TV3 laidoje „900 sekundžių“ E. Silinia teigė, kad pirmiausia su prezidentu bus aptariamos ministrų kabineto laukiančios užduotys.

Anot jos, daugeliu E. Rinkevičiaus ketvirtadienį keltų klausimų galima susitarti su parlamente atstovaujamomis partijomis, kurios gali prisijungti prie naujos koalicijos. Tačiau yra ne tokių vienareikšmiškų klausimų, pavyzdžiui, Stambulo konvencija, nes yra partijų, kurios jos nepalaikys, kalbėjo E. Silina.

Ji sakė, kad ji yra įsitikinusi, jog naujoji koalicija turės daugumą, tačiau norėtų, kad ji būtų kuo platesnė.

Pasak jos, yra signalų, kad prie naujosios vyriausybės gali prisijungti ir centristinis „Jungtinis sąrašas“ bei konservatyvusis „Nacionalinis susivienijimas“, tačiau tam reikia derybų.

Latvijos ministras pirmininkas Krišjanis Karinis ketvirtadienį įteikė savo ir savo vyriausybės atsistatydinimo pareiškimą prezidentui.

Ministrų kabinetas toliau turi vykdyti savo pareigas, kol parlamentas patvirtins naująją vyriausybę.

Anksčiau K. Karinis pasiūlė rotuoti keletą ministrų postų, kad vyriausybė taptų dinamiškesnė, tačiau „Jungtinis sąrašas“ ir „Nacionalinis susivienijimas“ atmetė šį pasiūlymą, todėl premjeras paskelbė apie naujos vyriausybės formavimą.

Nuo 2019-ųjų Latvijos premjeru dirbęs K. Karinis neseniai pabandė išplėsti koaliciją, tačiau sulaukė griežtos kritikos iš valdančiojo bloko.

Praėjusią savaitę premjeras pradėjo konsultacijas dėl naujos koalicijos ir vyriausybės sudarymo. Įvyko derybos su centro kairiaisiais „Pažangiaisiais“ ir Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kurios, kaip skelbta, kartu su K. Karinio „Naująja vienybe“ galėtų sudaryti naujosios koalicijos branduolį.

Dabartiniai koalicijos partneriai „Jungtinis sąrašas“ ir „Nacionalinis susivienijimas“ praėjusią savaitę atsisakė dalyvauti derybose.

Atsistatydindamas K. Karinis nurodė, kad daugiau nepretenduos į ministro pirmininko pareigas, o ketvirtadienį „Naujoji vienybė“ priėmė galutinį sprendimą dėl socialinės apsaugos ministrės E. Silinos kandidatūros į premjerės postą.

E. Rinkevičius ketvirtadienį sakė, kad kitą savaitę pakvies visas parlamentines partijas į konsultacijas.

Jis taip pat sako neatmetąs galimybės, kad politinių konsultacijų metu gali iškilti ir kitų kandidatų į premjerus pavardės.

Todėl prezidentas paprašė, kad Deputatų rūmų pirmininkas Roberto Fico tarpininkautų partijų derybose, informuoja dpa.

Tačiau šalies vadovas nurodė, kad derybos turėtų būti baigtos vos per keturias dienas. Pats. S. Mattarella pastarosiomis dienomis taip pat kalbėjosi su politinių partijų atstovais.

Jei nepavyks iš naujo suformuoti vyriausybės, gali tekti skelbti išankstinius rinkimus. Taip pat kyla politinės krizės grėsmė tuo metu kai Italija susiduria su koronaviruso pandemija ir recesija.

Prezidentas siekia, kad vyriausybė išsilaikytų iki kadencijos pabaigos 2023 m. Tačiau tai pasiekti bus sunku, nes nestabili vyriausybė yra įprastas reiškinys Italijoje.

R. Fico, kuriam 46 metai, yra populistinio „Penkių žvaigždučių judėjimo“ narys, Deputatų rūmams vadovaujantis nuo 2018 m.

Kairiųjų pažiūrų politikas gali pakeisti G. Contę ministro pirmininko poste, jei pastarasis nebus paskirtas toliau vadovauti vyriausybei.

G. Conte atsistatydino antradienį, po to, kai iš koalicijos pasitraukė nedidelė, bet svarbi partija „Gyvoji Italija”. Ji pasitraukė kilus nesutarimams dėl ES paramos panaudojimo, kuri skirta ekonomikos atsigavimui nuo pandemijos.

Nepaisant to, likę koalicijos partneriai jau pareiškė, kad jie ir toliau remia G. Contę, o tai reiškia, kad jis gali grįžti vadovauti vyriausybei, jeigu pavyks rasti daugiau rėmėjų valdančiosios daugumos suformavimui.

