Tokias grupes numatoma sudaryti artimiausiu metu – jos vienys įvairių sričių visuomenės atstovus ir patars merui bei savivaldybės administracijai svarstant miestui aktualius klausimus.

Patariamosios darbo grupės pakeis iki šiol prie savivaldybės tarybos veikusias visuomenines tarybas.

Panaikintos Klaipėdos kultūros ir meno tarybos buvę ir esami atstovai anksčiau šią savaitę teigė, jog taip paneigiami bendruomenės resursai ir sukaupta patirtis, griaunamas pasitikėjimas tarp kultūros bendruomenės ir valdžios.

Savo ruožtu savivaldybė teigia, kad pasikeitus vietos savivaldos įstatymui bei išplėtus mero įgaliojimus ir funkcijas, išaugo poreikis keisti ir visuomeninių tarybų veiklos pobūdį.

„Šių pokyčių siekis – visuomenės įsitraukimas svarstant miesto bendruomenei aktualius klausimus kartu užtikrinti didesnį skaidrumą. Sunkiai suprantamas kai kurių asmenų pasipriešinimas pokyčiams, nes galimybės dalyvauti, teikti siūlymus, diskutuoti ir kartu eiti geriausių sprendimų link tikrai nesumažėja, tiesiog atėjus naujai valdžiai ieškoma dar efektyvesnių ir skaidresnių veiklos formų“, – sakė Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

„Privalome žvelgti į priekį ir priimti visiems, o ne atskiroms grupėms, teisingus sprendimus. Bendravimas su visų sričių ekspertais, nesvarbu, tai kultūra, menas ar sportas, visada buvo ir bus, visada išklausysime tuos, kuriems rūpi miestas, nesvarbu, ar jie bus patariamųjų grupių nariais, ar ne“, – pridūrė jis.

Šiuo metu rengiami patariamųjų grupių veiklą reglamentuosiantys nuostatai. Artimiausiu metu numatoma sudaryti grupes, įsitrauksiančias į procesus svarstant kultūrai, sportui, akademinei, jūrinei bendruomenei, senjorams, tautinėms bendrijoms, verslui aktualias temas, žymių žmonių, istorinių datų įamžinimo klausimus.

Tačiau išsiskyrė frakcijos seniūnės Aušrinės Norkienės ir pačios R. Baškienės aiškinimai, kodėl buvo priimtas toks sprendimas. Iš darbo grupės pašalinta parlamentarė samprotauja, kad ji galėjo neįtikti rekomendacijas frakcijai teikiančiai LVŽS šešėlinei Vyriausybei. Savo motyvus atsisakyti toliau dirbti Rinkimų grupėje ji grindė tuo, kad nebenorėjo bėgti paskui nuvažiavusį „traukinį“. Tačiau pati frakcijos seniūnė A. Norkienė tvirtina, kad norą nebeatstovauti frakcijai šioje iniciatyvoje išsakė pati R. Baškienė.

Kaip penktadienį jau skelbė ELTA, partijos pirmininko Ramūno Karbauskio iniciatyva apie sugrįžimą į Rinkimų peržiūros grupę gegužės pradžioje pranešę „valstiečių“ atstovai po savaitės, gegužės 14 d., vykusiame posėdyje dar nedalyvavo, kadangi Seimo valdybai nebuvo pateikę oficialaus prašymo dėl sudarytos darbo grupės sudėties atnaujinimo. Tačiau, besitęsiant formalumams, tiek frakcijos seniūnė A. Norkienė, tiek į darbo grupę prieš pasitraukimą deleguotos R. Baškienė ir G. Burokienė kalbėjo, kad LVŽS į šią grupę deleguos būtent jas. Tačiau penktadienį, prieš dar vieną darbo grupės posėdį, frakcijos seniūnė A. Norkienė patvirtino, kad „valstiečiai“ savo sprendimą pakeitė ir prieš savaitę Seimo valdybai pateiktame dokumente įrašė parlamentares A. Širinskienę ir R. Miliūtę.

A. Norkienė stebisi frakcijos narės aiškinimu: ji pati paprašė pasitraukti

R. Baškienė, komentuodama šį sprendimą, teigė, kad tai iš esmės buvo frakcijos, o ne jos pačios iniciatyva. Tokiu aiškinimu itin stebėjosi LVŽS seniūnė A. Norkienė, tvirtinanti, kad R. Baškienė pati paprašė pasitraukti iš šios veiklos dėl asmeninių priežasčių, neleidžiančių toliau aktyviai įsitraukti į darbo grupės diskusijas.

