Teismo teigimu, tokie veiksmai turi streiko požymių.

Jis patenkino bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ prašymą pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau nurodė terminą – aštuonioms dienoms arba kol bendrovė pateiks pagrindinį ieškinį teismui.

Tuo pačiu savivaldybės įmonei nurodytas penkių dienų terminas ieškiniui pateikti.

Apie šią teismo nutartį darbuotojus turi informuoti ir pati bendrovė, ir darbuotojų interesams atstovaujanti Vilniaus viešojo transporto profesinė sąjunga.

„Visus darbuotojus informuosime per savo vidinę komunikaciją“, – BNS penktadienį sakė VVT komunikacijos vadovė Giedrė Buivydaitė.

Anot jos, toks teismo sprendimas reiškia, kad „darbuotojai privalo atvykti gegužės 16 dieną į darbą“.

Šią savaitę VVT administracija sulaukė 762 darbuotojų užpildytų pranešimų, kad nuo gegužės 16-osios stabdo savo darbo sutartis, kadangi bendrovė nevykdo 2018 metų kolektyvinėje sutartyje nustatytų įsipareigojimų.

Darbo kodekse numatyta galimybė neiti į darbą tris mėnesius – per juos darbuotojas negali būti atleistas, taip pat jam privalo būti mokamas valstybės nustatytas minimalus darbo užmokestis.

Vilniaus viešojo transporto darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Algirdas Markevičius penktadienį BNS sakė, kad darbdavys siekia uždrausti darbuotojams neiti į darbą.

Pasak jo, teismo sprendimas iš esmės yra įpareigojimas eiti į darbą.

„Galima net įžvelgti Konstitucijos pažeidimą, joje aiškiai parašyta, jog priverstinis darbas Lietuvoje draudžiamas“, – sakė A. Markevičius.

Jo teigimu, VVT administracija kol kas kalba apie darbuotojų protesto formą, bet nesprendžia jų esminių reikalavimų.

Galima net įžvelgti Konstitucijos pažeidimą, joje aiškiai parašyta, jog priverstinis darbas Lietuvoje draudžiamas.

Anot profesinės sąjungos vadovo, pagrindiniai priekaištai darbdaviui yra tai, kad jis neindeksavo darbo užmokesčio kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka, taip pat atsisako darbuotojų darbo sutartyse įrašyti valandinį darbo užmokestį ir darbuotojų gaunamus priedus.

A. Markevičiaus teigimu, darbuotojai taip pat nepritaria bendrovės nuo balandžio 1-osios „vienašališkai“ įvestoms kompensacijoms už kilnojamojo pobūdžio darbą.

Profesinė sąjunga ir jai atstovaujantys teisininkai pabrėžia, kad šiuo būdu mokami priedai darbuotojams nelaikomi darbo užmokesčiu, nuo jų neskaičiuojami mokesčiai, tačiau tai kartu neigiamai veikia socialines išmokas, turi neigiamą poveikį būsimoms pensijoms.

Profsąjunga taip pat reikalauja išmokėti kitas darbuotojams priklausančias išmokas, prašo atsisakyti šešių darbo dienų nuostatos sutartyse, užtikrinti galimybes naudotis pietų pertrauka.

VVT vadovybė kaltinama ir dėl asmens duomenų apsaugos nuostatų nesilaikymo, kadangi, anot profsąjungos, daro garso įrašus viešajame transporte.

Profesinės sąjungos ir VVT vadovybės ginčas tęsiasi daugiau nei metus. Šiemet profesinė sąjunga ketino rengti ir streiką, tačiau planai įstrigo ginčams persikėlus į teismus. Be to, streikų organizuoti teisinės galimybės nėra dėl valstybėje galiojančios nepaprastosios padėties.

VVT atsisakė priimti 762 darbuotojų pranešimus apie darbo sutarties stabdymą, nes pageidauja, kad kiekvienas darbuotojas tokį dokumentą pateiktų individualiai. Profsąjunga sako išsiuntusi įspėjimus registruotu paštu.

Iš viso įmonėje dirba apie 1890 žmonių. 

Jungtinės Valstijos anksčiau šį mėnesį nutraukė imigracijos vizų išdavimą Maskvoje, todėl rusams tenka keliauti į JAV ambasadą Varšuvoje.

„Mums reikia greitai padaryti pažangą“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento aukšto rango pareigūnas.

„Dar ne kitą mėnesį, bet kažkuriuo metu ateinančiais metais susidursime su situacija, kai nebegalėsime toliau vykdyti savo funkcijų ir ambasadoje liks tik prižiūrintis personalas“, – kalbėjo jis.

„Padarysime viską, kas žmogiškai įmanoma, kad atstovybė neužsidarytų“, – sakė pareigūnas ir įspėjo, kad jei nebus daugiau darbuotojų, ambasada negalės vykdytų kitų savo funkcijų, tokių kaip diplomatinių pranešimų siuntimas.

