Kaip pirmadienį pranešė Kultūros ministerija, bendrą pareiškimą priėmė 29 šalių kultūros ministrai ir aštuonios tarptautinės ir nevyriausybinės organizacijos.

Priimant šį bendrą pareiškimą konferencijai pirmininkavo Lietuvos kultūros ministras Simonas Kairys.

„Baltijos šalių kultūros ministrų inicijuotame pareiškime tarptautinė bendruomenė raginama koordinuoti pastangas padedant atstatyti Ukrainą, taip pat šiame procese bendradarbiauti su Ukrainos valstybės institucijomis, įtraukti vietos bendruomenę ir jos profesionalus, nevyriausybinį, privatų sektorius, pasitelkti vietos išteklius, išsaugoti ir atkurti kultūros paveldą“, – teigiama ministerijos pranešime.

Bendrame pareiškime taip pat skatinama atstatyti Ukrainą remiantis aukštos kokybės „Baukultur“ vertybėmis pasinaudojant ir konferencijoje įsteigtu Davoso „Baukultur“ aljansu.

Pasak ministerijos, pirmadienį memorandumu įkurtas Davoso „Baukultur“ aljansas vienija privatų, valstybinį ir nevyriausybinį sektorius, tarptautines organizacijas. Pagrindinis šio neformalaus tinklo uždavinys – skatinti įvairių lygmenų tarpsektorinį ir tarpdisciplininį bendradarbiavimą, stiprinti aukštos kokybės „Baukultur“ įgyvendinimą praktikoje, gerinti gyvenamosios aplinkos kokybę.

Davose taip pat aptariami iššūkiai įgyvendinant 2018 metais Europos kultūros ministrų pasirašytą Davoso deklaraciją. Ja prisiimti įsipareigojimai įgyvendinti aukštos kokybės „Baukultur“ Europai, kuri apibrėžiama tinkamai suprojektuotais miestais, kaimo vietovėmis bei pastatais.

„Kultūra jau ne viename tarptautiniame formate pripažįstama kaip darnaus vystymosi ašis ir vienas iš jos tikslų, vis dažniau atkreipiamas dėmesys į kultūros svarbą užtikrinant visuomenės atsparumą, darnų vystymąsi. Tai itin aktualu atliepiant šiuolaikinių visuomenių iššūkius, esamas ir galimas krizes“, – pranešime cituojamas S. Kairys.

Kultūros ministras Davose viešės iki antradienio – šią dieną ministrai bus kviečiami dalyvauti metiniame Pasaulio ekonomikos forumo susitikime. Tai tarptautinė viešojo ir privataus bendradarbiavimo organizacija, kurioje dalyvauja politikos, verslo, kultūros ir kitų sričių lyderiai.

Jungtinių Valstijų leidinio „The New York Times“ ketvirtadienį inicijuotoje diskusijoje apie moterų lyderystę Pasaulio ekonomikos forume Davose D. Grybauskaitė sulaukė nemažai dėmesio dėl „vyriškos“ šalies Vyriausybės, tačiau plačiau šio klausimo nekomentavo.

„Anksčiau buvo šiek tiek geriau, dabar padėtis blogėja. Bet grįžkime prie istorijos, kaip moterys įprastai atsiduria politikoje“, – teigė D. Grybauskaitė, forumo moderatorės paklausta, ar Lietuvos Vyriausybė nėra pernelyg „tik vyriška“.

Nors kai kurios diskusijos dalyvės pasisakė už „pozityvią diskriminaciją“ įvedant moterų kvotas, D. Grybauskaitė patikino, kad kvotos svarbiose valstybės institucijose Lietuvoje nesulauktų visuomenės palaikymo ir nepadėtų pačioms moterims.

„Kalbant apie formas, kaip galėtumėme pritraukti daugiau moterų aktyviai dalyvauti politikoje, ūkio valdyme, nevyriausybinėse organizacijose ar versle, bent jau mūsų aplinkiniame regione kvotos nepadės, nes juntamas tam tikras kartėlis, jog kažkas gali kažkur dalyvauti neatsižvelgiant į jo kompetenciją. Tai mūsų visuomenėje nėra visiškai priimtina. Tai tai pat nepadeda ir moterims“, – aiškino prezidentė.

Ji tvirtino, kad moterims neretai tenka būti „dvigubai geresnėmis“ nei vyrai, kad galėtų užimti svarbias pareigas. Svarbiausiomis savybėmis moterims siekiant politinės karjeros D. Grybauskaitė įvardijo patikimumą, žinias ir sunkų darbą.

„Be šių dalykų, jokios kvotos nepadės. Negalime primesti pagarbos jėga, įstatymais – tik savo paties pavyzdžiu“, – tikino ji.

Šiuo metu Lietuvos Vyriausybėje yra 13 ministrų vyrų – premjeras Saulius Skvernelis ketvirtadienį viešai užsiminė, kad į 14-ąją, Aplinkos ministeriją, šiuo metu pretenduoja dvi kandidatės moterys.

