Jau dešimtmetį kone kasdien sveikuolis Simonas Dailidė grūdinasi maudydamasis eketėse. „Žiemai prasidėjus, turėjom turą po Vilniaus ežerus, būna, kad ir 50 žmonių ateina prisijungti, daug drąsiau kartu išbandyti, šilčiau kartu. Ateina išsimaudyti, išgerti šiltos arbatos, pabendrauti, formuojasi bendruomenė. Kartais nėra nuotaikos, bet žinai, kad, kai išsimaudysi, ir susikursi tą nuotaiką. Maudausi ir dėl nuotaikos, ir dėl sveikatos. Nėra, kad sirgčiau, bet noriu išlikti jaunas, kad būčiau produktyvus, noriu užsikonservuoti ir gerai atrodyti“, – šypsojosi S. Dailidė. 

Maža to, kad maudosi žiemą, dabar į ledinį vandenį Simonas kiša ir vaikus, jo dvynukams – vos pusantrų metų. Tiesa, prisipažįsta Simonas, žmona nelabai toleruoja tokius eksperimentus.

Simonas Dailidė./ LNK nuotr. 

„Dvynukai dar nešneka, o reaguoja kaip visi žmonės: kai įmerki į vandenį rėkia, o po to, kai neši iš ežero, nurimsta, jaučia, kad šiluma atėjo. Pradėjau maudyti nuo metų. Kai šalčiai atlėgs, gal žmona kur nors išvažiuos ir vėl įnersim“, – šypsojosi sveikuolis. 

Viskas turi savo kainą, visi ekstremalūs dalykai atsiliepė sveikatai, prasidėjo migrena, sąnarių skausmai, o prie visų nemalonių dalykų man nustatė neaiškios kilmės nevaisingumą.

Iliuzionistė Diana Gaičiūnaitė-Dirmė žino: šaltis gali būti labai pavojingas. Jai ir jos broliui priklausė pasaulinis buvimo šaltyje rekordas. Per projektą „Užsišaldymas lede“ jiedu ledo luite praleido beveik 3 paras – 63 valandas, 15 minučių ir 30 sekundžių. „Prieš eksperimentą grūdinomės – gulėjome sniege, vonioje su ledais. Eksperimento metu ne tik šaltį reikėjo kontroliuoti, teko tris paras nevalgyti, negerti ir nuolat stovėti. Tai fizinis ir, svarbiausia, psichologinis pasiruošimas. Po eksperimento mus nuvežė patikrinti į reanimaciją, nelabai atsimenu, buvau beveik be sąmonės, prabuvau ligoninėje keletą parų, buvo dideli raumenų skausmai, gerti labai norėjosi, paskui buvo ilgas reabilitacijos etapas. Daugiau su šalčiu nieko bendro turėti nenoriu“.

Už savo eksperimentus lede ji sumokėjo siaubingą kainą. „Viskas turi savo kainą, visi ekstremalūs dalykai atsiliepė sveikatai, prasidėjo migrena, sąnarių skausmai, o prie visų nemalonių dalykų man nustatė neaiškios kilmės nevaisingumą. Tokią kainą mes turėjome sumokėti. Aišku, kreipėmės į medikus, nuėjome į vieną geriausių klinikų, išbandėme visus įmanomus dalykus, kuriuos siūlo šiuolaikinė medicina, pagalbinį apvaisinimą atlikome tris kartus, bet, deja, stebuklas neįvyko ir mūsų svajonė taip ir neišsipildė. Reikėjo suprasti, kad išbandėm viską, kad durys čia uždarytos, su laiku reikėjo tai priimti. Buvo nusivylimo, ašarų, bet tuos etapus turėjome praeiti“, – kalbėjo Diana

Laida „KK2 penktadienis“ – šį vakarą, 19.30 val., per LNK.

Nusigręžė savi

Ukrainos vaikų globos namų „Perlinka“ našlaičiai apgyvendinti Lentvario globos centre. Apie nepaprastą keturių paauglių mergaičių situaciją pranešė visuomenės veikėja, globos ambasadorė Diana Gaičiūnaitė-Dirmė.

„Joms gresia persekiojimo pavojus, nes jos papasakojo Lietuvos teisėsaugos institucijoms apie tai, kas vyko globos namuose Ukrainoje. Joms kiekvieną dieną socialinis darbuotojas sako, kad jos turi grįžti atgal. Globėjai mergaites pavadino išdavikėmis ir pasakė, kad grįžusioms į Ukrainą joms jokios teisės nepadės. Suprantate, ką tai reiškia?“ – žiniomis apie į bėdą papuolusias paaugles dalijosi visuomenės veikėja.

Globėjai mergaites pavadino išdavikėmis ir pasakė, kad grįžusioms į Ukrainą joms jokios teisės nepadės.