„Esame pasiryžę telktis siekdami atkurti pasitikėjimo ryšius Valstybėje bei tarp jos žmonių ir formuoti koaliciją bei Vyriausybę, vadovaujamą Ingridos Šimonytės“, – rašoma partijos pirmininkų deklaracijoje.

Pirminiais duomenimis, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai laimėjo 50 mandatų Seime ir kartu su koalicijos partneriais turėtų trapią daugumą parlamente.

Trijų partijų vadovai teigia, kad Seimo rinkimais Lietuvos piliečiai „išreiškė naujos politinės kultūros ir kokybės lūkestį“.

„Visuomenė išreiškė pasitikėjimą demokratinėmis, teisės viršenybės principą, žmogaus teises gerbiančiomis politinėmis partijomis, o šalį valdžiusių atžvilgiu sumenkęs pasitikėjimas liudija politinių permainų būtinybę“, – rašoma deklaracijoje.

Partijų vadovai teigia, kad „Lietuva bus stipresnė, jei politinės jėgos gebės rasti ilgalaikius susitarimus dėl svarbiausių valstybės ir visuomenės raidos klausimų“.

„Esame pasiruošę atstovauti visiems Lietuvos piliečiams, o ne tik tuos, kurie balsavo už mūsų politines jėgas. Todėl prie sutarimų dėl svarbiausių koalicijos darbų kviesime prisijungti ir kitas parlamentines politines jėgas bei svarstysime įtraukti jų programines idėjas“, – rašoma deklaracijoje.

„Šiandien turėtų būti pradėtos derybos frakcijos su koalicija“, – antradienį Seime po koalicijos tarybos susitikimo žurnalistams sakė R. Karbauskis.

Paklaustas, kas naujai frakcijai bus siūloma už paramą valdantiesiems, „valstiečių“ lyderis teigia, kad tai paremta tarpusavio bendradarbiavimu.

„Bendradarbiavimą siūlyti. (...) Postai čia kitas klausimas“, – tvirtino R. Karbauskis.

Jo teigimu, susitarus su frakcija „Lietuvos gerovei“, būtų pasirašoma atskira sutartis.

„Sutartis turėtų būti bendradarbiavimo tarp koalicijos frakcijų ir šitos naujos frakcijos. Atskira“, – paaiškino LVŽS lyderis.

Dabartinė koalicijos sutartis su Tvarkos ir teisingumo partija, sako R. Karbauskis, kol kas lieka galioti, kol ši politinė jėga savo partijos viduje nenuspręs dėl pokyčių ir ateities.

„Kol kas mano siūlymas yra nieko nenutraukinėti, kol gruodžio mėnesį neįvyks partijos suvažiavimas“, – kalbėjo R. Karbauskis.

Pasak „valstiečių“ pirmininko, Tvarkos ir teisingumo partijos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis kol kas turi likti Seimo vicepirmininko pareigose.

„Manau, kad nereikėtų niekur skubėti, nes realiai gruodžio mėnesį bus kažkokie sprendimai. Ir jeigu būtų pareiškimai, kad visi, kurie yra naujojoje frakcijoje, išstoja iš partijos, tokiu atveju būtų aišku, kad tie dalykai atsiskyrę. Tie žmonės irgi laukia gruodžio mėnesio“, – pridūrė R. Karbauskis.

Praėjusią savaitę Seime iš sugriuvusios frakcijos „Tvarka ir teisingumas (Suvereni Lietuva)“, „socialdarbiečių“ frakcijos ir Mišrios Seimo narių grupės pasitraukę politikai įregistravo naują frakciją, kuriai suteikė pavadinimą „Lietuvos gerovei“. Frakcijos seniūnu tapo „tvarkietis“ Vytautas Kamblevičius.

Sutartį planuojama pasirašyti ketvirtadienį

Ketvirtadienį valdančiąją koaliciją sudarančios frakcijos ketina pasirašyti tarpfrakcinę sutartį dėl bendradarbiavimo, sako R. Karbauskis.

Pasak jo, sutartį pasirašys „valstiečių“, „socialdarbiečių“,  LLRA-KŠS ir naujos  Seimo frakcijos „Lietuvos gerovei“ seniūnai.  

„Buvo susitikusios mūsų visų frakcijų derybinės grupės. Sutarta, kad iki ketvirtadienio  turi būti parengta sutartis tarpfrakcinė tokia, kokia anksčiau buvo tarp koalicijos ir frakcijos „Tvarka ir teisingumas“. Atitinkamai ketvirtadienį, tikiuosi, bus pasirašyta.

Bus paskirti asmenys iš kiekvienos frakcijos, kurie dirbs prie tos sutarties. Manau, kad ketvirtadienį turinys bus aiškus“,- sakė R. Karbauskis.

