Trys naujos paskatos

Skelbiama, kad nuo sausio 31 d. startavo trys naujos Klaipėdos savivaldybės paskatos, kuriomis siekiama didinti miesto patrauklumą.

Numatytos lėšos konferenciniam turizmui, įmonių pritraukimui ir naujų darbo vietų sukūrimui.

Konferenciniam turizmui bus skiriama 50 tūkst. eurų, talentų pritraukimui – 95 tūkst., dar 76 tūkst. eurų numatyti naujų darbo vietų sukūrimui.

"Bendra suma suplanuota šiems metams yra 221 tūkst. eurų, bet esame susitarę, kad stebėsime, kaip paskatos yra naudojamos ir, jei bus poreikis, birželio mėnesį perskirstant lėšas, gali būti pridėta papildomai pinigų", – patikino Klaipėdos savivaldybės Ekonominės plėtros grupės vadovė Reda Švelniūtė.

Sieks konferencinio turizmo

R.Švelniūtės teigimu, darbo vietų paslaugų centruose kompensavimo paskata buvo parengta gerokai anksčiau, bet, prasidėjus karantinui, ji nebuvo įgyvendinta, nes įmonės, su kuriomis buvo pasirašyta sutartis, tiesiog pakeitė veiklos planus.

"Kalbant apie darbo vietų paslaugų centruose kompensavimo paskatą, tai mes ją atnaujinome, pakeitėme kai kuriuos reikalavimus, dabar sąlygos gauti paskatą tapo palankesnės, lankstesnės ir paprastesnės. O paskatos konferenciniam turizmui yra naujovė Klaipėdoje", – dėstė R.Švelniūtė.

Konferencinis turizmas būtų orientuotas ne į pramoginių konferencijų organizavimą, o būtent į dalykines ir profesines konferencijas.

Taip bus bandoma didinti verslo ir profesinių kontaktų tinklą ir, tikimasi, kad tokie renginiai padės spręsti turistų sezoniškumo problemą, didins Klaipėdos konkurencingumą tiek vietinėje, tiek tarptautinėje erdvėje.

Be to, konferencinio turizmo paskata yra nukreipta į svetingumo sektorių – viešbučius, kavines.

Kokios naudos tikimasi? Nauda yra labai konkreti.

Viena vertus, tai galėtų paskatinti sektoriaus atsigavimą po pandemijos, kita vertus, tuo tikimasi pritraukti kvalifikuotų žmonių ir išjudinti turizmo verslą Klaipėdoje.

Vilioja būsimus investuotojus

Klaipėda pasirengusi finansuoti ir naujų darbo vietų kūrimą. Tam skirta finansinė paskata skatintų smulkiojo ir vidutinio verslo įmones, norinčias kurti naujas darbo vietas mieste, steigti ir plėsti paslaugų centrus bei informacijos ir ryšių technologijų verslus.

Tokia iniciatyva vykdoma jau ne pirmą kartą. Dar 2020 m. buvo priimtas sprendimas kompensuoti biuro patalpų nuomos išlaidas įmonėms, sukūrusioms po 20 darbo vietų.

Pagal naująją tvarką, kompensacija bus mokama įmonėms, kurios sukurs bent šešias darbo vietas, už kiekvieną jų kompensuojant net iki 1,8 tūkst. eurų.

Maksimali paskatos suma vienai paraiškai gali siekti 36 tūkst. už 20 naujų darbo vietų.

Naująja finansine paskata galės naudotis mieste registruotos įmonės, siekiančios pritraukti joms reikalingų darbuotojų tiek iš kitų Lietuvos miestų, tiek ir iš užsienio.

Tikisi naudos miestui

Į dar vieną – motyvacinę paskatą galėtų pretenduoti net 64 specialybių atstovai, nusprendę ne mažiau nei vieneriems metams apsigyventi ir dirbti Klaipėdoje.

Vienam pareiškėjui numatyta 2 tūkst. eurų būsto nuomos išlaidoms padengti ir 400 eurų lietuvių kalbos kursams, jei asmuo atvyks iš kitos šalies.