D.Gaičiūnaitė-Dirmė prieš metus savanoriavo Ukrainos globos namuose. Tada susipažino su mergaitėmis ir nuo to laiko palaiko artimus ryšius. Mergaitės pasakoja kasdien išgyvenančios psichologinį smurtą, patyčias, nes kiti vaikai yra nuteikti prieš jas. Anot D.Gaičiūnaitės-Dirmės, paauglės jaučia didelę grėsmę iš buvusių Ukrainos globėjų. Jie manipuliuoja kitais vaikais, skatina konfliktus. Globėjai viešai žada perauklėti nepaklusniąsias įdarbinant prostitutėmis ir uždarant į psichoneurologijos ligoninę.

„Taip paskatinti kiti auklėtiniai atvirai tyčiojasi iš merginų, vadina prostitutėmis ir išdavikėmis, žemina, stumdo, apipila vandeniu, prasivardžiuoja, veržiasi į asmeninę erdvę. Jos pastarosiomis savaitėmis, būdamos Trakų rajono Lentvario vaikų globos namuose, neišeidavo iš kambario, jautė nuolatinę įtampą ir baimę“, – tęsė ukrainiečių našlaičių draugė.

Moteris tvirtino, kad šiuo metu ukrainiečiais našlaičiais rūpinasi ne tik lietuviai specialistai. Yra atvykusių suaugusiųjų iš Ukrainos, kurie esą mergaitėms nuolat aiškina apie integraciją ir grįžimą atgal į savo šalį.

„Kai tik jos išvažiuos, mes prarasime galimybę joms padėti. Situacija kritinė. Jos neturi nei motinos, nei tėvo, kurie kaip siena apsaugotų nuo priešiško ir grobuoniško pasaulio. Nėra kam jų ginti. Jos negali pasirūpinti savimi, nes kiekviename žingsnyje reikia globėjo sutikimo. Nuolat žeminamos, nepaisoma jų teisių. Štai kodėl joms reikia mūsų pagalbos“, – supratimo viliasi D.Gaičiūnaitė-Dirmė.

Nori prieglobsčio Lietuvoje

Su ukrainietėmis našlaitėmis bendraujanti moteris šiek tiek papasakojo ir apie globos namus „Perlinka“. Anot D.Gaičiūnaitės-Dirmės, tai ne valstybiniai, o privatūs vaikų globos namai.

„Susiklostė tokia situacija, kad, bendraujant su vaikų namų „Perlinka“ vaikais, jie pasitikėjo atsakingomis Lietuvos institucijomis ir papasakojo, kad vaikų namai priklauso religinei bendruomenei, apie juose nuolat patiriamą spaudimą, kad vaikus periodiškai išveža į JAV, taip pat, kad prieš juos naudoja psichologinį smurtą, draudžia bendrauti, palaikyti ryšį su ne jų religinės bendruomenės nariais“, – ukrainiečių paauglių pasakojimus persakė moteris.

Ji taip pat girdėjo, kad su į JAV išvežtais vaikais ryšys palaipsniui nutrūksta, nors likusieji esą mėgina susisiekti su buvusiais likimo broliais, – neaišku, nei kaip jiems sekasi, nei kaip susiklostė jų likimas. Ši nežinomybė, natūralu, kelia baimę išgirdus apie galimą išvežimą.

„Mano mergaitė pasakojo, kad ir ją norėjo išvežti, bet ji įstojo į medicinos kolegiją ir jie negalėjo to padaryti, nes būtų turėję kažkaip paaiškinti jos dingimą“, – tęsė D.Gaičiūnaitė-Dirmė.

Kita problema – keturios paauglės iš globos namų nori likti Lietuvoje, tačiau išsipildyti jų norui kliudo tai, kad jos neturi dokumentų. D.Gaičiūnaitė-Dirmė pasakoja, kad sužinojusios apie rengiamą globos namų vaikų grįžimą į Ukrainą, mergaitės taip išsigando, kad buvo nusprendusios nusižudyti, viena jų netgi parašė atsisveikinimo laišką.

Ryšys: D.Gaičiūnaitė-Dirmė su našlaitėmis susipažino savanoriaudama Ukrainoje ir nuo to laiko jas sieja draugystė. (D.Gaičiūnaitės-Dirmės asmeninio archyvo nuotr.)

„Mergaitės nori ir siekia prašyti Lietuvoje prieglobsčio suprasdamos, kad joms gresia pavojus. Aš žinau tuos žmones, – apie Ukrainos vaikų globos namų „Perlinka“ globėjus sakė D.Gaičiūnaitė-Dirmė. – Matyti, kad jie nenorėjo prarasti vaikų kontrolės ir labai daug pastangų dėl to dėjo. Tie žmonės yra buvę narkomanai. Man pasakojo, kad tas globėjas sėdėjęs kalėjime, jis gydėsi priklausomybių centre, jis bet kur suras merginas ir atkeršys. Tie vaikų globos namai yra privatūs, gal todėl daug metų niekas nežinojo, kas ten darėsi, bet atvyko pas mus ir atsiskleidė negražių dalykų.“

D.Gaičiūnaitė-Dirmė žino, kad dalis ukrainiečių našlaičių nori grįžti į savo šalį. Tačiau moteris kelia klausimą: „Grįžti kur? Į karo lauką?“ Labiausiai moteriai širdį skaudą dėl mergaičių. Net tėvų skyrybų atveju vaiko paklausiama, su kuriuo iš jų vaikas norėtų gyventi. Ar bus išgirsti šių mergaičių norai? Ukrainietės našlaitės tik Lietuvoje sužinojo, kad ant vaikų negalima rėkti, vaikų negalima mušti, kad vaikai turi savo teises.