D. Grybauskaitė taip pat atkreipė dėmesį, kad tarp jos galimų įpėdinių, paaiškėsiančių šią gegužę vyksiančiuose prezidento rinkimuose – trys potencialūs kandidatai, iš kurių viena – moteris.

Anot kadenciją baigiančios prezidentės, daugiau nei pusės žmonių teigiamas palaikymas apklausose rodo, kad jos „žodis bus įtakingas“, bet būtent dėl šios priežasties ji sako nenorinti išsakyti paramos nė vienam kandidatui, nes pasitiki žmonėmis, o paramos išsakymas reikštų jos „kišimąsi į politinį procesą“.

Th. May pastangos suvaldyti „Brexit“

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad britų politikai permetė premjerei Theresai May (Tereza Mei) visą atsakomybę dėl „Brexit'o“, tačiau jos pastangos galiausiai liks neįvertintos.

Pasaulio ekonomikos forume Davose ketvirtadienį diskutuodama apie moterų lyderystę, D. Grybauskaitė pažymėjo, kad  kritikai tikrai nenorėtų, jog ši trauktųsi iš pareigų.

„Stebėdama politinius procesus, matau, kad moterys paprastai veikia pirmame plane sunkiais šaliai laikais, per ekonomines krizes. Turime puikų pavyzdį – Theresa May: visi kovoja prieš ją, bet niekas nenori, kad ji pasitrauktų, nes tai pernelyg painu ir chaotiška. Rezultatai, kad ir kokie bebūtų, liks neįvertinti“, – diskusijoje sakė D. Grybauskaitė.

Pažymėdama moterų vaidmens svarbą politikoje, ji sakė, kad moterims „svarbiausia yra galutinis tikslas“ net ir žinant, kad „už tai nebus apdovanojimo“.

Britanijai kovo 29-ąją gresia palikti ES nesudarius susitarimo, tačiau Th. May pažadėjo sausio 29 dieną surengti naują susitarimo svarstymą ir debatus. Tuo metu britų parlamentai svarsto virtinę galimų tolesnių scenarijų, įskaitant galimybę surengti antrą referendumą arba atidėti išstojimą, turintį įvykti kovo 29 dieną.

Perspėjo, kad Vakarų dėmesys Ukrainai silpnėja

Pasaulio ekonomikos forumo Davose paraštėse su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka susitikusi šalies vadovė Dalia Grybauskaitė perspėjo, kad tarptautinės bendruomenės dėmesys Ukrainai silpnėja.

„Šalies vadovė pabrėžė, jog silpnėjant tarptautinės bendruomenės dėmesiui Ukrainai, Lietuva visuomet išliks nuosekli ir tvirta šios valstybės rėmėja, stipriausias, politinę paramą šiai valstybei ir jos žmonių siekiui kurti europinę ateitį telkiantis balsas“, – rašoma prezidentės spaudos tarnybos pranešime.

Lietuva yra viena didžiausių Ukrainos rėmėjų po 2014 metais Rusijos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos. Tais pačiais metais dalį Rytų Ukrainos užėmė Maskvos remiami separatistai.

Prezidentė Davose taip pat susitiko su Armėnijos premjeru Nikolu Pašinianu. Ji akcentavo, kad Lietuva palaiko šios šalies žmonių siekį stiprinti demokratiją.

Šalies vadovė taip pat palinkėjo sėkmingai įgyvendinti Armėnijos gerovei būtinas reformas ir stiprinti glaudesnį ryšį su Europos Sąjunga (ES). Pasak prezidentės, išsami sustiprinto bendradarbiavimo ES ir Armėnijos sutartis tam atveria daug potencialo.

Susitikimų metu su Ukrainos ir Armėnijos vadovais aptarta saugumo situacija Baltijos ir Juodosios jūrų regionuose, ES Rytų partnerystės perspektyvos, Ukrainos ir Armėnijos bendradarbiavimas su ES bei tolesni šių šalių integracijos siekiai.

Anot prezidentės spaudos tarnybos, aktualius transatlantinio saugumo, NATO ir Europos Sąjungos klausimus D. Grybauskaitė taip pat aptarė su Nyderlandų Ministru Pirmininku Marku Rutte (Marku Riute), Liuksemburgo premjeru Xavieru Betteliu (Ksavjė Beteliu), Vokietijos gynybos ministre Ursula von der Leyen (Ursula fon der Lejen), Kanados užsienio reikalų ministre Chrystia Freeland (Kristija Friland) bei Norvegijos sosto įpėdiniu kronprincu Haakonu (Hakonu).

Davose taip pat surengti prezidentės ir jos delegacijos susitikimai su pasaulinių bendrovių atstovais. Jų metu aptartos investavimo, verslo plėtros Lietuvoje galimybės dirbtinio intelekto, kibernetinių saugumo technologijų ir paslaugų centrų srityse.

Lietuvos kibernetinio saugumo patirtis

Pasaulio ekonomikos forume Davose dalyvaujanti prezidentė Dalia Grybauskaitė pristatė Lietuvos patirtį ir pasiekimus užtikrinant kibernetinį saugumą.