"Kokios naudos tikimasi? Nauda yra labai konkreti. Tos įmonės, kurios nori investuoti Klaipėdoje, galėtų prisitraukti reikalingus specialistus. Aišku, mūsų noras yra, kad tie žmonės čia apsigyventų, nes jiems numatytas būsto nuomos išlaidų apmokėjimas. Taip pat yra kompensuojamas naujų darbo vietų steigimas, nutaikytas į labai konkretų – paslaugų ir IT sektorius", – kalbėjo R.Švelniūtė.

Esą ir dabar yra bendrovių, kurios domisi veikla Klaipėdoje, bet jiems reikėtų specialistų, kurių nėra.

Anot R.Švelniūtės, problema yra būtent dėl specialistų pritraukimo, todėl jiems skirta savivaldybės paskata padėtų įmonėms tuos žmones prisitraukti.

Tvarumas ir inovacijos

Pasak SBA prezidento Arūno Martinkevičiaus, 30-metį mininti SBA artimiausius kelerius metus vykdys sparčiausią ir ambicingiausią grupės istorijoje plėtrą. Naujoje strategijoje iškelti trys pagrindiniai lyderystės tikslai. Pirma, tapti inovacijų lyderiais ir ekspertais savo verslo šakose bei turėti daugiausiai patentų. Antra, būti geidžiamiausia vieta pažangiems ir iniciatyviems žmonėms renkantis karjeros kelią. Trečia – būti socialiai atsakingiausia tarp didžiausių Lietuvos įmonių grupių.

„Galvoti apie aklą, beprasmį verslo augimą – ne mūsų kelias. Visą energiją skirsime ten, kur mūsų inovatyvūs sprendimai pasauliui galės dovanoti naują požiūrį į darbo vietą ir darbuotojo sveikatą, revoliucingą gamybos pažangą, aukštųjų technologijų miestelių gimimą, kurių turėtų siekti kiekviena pasaulio šalis. Konservatyviam statybų sektoriui, kuriam tenka mažai inovacijų, pasiūlysime švarią modulinių namų technologiją. Nesame prastesni už didžiuosius kūrėjus, ir kai mūsų vizija virs darbais, galėsime džiaugtis savo pasiekimais kuriant sveikesnį, prasmingesnį ir draugiškesnį pasaulį“, – sako A. Martinkevičius.

Pasak jo, jau šiandien dirbant prie naujos verslo idėjos ar naujo produkto, pirmiausia keliamas tikslas, kad šie sprendimai prisidėtų prie ženklaus pokyčio, būtų inovatyvūs, konkurencingi bei galintys pasiekti didelį mastą globaliose rinkose. Pradedant unikalių koncepcijų NT projektais, tvariais ir aplinką tausojančiais moduliniais namais, inovatyviais tekstilės gaminiais, baigiant robotikos sprendimais bei patentais gamyboje.

SBA prezidentas Arūnas Martinkevičius. SBA įmonių grupės nuotr.

Numatoma, kad 2021-2023 metais SBA ir jos įmonių investicijos sieks 300 milijonų eurų ir didžioji jų dalis bus atlikta šiemet bei 2022-aisiais. Investicijos augs visuose sektoriuose, kuriuose veikia SBA įmonės – baldų, tekstilės, nekilnojamojo turto bei modulinių daugiaaukščių vystyme. Vien per 2021-uosius SBA įmonės sukurs beveik 500 naujų darbo vietų, o per trejus metus šis skaičius sieks 800. Strategijoje numatytos priemonės leis kasmet pajamas auginti dviženkliais skaičiais, o per artimiausius trejus metus konsoliduoti grupės pardavimai padidės daugiau nei pusantro karto.

„Visos SBA verslo kryptys turi naujas ambicingas strategijas. Mūsų taikinyje ne tik organiška plėtra ar plyno lauko investicijos į gamybos įmones, bet ir galimi įsigijimai. Jų nuolat dairomės. Kiekvieną investiciją vertinsime pagal griežtus tvarumo, aukštesnės vertės kūrimo ir konkurencingumo kriterijus“, – teigia SBA prezidentas.

