Jo duomenimis, Panemunėje Kaune esančios bendrovės, kurios patalpose šią savaitę Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) atliko kratas, atstovai apgaule galėjo įgyti apie 4 mln. eurų.

Devyniems įmonės darbuotojams pareikšti įtarimai sukčiavus, dviem iš jų Kauno apylinkės teismas trečiadienį skyrė suėmimą, likusiems – švelnesnes kardomąsias priemonės.

Tyrimui vadovaujantis Europos deleguotasis prokuroras Darius Karčinskas naujienų portalui nurodė, kad įmonė vykdė keturis ES finansuojamus projektus, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas beveik prieš metus.

Anot prokuroro, bendrovė užsiima pramonine veikla, šis ikiteisminis tyrimas nėra susijęs su procesiniais veiksmais Darbo partijos būstinėje tiriant 500 tūkst. eurų ES sąjungos biudžeto lėšų pasisavinimą.

Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos duomenimis, antradienio rytą FNTT prašė ugniagesių pagalbos patekti į pastatą Panemunėje. Kopėčiomis pareigūnui užlipus prie antro aukšto lango, viduje buvę asmenys patys atidarė duris.

Europos Sąjungos Taryba atrinks vieną iš kandidatų ir paskirs jį Europos prokuroru. Kiekviena ES valstybė narė turi pateikti tris kandidatūras Europos prokuroro pareigoms užimti.  

Dabartinio Europos prokuroro iš Lietuvos Tomo Krušnos kadencija baigsis 2023 metų liepos mėnesį. Atrankos komisijos klausymai į šias pareigas turėtų vykti šių metų antrąjį pusmetį, o kandidatai buvo renkami nacionalinėje atrankoje.

Vyriausybės pažymoje nurodoma, kad per nacionalinę atranką geriausiai įvertintos buvo Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro D. Karčinsko bei Europos prokuratūros Europos deleguotųjų prokurorų V. Kukaičio ir G. Norkūno kandidatūros.

Europos prokuratūra yra atsakinga už Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių nusikalstamų veikų tyrimą, šių nusikalstamų veikų vykdytojų ir jų bendrininkų baudžiamąjį persekiojimą ir perdavimą teismui.  

Skiriant Europos prokurorus pirmai kadencijai, 2019 metais burtų keliu buvo sudaryta 11 valstybių grupė, tarp kurių pateko ir Lietuva. Šių valstybių Europos prokurorų pirmoji kadencija trunka trejus metus ir ji negali būti pratęsta.

Likusių šalių Europos prokurorai buvo paskirti šešerių metų kadencijai, kad pusės Europos prokurorų rotacija vyktų kas trejus metus.

Nacionalinėje atrankoje į Europos prokurorus galėjo dalyvauti asmenys, einantys prokuroro ar teisėjo pareigas, kurių nepriklausomumas nekelia abejonių.

Kandidatai turi būti ES valstybės narės piliečiai, jie privalo būti įvykdę visas su karine tarnyba susijusių įstatymų nustatytas prievoles, turėti galiojantį leidimą susipažinti su slapta informacija arba jiems turi būti suteikiama galimybė jį gauti, taip pat – turi puikiai mokėti vieną iš oficialių ES kalbų.

Europos prokuratūra veiklą pradėjo 2021 metų birželio 1 dieną.

D. Karčinskas šiuo metu eina generalinio prokuroro pavaduotojo pareigas, T. Krušna vadovauja Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamentui, S. Minkevičius prieš savaitę baigė Klaipėdos apygardos prokuratūros vadovo kadenciją ir dirba T. Krušnos vadovaujamame departamente.

„Juos mes turime pateikti Europos Sąjungos Tarybos atrankos komisijai, ji iš šių kandidatų išsirinks vieną“, – Vyriausybės posėdyje sakė teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.

Premjerui Sauliui Skverneliui pasirodė keista, kad Vyriausybė teikia kandidatus, nors nedalyvauja jų atrankos komisijoje.

„Logikos tikrai nėra“, – teigė ministras pirmininkas, bet projektui neprieštaravo.

Iš viso atrankoje Lietuvoje dalyvavo šeši prokurorai ir vienas teisėjas. Atrankos komisiją sudarė atstovai iš Teisingumo ministerijos, Generalinės prokuratūros ir Teisėjų tarybos.

Kuriama Europos prokuratūra kovos su sukčiavimu ir korupcija Europos Sąjungos (ES) paramos srityje bei kitomis nusikalstamomis veikomis. Šiuo metu sukčiavimo ar korupcijos nusikaltimų baudžiamąjį tyrimą gali atlikti tik nacionalinės institucijos.

