„Šį rytą mane pribloškė „Microsoft“ investicija – 75 mlrd. JAV dolerių į vaizdo žaidimų kompaniją“, palyginti su vos 24 mlrd. JAV dolerių pagalba per trejus metus skurdžiausioms šalims, pažymėjo D. Malpassas, kalbėdamas apie lėšas, kurias gruodį pagalbai skyrė 48 didelių ir vidutinio lygio pajamų šalių vyriausybės.

„Kyla klausimas, ar tai geriausias kapitalo paskirstymas?“, – klausė Pasaulio banko vadovas Petersono tarptautinės ekonomikos institute vykusioje diskusijoje, kalbėdamas apie „Microsoft“ susitarimą.

„Į besivystančias šalis turi patekti daugiau pinigų ir augimo“, – pridūrė jis.

„Microsoft“ antradienį paskelbė, kad perims JAV žaidimų milžinę „Activision Blizzard“ – įmonę, sukūrusia tokius kompiuterinių žaidimų hitus kaip „Call of Duty“.

D. Malpassas paragino turtingiausių dvidešimties valstybių grupę suteikti daugiau įsiskolinimo lengvatų mažiausiai išsivysčiusioms pasaulio šalims, kurios turi teisę gauti beprocentes paskolas.

G20 iniciatyva dėl skolų aptarnavimo mokesčių sustabdymo nustojo galioti 2021 metų pabaigoje ir vien šiais metais sunkiai besiverčiančios šalys turės sumokėti 35 mlrd. JAV dolerių skolų administravimo išlaidų.

„Skolų mokėjimai yra stulbinantys“, ir tai tapo „sudėtinga“ problema, pažymėjo D. Malpassas.

Tai daugiau žmonių, nei bankas prognozavo anksčiau – rugpjūtį blogiausiu atveju prognozuota, kad šis skaičius gali pasiekti 100 mln. Naujausiose banko prognozėse teigiama, kad iki 2021 metų žemiau skurdo ribos, siekiančios 1,90 JAV dolerio per dieną, gali gyventi apie 150 mln. žmonių.

„Pandemija ir pasaulinė recesija gali lemti daugiau nei 1,4 proc. pasaulio populiacijos įstūmimą į skurdą“, – pranešime sakė Pasaulio banko vadovas Davidas Malpassas.

Jei pandemija nebūtų smogusi, pasaulinis skurdo mastas būtų nusmukęs iki 7,9 proc., tačiau jis dabar gali smukti net iki 9,4 proc., sakoma banko ataskaitoje.

Pasaulio banko ekonomistų teigimu, šiurpios naujų skurdo aukų prognozės, svyruojančios tarp 88 ir 115 mln. žmonių, priklausys nuo pasaulio ekonomikos prognozių, kurios, kaip numato Vašingtone įsikūręs bankas, svyruoja nuo 5 iki blogiausiu atveju 8 proc. susitraukimo.

Tai ištrintų dešimtmečių pažangą mažinant skurdo lygį. Banko ataskaitos autoriai perspėjo, kad tos vietos, kurias veikia ne tik ekonominės krizės, o ir konfliktai, gali tapti „skurdo epicentrais“.

Banko tyrime taip pat išsiaiškinta, kad skurdo lygis didėja tarp miestuose gyvenančių žmonių – tai gali užgožti paramos programas, sukurtas tvarkytis su skurdo lygiais tarp kaimų vietovėse gyvenančių asmenų.

Šiuo metu esama siekio iki 2030 metų išnaikinti skurdą – COVID-19 pandemija, konfliktų spaudimas ir klimato kaita šį tikslą pavers „nepasiekiamu, jei nebus imamasi sparčių ir reikšmingų politikos priemonių“, sakė Pasaulio bankas, perspėdamas, kad pasaulinis skurdo lygis ateinantį dešimtmetį gali siekti 7 proc.

„Tam, kad žingsniu atgal nežengtų vystymosi pažanga ir skurdo mažinimas, šalys turi pasiruošti kitokiai ekonomikai po COVID-19, leidžiant kapitalui, darbo jėgai, įgūdžiams ir inovacijoms pereiti į naują verslą ir sektorius“, – sakė D. Malpassas.