Valdymo pokyčiai

Verslų strategijų įgyvendinimą lydės ir valdymo pokyčiai. SBA jau pastaraisiais metais grynino verslus ir jų valdymą, plėsdama strateginio lygmens kompetencijas. Vien per pastaruosius kelerius metus prie SBA valdybos prisijungė trys patyrę nepriklausomi nariai. Artimiausiu metu SBA vadovybė pasipildys naujais didelių tarptautinių verslų valdymo patirtį sukaupusiais profesionalais.

„Dar labiau įgalinsime ir stiprinsime atskirų verslo vienetų valdybas. Globaliai plėtrai reikia globalaus požiūrio, todėl ir toliau trauksime tarptautinės patirties turinčius profesionalus. Mes norime mokytis ir augti. Visuose organizacijos lygiuose. Lygiagrečiai didinsime investicijas į mūsų esamų darbuotojų ugdymą ir žinias, tai – prioritetas“, – sako A. Martinkevičius.

SBA kaip ir iki šiol didžiulį dėmesį skirs socialinei atsakomybei. Grupė ir jos įmonės inicijuos ir prisidės prie įvairių socialinės atsakomybės iniciatyvų bendruomenėse ir šalies mastu.

SBA grupė yra viena didžiausių Lietuvoje, veikianti NT, tekstilės ir baldų gamybos sektoriuose. Grupės įmonėse dirba per 5000 žmonių. SBA baldų gamybos sektoriui priklauso „SBA baldų kompanija“, valdanti „Klaipėdos baldus“, „Šilutės baldus“, „Germaniką“, „Visagino liniją“ bei „Mebelain“. Taip pat SBA industrijos inovacijų parke veikiančią visiškai automatizuotą baldų ruošinių gamyklą „Laminn“ ir logistikos centrą „Innovo logistika“. SBA valdo ir vieną didžiausių Baltijos regione minkštų baldų gamintoją „Kauno baldai“.

NT sektoriuje SBA priklauso bendrovė „Urban Inventors“, plėtojanti verslo slėnį „Green Hall“ Vilniuje ir BLC verslo centrą Kaune. Ji taip pat Rygoje plėtos aukštųjų technologijų miestelį. SBA priklauso ir investicijų valdymo bendrovė „Capitalica Asset Management“, kuri Kaune valdo verslo centrą „Kauno Dokas“, Vilniuje – „135“ ir plėtoja modernių biurų kompleksą „Verde“ Rygoje bei įsteigė žaliosios logitistikos fondą.

SBA tekstilės sektorių sudaro „Utenos trikotažas“ kartu su bendrovėmis „Šatrija“ ir „Mrija“. „Utenos trikotažas“ vienintelis pasaulyje atitinka „Greenpeace“ aplinkosaugos standartus.

SBA taip pat valdo robotikos ir automatikos sprendimų įmonę „Robotex“. SBA įsteigė bendrovę „SBA Modular“, kurios taikinyje – modulinių daugiaaukščių tvarių pastatų gamyba.

Ketvirtadienį I. Šimonytė susitiko su „PKN Orlen“  koncerno prezidentu Danieliu Obajteku ir „Orlen Lietuva“ generaliniu direktoriumi Michalu Rudnickiu.

Kaip nurodoma Vyriausybės kanceliarijos pranešime, susitikimo metu „PKN Orlen“ koncernas pristatė 2030-ųjų strategiją ir būsimas investicijas. Jos susijusios su koncerno įsipareigojimais mažinti taršą ir siekti aplinkosaugos tikslų.

„Planuojamos „PKN Orlen“ investicijos Lietuvoje turėtų prisidėti prie naujų darbo vietų kūrimo ir ekonomikos atsigavimo regione. Labai svarbu, kad koncerno akiratyje išlieka aplinkosauga ir investicijos bus skirtos atsinaujinančiai energetikos plėtrai“, – pranešime sako I. Šimonytė.

Įgyvendinant strategiją bus diversifikuojami pajamų šaltiniai, siekiant iki 2050 metų sumažinti anglies dvideginio emisijas iki nulio.

Lenkijos Vyriausybė vykdo koncerno įmonių konsolidavimą, pagal kurį prie „PKN Orlen“ prijungs „Lotos“, PGNiG, „Energa“.