Apie tyrimą

Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė priminė, kad šių metų kovo mėnesį su pareiškimu dėl galimai planuojamų neteisėtų įvaikinimo atvejų į policiją kreipėsi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, prašydama išnagrinėti ir įvertinti įtarimus sukėlusias aplinkybes, susijusias su 43 vaikų iš Ukrainos atvežimu į Lietuvą.

Pareiškime, be kitų pirminių ir tikrintinų duomenų, buvo nurodyta, kad keli kartu su šiais vaikais kovo 2 d. į Lietuvą atvykę suaugę asmenys galimai turi ketinimų dalį šių vaikų išvežti į kitą valstybę, neva laikinai pasisvečiuoti šeimose, tačiau kiti pirminiai duomenys leido manyti, kad šiuos vaikus ketinama įvaikinti.

Abejonių dėl tokių ketinimų teisėtumo ir skaidrumo sukėlė tai, kad Ukrainoje šiems vaikams atstovaujantys instituciniai globėjai neturėjo jokių šių vaikų tapatybę leidžiančių identifikuoti asmens dokumentų, taip pat ir kitų Ukrainos institucijų išduotų oficialių dokumentų, kurie patvirtintų, kad toks šių vaikų išvežimas iš Ukrainos ir jų įvaikinimas kitoje valstybėje yra visiškai suderintas, pagrįstas ir teisėtas.

Šiuo metu jau yra apklausti visi į Lietuvą atvežti vaikai ir juos lydėję asmenys, kiti liudytojai. Išsiųsti tarptautinės teisinės pagalbos prašymai, pradedama gauti informacija apie ankstesnius šio Ukrainoje registruoto institucinio globėjo organizuotus vaikų vizitus užsienyje, renkami kiti tyrimui reikšmingi duomenys.

Nuolat bendraujama su atsakingais Ukrainos pareigūnais. Generalinės prokurorės N.Grunskienės iniciatyva, bendradarbiaujant su Ukrainos generalinės prokuratūros Tarptautinio teisinio bendradarbiavimo departamento vadovu Dmitro Litkevič, yra įvykę keli nuotoliniai pasitarimai su Ukrainos prezidento patarėja vaiko teisių ir vaikų reabilitacijos klausimais Darja Gerasymchuk, Ukrainos generalinio prokuroro pavaduotoju Igoriu Musteca, Ukrainos Aukščiausiosios Rados, Generalinės prokuratūros, policijos ir Ukrainos ambasados Lietuvoje atstovais.

„Šių vaikų grįžimo į Ukrainą klausimas šiuo metu sprendžiamas kartu su atsakingomis Lietuvos ir Ukrainos institucijomis, siekiant užtikrini šių vaikų saugumą ir visus kitus teisėtus jų interesus. Grįžus vaikams į Ukrainą, ikiteisminis tyrimas bus tęsiamas ir numatyti procesiniai veiksmai bus atliekami toliau“, – pabrėžė E.Martinonienė.

Jos neturi nei motinos, nei tėvo, kurie kaip siena apsaugotų nuo priešiško ir grobuoniško pasaulio.

Generalinės prokuratūros atstovė taip pat atkreipė dėmesį, kad perdavus vaikus Ukrainos atsakingų institucijų globai, šios institucijos prisiims visą atsakomybę už šių vaikų saugumą ir kitus teisėtus jų interesus.

Patvirtino išvežimo planus

Valstybinės vaiko teisių apsaugos tarnybos Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus vedėja Alina Žilinaitė patvirtino, kad dėl ukrainiečių vaikų buvo rimtų skundų ir įtarimų, susijusių su galimu smurtu ir prekyba žmonėmis. Tačiau išsamiau komentuoti įvykių tarnyba negali dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo.

„Siekiant atliepti geriausius Ukrainos vaikų interesus, sukurti jiems maksimaliai saugią aplinką, visus veiksmus deriname su Ukrainos vaiko teisių apsaugos tarnybomis, Ukrainos konsulu, vietos savivaldybe, globą užtikrinančia įstaiga – su visais glaudžiai bendradarbiaujame ir kartu ieškome sprendimų“, – nurodė A.Žilinaitė.

Nuo liepos 1 d. Ukrainos atsakingos institucijos pakeitė vaikų globėją Ukrainoje, o Lietuvoje vaikų atstovu pagal įstatymą išlieka globos centras.

Anot Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovės, vaikai šiuo metu yra saugūs ir jų saugumas bus užtikrintas viso buvimo Lietuvoje metu. Įgalioti asmenys su jais bendrauja, aiškinasi poreikius ir stengiasi juos užtikrinti. „Mūsų tikslas yra užtikrinti geriausius vaiko interesus, tad Ukrainos vaikais rūpinamės taip, kaip ir Lietuvos vaikais, kad jų teisės nebūtų pažeistos, o vaikai nepatirtų jokios formos smurto“, – tęsė A.Žilinaitė.

