„Išskirčiau dvi kryptis – vieną ilgalaikę, kitą trumpalaikę. Ilgalaikė kryptis, be abejo, yra švietimo sistema. Čia ilgalaikis dalykas ir jį pasieksime po 10 metų mažiausiai. Čia reikia nacionalinio susitarimo“, – nuotolinėje spaudos konferencijoje teigė V. Vasiliauskas.

Taip pat, pasak Lietuvos banko vadovo, svarbu investuoti į skaitmeninio raštingumo ugdymą.

„Kalbant apie kiek trumpesnį laikotarpį, matyčiau skaitmenizacijos įgūdžių didinimą kaip vieną svarbiausių tikslų. Nesiremiu subjektyviais išsigalvojimais, tiesiog pasiimkime Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) statistiką, ten aiškiai parodyta, kad aktyviausia darbo jėga ar pagrindinė darbo jėga tarp pilnamečių ir 60 metų, jų skaitmeniniai gebėjimai yra prastesni nei EBPO šalių vidurkis“, – teigė jis.

„Čia matau rezervą greitoms investicijoms ir greitiems įgūdžių pakeitimams“, – pridūrė V. Vasiliauskas.

„Turime bene labiausiai pastaraisiais dešimtmečiais nukraujavusią darbo rinką Europos Sąjungoje. Darbingo amžiaus gyventojų per 20 metų Lietuvoje sumažėjo beveik ketvirtadaliu. Jei nebus reikšmingų pokyčių, darbuotojų pasiūla per ateinančius 10 metų dar sumažės maždaug tiek, kiek ji dabar sudaro Klaipėdoje ir Šiauliuose kartu“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Anot jo, menkstanti darbo jėgos pasiūla gali lemti ateityje didėsiančią įtampą darbo rinkoje, netvarų atlyginimų augimą, kylančias konkurencingumo problemas, ribotas verslo plėtros galimybes. Tai gali lemti lėtesnį ekonomikos augimą ir neigiamai atsiliepti viešiesiems finansams. Darbuotojų trūkumo problemą bent iš dalies padeda spręsti šiemet po dešimtmečių pertraukos į teigiamą pusę besikeičiantis migracijos balansas.

Jei nebus reikšmingų pokyčių, darbuotojų pasiūla per ateinančius 10 metų dar sumažės maždaug tiek, kiek ji dabar sudaro Klaipėdoje ir Šiauliuose kartu.

„Jei migracijos srautai iki metų pabaigos esmingai nesikeis, šiemet pirmą kartą per Nepriklausomybės laikotarpį į Lietuvą atvyks daugiau žmonių, nei iš jos išvyks. Tai padės sušvelninti įtampą šalies darbo rinkoje. Tačiau turime įvertinti ne tik didesnės imigracijos teikiamą naudą, bet ir galimus iššūkius“, – nurodo V. Vasiliauskas.

Pasak jo, tam, kad galėtume gauti didžiausią naudą iš imigracijos, šaliai būtina aiški migracijos politika.

Viena iš besitraukiančios ir senstančios visuomenės galimybių, o kartu ir grėsmių – technologinė pažanga ir spartesnė užduočių, kurias atlieka žmonės, automatizacijos plėtra. Automatizacija didina darbo našumą ir gali padėti Lietuvai atremti menkstančios darbuotojų pasiūlos iššūkius. Tačiau tiems žmonėms, kurių darbo vietas užims robotai ir mašinos, teks persikvalifikuoti ir įgyti naujų įgūdžių, kad galėtų dirbti aukštesnės kvalifikacijos darbus. Tačiau jau dabar, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, apie trečdalis žmonių Lietuvoje patenka į kvalifikacijos neatitikimo statistiką - jų įgūdžiai neatitinka darbo rinkos reikalavimų. Dėl to Lietuva turi judėti tokios švietimo sistemos link, kuri būtų lanksti ir orientuota į visą gyvenimą trunkantį mokymą – formalųjį ir neformalųjį, apimantį suaugusiųjų švietimą ir efektyvų perkvalifikavimą. Tai – vienintelė galimybė parengti žmones spartiems struktūriniams pokyčiams. Priešingu atveju pajamų nelygybė tik didės dėl technologinės pažangos užribyje likusių žmonių.

Technologinei pažangai vis labiau keičiant darbo pobūdį ir poreikius, gali ir toliau didėti regionų atskirtis - gerai apmokamos darbo vietos dažniau kuriamos didmiesčiuose, pritraukdamos gabiausius darbuotojus iš regionų. Apie galimus atskirties didėjimo problemos sprendimų būdus – regionų politiką ar susikoncentravimą į didžiuosius miestus – taip pat bus diskutuojama konferencijoje.

 „Darbo rinka XXI amžiuje: kokį kelią pasirinksime?“– jau trečioji Lietuvos banko rengiama metinė ekonomikos konferencija. Šiose konferencijose šalies ir užsienio ekspertai, akademinės ir verslo bendruomenės atstovai aptaria aktualiausias ir didžiausią riziką keliančias problemas ir siūlo galimus sprendimus politikos formuotojams. Pirmoji konferencija buvo skirta pajamų nelygybės problematikai. Pernai tartasi, kaip sukurti tvarią pensijų sistemą, kuria pasitikėtų ne tik jos autoriai, bet ir Lietuvos žmonės. Šiųmetėje darbo rinkos iššūkiams skirtoje konferencijoje savo įžvalgomis dalijasi Lietuvos banko, Vyriausybės strateginės analizės centro, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, „Investuok Lietuvoje“, Lietuvos socialinių tyrimų centro, Harvardo, Brėmeno, Varšuvos universitetų atstovai.