„Po frakcijos sprendimo, kad mes grįžtame į šią darbo grupę, man asmeniškai, kaip seniūnei, Rima Baškienė paskambino, prašydama keisti ją. Ji teigė, kad negali dalyvauti šitoje darbo grupėje dėl asmeninių priežasčių. Dėl to vėliau frakcijoje iškėliau šitą klausimą, kad mes turime deleguoti kitą žmogų, kadangi R. Baškienė negali dalyvauti, atsisako“, – Eltai frakcijos sprendimą komentavo A. Norkienė.

„Valstiečių“ frakcijos seniūnė teigė nedetalizuosianti, kokios konkrečiai asmeninės priežastys paskatino tokį R. Baškienės sprendimą, tačiau dar kartą pažymėjo, kad tai buvo jos pačios sprendimas.

„Rima asmeniškai man paskambino ir pati paprašė, nes negali dalyvauti. Ji nenori, nes negali“, – tvirtino A. Norkienė.

Asmeninė priežastis – „nuvažiavęs traukinys“

Tuo metu R. Baškienė patikslina, kad asmeninės priežastys, kurias ji nurodė frakcijos seniūnei, buvo nenoras lipti į nuvažiavusį darbo grupės „traukinį“, iš kurio „valstiečiai“ buvo pasitraukę, o po dviejų mėnesių grupės veiklos apsisprendė grįžti atgal.

„Aš labai aiškiai pasakiau seniūnei, kad nuo pat pradžios pageidavau dirbti. Įsijungti tik į pabaigą nėra pageidautina. Labai norėjau dirbti nuo pat pradžios. Toks buvo mano argumentas (...), kai traukinys nuvažiuoja, mojuoti su vėliavėle ir pasiginti jį? Na, ne mano būdui...“, – Eltai sakė R. Baškienė.

Kartu parlamentarė pažymėjo, kad nuomonės turėjimas taip pat gali būti laikomas „asmenine priežastimi“ nebetęsti darbo.

„Nuomonės turėjimas, noras dirbti toliau toje grupėje yra asmeninė aplinkybė“, – tvirtino „valstietė“.

Atskiro balsavimo dėl naujųjų delegatų nebuvo

Frakcijos seniūnė A. Norkienė pabrėžė, kad, gavusi kolegės prašymą nebetęsti veiklos darbo grupėje, ji frakcijos posėdyje pasiūlė deleguoti A. Širinskienę ir R. Miliūtę. Jos, „valstietės“ teigimu, pagal eiliškumą buvo žemiau dar prieš darbo grupės pradžią sudarytame delegatų sąraše, už kurį balsavo LVŽS parlamentarai.

„Kadangi mes frakcijoje jau prieš tai buvome balsavę, kas galėtų dalyvauti šitoje grupėje, tiesiog iš eilės ir pasiūliau kitam žmogui, kuris buvo eilėje, ar jis sutiktų dalyvauti vietoje R. Baškienės (...), buvo siūlyti penki žmonės, ir mes dėl jų balsavome, mes turime eilę išsidėsčiusių. Rima nenori, tuomet pasiūliau tam žmogui, kuris jau yra eilėje, delegavome du žmones, kurie iš eilės ir buvo“, – teigė A. Norkienė, akcentuodama, kad šis demokratiškai sudarytas sąrašas įrodo, jog nebuvo siekiama tyčia pakeisti konkrečius, neva neįtikusius asmenis.

R. Baškienė: šešėlinė Vyriausybė galimai pasiūlė mus atšaukti

Tačiau R. Baškienė daro prielaidą, kad tai, jog būtent ji balsavimo metu buvo deleguota į darbo grupę, galėjo būti priežastimi „valstiečiams“ apskritai pasitraukti iš šios valdančiųjų iniciatyvos.

„Pirmas balsavimas buvo slaptas. Buvo pasiūlyti penki asmenys. Ir netikėtai išrinko Guodą Burokienę ir mane. Aš manau, kad galbūt kažkas toje grupėje norėjo dirbti labiau. Ir galbūt, sakau kaip prielaidą, šešėlinė Vyriausybė tada pasiūlė būtent tokį sprendimą – atsitraukti. Galbūt tai buvo kiti motyvai, aš nesiimu atsakinėti už šešėlinę Vyriausybę“, – svarstė R. Baškienė.