Ji patvirtino, kad vaikų grįžimo į Ukrainą klausimas šiuo metu sprendžiamas kartu su Lietuvos prokuratūra ir atsakingomis Ukrainos institucijomis, siekiant užtikrinti šių vaikų saugumą ir visus kitus teisėtus jų interesus. Ukrainos pusė, rengdamasi vaikus grąžinti atgal, specialiai išvykimui pasiruošti, atsiuntė savo specialistus ir įsipareigojo pateikti visus vaikų grąžinimui reikalingus dokumentus, bet apie tikslias grąžinimo datas Ukraina planuoja informuoti papildomai.

Tarnybos atstovė užtikrino, kad kiekvieno globos namų „Perlinka“ vaiko situacija yra vertinama individualiai. Su vaikais dirba ne tik Lietuvos specialistai – psichologai, socialiniai darbuotojai, vaiko teisų gynėjai, bet ir iš Ukrainos atvykę specialistai. Jie šiuo metu bendrauja su vaikais, vertina jų psichologinę būklę, ruošia juos grįžimui į savo šalį.

„Mūsų šalies ir Ukrainos atsakingos institucijos nagrinėja individualius vaikų atvejus ir priims atitinkamus sprendimus, geriausiai užtikrinsiančius vaikų gerovę ir interesus“, – nurodė A.Žilinaitė.

Svarbu teisingumas patiems silpniausiems

Kristina Mišinienė

Kovos su prekybos žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovė

Ilgametė mūsų šalies patirtis vykdant prekybos vaikais tyrimus, suprantant, kaip veikia nusikaltėliai, norintys užčiaupti prabilusias aukas, leidžia geriau įvertinti ir šią painią situaciją su mūsų šalyje atsidūrusiais ukrainiečiais vaikais. Dirbu šioje srityje jau 20 metų, tačiau neteko susidurti su tokiu įtariamu baisiu vadovų, atsakingų už našlaičius, piktnaudžiavimu – bandymu parduoti savo globotinius. Pasitikiu mūsų šalies teisėsauga, manau, kad šioje situacijoje bus svarbu ne įtariamųjų tautybė, ne politinis korektiškumas, o atvirkščiai – teisingumas patiems silpniausiems. Tokio pat aukšto profesionalumo, vertybinio sąžiningumo tikėčiausi ir iš vaiko teisių apsaugos tarnybos. Puikiai visi suprantame, kad įtariamųjų siekis yra išvežti vaikus iš Lietuvos – taip netikėtai sugriovusios „verslininkų“ planus – išvežti bet kur, atgal į karą, į kitą šalį. Poveikis liudijantiems vaikams jau vyksta, pradėtas dar vienas tyrimas dėl smurto prieš juos. Dilema – jei leisime vaikus išgabenti iš mūsų šalies, atsikratysime didelio „galvos skausmo“, tačiau galimai atiduosime juos piktavalių ir jų parankinių valiai – šiandien sprendžiama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kabinetuose. Nenuvilkite mūsų, savo rankose laikote ir visų šalies organizacijų, atkakliai kovojančių su vaikų išnaudojimu, garbę!

„Vieną dieną man paskambino sesuo, ir įtartinai paslaptingai pakvietė atvažiuoti į veterinarijos kliniką. Žinau, kad Diana yra gyvūnų mylėtoja ir turi jų visą krūvą - gal kas nutiko, ir reikia pagalbos, pagalvojau tuo momentu. Kai užėjau į gyvūnų gydyklą, neiškart supratau kas vyksta. Įsivaizduokite, pamačiau narvą – o jame leopardą! Nesu gyvūnų veislių žinovas, tačiau panašų gyvūną tik šiek tiek didesnį mačiau cirke, vaikystėje“, – prisimena DiArchy įkūrėjas.

„Kai atidarėm dureles, išvydau neįtikėtino grožio padarą. Jis pirmiausia pasisveikino su manimi savo letena paliesdamas mano ranką. Paskui pradėjo murkti ir lipti ant rankų, tuo įtikindamas mus, kad vienas uždarytas sėdėti nebenori“ – stebino tai, kad jis atrodė kaip iš laukinės gamtos, bet buvo draugiškas ir labai švelnus.

Nustebinti magą, sukurti netikėtumo akimirką – tai tikras iššūkis!

Visi mes žinome, kad suteikti gyvūnui namus reiškia prisiimti atsakomybę, kurią dažnai tenka nešti ilgus metus. Arvydas nutarė, kad nori augintinio ir tuomet iškilo kitas klausimas „ką pasirinkti?“

„Rezgiau planą kelis mėnesius. Siurprizą pavyko padaryti dėl netikėtumo faktoriaus“, – detales prisimena mago sesuo Diana Gaičiūnaitė-Dirmė.

Tai nebuvo spontaniškas sprendimas. Svarbu atsiminti kad gyvūno niekada negalima dovanoti! Tai nėra daiktas! Augintinis gali būti priimtas į šeimą tik kaip naujas jos narys.