Kibernetinio saugumo iššūkiams ir priemonėms juos įveikti skirtoje plenarinėje sesijoje, kurioje dalyvavo daugelis pasaulio šalių vadovų, politikos ir ekonomikos lyderių, buvo kalbama, kaip apsaugoti kibernetinę erdvę ir užtikrinti jos patikimumą, pranešė Prezidentės spaudos tarnyba.

Prezidentės teigimu, saugi ir patikima kibernetinė erdvė - demokratijos išlikimo sąlyga. Sparčiai augant industrinei ir technologinei pažangai, kibernetinis saugumas tampa gyvybiškai svarbia nacionalinio saugumo dalimi.

Pasak Lietuvos vadovės, kibernetinės atakos tampa nauju karo ginklu. Europos Sąjungoje vien per dieną fiksuojama apie 4 tūkstančius, o Lietuvoje - apie 55 tūkstančius kibernetinių atakų per metus. Jos dažniausiai yra nukreiptos prieš valstybės gyvavimui svarbius sektorius - strateginius energetikos, transporto ir finansų tinklus. Siekiama paralyžiuoti valstybės institucijų darbą, pasitelkiant jas skelbti melagingas naujienas objektyvios žiniasklaidos portaluose. Daugelyje šalių pastebėti piktybiški išorės jėgų bandymai paveikti demokratinių rinkimų rezultatus.

D. Grybauskaitė pabrėžė, kad Lietuva viena pirmųjų ėmėsi iniciatyvos apsaugoti savo kibernetinę erdvę. Lietuva ne tik pati vadovaujasi inovatyvia nacionaline kibernetinio saugumo strategija, bet ir ėmėsi tarptautinės lyderystės telkiant regiono ir visos ES atsaką. Lietuva kartu su JAV steigia regioninį kibernetinį saugumo centrą Kaune. Lietuvos iniciatyva steigiamos ES kibernetinės greitojo reagavimo komandos PESCO bendradarbiavimo formatu.

Prezidentė taip pat teigė, kad kibernetinės erdvės apsauga šiandien prilygsta valstybės sienų apsaugai, todėl jai būtina užtikrinti tinkamą finansavimą ir iš naujosios ES finansinės perspektyvos.

Čia Lietuvos vadovė diskutuos apie kibernetinį saugumą ir moterų lyderystę.

„Valstybių vadovai kartu su didžiausių pasaulinių kompanijų lyderiais diskutuos kaip stiprėjant globalizacijai užtikrinti patikimą kibernetinę erdvę, kuri prisidėtų prie valstybių ir visuomenių gerovės bei saugumo“, – pranešė prezidentės spaudos tarnyba.

Prezidentė sako, kad klausimai apie be moterų likusią Lietuvos Vyriausybę nebus malonūs.

„Gauname paklausimus, jau tai vertinama gana kritiškai ir aišku, kad tai man bus ne pats maloniausias klausimas, jeigu man reikės į jį atsakinėti“, – LRT radijui trečiadienį sakė prezidentė.

Ji priminė, kad anksčiau į aukštus postus valstybėje pavykdavo rasti kompetentingų moterų.

„Matome, kad moterų lyderystė 2018 metais kiek mažėjo. (...) Bendroji pasaulinė tendencija deja pas mus taip pat ryšiai pradeda atsispindėti ir matome, kad liko viena laisva vieta mūsų Vyriausybėje. Net jeigu ji ir būtų užimta moters, visiškai aišku, kad Lietuva tarp Europos Sąjungos šalių jau atrodo prasčiausiai, praktiškai neturinti moterų savo Vyriausybėje“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.

Pasak prezidentės, susidariusi situacija yra valdančiosios daugumos ir premjero atsakomybė.

Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje dirbusias švietimo, teisingumo ir kultūros ministres pakeitus vyrams, šiuo metu jie vadovauja 13 iš 14 ministerijų, o kandidatas į laisvą aplinkos ministro postą kol kas nėra aiškus.

„Šios diskusijos tikslas atkreipti globalios visuomenės dėmesį, kad moterų vaidmuo tiek politikoje, tiek versle stiprėja nepakankamai greitai“, – teigia Prezidentūra.

Anot pranešimo, pastebimos netgi priešingos tendencijos – imant 500 didžiausių ir sėkmingiausių pasaulio verslo kompanijų, moterų vadovių per praėjusius metus jose sumažėjo 25 procentais.

Prezidentė kartu su Jungtinių Tautų vyriausiąja komisare žmogaus teisių klausimams, buvusia Čilės prezidente, Kanados užsienio reikalų ministre bei verslo ir kultūros veikėjomis „diskutuos, kaip tokią padėtį pakeisti, kad moterų lyderystė tolygiai stiprėtų visose gyvenimo srityse“, rašoma pranešime.

Prezidentės darbotvarkėje taip pat numatytas susitikimas su Europos branduolinių tyrimų organizacijos CERN atstovais dėl dviejų mokslo inkubatorių steigimo Vilniuje ir Kaune.