Jo teigimu, prie sutarties  dirbs Seimo nariai Juozas  Bernatonis, Vanda Kravčionok, Agnė Širinskienė ir Rimas Andrikis.

Anot R. Karbauskio, frakcijos žada bendradarbiauti, palaikydami vykdomąją valdžią, vykdant Vyriausybės ir Seimo įsipareigojimus.

Naujosios Seimo frakcijos „Lietuvos gerovei“ seniūnas Vytautas Kamblevičius sako, kad  frakcija postų nereikalauja. Jis taip pat tikisi, kad buvęs „tvarkiečių“ frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis pats pasitrauks iš Seimo vicepirmininko posto.

Pasak partijos atstovės spaudai Evelinos Butkutės-Lazdauskienės, „socialdarbiečiai“ įvertins praėjusią savaitę derybininkų sutartas programines nuostatas ir nuspręs, ar jos yra pakankamos konsultacijoms tęsti.

„Šaukiamas prezidiumo posėdis, sutarti dalykai bus pateikti prezidiumo nariams, skyrių pirmininkams ir bus sprendžiama, ar galime toliau tęsti derybas, ar jas reikia stabdyti“, – BNS sakė partijos atstovė.

„Ne visi punktai, dėl kurių susitarta praėjusią savaitę, atitinka tuos, ką siūlė Lietuvos socialdemokratų darbo partija, pavyzdžiui, dėl vaiko pinigų“, – pridūrė ji.

Prezidiumo posėdis vyks Seimo patalpose, kur įprastai posėdžiauja partijos frakcija.

Dėl valdančiosios koalicijos „socialdarbiečiai“ derasi su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, „Tvarka ir teisingumu“ bei Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga.

„Socialdarbiečių“ frakcijoje Seime dirba 11 parlamentarų.

Ši politinė krizė šalį gali netgi atvesti prie pakartotinių rinkimų.

Didžiausiai Europos ekonomikai dabar gresia savaitės ar net mėnesiai politinio paralyžiaus su darbą tęsiančia ankstesne vyriausybe, tikriausiai nesiimsiančia jokių drąsių veiksmų.

Kadangi jokių galimybių sukurti kitokią tvarią koaliciją kol kas nenusimato, Vokietijai gali tekti surengti naujus rinkimus, bet ir per juos gali neišaiškėti tvirtų nugalėtojų, kaip nutiko per rugsėjo balsavimą.

Rugsėjį netekusi daugumos federaliniame parlamente A. Merkel buvo priversta mėginti kurti aljansą su menkai prie jos konservatyvaus bloko derančia partijų grupe.

Vis dėlto po ilgiau kaip mėnesio trukusių varginančių derybų libertarinės partijos FDP lyderis Christianas Lindneris (Kristianas Lindneris) nusprendė pasitraukti iš diskusijų ir pareiškė, kad nėra „pasitikėjimo pagrindo“ kurti vyriausybę su A. Merkel konservatyviuoju bloku CDU-CSU ir aplinkosaugos problemas pabrėžiančiais žaliaisiais.

„Geriau nevaldyti negu blogai valdyti“, – perspėjo jis ir pridūrė, kad derybose dalyvavusioms partijoms stinga „bendros vizijos, kaip būtų galima modernizuoti“ Vokietiją.

A. Merkel pareiškė apgailestaujanti dėl FDP sprendimo ir pažadėjo vesti Vokietiją iš krizės.

„Kaip kanclerė... padarysiu viską, kad šalis sėkmingai išgyventų šį sudėtingą metą“, – sakė ji..

Žaliųjų lyderiai irgi sakė apgailestaujantys, kad derybos žlugo ir sakė manę, kad susitarimas gali būti pasiektas, nepaisant skirtingų požiūrių.

Nesėkmės nuojauta

Per ypač sudėtingas derybas partijos bandė susitarti dėl ištisos virtinės klausimų, įskaitant imigracijos politiką.

A. Merkel liberali politika pabėgėlių atžvilgiu, dėl kurios nuo 2015-ųjų šalį užplūdo per milijoną prieglobsčio prašančių migrantų, be kita ko, privertė dalį rinkėjų savo balsus atiduoti kraštutiniams dešiniesiems - partijai „Alternatyva Vokietijai“ (AfD). Prieš rugsėjo rinkimus šios partijos kampanijoje skambėjo islamofobiška ir prieš imigrantus nukreipta retorika.

Dėl valdančiosios koalicijos besiderėjusios partijos taip pat turėjo nesutarimų aplinkosaugos klausimais. Žalieji norėjo, kad Vokietija atsisakytų anglių deginimo ir vidaus degimo variklių automobiliuose, o konservatoriai ir FDP pabrėžė, jog reikia apsaugoti šalies pramonę ir darbo vietas.

