip pat didesnė dalis konservatorių buvo „prieš“ arba susilaikė.

„Aš drįstu teikti tokias Statuto pataisas, kad mes galėtume rinktis nuotoliniu būdu, ir šios pataisos galiotų tik išskirtinai, kai paskelbiama ekstremalioji situacija, nepaprastoji padėtis arba karantinas“, – sakė pataisas pristatęs Seimo pirmininkas V. Pranckietis.

Sprendimą rengti posėdžius nuotoliniu būdu būtų priėmusi Seimo valdyba.

Parlamento vadovas taip pat siūlė priėmus pataisas iš karto kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis įvertintų, ar nuotolinis darbas neprieštarautų Konstitucijai.

„Valstietė“ Virginija Vingrienė klausė, ar Seimas, užuot dirbęs nuotoliniu būdu, neturėtų solidarizuotis su žmonėmis, kurie neturi tokios galimybės – medikais, prekybos centrų darbuotojais.

„Šiandien mes esame susirinkę čia, su apsaugos priemonėmis, salėje praktiškai sterilizavęsi geriau nei operacinėje, ir kodėl mes negalime susirinkti? Turime žiūrėti į tuos pačius medikus, jie kasdien susiduria su ta pačia infekcija, tie patys prekybos centrų darbuotojai, kodėl mes išrinktieji negalime solidarizuotis, juos įkvėpti, padrąsinti, pasakyti, kad dirbam bet kokiomis sąlygomis“, – kalbėjo parlamentarė.

Seimo pirmininkas V. Pranckietis pažymėjo, kad po antradienio posėdžio susirgus bent vienam iš esančiųjų salėje turėtų dviem savaitėms izoliuotis visi joje buvę, ir parlamento darbas nutrūktų.

„Tie atvejai labai paprasti, jei šiandien vienas iš mūsų pajustume požymius ir mums bus nustatytas virusas, visi, kas čia yra, turės izoliacijoj būti keturiolika parų. Tai reiškia, kad mes tuomet negalėsime atlikti jokio veiksmo“, – tvirtino V. Pranckietis.

Jis taip pat teigė, kad jo pataisos Seimui leistų dirbti ne tik epidemijos sąlygomis, galimos ir kitos situacijos, jo žodžiais, „Astravo-Černobylio koks nors scenarijus“.

Seimo pirmininkas taip pat teigė, jog technologiniai sprendimai leistų užtikrinti Seimo narių identifikavimą, į parlamento duotus kompiuterius galima įdėti Seimo nario balsavimo kortelę ir t. t.

„Siūlomos pataisos Seimo statute, (...) kad mes galėtume rinktis nuotoliniu būdu, kai (...) paskelbiama ekstremalioji situacija, nepaprastoji padėtis arba karantinas“, – kreipdamasis į parlamentarus sakė V. Pranckietis.

Pagal projektą, sprendimą dėl darbo nuotoliniu būdu priimtų Seimo valdyba.

„Čia ne kokios nors privilegijos ieškojimas, o suteikimas galimybės dirbti, jeigu Seimas negalėtų fiziškai susirinkti ir būtų apribota jo galimybė susirinkti“, – teigė V. Pranckietis.

Jo teigimu, yra rizika, kad užsikrėtus vienam Seimo nariui turėtų izoliuotis dauguma parlamentarų.

„Valstietis“ Jonas Jarutis teigė, kad dirbdami nuotoliniu būdu parlamentarai nepagrįstai atsiribotų nuo tos visuomenės dalies, kuri tokios galimybės neturi.

„Aš sunkiai įsivaizduoju, kaip mes galėtume atsiriboti nuo didelės dalies visuomenės, pardavėjų, degalinių operatorių, medikų, policininkų, kurie negali dirbti nuotoliniu būdu“, – sakė jis.

Parlamentarai dėl pasiūlymo balsuos vėliau antradienį.