Pati esu šunininkė. Su vyru auginam du šunis ir katę. Idėja parinkti Arvydui tinkamą šuniuką buvo atmesta, nes brolio dienos režimas dažnai keičiasi, kitaip pasakius jo išvis nėra“, – šypsosi Diana.

Murkiantis bičiulis – štai ko reikia!

Kačių šeimos atstovai yra vieni paslaptingiausių gyvūnų žemėje, ir teigiama, kad turi antgamtinių galių. Jiems priskiriama: devynios gyvybės, gebėjimas išgydyti žmonių ligas, ir net ryšys su kitu pasauliu.

„Galvodama apie veislę sužinojau, kai ką naujo“, – sako Arvydo sesuo. Pasak legendos, prieš daugelį metų laukinė leopardo katė įsimylėjo paprastą naminį katiną. Deja, pagal gamtos dėsnius ši sąjunga buvo pasmerkta ir negalėjo turėti ateities. Tada įsikišo patyrę veisėjai ir jau 1960-aisiais pasirodė nauja kačių veislė – miniatiūrinė ir visiškai naminė leopardo versija. Nuostabi ir nepakartojama Bengalijos katė!

Tiesą sakant, bengalų išvaizda gali suklaidinti: iš pirmo žvilgsnio priešais jus – tikras plėšrūnas, grakštus ir didingas. Tačiau šios veislės atstovai „laukinius“ genus paveldėjo tik 15-20 procentų. Bengalijos kačių žaismingumas, meilumas ir smalsumas nesiskiria nuo paprastų naminių kačių.

Šios veislės atstovai yra labai įdomaus charakterio. Tai protingi, mėgstantys žaisti gyvūnai. Jie puikiai sutaria su žmonėmis. Bengalai yra labai „kalbūs“ ir mėgsta „dainuoti dainas“: turi pavydėtiną balso spektrą ir savotišką repertuarą. Tokiems „koncertams“ jie reikalauja atitinkamo dėmesio – tikros žvaigždės.

„Bengalų katės – tai reta, egzotiška veislė, todėl kačiuko ieškojau ne vieną savaitę. Pagaliu suradau tinkamą variantą pas patikimą veisėją“, – dalijasi magė.

Mintis paimti į namus gyvūną kilo tada, kai užaugo sūnus.

Šį rudenį žinomo mago sūnui sukako 20 metų. Tėčio ir senelio vardą paveldėjęs Arvydas jaunesnysis irgi apsidžiaugė nauju gyventoju.

„Gyvenom dviese viename bute, tačiau būdavo taip, kad kelias dienas nesimatydavom. Aš naktimis dirbu studijoje, tapau paveikslus. Sūnus kuria dainas ir įrašinėja muziką. Kūrybinis procesas reikalauja susikaupimo. Todėl vienas kito sutarėm netrukdyti.“, – prisipažįsta žinomas artistas.

„Dabar, kai turime kuo rūpintis, dažniau susitinkame virtuvėje. Aš gaminu valgyti sūnui, o jis maitina katiną“, – sako magijos meistras.

Katės yra įdomūs gyvūnai. Juos visada gaubia tam tikra paslapties aura. Juk jie gali būti tokie keisti. Neįprasti jų įpročiai, naktinis gyvenimo būdas, pomėgis miegoti – visa tai kartu ir žavi, ir erzina.

Tiesa, tai vyko prieš kelerius metus britų šou formato „Magija“ filmavimo metu Maskvoje. 

Projektą „Magija“ demonstravo Rusijoje bei Ukrainoje, todėl vienas pagrindinių šio televizijos šou laidų vedėjų buvo ir tuomet dar tik populiarus aktorius, prodiuseris, komikas, studijos „Kvartal-95“ įkūrėjas bei lyderis - ukrainietis V.Zelenskis.

Pagal britų formatą vykusioje laidoje „Magija“ dalyvavo daug Rusijos bei Ukrainos estrados ir kino žvaigždžių.

Konsultavę grandiozinio šou dalyvius magai iš Lietuvos daugiausiai dirbo kartu su populiaria dainininke Julija Savičeva bei žinoma aktore bei Agnės Ditkovskytės mama Tatjana Liutajeva.  

Kiekvieną dieną nuo ryto iki vakaro vykusiame filmavime susirinkdavo ir daugybė cirko artistų, šokėjų, dainininkų, dainuodavo chorai.

„Kartą į laidą buvo atvežtas net kupranugaris, kurį reikėjo „pradanginti“ scenoje. Tačiau užkulisiuose, laukdamas savo išėjimo, kupranugaris spėjo apėsti scenos užuolaidą“, - kuriozą prisiminė Diana Gaičiūnaitė-Dirmė.

Jos ir brolio užduotis projekte „Magija“ buvo sukurti teatralizuotus pasirodymus, panaudojant inovacines magijos technologijas ir dalyvius išmokyti iliuzijos meno.

Po aštuonių laidų pirmąją vietą įspūdingame šou laimėjo būtent „DiArchy“ konsultuota komanda, kuri daugiausia gavo ne tik komisijos, bet ir žiūrovų balsų.