Partijų vadovai buvo nustatę terminą, iki kurio turėjo būti pasiektas susitarimas – sekmadienio 18 val. vietos (19 val. Lietuvos) laiku. Vis dėlto iki to laiko susitarti jiems nepavyko. Tai buvo jau antra derybininkų nesėkmė per pastarąją savaitę: iki ankstesnio termino, ketvirtadienio, taip pat nepavyko pasiekti proveržio.

Be to, išryškėjo ženklų, jog derybos klostosi prastai, ir dienraštis „Bild“ savo tinklalapyje pareiškė, kad „nesėkmė tvyro ore“, nes partijos atkakliai laikėsi savo pozicijų dėl pagrindinių problemų.

Kanclerės karjera pavojuje

Dabar A. Merkel galėtų mėginti įtikinti vėl bendradarbiauti Socialdemokratų partiją (SDP), savo mažesniąją koalicijos partnerę nuo 2013 metų.

Tačiau SPD, patyrusios gėdingą pralaimėjimą šių metų rinkimuose, vadovybė ne kartą tvirtino, kad liks opozicijoje.

12 metų valdžioje praleidusi kanclerė taip pat gali imtis vadovauti mažumos vyriausybei, tačiau ji yra sakiusi, kad nepalaiko tokio nestabilumo.

Dar vienas galimas scenarijus šioje situacijoje yra nauji rinkimai.

Tačiau tai būtų rizikinga pačiai A. Merkel, nes jos partijai gali kilti klausimų, ar ji tebėra geriausia kandidatė vesti konservatorius į naują rinkimų kampaniją.

Anksčiau sekmadienį „Bild“ parašė, jog nesėkmė kuriant „Jamaikos koaliciją“, taip pavadintą dėl ją sudaryti bandžiusių partijų spalvų, atitinkančių šios Karibų valstybės vėliavos spalvas, įstums „kanclerės karjerą į pavojų“.

Vokietijos dienraščio „Die Welt“ atlikta internetinė apklausa parodė, kad 61,4 proc. respondentų mano, jog nepasisekusios derybos reikštų A. Merkel karjeros pabaigą. Tik 31,5 proc. apklaustųjų nuomonė buvo kitokia.

Deryboms dėl koalicijos pasibaigus be didesnio proveržio, Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris) perspėjo jose dalyvavusias partijas laikytis savo įsipareigojimų rinkėjams.

„Visos pusės žino apie savo įsipareigojimus. Ir tie įsipareigojimai reiškia negrąžinti savo įgaliojimų rinkėjams“, – sakė jis interviu leidiniui „Welt am Sonntag“.

Dienraštis „Sueddeutsche“ pažymėjo, kad šis F. - W. Steinmeierio perspėjimas reiškia, jog jis laiko naujų rinkimų galimybę „rizika, kad nei didesnė koalicija, nei „Jamaikos koalicija“ nebesurinktų daugumos“.

„Tada pralaimėjimas būtų didesnis nei nesėkmė formuojant vyriausybę“, – nurodė leidinys.

O „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis, pasinaudodamas tokia situacija, pasiūlė konservatorių maištininkams jungtis į jo partijos gretas. Tačiau pastarieji tvirtina, kad niekur bėgti neketina.

R. Karbauskis viešai pareiškė, kad pasiuntė žinią konservatoriams, nesutinkantiems su partijos vadovybės pozicija dėl derybų su „valstiečiais“. Jis teigė, esą jie gali prisijungti prie jo partijos, gali sudaryti atskirą frakciją arba priklausyti „valstiečių“ frakcijai Seime.

Praėjusią savaitę kreipimąsi partijos sekretoriate, kad būtų kuo greičiau sušauktas prezidiumo posėdis, užregistravo krikščioniškojo konservatorių  sparno atstovai – Audronius Ažubalis, Paulius Saudargas, Vytautas Juozapaitis, Kazys Starkevičius, Valentinas Stundys, Žygimantas Pavilionis, Laurynas Kasčiūnas ir Agnė Bilotaitė.

Žalingas kišimasis į partijos reikalus

„Tai – klaida ir iš principo neigiamas, žalingas bei nekorektiškas kišimasis į kitos partijos reikalus“, – atkirto L. Kasčiūnas, vertindamas R. Karbauskio siūlymą perbėgti į jo partijos gretas.

Tačiau L. Kasčiūnas teigė manąs, jog būtina sušaukti prezidiumo posėdį, kuriame būtų oficialiai pareikšta partijos pozicija dėl derybų su „valstiečiais“.

„Derybos su „valstiečiais“ būtų įmanomos, jei jos nepavyktų su socialdemokratais. Tačiau mūsų partijai tuomet būtina laikytis konceptualios, aktyvios pozicijos nacionalinio saugumo ir geopolitiniais klausimais“, – teigė L. Kasčiūnas.