Planuojama, kad naujoji institucija pradės veiklą 2020-ųjų pabaigoje ir turės būstinę Liuksemburge. Kiekviena ES narė naujai įstaigai turi pateikti po tris kandidatūras: vienas prokuroras dirbs būstinėje Liuksemburge, dar du – bendrijos valstybėse.

Europos prokurorai skiriami maksimaliai šešerių metų kadencijai.

Atrinkti kandidatai skelbiami penktadienį registruotame Vyriausybės nutarimo projekte.

D. Karčinskas šiuo metu eina generalinio prokuroro pavaduotojo pareigas, T. Krušna vadovauja Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamentui, S. Minkevičius prieš savaitę baigė Klaipėdos apygardos prokuratūros vadovo kadenciją ir dirba T. Krušnos vadovaujamame departamente.

Kaip BNS sakė Teisingumo ministerijos atstovas spaudai Audris Kutrevičius, galutinis sprendimą artimiausiu metu priims Vyriausybė.

Iš viso atrankoje dalyvavo šeši prokurorai ir vienas teisėjas.

Kuriama Europos prokuratūra kovos su sukčiavimu ir korupcija ES paramos srityje bei kitomis nusikalstamomis veikomis. Šiuo metu sukčiavimo ar korupcijos nusikaltimų baudžiamąjį tyrimą gali atlikti tik nacionalinės institucijos.

Planuojama, kad naujoji institucija pradės veiklą 2020-ųjų pabaigoje ir turės būstinę Liuksemburge. Kiekviena Europos Sąjungos narė naujai įstaigai turi pateikti po tris kandidatūras: vienas prokuroras dirbs būstinėje Liuksemburge, dar du – Bendrijos valstybėse.

BNS žiniomis, prokurorai į pirmąjį posėdį turėtų rinksis jau 2019-ųjų pabaigoje.

Europos prokurorai skiriami maksimaliai šešerių metų kadencijai. Steigiant prokuratūrą, ES Taryba gali nuspręsti dalį prokurorų skirti trejiems metams. Pati kadencija negali būti pratęsta, tačiau ES Taryba gali nuspręsti pratęsti prokurorų įgaliojimus iki trejų metų.

D.Karčinskas šiuo metu eina Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas.

„Nuoširdžiai džiaugiuosi galėdamas į šias pareigas pasiūlyti profesionalų teisininką, turintį puikių lyderio savybių, gebantį motyvuoti kolegas. Teikdamas šį kandidatą atsižvelgiau ir į tai, kad prokuroras už kompetenciją, platų akiratį yra labai gerbiamas ir vertinamas kolegų, o tai tikrai labai svarbu asmeniui, kuriam teks dalytis atsakomybe už efektyvų ir kokybišką gana didelio kolektyvo darbą,“ – savo pasirinkimą pranešime komentavo generalinis prokuroras Evaldas Pašilis.

Kaip BNS sakė Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė, D.Karčinskas siūlomas kaip dar vienas pavaduotojas. Šiuo metu generalinis prokuroras turi du pavaduotojus – Margaritą Šniutytę-Daugėlienę ir Žydrūną Radišauską.

D.Karčinskas darbą prokuratūroje pradėjo 1996 metais, jam yra suteiktas vyriausiojo justicijos patarėjo kvalifikacinis rangas.

1991 m. baigęs Vilniaus Gedimino technikos universitetą ir įgijęs inžinieriaus specialybę, D.Karčinskas penkerius metus dirbo Teismo ekspertizės institute. Prokuroro karjerą Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje jis pradėjo 1996 metais, įgijęs teisininko kvalifikaciją Vilniaus universitete. Nuo 1999 metų D.Karčinskas dirbo Generalinėje prokuratūroje Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroru, vėliau – Baudžiamojo persekiojimo departamente. 2016 metais jis buvo paskirtas šio departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotoju.

Generalinio prokuroro pavaduotojus skiria ir iš pareigų atleidžia prezidentas generalinio prokuroro teikimu. Prokuratūros įstatymas numato, kad generalinio prokuroru ir jo pavaduotoju gali būti skiriamas ne jaunesnis kaip 35 metų Lietuvos pilietis, nepriekaištingos reputacijos, mokantis valstybinę lietuvių lietuvių kalbą, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir yra įgijęs teisės bakalauro ir teisės magistro ar teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį, turintis ne mažesnį kaip dešimtis metų tarnybos prokuroru arba kito teisinio darbo stažą.

Iškilminga prokuroro pavaduotojo priesaikos ceremonija numatoma pirmadienį 13 valandą.