Lietuvius su pergale asmeniškai pasveikino ir laidos vedėjas V.Zelenskis, kuris ne tik komentavo, kas vyksta scenoje, bet ir daug bendravo su „DiArchy“ magais bei labai aktyviai domėjosi triukų atlikimo procesu.

 „Volodymyras – labai talentingas žmogus, profesionalus prodiuseris ir puikus organizatorius. Jis asmeniškai prašė išmokyti skaityti mintis ir įspėti ateitį,- šypsodamiesi prisipažino Arvydas ir Diana, kurie sekmadienį po Ukrainos prezidento rinkimų V.Zelenskiui mobiliuoju telefonu nusiuntė sveikinimus trumpąja žinute. – „Magijos“ šou metu jam atskleidėme kai kurias iliuzijos meno paslaptis. Beje, Zelenskis - labai gabus mokinys ir puikiai įvaldė šią sferą. Tuomet pusiau rimtai, pusiau juokais prognozavome, kad jis žengs į didžiąją politiką ir sulauks sėkmės. Tiesa, net nepagalvojome, kad po kelerių metų jis taps Ukrainos prezidentu.“

Palaidoti gyvi – naujausias, itin pavojingas ir šiurpą keliantis magijos teatro „DiArchy“ eksperimentas. Magai, brolis ir sesuo, Arvydas Gaičiūnas ir Diana Gaičiūnaitė-Dirmė pasiryžę gultis į karstus ir leistis save palaidoti gyvais.

Apie šį triuką svajojo ir legendinis magas H.Houdini

Gimtuosiuose Druskininkuose magai jau pradėjo sunkias ir intensyvias treniruotes.

Jie neatskleidė, kada prasidės šis šiurpus projektas, tačiau neslėpė besiderantys su televizija dėl abiem pusėm parankaus sprendimo.

Rekordiškai ilgai išbuvęs po vandeniu, gyvas užsišaldęs lede, užrištomis akimis ėjęs Palangos tilto turėklais, vairavęs automobilį Vilniaus, Maskvos gatvėmis bei daugelį kitų ekstremalių triukų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje vienas ar su seserimi atlikęs A.Gaičiūnas pripažįsta, kad tai – bene pavojingiausias jų projektas.

„Jį gyvai galės stebėti tūkstančiai žiūrovų, nes viršutinė karsto dalis bus permatoma“, - teigė jo sesuo Diana.

Šį itin pavojingą eksperimentą 1926 metais ketino atlikti labiausiai A.Gaičiūnui imponuojantis vienas garsiausių visų laikų iliuzionistų bei magų – Harry Houdini.

Tuomet viskas buvo parengta šiam projektui, netgi išleistas reklaminis plakatas, tačiau sudėtingas triukas taip ir nebuvo atliktas.

Klaidina letargo miegas

„Idėja atlikti eksperimentą kilo, kai dar nuo senų laikų letargo miegą žmonės sumaišydavo su mirtimi. Ne vieną kartą letargo miegu užmigusį žmogų net medikai sutapatindavo su mirusiuoju ir palaidodavo gyvą, - pasakojo A.Gaičiūnas. – Užfiksuotos šiurpą keliančios istorijos, kai žmones palaidodavo gyvus, o prabudę karste jie neturėjo galimybės išsigelbėti ir mirdavo baisiose kančiose.“

Kartais, kilus įtarimui, kapus atkasdavo ir pagal pėdsakus, subraižytą karsto dangtį, pakitusią kūno padėtį bei organizmo reakciją, nustatydavo, kad žmonės prabusdavo ir kol turėdavo oro apimti panikos bandydavo išsivaduoti.

Tokių tragiškų klaidų pasitaikydavo neretai, todėl net buvo sumanyta pririšti varpelį, kurį įrengdavo virš kapo duobės, o virvutę palikdavo karste. Į letargą paniręs gyvas palaidotas žmogus prabudęs galėdavo duoti ženklą.

Tačiau letargo miegas gali trukti nuo kelių valandų iki dešimčių metų, o tuo metu nelaimingojo niekas negali prikelti.

Magai jau nusipirko karstus

Tiesa, dar ir dabar, kai kurie dvasiniai mokytojai ir jogai naudoja kelių tūkstančių metų praktiką „kapas“, kai žmogus gyvas palaidojamas po žeme.

Tokią praktiką senovėje, kai kur ir dabar specialių parengimų metu, naudojo kariai. Jie patys išsikasa duobę, palieka nedidelę skylę skverbtis orui bei varpeliui su virvele, kuria duodavo ženklą atkasti ir leisdavosi gyvi „palaidojami“ po žeme.

Tai - padėdavo atsikratyti įvairių, taip pat mirties baimių, praeities naštų, atrasti save ir tarsi atgimti iš naujo.   

