Policija pranešimą apie vagystę gavo penktadienį, nurodyta, kad 16.30 val. iš parduotuvės Vilniaus gatvėje nenustatyti asmenys pagrobė dvylika vienetų degtinės. Padaryta bendra 215 eurų turtinė žala. 

Pasak Utenos apskrities policijos, du įtartinus vyrus pareigūnai sulaikė praėjusią savaitę netoli atviro garažo.

Patikrinę šalia stovėjusį vienam jų priklausantį mikroautobusą pareigūnai jame aptiko įvairaus dydžio plastikinių talpų su alkoholio kvapą turinčiu skysčiu.

Netrukus pareigūnai patikrino ir antrajam iš vyrų priklausantį garažą, jame taip pat aptikta talpų su skysčio likučiais ir butelių kamščių.

Po šių radinių Utenos policijos pareigūnai atliko kratas Vilniuje gyvenančio vyro namuose ir juose surado visą reikiamą įrangą nelegaliai degtinei gaminti – įvairių talpų butelius, plastikinius kamščius, kartonines dėžes, pažymėtas „Finlandia“ ir „Beluga“ pavadinimais ir savadarbę alkoholio pilstymo įrangą su aktyviosios anglies filtrais.

Patalpose taip pat rasta ir jau pardavimui paruoštos nelegalios produkcijos.

Iš viso pareigūnai iš apyvartos išėmė daugiau nei 1,5 tūkst. litrų skysčio su denatūruotu alkoholiu, kurio vertė su privalomais sumokėti mokesčiais siekia apie 38,6 tūkst. eurų.

Policija pradėjo ikiteisminius tyrimus dėl kontrabandos ir neteisėtos alkoholio gamybos.

Tauragės apskrities policijos teigimu, 1975 metais gimęs vyras apiplėštas Kadžygos kaime esančiuose namuose apie pirmą valandą nakties.

Nuostolis – 274 eurai.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl plėšimo, įtariamiesiems gresia areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Įstatymo projektu siūloma praplėsti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje dalyvaujančiųjų pakuočių kiekius ir rūšis. Patvirtinus Įstatymo projektą, papildomai atsirastų apie 250-300 mln. vienetų sistemoje dalyvaujančiųjų pakuočių ir būtų išspręstas apie 50-60 tūkst. tonų pakuočių atliekų surinkimo ir sutvarkymo klausimas.

Anot V. Vingrienės, šiuo metu jau esamos užstato už vienkartines pakuotes sistemos išplėtimas ženklios įtakos administratorių plėtojamai surinkimo infrastruktūrai neturės, neprireiktų ir papildomų kaštų ar investicijų.

Laikinasis aplinkos ministras Kęstutis Mažeika teigė, kad atlikta studija parodė tiek pat taromatų sistemos plėtros trūkumų, kiek privalumų.

„Reikia vertinti visumą. Investicijos jau padarytos į konteinerinę sistemą, nes tai pats pigiausias būdas tvarkyti atliekas. Išplėtus depozito sistemą, pabrangtų tiek jos administravimas ir išplėtimas, tiek ir konteinerinės sistemos administravimas ir palaikymas. Tai apie 60 tūkst. tonų stiklo, kurį būtų privaloma perkrauti rankomis, pervežti į skaičiavimo centrą, visi kiti procesai. Tie dalykai kainuoja ir automatiškai konteinerinės sistemos mums nereikėtų. (...) Kiek mes savo studijoje kalbame, būtų logiškiausia, jog nuo 2023 m. ar 2024 m. (būtų išplėsta depozito sistema. – ELTA)“, – sakė K. Mažeika.

Seimo narys Simonas Gentvilas nuogąstavo, kad jau daugiau nei 2 metus nesugebama priimti sprendimo dėl depozito sistemos išplėtimo, o klausimas ir toliau yra atidedamas.

„Projektas registruotas prieš 2,5 metų, Vyriausybė išvadą yra parengusi 2017 metais, padaryta ištisa studija, kuri paneigia (šį siūlymą. – ELTA), ministras sako, kad gana, visos suinteresuotos asociacijos sako, kad nereikia šios plėtros. Kodėl dar atidėti (sprendimą. – ELTA)? Priimame sprendimą, užverčiame puslapį, kad netinkamas siūlymas“, – teigė S. Gentvilas.

Anot V. Vingrienės, patvirtinus įstatymo projektą, būtų laukiamas ryškus teigiamas aplinkosauginis efektas, žymiai pagerėjus stiklo taros atliekų surinkimo ir sutvarkymo rezultatui. Siūloma užstato sistemos netaikyti pakuotėms ir jų atliekoms, kurios naudojamos krašto apsaugos reikmėms.

Įsigaliojus projektui, būtų nustatytas papildomas reikalavimas produkcijos gamintojams ir importuotojams pritaikyti jų gaminių tarą prie dalyvavimo užstato už vienkartines pakuotes sistemos sąlygų.