„Valstybių vadovai kartu su didžiausių pasaulinių kompanijų lyderiais diskutuos kaip stiprėjant globalizacijai užtikrinti patikimą kibernetinę erdvę, kuri prisidėtų prie valstybių ir visuomenių gerovės bei saugumo“, – antradienį pranešė prezidentės spaudos tarnyba.

D. Grybauskaitė taip pat dalyvaus JAV įtakingo leidinio „The New York Times“ inicijuotoje diskusijoje apie moterų lyderystę.

„Šios diskusijos tikslas atkreipti globalios visuomenės dėmesį, kad moterų vaidmuo tiek politikoje, tiek versle stiprėja nepakankamai greitai“, – teigia Prezidentūra.

Anot pranešimo, pastebimos netgi priešingos tendencijos – imant 500 didžiausių ir sėkmingiausių pasaulio verslo kompanijų, moterų vadovių per praėjusius metus jose sumažėjo 25 proc.

Prezidentė kartu su Jungtinių Tautų vyriausiąja komisare žmogaus teisių klausimams, buvusia Čilės prezidente, Kandos užsienio reikalų ministre bei verslo ir kultūros veikėjomis „diskutuos kaip tokią padėtį pakeisti, kad moterų lyderystė tolygiai stiprėtų visose gyvenimo srityse“, rašoma pranešime.

Prezidentės darbotvarkėje taip pat numatytas susitikimas su Europos branduolinių tyrimų organizacijos CERN atstovais dėl dviejų mokslo inkubatorių steigimo Vilniuje ir Kaune.

Į Davosą prezidentė vyksta trečiadienį. 

Penktadienį vėlai vakare jis jau turėtų būti JAV Baltuosiuose rūmuose.

Savo kalboje pasauliniame ekonomikos forume Davose D. Trumpas pasakė, kad, jam vadovaujant, Amerika yra atvira verslui. Jis dar mėgino įtikinti nepatiklią auditoriją, kad Jungtinėse Valstijose vykstantis ekonomikos augimas pagal jo „Amerika pirmiausia“ darbotvarkę yra naudingas visam pasauliui.

D. Trumpas dar turėjo susitikimų su Didžiosios Britanijos, Izraelio, Šveicarijos ir Ruandos vadovais, pietavo su Europos verslo vadovais, siekdamas padrąsinti juos investuoti Amerikoje.

Kitą savaitę jis sakys amerikiečiams savo pirmąją „Valstybės padėtis“ (State of the Union) kalbą .

Išvykdamas namo, D.Trumpas parašė tviteryje: „Grįžtu po dviejų nuostabių dienų Davose. Kalba apie Amerikos ekonominį atgimimą sutikta palankiai. Daugelis mano sutiktų žmonių investuos J.A.V.!“

Prezidentės teigimu, Europa sugrįžta su nauja lyderyste ir nauju įsipareigojimu ateičiai. Pasaulinių iššūkių akivaizdoje mažesnėms valstybės naudinga būti kuo stipresnėje Bendrijoje, todėl Lietuva ir kitos regiono šalys remia glaudesnę integraciją - ekonomikos, kibernetinio saugumo, gynybos srityse.

Būtina kuo greičiau užbaigti Europos Sąjungos (ES) Energetinės sąjungos, vieningos skaitmeninės rinkos kūrimą. „Brexit“, ES pasienyje vykdomos karinės pratybos, situacija Ukrainoje taip pat skatina veikti ir integruotis.

D. Grybauskaitė taip pat pabrėžė, kad gynybos stiprinimas yra vienas pagrindinių prioritetų mūsų regione - rytiniame NATO flange. „Zapad“ pratybos aiškiai pademonstravo, kad susiduriame ne tik su karinėmis, bet ir hibridinėmis grėsmėmis. Todėl kibernetinio saugumo užtikrinimas tampa vis svarbesnis. Lietuva itin aktyvi ES ir NATO plėtojant naujus sprendimus kibernetiniam saugumui užtikrinti ir rengiantis artėjančiam Aljanso viršūnių susitikimui.

Apžvelgdama hibridines grėsmes, Prezidentė akcentavo, kad ES pasienyje Rusijos statoma nesaugi Astravo atominė jėgainė taip pat gali būti pasitelkta kaip nekonvencinis ginklas. Todėl ir Europos Energetinė sąjunga tampa būtina saugumui užtikrinti.

ES Energetinė sąjunga itin svarbi ir stiprinant Bendrijos energetinę nepriklausomybę. Lietuvos vadovė pabrėžė, kad „Nord Stream 2“ dujotiekis neturi ekonominio pagrindo, tai - geopolitinis projektas, kuriuo siekiama vėl padaryti Europą visiškai priklausomą nuo rusiškų dujų. Iš savo regiono patirties žinome, kad dujas Rusija naudoja kaip ekonominio ir politinio spaudimo įrankį. „Nord Stream 2“ projektas kelia pavojų, kad, užuot siekusi kuo labiau diversifikuoti energijos šaltinius ir tiekėjus, ES vėl grįš į energetinės priklausomybės kelią.