„Valstietė“ akcentuoja, kad, kol ji yra frakcijos narė, visuomet paklūsta daugumos priimtai nuomonei, tačiau ji neslėpė nepalaikiusi sprendimo pasitraukti iš Rinkimų peržiūros grupės. Taip, pasak parlamentarės, buvo prarasta galimybė būti aktyviems ir dalyvauti procese. Visgi „valstietė“ neatmeta ir to, kad pasitraukimą iš darbo grupės inicijavusi ir po to rekomendavusi grįžti atgal šešėlinė Vyriausybė galiausiai ir pasiūlė parlamento frakcijai pakeisti jai neįtikusius delegatus.

„Galimai dėl to, kad buvo išrinkti ne tie asmenys, šešėlinė Vyriausybė mus pasiūlė frakcijai atšaukti“, – samprotavo R. Baškienė.

ELTA primena, kad kovo 17 d. Seimo valdyba sudarė darbo grupę, kuri iki rugsėjo 10 d. turės peržiūrėti Lietuvos rinkimų sistemų veikimą, apibendrinti teikiamus siūlymus ir pateikti reikalingus įstatymų pakeitimus. Į šią grupę „valstiečiai“ tuomet delegavo būtent R. Baškienę ir G. Burokienę.

Visgi dar prieš pradedant grupės darbą, LVŽS paskelbė apie pasitraukimą, tuomet tvirtindami, kad iš esmės nepritaria radikaliai rinkimų sistemos pertvarkai, kurią, pasak jų, inicijuoja valdantieji.

Tačiau Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) gegužės pradžioje pranešė siūlą nekeisti esamų Seimo, Prezidento ir Europos Parlamento rinkimų sistemų. Į tai bematant sureagavo „valstiečiai“ ir kitą dieną informavo, kad, šios partijos pirmininkui R. Karbauskiui pasiūlius, LVŽS frakcija grįžta į darbo grupę.

Tačiau, nepaisant viešo paskelbimo apie sugrįžimą, po savaitės vykusiame posėdyje nė viena LVŽS atstovė nepasirodė. Kaip tuomet Eltai aiškino R. Baškienė, frakcija nebuvo Seimo valdybai pateikusi jokio oficialaus rašto, kuriuo informuotų apie sugrįžimą, todėl ji tuomet vykusiame posėdyje net negalėjo dalyvauti.

Darbo grupę šiuo metu sudaro: A. Vyšniauskas (vadovas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija), Valentinas Bukauskas (vadovo pavaduotojas, Darbo partijos frakcija), Dalia Asanavičiūtė (TS-LKD frakcija), Andrius Kupčinskas (TS-LKD frakcija), Raimundas Lopata (Liberalų sąjūdžio frakcija), Rasa Mačiulytė (Seimo kanceliarija), Vytautas Mitalas (Laisvės frakcija), Audronė Ožiūnienė (Seimo kanceliarija), Julius Sabatauskas (Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija), Stasys Šedbaras (TS-LKD frakcija), Rita Tamašunienė (Mišri Seimo narių grupė), Agnė Širinskienė (LVŽS frakcija), Rūta Miliūtė (LVŽS frakcija).

Į darbo grupę iki LVŽS pasitraukimo buvo įtrauktos frakcijos narės Rima Baškienė bei Guoda Burokienė.

Prieštaraujant opozicijos atstovams Kultūros komitetas sprendimą dėl darbo grupės sudarymo priėmė jau žinodamas, kad tokią kuria ir Seimo valdyba.

„Truputį nesusipratimas toks sprendimas“, – per komiteto posėdį apie valdybos nutarimą sakė Kultūros komiteto pirmininkas, „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis.

Anot jo, Seimo valdybos darbo grupės formavimas užtruks, savo atstovus į ją turės deleguoti parlamento frakcijos, tuo metu komitetas gali tą pačią dieną ją sudaryti. Be to, greičiausiai frakcijos į valdybos darbo grupę deleguotų tuos pačius Kultūros komiteto narius.

„Siūlau nedelsti“, – vis ragino R. Karbauskis.

Priėmus sprendimą sudaryti darbo grupę, politikas pranešė, kad pirmas jos posėdis įvyks rudenį.

Kultūros komiteto suformuotai darbo grupei priklausys septyni Seimo nariai ir keturi LRT tarybos nariai. Tačiau R. Karbauskio siūlymu daugiau jokių ekspertų į komisiją neturi būti įtraukta.

„Visi kiti galėtų laisvai atviruose posėdžiuose dalyvauti su patariamojo balso teise“, – sakė jis.

LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė per komiteto posėdį atkreipė dėmesį, kad Seimo valdybos kuriama darbo grupė būtų plačiau atstovaujama.

Pasak jos, numatyta, kad joje, skirtingai nei Kultūros komiteto darbo grupėje, dirbs visų Seimo frakcijų atstovai, taip pat išorės ekspertai.

LRT vadovė taip pat klausė, kas bus su dviejų darbo grupių rezultatais.

R. Karbauskis savo ruožtu pareiškė, kad jokia darbo grupė neturi sprendžiamosios teisės, jų darbo rezultatai nėra svarbūs ir neturės įtakos Seime priimant LRT įstatymo pataisas.

Trečiadienio rytą Seimo valdybos posėdyje dalyvavusi opozicijos lyderė liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad valdyba priimdama savo nutarimą žinojo apie Kultūros komiteto planus steigti savo darbo grupę.

„Buvo žinoma, kad Kultūros komitete irgi planuojama kurti darbo grupę, bet argumentas, kodėl valdyba turėtų prisiimti šią iniciatyvą, – kad Kultūros komitete net ne visų frakcijų atstovai yra, o kausimas išties jautrus ir svarbus“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

„Valdyba negali uždrausti Kultūros komitetui sudaryti darbo grupę, tai yra jų prerogatyva, bet aš manyčiau, kad logiška būtų, jog dėl ypatingos klausimo svarbos tai būtų valdybos darbo grupė, tačiau, kadangi Kultūros komitetas jau sudarė, galbūt bus svarstoma dėl šių darbo grupių sujungimo ir platesnės grupės, nes čia ir ekspertai bus reikalingi“, – sakė opozicijos lyderė.

Sudaryti darbo grupę LRT įstatymo pakeitimams rengti nutarta praėjusią savaitę po parlamentinių klausymų šiuo klausimu. Mat R. Karbauskio ir kitų valdančiųjų parengtas naujos redakcijos LRT įstatymas sulaukė daug kritikos ir pastabų.

Valdančiųjų „valstiečių“ projektu siūloma keisti visuomeninio transliuotojo valdymo principus: būtų steigiamas naujas valdymo organas – valdyba, trumpinama tarybos narių kadencija, keičiama jos formavimo tvarka.

„Valstiečių“ pataisos siūlo, kad naujai steigiama valdyba būtų atsakinga už LRT valdymą, struktūros planavimą, ūkinę veiklą, sutarčių, jei sandorio suma yra didesnė kaip 29 tūkst. eurų, sudarymą.

Valdyba prižiūrėtų LRT generalinio direktoriaus veiklą, galėtų teikti siūlymus LRT vadovui atšaukti jo sprendimus, jei šie prieštarauja įstatymams, LRT tarybos ar valdybos sprendimams. Kaip ir tarybos, valdybos sprendimai LRT būtų privalomi.

LRT vadovybė laikosi pozicijos, kad inicijuojami pakeitimai kelia grėsmę visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui.

Daug pastabų minėtam projektui yra pateikusi Vyriausybė. Ji kritikavo siūlomas formuluotes dėl nacionalinio transliuotojo tarybos formavimo principų, valdybos ir ombudsmeno funkcijų.

Socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė pastaraisiais mėnesiais smarkiai sulėtino darbo grupių įvairiais klausimais sudarymo procesą.

"Verslo žinios" rašo, kad nuo 2012 metų gruodžio iki dabar p. Butkevičius pasirašė potvarkius dėl 42 darbo grupių sukūrimo. Intensyviausiai šis darbas vyko šių metų sausio-gegužės mėnesiais, tuomet sudarytos net 28 darbo grupės. Toks spartuoliškas tempas sukėlė Seimo opozicijos, politikos apžvalgininkų nuostabą, o vėliau ir ironiškų komentarų. Tačiau pastaruoju metu darbo grupių kūrimas akivaizdžiai prislopęs.

Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis sakė, kad "darbo grupių sudarymo konvejeris" pradėjo lėtėti natūraliai: „Kai Vyriausybė pradėjo dirbti pernai gruodį, buvo kur kas daugiau programinių klausimų, reikalaujančių suderinimo ekspertų ir specialistų grupėse. Tarkim, mokesčių klausimai. Tik pradėjusi dirbti Vyriausybė turėjo revizuoti visus su mokesčiais susijusius klausimus, rasti, kas šioje srityje būtina keisti pirmiausia. Po to, kai tie pakeitimai atlikti, šis klausimas nebėra toks aktualus, kaip buvo pačioje pradžioje."