Šių 4 įmonių metinės pajamos – 45 mlrd. eurų, grynasis pelnas – 1,33 mlrd. eurų.

„Gavome daug prašymų šių kelių finansavimui, bet, atsižvelgdami į lėšų panaudojimo efektyvumą, šįkart finansavimą skiriame tik gerai parengtiems projektams, kurie darbus galės pradėti nuo šių metų liepos 1 d. ir kurie bus įgyvendinti dar šiais metais. Komisija atrinko dar kelis atitinkančius reikalavimus projektus“, – sako susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.

Specialioji komisija papildomai rekomendavo ministrui skirti lėšų Kauno miesto Taikos prospekto kapitaliniam remontui, Kauno rajono Karmėlavos seniūnijos Ramučių kaimo Kauno ir Gėlių gatvės rekonstrukcijai, Biržų rajono Širvėnos seniūnijos Biržų kaimo Krantinės gatvės kapitaliniam remontui, Akmenės rajono Ventos seniūnijos, Ventos miesto pėsčiųjų viadukui per geležinkelį rekonstruoti.

Lėšos, skirtos Kauno, Kazlų Rūdos, Kretingos, Pagėgių, Raseinių, Šalčininkų, Tauragės, Trakų, Varėnos, Zarasų, Akmenės ir Biržų rajonų savivaldybių kelių projektams, yra dalis 150 mln. eurų, kuriuos Vyriausybė skyrė valstybinės ir vietinės reikšmės keliams taisyti ir rekonstruoti, įgyvendinant Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą, primena Susisiekimo ministerija.

„Verslios Lietuvos“ analizės duomenimis, Lietuvos darbo biržos (LDB) priemone „Vietinės užimtumo iniciatyvos“ daugiausiai naudojasi seniai veiklą vykdančios įmonės, kurių metinė apyvarta yra stabili ir siekia daugiau nei vieną milijoną eurų. Pastebėta, kad ypač regionuose vangiai naudojamasi šia priemone, kurios pagrindinis tikslas yra steigti naujas darbo vietas atskirtų savivaldybių teritorijose ir ten įdarbinti bedarbius. Negrąžintina, išskyrus sukurtų darbo vietų panaikinimo atvejus, subsidija vienai darbo vietai gali siekti iki 15,2 tūkst. eurų ir yra skiriama reikalingiems darbo vietai įsteigti įrengimams įsigyti bei patalpoms pritaikyti.

„Šią Lietuvos verslo aplinkos kliūtį identifikavome konsultuodami verslininkus, kuriems verslo finansavimo klausimas yra vienas svarbiausių ir jo sulaukiame bene dažniausiai, nes šioms įmonėms yra sunkiau prieiti prie finansavimo šaltinių, kurių lėšos dažnai reikalingos verslo plėtrai ar veiklos efektyvumui didinti. LDB siūloma galimybė darbdaviams gauti naujų darbo vietų kūrimo subsidijas kelia smulkių verslininkų susidomėjimą ir yra aktuali, tačiau, deja, ne visada prieinama dėl per aukštų verslui keliamų reikalavimų“, - sako Gytis Morkūnas, „Verslios Lietuvos“ Verslumo departamento direktorius.

G. Morkūno teigimu, dabar įmonei, norinčiai pretenduoti į šią paramą, reikia disponuoti pakankamu apyvartinių lėšų kiekiu, o tai sukelia sunkumus jaunoms ir smulkioms įmonėms.

„Banko garantijos reikalavimas reiškia, kad įmonė turi turėti 50 proc. gaunamos subsidijos lėšų sumą banke, kuri bus užšaldyta paramos galiojimo laikotarpiu. Priemonė taip pat reikalauja bent 35 proc. nuosavo indėlio, bei finansavimas vyksta kompensaciniu būdu, t. y. pareiškėjas turi pirmiausia įgyvendinti projektą ir tik vėliau jam yra kompensuojamos patirtos tinkamos išlaidos. Be to, įsigytą ilgalaikį materialųjį turtą reikia apdrausti maksimaliu turto atkuriamosios vertės draudimu“, - dėsto G. Morkūnas. Anot jo, tokių reikalavimų visuma smarkiai apsunkina galimybes pasinaudoti parama.