D. Grybauskaitė taip pat akcentavo, kad įvairiems iššūkiams įveikti ES turi siekti konsensusu grįstų sprendimų. Tarpusavio supratimas ir gebėjimas susitarti net ir sudėtingiausiose situacijose yra Europos stiprybė, kurią būtina išsaugoti.

Rusijos agresija

Pasaulio ekonomikos forume Davose, Šveicarijoje, dalyvaujanti prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad po šiemet kovą vyksiančių Rusijos prezidento rinkimų ši šalis išliks agresyvi ir destabilizuojanti.

„Galime tikėtis, kad ji (Rusija) išliks nuspėjamai agresyvi ir nuspėjamai destabilizuojanti. Štai su kuo susidursime šiais metais“, – forumo metu vykusioje diskusijoje apie Vidurio ir Rytų Europą sakė Lietuvos vadovė.

Analitikai beveik neabejoja, kad Rusijos prezidento rinkimus laimės dabartinis šalies vadovas Vladimiras Putinas.

Nerimas dėl Rusijos veiksmų Baltijos jūros regione ypač išaugo po 2014 metų, kai ji aneksavo Krymo pusiasalį ir pradėjo remti separatistus Rytų Ukrainoje.

Gina Lenkiją

Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį užstojo Lenkiją ginčuose su Europos Sąjunga (ES), pareiškusi, kad sprendimai Bendrijoje neturi būti primetami.

„Nesvarbu, kokia sudėtinga situacija bebūtų, negalime vieni kitų kaltinti ir gėdinti. Turime rasti konsensusu paremtus sprendimus, nes Europa yra apie supratimą ir sutarimą, o ne apie primetimą, plakimą ir anksčiau nenaudotų instrumentų panaudojimą“, – sakė D. Grybauskaitė Pasaulio ekonomikos forume Davose.

„Pastaruoju metu matome pavyzdžius, kaip institucijos bando jėga primesti kai kuriuos sprendimus, kurie sukėlė pasipiktinimą tarp valstybių narių ir sudarė labai blogą įspūdį kai kurių šalių gyventojams“, – pridūrė ji.

Taip šalies vadovė kalbėjo diskusijoje apie Vidurio ir Rytų Europą, kur dalyvavo ir Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžėjus Duda) ir Ukrainos vadovas Petro Porošenka.

ES svarsto Lenkijai pritaikyti sankcijas dėl prieštaringai vertinamos teismų reformos. Anot Briuselio, ji kelia pavojų teisinės valstybės principams.

Lenkiją valdantys dešinieji teigia, jog 2015 metų pabaigoje inicijuota pertvarka būtina siekiant kovoti su korupciją ir išlaisvinti teismų sistemą nuo komunistinio praeities šešėlio.

Pasak A. Dudos, panašios institucijos yra ir kitose ES valstybės, pavyzdžiui, Ispanijoje ar Švedijoje.

„Aš nesuprantu, kodėl mūsų reformos Lenkijoje yra antidemokratinės, tačiau tokios pačios institucijos kitose ES šalyse yra tinkamos“, – sakė Lenkijos prezidentas.

Jis tvirtino besidžiaugiantis, kad pastaruoju metu Europos Komisija su Varšuva bent palaiko dialogą.

„Tai iš tikrųjų labai svarbu, nes, patikėkite manimi, tai yra kažkas naujo. Prieš kelis mėnesius nebuvo jokio dialogo, buvo tik Europos Komisijos narių diktatas“, – kalbėjo A. Duda.

ES 2017 metų pabaigoje taip pat kreipėsi į Teisingumo Teismą dėl Lenkijos, Čekijos ir Vengrijos atsisakymo sutikti su pabėgėlių perkėlimo kvotomis.

„Galvoju apie žmones, kurių gyvenimus ir šeimas sulaužė Holokausto siaubas, ir meldžiuosi už juos, – sakoma pirmosios ponios pareiškime. – Mano širdis su jumis ir mes prisimename.“

Vėliau socialiniame tinkle „Twitter“ M. Trump parašė, kad apsilankymas muziejuje buvo „įtaigi ir jaudinama ekskursija, kuria pagerbiami milijonai prarastų nekaltų gyvybių ir kuria mums pasakojama apie Holokausto tragedijas ir poveikį“.

Prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) tuo tarpu nuvyko į Pasaulio ekonomikos forumą Šveicarijos slidinėjimo kurorte Davose.

Iš pradžių buvo planuojama, kad pirmoji ponia lydės savo vyrą į Davosą, bet antradienį jos atstovai sakė, kad ji į Pasaulio ekonomikos forumą nevažiuos dėl tam tikrų su darbotvarke ir logistika susijusių priežasčių.

M. Trump ketvirtadienį sakė, kad Holokausto muziejuje lankosi prieš Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, kuri bus minima šeštadienį.

Direktorės Saros Bloomfield (Saros Blumfild) lydima M. Trump apžiūrėjo parodas, pasakojančias apie nacių iškilimą Vokietijoje, jų politiką žydų atžvilgiu ir koncentracijos stovyklų išvadavimą 1945 metais.