„Mūsų tikslas išbandyti šią ypatingą sąmonės būseną, kurią vadiname letargo miegu, - teigė Diana, kuri su broliu jau seniai renka informaciją šia tema. – Ką gali žmogus pajusti, kai jis palaidotas gyvas? Ar yra tikimybė išsigelbėti? Viena tų galimybių – užmigti letargo miegu, kai susilpnėja visos organizmo gyvybinės funkcijos, sulėtėja medžiagų apykaita, sumažėja arba visiškai dingsta reakcija į aplinkos dirgiklius. Gyvybinės funkcijos nustoję veikti, bet smegenys tarsi miega. Tuomet žmogus minimaliai naudoja deguonį, todėl karste ar po žeme, gali išbūti daug ilgiau.“

Antrasis būdas išsigelbėti iš karsto – išsilaisvinimas ir todėl nusprendę realizuoti šį šiurpų eksperimentą, „DiArchy“ magai net įsigijo kelis karstus.

„Karstai gaminami iš skirtingų medžiagų, yra įvairių modelių, mechanizmų, turi skirtingas spynas, - aiškino A.Gaičiūnas. – Išanalizavome jų mechanizmus, treniruojamės, tobuliname išsilaisvinimo technikas ir rengiamės vienam pavojingiausių ir šiurpiausių savo triukų.“

„Įprastai nemėgstu švęsti savo gimtadienių. Šventė gali būti kiekvieną akimirką, o ne kažkokiu iš anksto konkrečiai nurodytu laiku“, – prisipažino A.Gaičiūnas.

Tačiau seniai ne tik iliuzija, bet ir magija besidominčių ir beveik dešimt metų hipnozę praktikuojančių bei savitaigos kursus vedančių magijos teatro „DiArchy“ įkūrėjų A. Gaičiūno ir jo sesers Dianos gimtadienio dovanos – originalios ir mistinės.

Likus mėnesiui iki savo gimtadienio, kurį mini gegužės 8-ąją, Arvydas galvojo, kuo gali save pradžiuginti šią proga. Ir po kelių dienų atkeliavo atsakymas – keistas sapnas, kurį jis akimirksniu panoro įamžinti. „Iškart nusipirkau krūvą drobių, dažų, teptukų, menteles ir beveik mėnesiui užsidariau savo kabinete, – prisipažino Arvydas. – Rezultatas – mano sapną įamžinusių 13 paveikslų.“

Ką jis sapnavo? Ant vandens krintančias skirtingų spalvų kortas. „Vanduo dažėsi įvairiomis spalvomis. Keistomis formomis pynėsi ir nuolat keitėsi abstrakčios linijos. Po kojomis jutau gyvą, tarp dažų judėjusį kilimą, – pasakojo A. Gaičiūnas. – Vaikščiodamas juo kartais pakildavau į orą ir iš viršaus žvelgiau į vandenį. Beje, sapnuose aš dažnai levituoju.“

Gimtadienio proga pristatęs paveikslus, A.Gaičiūnas nustebino ir seserį, ir draugus. „Pastaruoju metu pastebėjau, kad jo rankos išteptos dažais, tačiau į tai jis atsakydavo juokaudamas, – juokėsi Diana. – Tačiau išvydusi brolio nutapytus paveikslus nustebau. Jie užburia, hipnotizuoja.“

Ką simbolizuoja sapne žemyn galva regėtas žmogus? „Yra žanras – išsilaisvinimo magija. Vienas išsilaisvinimo triukų, kai žmogus kabo žemyn galva, apvilktas tramdomaisiais marškiniais. Jis turi išsilaisvinti, kol nesudegė virvė, ant kurios jis kabo, – aiškino „DiArchy“ teatro įkūrėjas. – Piešinyje sujungiau Jėzų, kryžių, išsilaisvinimą ir magiją. Magijos pasaulyje nėra griežtų taisyklių. Yra keli suvokimai – tai, ką jums rodo, tai, ką jūs matot ir tai, kas vyksta iš tikrųjų. Piešdamas paveikslus ir naudojausi šia filosofija.“

Išvydusi 13 brolio paveikslų, D. Gaičiūnaitė-Dirmė gimtadienio proga jam padovanojo 13 juodų rožių. „Nesame prietaringi, bet skaičius trylika magams laimingas, – šyptelėjo Diana. – Gyvenimas – magija, nuostabus stebuklas, jeigu žinai jo paslaptį.“

Savo kūriniais A.Gaičiūnas pasidalijo „Instagram“, kur pasivadinęs slapyvardžiu retne_ . Iškart kyla mintis, ar tai nėra atvirkščiai rašomas angliškas žodis „enter“ (įeiti, įžengti). „Taip, – pripažino šiandien gimtadienį švenčiantis Arvydas. – Iš mano pusės tai simbolizuoja įėjimą į pasąmonę, meną, paveikslus, o žiūrovams kvietimas įeiti ir pažvelgti į tai, ką kuriu.“

Tas žiedas gimtadienio proga

Rugpjūčio 16-ąją Diana ir jos vyras, verslininkas, ekonomikos mokslų doktorantas Virgilijus Dirma, švęs savo vestuvių jubiliejų.

"Gražūs skaičiai –  po dešimties metų draugystės susituokę jau dešimt metų", – šyptelėjo 40 metų moteris.