Jis taip pat neslėpė, kad partijos viduje šiuo metu diskutuojama, kad vis dėlto galima buvo pabandyti derėtis su „valstiečiais“, bet neperžengiant raudonųjų savo vertybių linijų.

Lagaminų krautis neketina

Buvęs Andriaus Kubiliaus vyriausybės žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius teigė, kad kreipimasis į partijos vadovybę, reikalaujant sušaukti prezidiumo posėdį, buvo pasirašytas tada, kai derybos su „valstiečiais“ dar buvo įmanomos.

Šiuo metu, pasak K. Starkevičiaus, vykstant vis didesniam apsišaudymui nuomonėmis tarp konservatorių ir „valstiečių“, galimybės derėtis blanksta, atsiranda vis daugiau takoskyrų: „Rinkėjai, ko gero, mūsų nesuprastų, jei po tokių apsižodžiavimų pradėtume derybas su „valstiečiais“, nors per pirmąjį rinkimų turą mes su jais bendravome kaip su būsimais koalicijos partneriais.“

Vertindamas „valstiečių“ lyderio kvietimą jungtis į jo partijos gretas ar frakciją Seime, K. Starkevičius šyptelėjo ir prisipažino, kad ir anksčiau, ir dabar yra sulaukęs ne vieno kvietimo prisijungti prie kitų partijų ar frakcijų, bet juos vertina kaip oponentų planus „paskaldyti konservatorius“.

V. Stundys teigė pasirašęs kreipimąsi dėl prezidiumo posėdžio sušaukimo, nes laikosi nuomonės, kad klausimas dėl galimų arba jau nebegalimų derybų su „valstiečiais“ turėtų būti aptartas partijoje atvirai, turėtų vykti diskusija.

„Valstiečių“ noras mus suskaldyti jaučiasi, tačiau tai – nerealu. Minties krautis lagaminus tikrai nėra, bet raginame, kad dėl derybų ir kitais su jomis susijusiais klausimais būtų partijos, o ne vien partijos pirmininko pozicija“, – kalbėjo V. Stundys.

Posėdis gali įvykti šią savaitę

Vienas iš kreipimosi į partijos vadovybę iniciatorių P. Saudargas teigė kol kas neturįs informacijos, ar jau nutarta ir kada sušaukti prezidiumo posėdį. Tačiau tikėtina, kad jis galėtų įvykti šią savaitę.

Paklaustas, kaip vertina derybų su „valstiečiais“ galimybes, jis sakė, kad jos galėtų atsinaujinti, tačiau tik tuo atveju, jei nepavyktų susiderėti su socialdemokratais ir jei deryboms pritartų konservatorių taryba.

Kad partijos prezidiumo posėdį būtina kuo skubiau organizuoti, įsitikinęs ir V. Juozapaitis: „Mūsų partija yra juridinis asmuo, vienijantis 16 tūkst. žmonių. Tai, ką pastaruoju metu kalba partijos pirmininkas, nėra partijos pozicija. Aš esu kalbėjimosi šalininkas, o vengimas kalbėtis su bendražygiais sudaro sąlygas įvairioms spekuliacijoms ir insinuacijoms.“

V. Juozapaitis patikino, kad apie galimybę trauktis iš partijos dėl kokių nors valdžios postų net minčių neturįs. Ir tokios kalbos jį mažų mažiausiai stebina: „Savo karjerą aš jau padariau, o dalyvavimas politikoje yra tik įrankis dirbti valstybei. Tuo tikslu aš prisijungiau prie konservatorių partijos.“

Taip jis vertino esamą situaciją, kai partijos lyderis Gabrielius Landsbergis, anksčiau skelbęs, kad partija dalyvaus formuojant būsimą vyriausybę, dabar jau, atrodo, tai pamiršęs.

LRT.lt žiniomis, dalis konservatorių dėl tokios savo jaunojo lyderio pozicijos jau kelia maištą ir užsimojo inicijuoti partijos prezidiumo posėdį.

Seimo nario Pauliaus Saudargo iniciatyva buvo parengtas kreipimasis į partijos vadovybę, kuris jau užregistruotas partijos sekretoriate.

Po juo pasirašė aštuoni prezidiumo nariai. Pirmasis šios iniciatyvos signataras – Seimo narys Audronius Ažubalis.

Jis taip pat išplatino laišką, kuriame ragina partijos narius dalyvauti „valstiečių“ formuojamoje valdančiojoje daugumoje ir vyriausybėje. 

„Valstiečiai pasiekė pergalę, nepaisant to, jog daugelio išrinktųjų sąrašo narių rinkėjai nėra matę akyse ir visiškai nepažįsta; nemaža dalis šios partijos politinių nuostatų kitiems politinio proceso dalyviams nėra pažįstamos.

