Didžiojo pėdos piršto deformacija – nuolatinės sąnario apkrovos rezultatas. Šią deformaciją gali nulemti ir paveldimumas, tačiau dažniausiai pasitaikanti priežastis – nuolatinis aukštakulnių avėjimas. Taip sako ortopedas traumatologas Gintautas Pocius.

„Natūraliai žmogui einant 80 proc. krūvio tenka kulnui, o 20 proc. – pirštams. Vaikštant su aukštakulniais – atvirkščiai: pagrindinis krūvis tenka priekinei pėdos daliai, ypač – didžiajam pėdos pirštui“, – pasakoja gydytojas.

G. Pociaus teigimu, didžiojo pėdos piršto, dar vadinamo kauliuku, deformacija pasireiškia kas ketvirtai 18–65 m. amžiaus moteriai ir kas trečiai moteriai, vyresnei nei 65 m. Dėl anatominių savybių – kitokio minkštųjų audinių elastingumo – vyrai turi net 15 kartų mažesnę šios deformacijos tikimybę.

Anot ortopedo, aukštakulnių batų kulno forma neturi didelės reikšmės šios deformacijos vystymuisi – ji reikšminga tik pėdos, čiurnos stabilumui einant. Didžiausią įtaką didžiojo pėdos piršto deformacijai daro kulno aukštis – kiekvienas kulno centimetras padidina krūvį pėdos priekinei daliai 10 proc. O smailianosiai bateliai pėdoms – itin kenksmingi.

„Geriausia avalynė – tokia, kurios priekis nėra smailėjantis, o kulno aukštis – ne didesnis nei 4 cm. O jei didžiojo pėdos piršto pakitimai jau pasireiškė, bet dar nėra labai dideli, juos sumažinti padės paprasti fiziniai pratimai, kuriuos kasdien atlikti namuose užtruks vos kelias minutes“, – teigia gydytojas.