Pavyzdžiui, vieno iš „Verslios Lietuvos“ konsultuoto smulkaus verslininko atveju, kuris įsteigė 4 darbo vietas ir subsidija joms siekė beveik 56 tūkst. eurų, įmonės nuosavas indėlis turėjo būti per 30 tūkst. eurų, o dėl banko garantijos reikėjo įšaldyti dar beveik 28 tūkst eurų. Taigi, kad įgyvendintų projektą bendrovė turėjo turėti apie 114 tūkst. eurų, kuriuos teko skolintis.

Būtina paprastinti sąlygas

„Įmonei, kuri veiklą pradėjo prieš metus nuo dviejų darbuotojų tai yra sunkiai įveikiama kliūtis, todėl tik nedaugelis jaunų ir mažų įmonių naudojasi priemone. Vienas galimų šios problemos sprendimo būdų būtų panaikinti laidavimo ar banko garantijos reikalavimą arba sumažinti nuosavų lėšų įšaldymo dydį bent iki 15 proc. subsidijos sumos“, - teigia G. Morkūnas.

„Versli Lietuva“ taip pat siūlo reikalauti apdrausti tik naują įrangą bei panaikinti draudimo reikalavimą, įsigyjant padėvėtą techniką. Įmonėms būtų kur kas lengviau pasinaudoti priemone, jeigu būtų nustatytas bent pusės subsidijos avanso išmokėjimas. Skatinant smulkaus verslo plėtrą, būtų efektyvu, jeigu vertinant įmonių paraiškas daugiau balų gautų mažoms įmonės, turinčios iki 9 darbuotojų, ir ketinančios steigti iki 3 naujų darbo vietų.

Mažos įmonės - sparčiausios ir jautriausios

Naujausioje „Verslios Lietuvos“ Lietuvos įmonių struktūros analizėje, mažų įmonių vaidmuo Lietuvos ekonomikoje šiuo metu yra vienas ryškiausių - šios įmonės sparčiai plečiasi kurdamos naujas darbo vietas, investuodamos ir didindamos kuriamą pridėtinę vertę. Tuo tarpu didelės įmonės išlieka stabilios ir tokiu sparčiu augimu nepasižymi.

„Lietuvos veikiančių įmonių struktūroje dominuoja mažos įmonės iki 9 darbuotojų, kurios sudaro daugiau nei 80 proc. įmonių populiacijos ir įdarbina daugiau nei 20 proc. dirbančiųjų. Pastaruoju metu pastebima tendencija, kad mažų įmonių skaičius ekonomikoje auga sparčiausiai (vidutiniškai 4,4 proc. per metus), kai kitose kategorijose įmonių skaičius mažėja. Mažose įmonėse taip pat kasmet labiau auga darbuotojų skaičius, o tai rodo  stabilų ir spartesnį nei didesnių įmonių grupėse dirbančiųjų skaičiaus augimą“, - pažymi Vadimas Ivanovas, „Verslios Lietuvos“ vyriausiasis analitikas. Pasak jo, darbuotojų skaičiaus augimas mažose įmonėse pastaruoju metu yra vienas spartesnių šalies ūkyje, vidutinis metinis darbuotojų augimas siekia beveik 5 proc., kai šalies ūkyje darbuotojų skaičius auga 3 procentus.

Pagal sukuriamą pridėtinę vertę mažos įmonės nėra pirmūnės jos dydyje, tačiau pagal pridėtinės vertės augimą - taip pat lyderės. „Įdomu tai, kad pagal produktyvumą tarp visų kategorijų įmonių, daugiausiai pridėtinės vertės sukuriama didelėse ir mažiausiose įmonėse. Didelės įmonės (turinčios daugiau kaip 250 darbuotojų) Lietuvoje sukuria beveik 37 proc. visos šalies produkcijos vertės, po jų seka įmonės, turinčios nuo 50 iki 250 darbuotojų - beveik 28 proc., o trečioje vietoje yra mažiausios įmonės, sukuriančios šeštadalį (15 proc.) produkcijos vertės. Tačiau nuo 2011 metų mažose įmonėse vidutinis metinis produkcijos vertės augimas yra sparčiausias - 6,8 proc., kai bendras šalies augimas siekia vos 3 procentus. Tai rodo, kad mažesnės įmonės tampa vis našesnės, jos sukuria vis daugiau produkcijos vienam dirbančiajam, o produktyvumo augimas šiose įmonėse pastaruoju metu yra spartesnis nei didesnėse įmonėse“, - dėsto V. Ivanovas.