Tai, kad visuomenė nusprendė rizikuoti ir pasirinkti „užverstas kortas“, rodo pavojingą žmonių nusivylimą valdžia ir politika apskritai. Tačiau antrajai sėkmingiausiai rinkimuose pasirodžiusiai partijai, Tėvynės Sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams, vietoje skėsčiojimo rankomis reikia apsisprendimo, kaip su šiomis „užverstomis kortomis“ elgtis artėjančioje kadencijoje“, – rašo A. Ažubalis.

Pasak jo, lengviausias ir partijai saugiausias kelias yra dar ketverius metus būti opozicijoje ir laukti, kol vyriausybę ištiks fiasko, o jis valstiečių ir socialdemokratų koalicijos atveju esą yra užprogramuotas.

„Tačiau toks kelias nei partiniu, nei valstybiniu požiūriu nėra atsakingas. Esame patys ne kartą pabrėžę, jog Lietuva negali prarasti dar ketverių metų: reikia permainų, jų reikia dabar, ir rinkėjas už jas balsavo. Gaila, kad balsavo ne visiškai taip, kaip norėjime mes, Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, siekę didžiausio mandatų skaičiaus Seime bei vadovavimo vyriausybei. Tik ar tai priežastis atsitraukti“? – klausia savo partijos A. Ažubalis.

Jo įsitikinimu, politikoje požiūris „viskas arba nieko“ dažniausiai ir veda į niekur. Į niekur veda ir atsakomybės bei pasekmių už naująją valdžią permetimas ant rinkėjo pečių.

„Jei, formuojant ir įgyvendinant vyriausybės programą, paaiškėtų, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga yra ne realūs partneriai, o – valstybinė bėda ir rizika, būtent mes (nesitikėkime to iš kitų) turime šią bėdą spręsti, o riziką – neutralizuoti“, – tvirtina buvęs konservatorių užsienio reikalų ministras A. Ažubalis, siūlydamas partijos nariams bent jau pabandyti kalbėtis ir rasti sutarimą esminiais klausimais su šių rinkimų nugalėtojais, „peržengti save ir pamėginti šią kadenciją konstruktyviai dirbti iš „antrinių“ politinių pozicijų“.

Spręstinų valstybės klausimų, A. Ažubalio įsitikinimu, yra tiek, kad darbo – per akis visiems.

Tačiau kažin ar konservatorių lyderis G. Landsbergis šią savaitę sukvies partijos prezidiumo posėdį, nes aštuonių jo narių parašų nepakanka tokiam įpareigojimui vykdyti.

Seimo narys Kęstutis Masiulis, nors ir nėra partijos prezidiumo narys, teigė tokiai iniciatyvai pritariąs ir tikrai būtų pasirašęs po kreipimusi kuo greičiau šaukti posėdį.

Anksčiau pritarimą jungtis į valdančiąją koaliciją su „valstiečiais“ yra pareiškę ir su LRT.lt bendravę konservatoriai Seimo nariai Agnė Bilotaitė, Vytautas Juozapaitis, diplomatiškai tokiam sprendimui pritarė ir Jurgis Razma. Tačiau šiuo metu jis išvykęs iš Vilniaus ir kolegos P. Saugardo iniciatyvos savo parašu paremti negalėjo.

LRT.lt šaltinių duomenimis, derybas su socialdemokratais iš „valstiečių“ veda buvęs vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis, o su konservatoriais derasi pats „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis.

Tačiau socialdemokratai su konservatoriais niekaip negali susėsti prie bendro stalo. Neatmestina galimybė, kad nesusės ir po rinkimų. Kitaip tariant, ir paaiškėjus rikimų rezultatams, „vaivorykštė” politinio gyvenimo skliauto greičiausiai nepapuoš.

Ar rinkimų naktį sulauks eksministro?

Informacijos, kad nuolatos lankosi vyriausybės rūmuose ir susitikinėja su premjeru, socialdemokratų lyderiu Algirdu Butkevičiumi, buvęs jo pavaldinys eksministras S. Skvernelis nepaneigė: „Užsuku į vyriausybę pabendraut ir su premjeru, ir su visais“.

Paklaustas, ar veda derybas su socialdemokratų vadovu, S. Skvernelis šią informaciją neigė.

Apie ką bendrauja su premjeru, jis atsakyti nepanoro: „Matyt, turime apie ką pasikalbėti. Bet tai jau – mūsų reikalas.“

LRT.lt žiniomis, S. Skvernelis yra užsiminęs, kad rinkimų naktį ketina apsilankyti socialdemokratų rinkimų štabe.

„Valstiečių“ lyderis derybas neigia

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis intrigą, skelbiančią, kad nei jis pats, nei kas kitas iš jo artimiausios aplinkos nesidera dėl būsimos valdančiosios koalicijos, stengiasi išlaikyti iki pat galo.