Pirmosios ponios ekskursija baigėsi tylos minute Atminimo salėje.

Tai ji sakė po susitikimo su organizacijos generaliniu sekretoriumi Angeliu Gurria (Anchelu Gurija).

„Priėmėme visus reikalingus įstatymus ir jau tarp kovo ir gegužės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija priims sprendimus dėl mūsų narystės (...) Pati (balandį – BNS) lankysiuos Paryžiuje ir pristatysiu šios organizacijos valdybai Lietuvos pasirengimą tapti nare. Tikimės, kad gegužės mėnesį bus priimtas galutinis sprendimas ir dar šiemet Lietuva bus pakviesta į šią organizaciją“, – po susitikimo sakė D. Grybauskaitė. Jos pasisakymo garso įrašą išplatino Prezidentūra.

Pasak prezidentės, Lietuva įgyvendino beveik visas pagrindines EBPO rekomendacijas, kurios užtikrins didesnį valstybės tarnybos ir verslo skaidrumą, efektyvų valstybinių įmonių valdymą, investicijų apsaugą, inovacijų plėtrą.

Siekdama narystės šioje organizacijoje, Lietuva ratifikavo EBPO kovos su kyšininkavimu konvenciją. Taip pat priimtas strateginių įmonių įstatymas ir konstitucinio įstatymo pataisa dėl žemės pardavimo, numatanti teisė EBPO valstybių piliečiams įsigyti žemę.

D. Grybauskaitės teigimu, narystė EBPO leis pritraukti užsienio investicijų ir padės geriau ginti Lietuvos interesus tarptautinėje erdvėje.

Pasaulio įtakingųjų klubu neformaliai vadinamai EBPO dabar priklauso 35 aukštą ekonominio išsivystymo lygį pasiekusios valstybės. Lietuva pradėti stojimo į EBPO procesą pakviesta 2015 metų birželį.

Susitiko su CERN vadove

Pasaulio ekonomikos forume dalyvaujanti prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) generaline direktore Fabiola Gianotti.

Dr. F. Gianotti yra viena iš 7 moterų lyderių, atstovaujančių politiniam, ekonominiam, moksliniam ir akademiniam elitui, kurioms šiemet buvo patikėta suformuoti Pasaulio ekonomikos forumo pagrindinę temą, diskusijų temas ir parinkti pagrindinius pranešėjus.

Ženevoje įsikūrusi organizacija yra didžiausia ir pažangiausia fizikos mokslų laboratorija pasaulyje, garsėjanti išskirtiniais atradimais. Šioje institucijoje buvo sukurtas globalus interneto tinklas „World Wide Web“, atrasta Higso bozono dalelė ir dar daugybė žmonijos pažangą nulėmusių inovacijų.

Prezidentė su F. Gianotti aptarė Lietuvos mokslo bendradarbiavimą su CERN. Lietuva šių metų sausį pirmoji iš Baltijos šalių tapo asocijuotąja CERN nare.

D. Grybauskaitės teigimu, tai labai aukštas Lietuvos mokslo įvertinimas, atveriantis naujų galimybių mūsų mokslininkams dalyvauti CERN mokslinių tyrimų programose, CERN Tarybos ir komitetų veikloje. Lietuvos verslo ir pramonės įmonės taip pat galės teikti paraiškas CERN viešųjų pirkimų konkursuose.

Narystė CERN taip pat prisidės prie inovatyvios šalies ekonomikos raidos. Lietuva patvirtino 5 metų inovacijų skatinimo planą, o Vilniuje Prezidentės iniciatyva steigiamas CERN verslo inkubatorius, kurio uždavinys - skatinti aukštųjų ir biomedicinos technologijų plėtrą. Tai dešimtas toks CERN inkubatorius Europoje.

Narystė CERN yra tiesiogiai susijusi su naryste pasaulio įtakingųjų klubu vadinamoje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO). Šiemet Lietuva tikisi sėkmingai užbaigti stojimo procedūras ir tapti šios prestižinės organizacijos nare.

EBPO narėmis gali būti tik ekonomiškai stiprios ir išsivysčiusios valstybės. O narystė CERN demonstruoja itin aukštą šalies inovacijų ir technologinės pažangos lygį.

Lietuva su CERN bendradarbiauti pradėjo prieš 15 metų. Paraišką tapti asocijuotąja CERN nare Lietuva pateikė 2016 metais. Šiuo metu CERN narėmis yra 23 pasaulio valstybės.

„PayPal“ svarsto investuoti Lietuvoje

Elektroninių mokėjimų sistemos įmonė „PayPal“ domisi investavimo galimybėmis Lietuvoje, sako prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas, ketvirtadienį Davose susitikęs su kompanijos atstovu.

Nerijus Aleksiejūnas sakė „PayPal“ viceprezidentui Richardui Nashui (Ričardui Nešui) pristatęs Lietuvos pastangas tapti finansinių technologijų regioniniu centru.