Stebint mažąsias Lietuvos įmones bendrųjų investicijų į materialųjį turtą kontekste, šios įmonės investuoja daugiau apyvartinių lėšų, dažniausiai nuosavų lėšų (10,4 proc.), nei vidutiniškai investuojama šalies ūkyje (6,2 proc.). „Tikėtina, kad nemenka dalis investicijų ekonomikoje yra finansuojamos iš skolintų lėšų, ir didesnės įmonės turi lengvesnį priėjimą prie išorinių finansavimo šaltinių. Todėl mažų įmonių uždirbamas pelnas šiuo metu yra vienas pagrindinių investicijų veiksnių. Nors mažų įmonių pelningumas siekia 8,8 proc., bet reikia atkreipti dėmesį, kad šių įmonių pelnai yra mažiausiai stabilūs ir labiausiai kintantys visoje ekonomikoje - labiausiai augantys verslo ciklo pakilimo metu, bet labiausiai mažėjantys ekonomikos nuosmukio metais. Šios įmonės išlieka labiausiai pažeidžiamos, todėl visame pasaulyje jų veiklai skatinti yra taikomos įvairios lengvatos ir papildomos paskatos, leidžiančios išlaikyti veiklos tęstinumą bei tvarumą visuose verslo ciklo etapuose“, - pažymi V. Ivanovas.

Nuo rudens į vieną didžiausių Baltijos šalyse gamybinių bazių Vilniaus priemiestyje persikelia viena iš Europos mažųjų autobusų gamybos lyderių UAB „Altas komercinis transportas". Įmonė planuoja sukurti daugiau nei  30 naujų darbo vietų.

Šiemet į Latvijos gatves jau išleidusi 90 naujų greitosios medicininės pagalbos automobilių net ir atėjus atostogų sezonui darbo apimčių mažinti neketina. Priešingai - jau metų pabaigoje 70 šiuolaikiškų miesto autobusų, skirtų Kauno miesto keleivių pervežimui, išriedės į laikinosios sostinės gatves.

Įmonės ambicijos - pagaminti po naują modernų autobusą per dieną. Naujoje gamykloje tokio produktyvumo tikimasi pasiekti jau rudens pradžioje, o metus baigti planuojama gamybos apimtis padidinus dar 50 procentų. Išsikeltiems tikslams pasiekti plečiama ir ambicingų darbuotojų komanda, kurios dalimi kviečiami tapti ir aktyvūs pirkimų ar pardavimų vadybininkai, ir perspektyvūs inžinieriai, ir darbo patiries turintys suvirintojai, staliai, įrangos montuotojai.

„Praėjusiais metais prie mūsų inžinierių komandos prisijungė penki magistro studijas baigiantys studentai. Bendradarbiavimas su tokiomis gamyklomis kaip „Volkswagen AG" ar „Daimler AG", gaminančia „Mercedes-Benz" automobilius, jiems suteikia naudingos patirties. O kur dar jaunų žmonių entuziazmas ir didelė motyvacija tobulėti. Ir svarbiausia - jokių minčių apie emigraciją", - darbuotojais džiaugiasi Edvardas Radzevičius, „Altas komercinis transportas" generalinis direktorius.

Pirmus keturis šių metų mėnesius palyginus su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu įmonės apyvarta padidėjo beveik 3 kartus ir pasiekė 20 milijonų litų. Daugiau nei dvigubai išaugo ir per metus pagamintų automobilių kiekis: metų pabaigoje planuojama perkopti 300 vnt. ribą.