Anot pareigūno, Jungtinėms Valstijoms trūksta darbuotojų, galinčių atlikti paprastas užduotis, pavyzdžiui, atidaryti ir uždaryti ambasados vartus, valdyti liftus.

Rusija nuo rugpjūčio 1 dienos uždraudė ambasadoms įdarbinti rusus ar trečiųjų šalių piliečius. Dėl to Jungtinėms Valstijoms teko atleisti daugiau kaip 200 rusų, dirbusių šalies diplomatinėse misijose Rusijoje, nurodė Valstybės departamentas.

Jungtinės Valstijos skundžiasi dėl abipusiškumo trūkumo, nes Maskva JAV diplomatinėse atstovybėse dirbančius rusus priskaičiuoja prie JAV diplomatų, o Vašingtonas į JAV dirbančių Rusijos diplomatų skaičių įtraukia tik Rusijos piliečius.

JAV diplomatinėse misijose Rusijoje dirba apie 120 žmonių; 2017 metais šis skaičius siekė 1 200. Tuo metu Rusija savo diplomatinėse atstovybėse JAV turi apie 230 žmonių, neskaitant dirbančių Rusijos atstovybėje prie Jungtinių Tautų Niujorke.

„Jie čia, Jungtinėse Valstijose, turi gerokai daugiau darbuotojų, nei mes Rusijoje“, – sakė minėtas pareigūnas.

Jungtinių Valstijų ir Rusijos santykiai įtempti dėl virtinės aštrių nesutarimų, įskaitant Vašingtono kaltinimus Maskvai dėl kibernetinių atakų ir kišimosi į rinkimus. Birželį Ženevoje susitikę šalių prezidentai Joe Bidenas (Džo Baidenas) ir Vladimiras Putinas sutarė dėti pastangas, kad dvišaliai santykiai taptų stabilesni ir lengviau prognozuojami.

Po tris dienas praėjusią savaitę vykusio svarstymo Aukščiausiasis Teismas 10 val. 30 min. vietos (12 val. 30 min. Lietuvos) laiku pateiks savo sprendimą, ar B. Johnsono patarimas karalienei Elizabeth II (Elzbietai II) paskelbti parlamento darbo penkių savaičių pertrauką iki spalio 14 dienos, yra teisėtas.

Nuo liepos britų vyriausybei vadovaujantis B. Johnsonas tvirtina, kad jo sprendimas anksčiau šį mėnesį sustabdyti parlamento darbą yra įprastas žingsnis, suteiksiantis jo vyriausybei galimybę kitą mėnesį pristatyti naują teisėkūros programą.

Tačiau premjero kritikai kaltina jį mėginant nutildyti parlamentarus, daugelis kurių priešinasi jo grasinimams pasitraukti iš Europos Sąjungos spalio 31 dieną, neturint skyrybų su Briuseliu sutarties.

Jeigu teismas priims B. Johnsonui palankų sprendimą, jis palaikys seniai galiojantį principą, kad sprendimą dėl parlamento darbo nutraukimo gali priimti tik premjeras, o ne teismai.

Tačiau daugelis baiminasi, kad oficialios rašytinės konstitucijos neturinčioje šalyje tai sukurs precedentą, leisiantį vyriausybių vadovams ilgam stabdyti parlamentą.

Jeigu B. Johnsonas pralaimės, veikiausiai bus pareikalauta, kad parlamentas nedelsiant atnaujintų darbą.

Aukščiausiojo Teismo pirmininkė Brenda Hale (Brenda Heil) praėjusią savaitę pabrėžė, kad teismo sprendimas nenulems, kada ir kokiomis sąlygomis JK išstos iš Europos Sąjungos.

Tačiau teismo išvados bus trejus metus trunkančių B. Johnsono, jo pirmtakės Theresos May (Terezos Mei) ir Bendruomenių Rūmų kovų dėl pačios „Brexit“ formos kulminacija. 

Po savaitės atostogų sugrįžę parlamento nariai per savaitę iki parlamento darbo sustabdymo priėmė įstatymą, įpareigojantį premjerą prašyti atidėti „Brexit“, jeigu jam nepavyktų laiku pasiekti skyrybų susitarimo su Briuseliu.

Aukščiausiojo Teismo teisėjai dabar nagrinėja skundus dėl dviejų vienas kitam prieštaraujančių žemesnės instancijos teismų nutarčių, susijusių su B. Johnsono sprendimu sustabdyti parlamento darbą.

Škotijos aukščiausios instancijos civilinis teismas neseniai nutarė, kad sprendimas įšaldyti parlamento darbą buvo neteisėtas, tačiau Anglijoje įsikūręs Aukštasis Teismas priėjo išvadą, jog teisėjai neturėtų kištis į šį reikalą.