„PayPal“ viceprezidentas domėjosi investavimo ir bendradarbiavimos galimybėmis, verslo klimatu.  Tai buvo puiki proga pristatyti, kad Lietuva tampa regioniniu „fintech“ centru“, – BNS telefonu iš Davoso sakė N. Aleksiejūnas.

Diplomatas sakė, kad Davose taip pat susitiko su olandų elektronikos kompanijos „Philips“ viceprezidentu Janu-Willemu Scheijgrondu.

N. Aleksiejūnas sakė negalintis detalizuoti šių bendrovių planų Lietuvoje.

Globalioms problemoms – globalūs sprendimai

Prezidentė Dalia Grybauskaitė Davose dalyvavo pagrindinėje šių metų Pasaulio ekonomikos diskusijoje - neformaliame pasaulio ekonomikos lyderių susitikime „Bendros ateities kūrimas susiskaldžiusiame pasaulyje“.

Uždaroje sesijoje Europos Sąjungos valstybių vadovai, Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio'us Guterresas, Pasaulio ekonomikos forumo įkūrėjas Klausas Schwabas, didžiausi akademiniai protai ir verslo lyderiai diskutavo, kaip įveikti pasaulio susiskaldymą ir ryškėjančias antiglobalizacijos tendencijas.

Neformalioje aukšto lygio diskusijoje dalyvavusi Lietuvos vadovė pabrėžė, kad didėjanti pasaulio fragmentacija, tam tikrų valstybių noras užsidaryti ar apsaugoti savo rinkas muitais veda prie dar didesnės saviizoliacijos ir ekonominio nuosmukio. O dėl tokių sprendimų labiausiai nukenčia tų šalių žmonės.

Pasak prezidentės, šiandien pasaulis yra globalus. Visi esame susiję itin glaudžiais saitais. Sprendimai viename žemyne gali turėti didelį atoveiksmį visame pasaulyje. Tai gali nulemti ištisų regionų saugumą, ekonomiką ar socialinę aplinką. Todėl uždarumas ir izoliacija nepadės išspręsti globalių problemų, o dar labiau pagilins pleištą tarp atskirų šalių ar žemynų ir gali turėti labai neigiamų pasekmių mums visiems.

Lietuvos vadovės teigimu, pavyzdžių, kai nenoras ieškoti globalių sprendimų privedė prie krizių, yra daug. Tai ir Europos Sąjungą sukrėtęs masinis pabėgėlių antplūdis, išaugęs tarptautinis terorizmas, spartėjanti klimato kaita ir auganti nelygybė.

Pasak prezidentės, nėra jokios kitos išeities, kaip ieškoti sąlyčio taškų, stiprinti globalias pastangas siekiant tarptautinės taikos ir stabilumo, skatinant ekonominį išsivystymą, įgyvendinant tvarios pasaulio raidos tikslus, užtikrinant demokratiją ir pagarbą žmogaus teisėms.

D. Grybauskaitės teigimu, Jungtinių Tautų chartija labai aiškiai nubrėžė pamatinius tarptautinės tvarkos principus - taikus konfliktų sureguliavimas, lygybė ir pagarba kitų valstybių teritoriniam vientisumui. Šie principai privalomi visiems. Taikos ir stabilumo neįmanoma sukurti, jei tvyros nebaudžiamumo dvasia.

Prezidentė taip pat pabrėžė, kad esminė tvarios raidos sąlyga yra laisvė. Žmonės turi jaustis saugūs ir žinoti, kad jų pastangos bei darbas veda prie geresnio gyvenimo. To niekada nepasieks demokratijos ir žmogaus teisių priespauda pagrįsti režimai.

D. Grybauskaitė pasisakė apie D. Trumpą

JAV Prezidentui Donaldui Trumpui ketvirtadienį prisijungus prie „pasaulio elito“ Pasaulio ekonomikos forume (PEF), kai kurie politikai paragino JAV vadovą neizoliuoti savęs ir savo šalies, informuoja CNBC.

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė interviu CNBC naujienų TV kanalui sakė, kad santykiai tarp Europos ir JAV yra geresni, nei galima būtų manyti pagal naujausią JAV Prezidento retoriką.

„Jei skaitote tik Trumpo pranešimus tviteryje, galite susidaryti vienokį vaizdą, bet jei pažvelgsite į jo administracijos veiklą ir konkrečius rezultatus, susidarysite kitokį vaizdą“, - sakė Lietuvos Prezidentė. D. Grybauskaitės nuomone, D. Trumpo žodžiai nebuvo paremti veiksmais.

„Mes matome prieštaringus signalus. Jei rimtai įvertintume vienerių prezidentavimo metų rezultatus, matytume, kad jo administracija yra labiau susisaisčiusi su Europa. Daugiau investuojama į mūsų gynybą, per metus surengti keturi vizitai į Europą, Europoje daugiau (JAV) gynybinių pajėgumų, tačiau, žinoma, retorika kartais yra labai prieštaringa“, - sakė D. Grybauskaitė.

