Pasak jo, tokiu būdu ES rizikuoja ignoruoti principus, kuriais vadovaujasi.

„Man kyla daug klausimų ir abejonių dėl šitokio susitikimo savalaikiškumo ir svarbiausia dėl šito susitikimo atitikimo tam tikriems baziniams principams, kuriuos iškėlė ne kas kitas, o pati ES“, – ketvirtadienį žurnalistams Briuselyje prieš ES šalių vadovų susitikimą sakė G. Nausėda.

„Mes atrodome truputėlį įtartinai, (...) jeigu patys bandome ignoruoti ar modifikuoti tuos principus, kuriais vadovaujamės ir sakome, kad ES yra pagrįsta principais ir vertybėmis“, – pridūrė jis.

Taip prezidentas reagavo į Vokietijos ir Prancūzijos siūlymą bendrijai apsvarstyti galimybę surengti viršūnių susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

G. Nausėda tvirtino nematantis pagrindo tokiam susitikimui, nes „Rusijos elgesyje niekas nepasikeitė į gerąją pusę“, o kaip tik matoma dar daugiau konfrontacijos.

Prezidentas taip pat ragino ES įvertinti, kokią žinią toks susitikimas pasiųstų ne tik Rusijai, bet ir visam Vidurio ir Rytų Europos regionui, ypatingai Rytų Partnerystės šalims.

„Tų valstybių bendruomenės, visuomenės padarytų labai liūdnas ir skeptiškas išvadas apie mūsų veiksmus“, – kalbėjo G. Nausėda.

Paryžius ir Berlynas trečiadienį paskutinę minutę pateikė kitoms ES narėms pasiūlymą apsvarstyti galimybę surengti viršūnių susitikimą su Rusijos prezidentu po birželio viduryje Ženevoje įvykusio jo susitikimo su JAV prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu). 

Pasipriešinus Vidurio ir Rytų Europos šalims, ES valstybių ambasadoriams trečiadienį vakare nepavyko suderinti bendros pozicijos, todėl klausimas buvo paliktas spręsti lyderiams.   

Vokietija ir Prancūzija sako, kad ES turi laikytis tvirtos ir vieningos pozicijos Maskvos atžvilgiu, tačiau taip pat ieškoti būdų bendradarbiauti su Kremliumi abiem pusėm svarbiais klausimais, tokiais kaip klimato kaita, sveikata, Irano branduolinė sutartis ir konfliktai Sirijoje bei Libijoje.  

Berlyno ir Paryžiaus pateiktame ES viršūnių susitikimo išvadų projekte rašoma, kad bendrija „peržiūrės esamus dialogo su Rusija formatus, įskaitant dialogą lyderių lygiu“.

G. Landsbergis: siūlymas dėl dialogo su Rusija – trumparegiškas ir keliantis nerimą

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Vokietijos ir Prancūzijos siūlymas atnaujinti dialogą su Maskva yra trumapregiškas ir kelia jam nerimą.

„Tai tikrai trumparegiškas pasiūlymas, lyg būtų pamiršti panašūs praeities bandymai, kurie nedavė jokio rezultato“, – ketvirtadienį BNS sakė ministras.

Taip ministras reagavo į Vokietijos ir Prancūzijos siūlymą Europos Sąjungai (ES) apsvarstyti galimybę surengti viršūnių susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir atnaujinti bendradarbiavimo formatus.

G. Landsbergis teigė, kad jį nustebino paties pasiūlymo apimtis.

„Jos siūlo peržiūrėti ir atstatyti formatus, kurie buvo uždaryti dėl karinio konflikto pradžios Ukrainoje ir Krymo okupacijos. Tai platus spektras, o pasiūlymas atsirado tik vakar“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.

„Atrodo, kaip bandymas prasmukti nepastebėtiems. Tokie pasiūlymai ir jų motyvai kelia didžiulį nerimą“, – pridūrė jis.

Ministras taip pat perspėjo, kad ES atnaujinus dialogą su Maskva, bendrijos rytų partnerės, tokios kaip Ukraina ar Moldova, būtų „paliekamos Dievo valiai“.

„Mes turime pirmiausia galvoti apie tuos, kurie siekia būti Europoje ir kuriuos Rusija skriaudžia“, – sakė G. Landsbergis.