„Aš su konservatoriais bendrauju ne dažniau nei su socialdemokratais. Šiandien mačiau premjerą A. Butkevičių. O ką tai reiškia?  Tai nieko nereiškia. Supraskit viena – šiuose rinkimuose išankstinės kalbos ar derybos nieko nereiškia, nes net po pirmojo rinkimų turo niekas su niekuo nesitars. Ir mes, sulaukę rezultatų, ramiausiai išvažiuosime namo. Man gaila, kad politologai tvirtina, jog šie rinkimai niekuo nesiskirs nuo buvusių“, – tikino R. Karbauskis.

Paklaustas, kuo šių metų rinkimai skirsis nuo Seimo rinkimų prieš ketverius metus ar ankstesnių, „valstiečių“ lyderis aiškino, kad ir jis, ir jo komandą būsimą šalies valdžią įsivaizduoja kitokią nei konservatoriai ir socialdemokratai.

„Jeigu jie sugebės susitarti naktį po pirmojo rinkimų turo, bus pakartota tai, kas įvyko rinkimų naktį 2012 m. Mes su niekuo nesitarsime, nes rinkimai dar bus nesibaigę. Juk visiškai neaišku, kas kiek turės Seimo narių po antrojo turo. Kita vertus, mūsų siūlymas, kad būtų sudaryta profesionalų vyriausybė, iš principo nepriimtinas nei socialdemokratams, nei konservatoriams“, – tvirtino R. Karbauskis.

Jis dar kartą pakartojo, kad rinkimus laimės būtent jo vadovaujama partija, ir jei konservatoriai su socialdemokratais sutiks, kad būtų formuojama profesionalų vyriausybė, galės prisijungti prie valdančiosios daugumos.

Čia pat R. Karbauskis pareiškė, kad „valstiečiai“ sutiktų atsisakyti, kad premjeru būtų skiriamas jų rinkimų sąrašo lyderis S. Skvernelis, manais už tai, kad būtų formuojama profesionalų vyriausybė. Esą vienoje laidoje finansininko Raimondo Kuodžio kaip galimo premjero pavardę jis paminėjęs šiaip sau.

Socialdemokratų derybininkai kol kas darbo neturi

„Aš tuose susitikimuose nedalyvauju, todėl nežinau, apie ką juose kalbama“, – pakomentavo A. Butkevičiaus ir S. Skvernelio susitikimus socialdemokratų rinkimų štabo vadovas Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas.

Jis patvirtino priklausąs socialdemokratų derybininkų grupei, kurioje taip yra Seimo vicepirmininkas Gediminas Kirkilas ir teisingumo ministras Juozas Bernatonis.

„Mes nesikalbame su tais, kurie per rinkimus galėtų sulaukti penkių procentų rinkėjų balsų. Galėtume derėtis tik su tais, kurie balsų gautų kur kas daugiau. Bet „valstiečiai“ pasakė, kad nesiderės, tai ko mums pas juos eiti? O su konservatoriais – patys nenorim. Kol kas tokia situacija“, – sakė A. Sysas.

Praėjusią savaitę G. Kirkilas LRT.lt yra sakęs, kad planuoja susitikti su „valstiečiais“, bet, atrodo, toks susitikimas dar neįvyo – nebent kas nors iš socialdemokratų veda itin slaptas derybas.

Deryboms trukdo vidinės konservatorių kovos?

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų rinkimų štabo vadovas Dainius Kreivys neigė bet kokias derybas su galimais valdančiosios koalicijos partneriais. Esą per anksti dalintis briedį, kol jis – dar miške.

Buvęs konservatorių lyderis, nuolatinis jų derybininkas, dabartinės opozicijos Seime vadovas Andrius Kubilius nebuvo toks kategoriškas: „Ar vyksta derybos su „valstiečiais“, nežinau, bet, kaip ir su visais kitais, kokie nors pokalbiai visada kur nors vyksta.“

Vis dėlto A. Kubilius teigė manąs, jog realiausios derybos dėl valdančiosios koalicijos ir vyriausybės turėtų prasidėti po antrojo rinkimų turo, o po pirmojo turo galėtų vykti konsultacijos, kas ką ir kokiose apygardose rems.

Šaltinių teigimu, partijos senbuviai, kuriems priklauso ir A. Kubilius, greičiausiai nesipriešintų, kad dar kartą su socialdemokratais būtų sudaryta vadinamoji 2K sutartis, kokią jis buvo sudaręs su buvusiu premjeru G. Kirkilu 2006–2008 m., tačiau tokiam sprendimui esą priešinasi jaunasis konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis ir jo šalininkai.