Šveicarijos Davoso mieste kalbėdama D. Grybauskaitė teigė, kad, jei turėtų galimybę PEF pasikalbėti su D. Trumpu, paragintų jį toliau bendradarbiauti su užsienio partneriais.

Paklausta, ką norėtų pasakyti D. Trumpui, Lietuvos Prezidentė atsakė, kad įspėtų JAV vadovą neatitolti nuo Europos.

Penktadienį D. Trumpas turi pasakyti kalbą šiame pasaulio verslo ir politikos lyderių forume Davose.

Demonstrantai Ciuricho gatvėmis žygiavo skanduodami „Trumpas nelaukiamas“. Kai kai kas nešė transparantus ir plakatus su užrašais „Išmeskit Trumpą“ ir „Šveicarija priima nacius“, pranešė naujienų agentūros AFP reporteris, kuris nurodė, kad dalyvių buvo daugiau kaip 1 000.

„Mes protestuojame ir prieš Trumpą, ir prieš PEF. Diskusijoms tarp 1 proc. pasaulio turtingiausiųjų ir žmogaus, kuris kursto agresyvią atmosferą moterų ir mažumų atžvilgiu, nėra vietos Šveicarijoje“, – sakė Šveicarijos jaunųjų socialistų (JUSO) organizacijos prezidentė Tamara Funiciello (Tamara Funičelo).

Prie renginio prisidėjo antiglobalistai ir aplinkosaugos aktyvistai, taip pat – kurdų ir palestiniečių organizacijų nariai.

„Trumpas yra seksizmo, rasizmo, išnaudojimo ir korupcijos įsikūnijimas“, – sakė mažos socialistų partijos „Judėjimas už socializmą“ atstovas Michelis Zahnas (Michelis Zanas).

Amerikos prezidentas buvo kritikuojamas dėl antiimigracinės politikos, o rinkimų kampanijos metu paviešintame vaizdo įraše giriasi, kad grabinėja moteris.

Davose D. Trumpo laukia nevienareikšmiškas sutikimas – forume dalyvaus ir globalizacijos gynėjai, ir tarptautiniai vadovai, kuriems patinka jo prieštaringai vertinama mokesčių reforma.

JAV nori dirbti su pasauliu

JAV iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas (Stivenas Mnušinas) trečiadienį sakė, kad Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) apsilankymu Pasaulio ekonomikos forume Davose siekiama skatinti tarptautines partnerystes, nors prezidentas ir vykdo protekcionistinę politiką „pirmiausia – Amerika“.

„(Kelionė) susijusi su darbotvarke „pirmiausia – Amerika“, bet „pirmiausia – Amerika“ tikrai reiškia darbą su likusia pasaulio dalimi“, – elitinės verslo konferencijos Šveicarijos slidinėjimo kurorte Davose užkulisiuose žurnalistams sakė S. Mnuchinas.

„Tai tiesiog reiškia, kad prezidentas Trumpas ieško Amerikos interesų, kaip ir kiti lyderiai ieško savų“, – pridūrė jis.

D. Trumpas penktadienį turi pasakyti kalbą šiam kasmetiniam pasaulio prekybos šalininkų elito susitikimui ir tai ne vieną nustebino, nes JAV lyderis vykdo prieš prekybą nukreiptą politiką.

D. Trumpo administracija ne kartą griežtai kritikavo esą neteisingus prekybos susitarimus ir praktikas. Pirmadienį vakare ji paskelbė apie didelius tarifus saulės kolektorių ir didelių skalbimo mašinų importui, tuo papiktindama Kiniją ir Pietų Korėją.

JAV prekybos sekretorius Wilburas Rossas (Vilburas Rosas), kuris taip pat lankosi Davose, tvirtai gynė sprendimą ir sakė, kad JAV nevengs „prekybos karų“ su šalimis, kurios, pasak jo, pažeidė taisykles.

„Prekybos karai vyksta kasdien ... ir, deja, kasdien įvairios šalys pažeidžia taisykles, ir bando įgyti neteisingą pranašumą“, – sakė W. Rossas.

„Prekybos karai vyksta gan seniai. Skirtumas tas, kad JAV kariai dabar artinasi prie tvirtovės pylimo“, – pridūrė jis.

Praėjusiais metais pasaulio ir verslo lyderių konferencijos metu buvo aptarinėjama, kokią įtaką naujai išrinktas JAV prezidentas padarys pasaulinei ekonomikai.

Šiemet pats D. Trumpas susitiks su ekonomikos lyderiais bei aptars savo politiką asmeniškai, teigė Baltųjų rūmų atstovė spaudai Sarah Sanders.

„Šių metų Pasaulio ekonomikos forume prezidentas laukia galimybės diskutuoti apie savo politiką, skirtą amerikietiško verslo, pramonės ir darbuotojų skatinimui“, - pranešime sakė S. Sanders.

Pagrindinė šių metų Davoso konferencijos, vyksiančios sausio 23-26 dienomis, diskusijų tema bus politinis, ekonominis ir socialinis susiskaldymas visuomenėse.