Bankas sakė, kad politikos atsakas turi būti proporcingas krizės sunkumui, įskaitant švietimo modernizavimą, mokymąsi nuotoliniu būdu ir naujų technologijų diegimą, siekiant išplėsti socialinės apsaugos programų taikymo erdvę.

Žvelgiant į platesnę skurdo sampratą, ataskaitoje nurodoma, kad beveik ketvirtis pasaulio populiacijos gyvena žemiau 3,20 JAV dolerio dienai ribos, o daugiau nei 40 proc. – beveik 3,3 mlrd. žmonių – gyvena žemiau 5,50 JAV dolerio dienai ribos.

Jei ši banga dužtų esant sulėtėjusiai ekonomikai, ji galėtų pridaryti dar daugiau žalos, nes apimtų ir privačias, ir valstybių įmones, skelbiama naujoje ataskaitoje, kurioje fiksuojami keturi skolų augimai 1970–2018 laikotarpiu.

„Dėl paskutinės skolų bangos apimties, greičio ir platumo sunerimti turėtume visi, – pareiškime sakė PB vadovas Davidas Malpassas. – Savaime aišku, pats metas taisyti kryptį.“

PB ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) atstovai dėmesį į augančią pasaulio skolą pakartotinai atkreipia jau daug metų, tačiau pastaroji ataskaita dar griežtesnė, ja dar garsiau kreipiamasi į šalių vyriausybes, kad šios imtųsi veiksmų užkirsti kelią skolų krizei.

TVF pranešė, kad pasaulio skola 2018 m. pabaigoje pakilo iki 188 trilijonų dolerių, šis rodiklis yra beveik lygus 230 proc. pasaulio ekonomikos vertės.

PB ataskaitoje pabrėžiamas „stulbinamas“ augančios ekonomikos ir besivystančių šalių skolų augimas – „didžiausio masto, greičiausias ir labiausiai paplitęs (jose) per pastaruosius 50 metų“.

Skola mažėjo 2008 m. krizės laikotarpiu, bet dėl žemų paskolų palūkanų nuo 2010-ųjų skola šiose šalyse išaugo iki visų laikų didžiausios, siekiančios 170 proc. jų BVP, arba 55 trilijonų dolerių.

Daugiausiai skolos augo Kinijoje (daugiau nei 20 trilijonų dolerių), tačiau Pekinas taip pat tapo dideliu skolintoju mažas pajamas gaunančioms šalims.

Ataskaitoje perspėjama, kad dabartinė skolų banga „gali sutapti su istorijoje (pasikartojančiu) modeliu ir baigtis finansine krize šiose ekonomikose“, ypač jei augs palūkanų normos arba staiga ištiks pasaulinis sukrėtimas.

Išvengti krizės arba, jei jau ištiktų, ją palengvinti padėtų geresnė skolų vadyba, pagerinta mokesčių rinkimo sistema, lankstūs valiutų kursai, griežtesni fiskaliniai reikalavimai išlaidoms reguliuoti, sakė PB atstovai.

„Nors gali atrodyti, kad pastaroji pasaulio skolų banga gali būti valdoma, – sakė D. Malpassas, – lyderiams reikia įsisąmoninti galimą pavojų ir perkelti šalis į saugesnę teritoriją pagal investicijų ir skolų kokybę ir kiekį – geriau anksčiau nei vėliau.“

Direktorių valdybos sprendimas išrinkti D. Malpassą buvo paskelbtas po „atviro, skaidraus“ kandidatų iškėlimo, kuriame galėjo dalyvauti visų šalių narių piliečiai, sakoma Pasaulio banko pranešime.

Tačiau visi 13 šios organizacijos prezidentų buvo amerikiečiai vyrai.

Sprendimas dėl JAV iždo departamente dirbančio D. Malpasso paskyrimo bus paskelbtas trečiadienį, rašo žurnalas „Politico“. Nei Baltieji rūmai, nei Iždo departamentas šios informacijos kol kas nekomentuoja.

Pasaulio banko prezidento postas atsilaisvino, kai ligšiolinis vadovas Jim Yong KImas netikėtai paskelbė, kad nuo vasario 1-osios atsistatydins.

Pasaulio banko vadovą tradiciška skiria JAV. Tuo tarpu Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovą nominuoja Europos šalys.