Liberalams jau rūpi viceministrų skyrimo principai 

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas atviravo, kad penktadienį planuoja susitikti su G. Landsbergiu, kad susitartų dėl galimų pasikalbėjimų rinkimų naktį.

„Bet – ne daugiau, nes dar nesame gavę jokių partijos įgaliojimų su kuo nors derėtis. Pirmadienį rengsime valdybos posėdį, o šiuo metu ruošiame derybines gaires, kurias rinkimų naktį aptarsime su vienais ar su kitais“, – kalbėjo E. Gentvilas.

Kokios tos derybinės gairės, jis išsamiau nenorėjo kalbėti, bet prasitarė, kad viena iš jų – ar būsimi ministrai savo viceministrų korpusą formuotų iš valdančiosios koalicijos atstovų, ar iš savo partijos atstovų.

„A. Butkevičiaus vyriausybėje ministrai savo viceministrus pasirinko iš valdančiosios koalicijos atstotų, o A. Kubiliaus vyriausybės ministrai savo komandas galėjo susidaryti savo nuožiūra ir nebūtinai iš kitų koalicijoje esančių partijų atstovų“, – praskleidė būsimų derybų dėl naujos valdžios širmą E. Gentvilas.

Nors daug kas prognozuoja, kad vargu ar liberalai perkops būtiną 5 proc. barjerą per rinkimus, jis ne kartą tvirtino esąs tikras, jog viskas bus gerai ir, nepaisant partiją sukrėtusio skandalo, būtinas penkių procentų reikalavimas bus įvykdytas.

„Valstiečiai“ negalės primesti savo nuomonės

Vertindamas R. Karbauskio kategorišką nuostatą, kad vyriausybę privalu formuoti tik iš profesionalų, E. Gentvilas šyptelėjo: „Vyriausybė bus koalicinė ir, jei joje būtų „valstiečiai“, tuomet jie galėtų ir siūlyti savo profesionalus, tačiau primetinėti savo nuomonę kitoms partijoms neturės teisės.“

Komentuodamas R. Karbauskio reikalavimus galimų koalicijos partijų programoms, E. Gentvilas svarstė, kad galbūt toks „valstiečių“ lyderio elgesys byloja, kad jie apskritai nenori dalyvauti būsimoje valdžioje.

„Žiūrėsim. Gal „valstiečiai“ tik nori patekt į Seimą ir pasėdėti opozicijoje? Gal jie supras, kad dabartinis jų rinkiminis sąrašas – iš atsitiktinių, vasarą greitosiomis susibėgusių žmonių, o programa – irgi vienkartinė, proginė? Viena vertus, R. Karbauskis siunčia žinią, kad nepasitiki savais partiečiais, bet tik – profesionalais. Kita vertus – kad gal geriau būtųatsarginis suolelis.  Ką gi – patogi pozicija“, – svarstė E. Gentvilas.

„Valstiečiai“ gali suskilti?

Jau kuris laikas apžvalgininkai ir politikai pastebi, kad „valstiečių“ gretose tam tikrais klausimais ryškėja nuomonių takoskyra. Esą partijos senbuviai nepatenkinti tuo, kad R. Karbauskio iniciatyva atsirado visas būrys vadinamųjų nepartinių specialistų, kurie ėmė diktuoti visai kitas pažiūras.

„Nesulauksit“, – linksmai atkirto S. Skvernelis, paklaustas, ar neprasidėjo „valstiečių“ gretose, kurioms jis oficialiai nepriklauso, trintis, o gal net skilimo nuojautos.

Kalbama, kad pavasarį į „valstiečių“ komandą atėjusi žmogaus teisių žinovė Dovilė Šakalienė jau sulaukė nemenkos partijos senbuvių kritikos dėl savo liberalaus požiūrio į vienalytes santuokas, įstatymų projektus, liečiančius žmogaus teises, vaikų ar socialinę apsaugą.

Bendraudama su LRT.lt, D. Šakalienė neneigė, kad tarp jos ir kai kurių „valstiečių“ senbuvių jausti tam tikra takoskyra.

„To niekas ir neslepia. Kita vertus, daugelis senųjų partijų sugeba nuslėpti, kas vyksta jų viduje, o rinkėjams stengiamasi sukurti vienybės įvaizdį. Iš tikrųjų taip nėra. Juk kiekvienoje partijoje yra skirtingų nuomonių, skiriasi žmonių kompetencija. Deja, vyksta galios žaidimai. O „valstiečiai“ – atviriausi. Taip, išsiskyrė mūsų požiūriai į partnerystės įteisinimą. Partijos pirmininkas ir senbuviai – prieš, o aš – už. Bet, matyt, reikia suprasti, kad niekada nuomonės nesutaps šimtu procentu, bet, jei sutaps bent aštuoniasdešimt procentų, tuomet galima dirbti kartu“, – svarstė D. Šakalienė.