Didžioji Britanija ir ES bando skubiai susiderėti dėl prekybos santykių, artėjant metų pabaigai, kuomet pasibaigs pereinamasis laikotarpis ir šalis nebebus saistoma Europos taisyklių.

„Baigtis nėra aiški. Britų kompromisai opiausiais klausimais išlieka nepakankami“, –  parlamentui sakė Jeanas Yvesas Le Drianas.

„Šiuo metu Didžioji Britanija vilkina derybas užsilikdama prie antraeilių klausimų ir taip žaidžia su darbotvarke. Savo britų draugams norėčiau pasakyti – mes neleisime, kad vietoje sutarties turinio pirmenybė būtų teikiama darbotvarkei“, – teigė jis.

Pasak ministro, abiejų pusių nuomonės vis dar smarkiai skiriasi žvejybos teisių klausimu – tai svarbi tema tiek Didžiajai Britanijai, tiek Prancūzijai. Nors Londonas siūlo dėl šio klausimo vesti kasmetines derybas, ES siekia ilgalaikio sprendimo žvejybos pramonei.

Į kitus neišspręstus klausimus įskaitomos vienodos konkurencijos taisyklės, taip pat ir valstybės pagalbos aspektu, bei ateityje galinčių kilti ginčų sprendimo mechanizmas.

„Netgi kai žaidžiame futbolą toli nuo savo namų, vis vien turime žaisti pagal tas pačias taisykles ir jas gerbti. Antraip tai visai kitas žaidimas. Negalima žaisti kriketo futbolo aikštėje“, – teigė J. Y. Le Drianas.

Atkartodamas panašius tądien Europos Komisijos (EK) pirmininkės Ursulos von der Leyen pateiktus komentarus, J. Y. Le Drianas sakė, kad ES yra pasirengusi visiems scenarijams, įskaitant ir išstojimą be prekybos sutarties.

„Britai turi palikti savo taktines pozicijas ir imtis reikiamų veiksmų. Kartais geriau visai neturėti susitarimo, nei jį turėti prastą“, – sakė užsienio reikalų ministras.

Anot EK, per technines derybas pagrindinis dėmesys bus skiriamas „Jungtinės Karalystės pateiktam pirmajam koncepcijų, principų ir idėjų rinkiniui“.

ES reikalauja, kad Londonas pateiktų rašytinių pasiūlymų, kaip būtų galima sklandžiai, be brangių ir nepraktiškų patikrų gabenti prekes per Airijos sieną, kai Šiaurės Arija paliks bloką kartu su likusia JK dalimi.

EK teigimu, „itin svarbu pasiekti visavertį ir juridiškai pagrįstą sprendinį“, kuris būtų įtrauktas į teisiškai įpareigojančią „skyrybų sutartį“.

Komisija patikino, jog Bendrija tebėra „atvira galimybei nagrinėti bet kokius siūlymus, atitinkančius visus apsidraudžiamosios priemonės (angl. backstop) tikslus“.

Ši kontroversiška priemonė, turinti išlaikyti Airijos sieną atvirą, yra dabartiniame sutarties juodraštyje, tačiau Londonas reikalauja, kad jos būtų atsisakyta.

„Pagal šį planą, dabar išlaidiems projektams Azijoje ir Afrikoje skiriamas lėšas reikėtų nukreipti tokioms valstybėms kaip Lenkija, Vengrija ir Baltijos šalys“, - rašoma straipsnyje.

Britanijos metinis pagalbos užsieniui biudžetas sudaro 12 mlrd. svarų sterlingų (14 mlrd. eurų).

Anot laikraščio, vienas iš premjerės Theresa May (Terezos Mei) patarėjų privačiuose pokalbiuose apie „Brexit“ strategiją aiškina, kad pinigai turėtų įtikinti rytines Europos šalis paremti Britanijos siekį turėti palankesnę prekybos sutartį.

Šis neįvardytas patarėjas mano, kad toks planas padėtų sumažinti „išstojimo sąskaitą“, kurią apmokėti gali tekti Jungtinei Karalystei, kai įvyks „Brexitas“, todėl būtų naudinga sumažinti abejotiniems projektams kitur skiriamą paramą.

Tačiau Tarptautinės plėtros departamento (DfID) pareigūnai planą laiko neteisėtu. Jie tvirtina, kad vienintelės rytų Europos šalys, kurios pagal tarptautines taisykles gali gauti paramos iš užsienio yra Ukraina ir Albanija.

„Mes nenustatome taisyklių. Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija nusprendžia, kuri šalis atitinka oficialios paramos plėtrai sąlygas. Rytinės Europos šalys, priklausančios ES, neatitinka“, – sakė šaltinis vyriausybėje. Jis apkaltino ministrus „alkanomis akimis“ žiūrinčius į paramos biudžetą.

Anot „The Times“, tokios pastabos sukėlė pyktį Užsienio reikalų ministerijoje, kurioje Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) jau nurodė 700 mln. svarų sterlingų „įgalinimo fondui“ skirti lėšų Baltijos šalių saugumui stiprinti.

Vyriausybės pareigūnai sako, kad B.Johnsonas, gynybos ministras seras Michaelas Fallonas (Maiklas Falonas) ir dar keli ministrai nori, kad daugiau paramos lėšų būtų „įdarbinta“ „Brexit“ sutarčiai gerinti. Šia idėja susidomėjęs yra ir iždo kancleris Philipas Hammondas (Filipas Hamondas).

„Kai dalis pagalbos išlaidų nukreipiama rytų Europai, mums nereikėtų mokėti į ES biudžetą, bet jeigu mes padedame Lenkijai ir Baltijos šalims, jos tikriausiai bus linkusios palaikyti mūsų pusę derantis dėl „Brexit“ sutarties“, – sakė vienas šaltinis.

Kitą savaitę - „Brexit“ ministro vizitas

Ši žinia paskelbta likus kelioms dienoms iki britų ministro, atsakingo už derybas, apsilankymo Baltijos šalyse. „Brexit“ ministrą Davidą Davisą (Deividas Deivisas) Lietuvoje antradienį priims premjeras Saulius Skvernelis.

„Premjeras pabrėš, kad Lietuvai po Jungtinės Karalystės pasitraukimo išliks svarbios visos keturios ES laisvės – laisvas prekių, paslaugų, kapitalo ir asmenų judėjimas“, - BNS sakė premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas.

Derybos dėl Britanijos pasitraukimo iš ES turėtų prasidės kovo pabaigoje. Procesą abi pusės tikisi baigti per dvejus metus. Lietuvos Vyriausybė derybose turbūt daugiausia kels klausimus dėl kelių šimtų tūkstančių Britanijoje dirbančių lietuvių teisių.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius gruodį interviu BNS sakė, kad Lietuva nepritaria kai kurių politikų raginimams „nubausti“ britus ir pabrėžė, kad Lietuvos tikslas yra „kuo arčiau juos išlaikyti ir prekybos, ir saugumo klausimais“.

Tačiau kai kurie Vakarų europiečiai yra užėmę griežtesnę poziciją. Prancūzijos Vyriausybė ir Briuselio pareigūnai ne kartą pabrėžė, kad joks naujas susitarimas negali suteikti   Britanijai geresnių  sąlygų negu ji galėtų turėti likdama ES.

Tarptautinėje žiniasklaidoje buvo skelbta, kad ES skaičiavimais išstojimo sąskaita britams gali siekti 60 mlrd. eurų. Britai kol kas nurodo triskart mažesnius skaičius.