Turininga programa
Tikėtina, kad šią savaitę ne kartą prasilenkėte su būriu paauglių japonų, apsirengusių baltai mėlynomis uniformomis. Šešiolika 14-15 m. Tekančios saulės šalies moksleivių, direktorė, mokytoja ir du savivaldybės atstovai mieste neatsitiktinai – nuo 2016 metų Kauno ir Yaotsu savivaldybių bendradarbiavimo pagrindu vystomi mokinių mainai, japonus į Kauną pakvietė jau trečią kartą.
Programą globojanti Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnazija kartu su rėmėjais – Kauno savivaldybe, Aleksoto seniūnija ir bendruomenės centru, į keturias viešnagės dienas pasistengė sutalpinti kuo daugiau veiklos, pradedant pažintimi su vietos švietimo sistema, baigiant – menine veikla.
„Dienų labai mažai, o parodyti norisi tiek daug“, – J.Dobkevičiaus progimnazijos direktorė Lina Viršilienė vylėsi, kad planą pavyko įvykdyti.
Trečiadienį japonai susipažino su Kauno senamiesčiu, liaudies instrumentų muziejumi ir Sugiharos namais. Ketvirtadienį aplankė Dubravos pelkę, Kadagių slėnį, Birštono Nemuno kilpų regioninį parką, naujai iškilusį apžvalgos bokštą ir šalia „Žalgirio“ arenos įkurtą Sakurų parką.
„Kiek girdėjau atsiliepimų, visi jie kuo geriausi. Svečiai iš Japonijos šiemet, kaip niekad patenkinti šeimų pasiruošimu ir priėmimu“, – džiaugėsi L.Viršilienė.
Sugihara ir holokaustas
Penktadienis – paskutinė japonų viešnagės diena Kaune. Vakarop pajudėję į Vilnių, iš ten jie išskrido į Lenkiją, kur praleis dar keturias įspūdžių kupinas dienas.
„Programoje yra sudėlioti tam tikri kertiniai taškai, iškelti tikslai. Jei Kaune buvo svarbu kultūra, švietimas, gamta, edukacija ir žinoma, Sugihara, Lenkijoje bus paliesta holokausto istorija“, – ją, anot gimnazijos vadovės, pasakos Aušvico koncentracijos stovykla ir muziejus.
Tiesa, prieš apsilankydami Aušvice, japonai stabtelėjo M.K.Čiurlionio muziejuje, kur ir baigė pažintį su Kaunu. Išgirdę kelias trumpas istorijas apie žymiausią Lietuvos dailininką ir kompozitorių, susipažinę su garsiausiais jo darbais, moksleiviai laiptais žemyn nusileido į erdvę, kur jų laukė muziejaus gidė Akvilė Mažutaitytė su debesų edukacija.
„Prieš save jūs turite žirkles, klijus, rašiklius ir popierių. Tiksliau – vieną debesį, kuriam galite suteikti norimą formą ir baltą lipduką, kurį taip pat turite kuom nors paversti. Galiausiai viską sujungti ir sukurti savo koliažą“, – J.Dobkevičiaus progimnazijos moksleivius ir svečius iš Japonijos A.Mažutaitytė kvietė išlaisvinti savo fantaziją.
Jei Kaune buvo svarbu kultūra, švietimas, gamta, edukacija ir žinoma, Sugihara, Lenkijoje bus paliesta holokausto istorija.
Kartu vaikė debesis
Vieniems teko šiek tiek padėti, kiti gi, įkvėpti M.K.Čiurlionio paveikslo „Mintys“, vaizduojančio debesų laivą, iš popieriaus karpė drakonus, namus ir kitus objektus.
„Užduotis kiek sunkoka, bet aš susitvarkysiu, – Palinkęs virš stalo, J.Dobkevičiaus progimnazijos ketvirtokas Ugnius piešė į debesį panirusį žmogų. – Visada kai žiūri į dangų, norisi paliesti debesis, nes jie atrodo minkšti ir skanūs kaip cukraus vata.“
Paklaustas, ar pastaruoju skanėstu pavaišino svečią iš Japonijos, kuris jo namuose praleido keturias dienas ir tris naktis, Ugnius šyptelėjo – su namiškiais pristatęs lietuvišką virtuvę, dažniausiai ant stalo jis nešė ryžius.
„Pusryčiams, pietums ir vakarienei. Man tiek ryžių būtų per daug“, – juokėsi šviesiaplaukis.
Prie gretimo stalo įsitaisiusi keturiolikmetė japonė Mana, apie maistą nepanoro kalbėti. Teprasitarė, kad Kaune jai labai patiko ir jei tik būtų galimybė, mielai čia praleistų dar bent kelias dienas.
„Daug pamatėme, daug ką veikėme, bet smagiausia buvo mane priėmusios šeimos namuose. Čia galėjau daryti tai, ko negaliu savuose“, – delne dar nekarpytą debesį spaudė Mana. Kuo jį pavers, paauglė negalėjo atsakyti, tik spėjo, kad koliažą kartu su keliomis kaunietiškomis lauktuvėmis atveš savo namiškiams.