Su metais vyresniu Virgilijumi ji susipažino, kai jai buvo devyniolika.

Diana dažnai išvykdavo į ilgalaikes gastroles ir jie vienas kitam rašydavo nuoširdžius laiškus.

"Siekėme karjeros, mokėmės, keliavome, statėme namus ir pradėjome svarstyti apie šeimos pagausėjimą", – prisipažino magė.

Gruodžio 13-ąją, per savo gimtadienį, ji gavo dėžutę su žiedu ir iš pradžių nesuprato, kad tai ne tik sveikinimo dovana.

Matuodamasi žiedą pastebėjo, kad Virgis nori kažką pasakyti. Pagaliau sunkiai tramdydamas jaudulį ištarė, kad tai ne tik gimtadienio dovana.

"Ar tai – tas žiedas?" – širdžiai plakant beprotišku ritmu, pasiteiravo D.Gaičiūnaitė-Dirmė.

"Taip, tai būtent tas žiedas", – laimingai moteriai atsakė švytintis mylimasis.

Netrukus abu laimingi žmonės keitė darbo grafikus norėdami rasti porą dienų savo vestuvėms. Jos įvyko vasarą pajūryje, kur Lietuvos karinių jūrų pajėgų (LKJP) kapelionas Dianą ir Virgilijų sutuokė Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje, o liudininkais buvo trys LKJP karininkai.

Šeimos magija

"Visada norėjau būti gera dukra, gera sesuo, gera žmona. Labai tikiuosi, kad pavyks tapti gera mama", – atsiduso jai su vyru jautriu ir skausmingu klausimu atvirai bendravusi magė. Kol kas jie vaikų neturi.

"Keletą metų po vestuvių tikėjomės, kad viskas įvyks natūraliai ir mes tapsime tėvais. Bet supratau, kad laukti to, kas neįvyksta, galima ilgai, o laikas bėga ne mūsų naudai", – prisipažino Diana, kuri, pasitarusi su vyru, pradėjo ieškoti galimybių, planuoti, kurti bendrą projektą "Vaikelis", pasitelkdami pagalbon veiksmingiausią šiuo metu metodą – pagalbinį apvaisinimą.

Tai nepaprastas kelias. Porai teko atlikti daug įvairių tyrimų, procedūrų, moteris iškentė keletą operacijų.

"Ir staiga susidūrėme su visuomenės problema. Visas mūsų pastangas vos nenubraukė pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisos, – atsiduso moteris, einanti į priekį ir vis dar besitikinti stebuklo. – Galbūt niekada nešnekėtumėme apie tai garsiai, bet žinodami, kad mes – ne vieni (turbūt apie 50 tūkst. Lietuvos šeimų ištveria šiuos išbandymus), nusprendėme pasidalyti savo patirtimi."

Šis laikas jai su vyru yra ir santykių išbandymas, bet jie nepasiduoda, o vyras dažnai jai sako: "Mes išsikapstysime", "Atlaikysime viską drauge".

"Labai svarbu jausti palaikymą, atmesti abejones, nepasiduoti sunkiomis akimirkomis, neišduoti vienam kito, nepamiršti, kodėl nusprendėme būti kartu. Tai ir yra šeimos magija, – nuoširdžiai kalbėjo Diana. – Mūsų šeimos receptas – visada palaikyti vienam kitą ir nepamiršti, kad mes –  viena komanda."

Neketina pasiduoti

Ji abejoja, ar harmoninga gali būti šeima, jei paties žmogaus sieloje nėra harmonijos ir jis negali rasti vidinės pusiausvyros.

Mūsų šeimos receptas – visada palaikyti vienam kitą ir nepamiršti, kad mes –  viena komanda.

"Ir tai nereiškia, kad žmogus yra blogas. Jis tik prarado vidinę pusiausvyrą šiame gyvenimo etape, – įsitikinusi D.Gaičiūnaitė-Dirmė. – Viskas keičiasi – nuotaikos, emocijos. kartais reikia palaukti, neskubėti ir nepriimti sprendimų emocinės įtampos metu. Neabejoju, kad viską galima nugalėti, jei nebūsi kategoriškas."

Diana neslepia, kad šis jų gyvenimo laikotarpis kupinas išbandymų, kartais ji neišlaiko įtampos.

"Bet Virgis sugeba suvaldyti situaciją, turi didelį atsakomybės jausmą, sugeba rūpintis šeima, kartu džiaugtis, skatinti vienas kitą palaikyti sunkiomis akimirkomis, matyti teigiamus dalykus, problemas paversti naujomis galimybėmis, rasti išeitį iš keblių situacijų, – savo vyrui begales komplimentų žarstė magė. – Jis išlieka sąmojingas, dosnus, atidus, tikslus, atsakingas, rūpestingas ir, svarbiausia, patikimas. Ir įsigudrina savyje suderinti lyderio savybes su užuojauta ir dvasine šiluma."

Jausdama tokį vyro palaikymą, ji neketina pasiduoti, nors kartais jaučia, kad kantrybė turi ribas.

Dianos didvyrė

Senkant kantrybei, tarsi atsitiktinai, priėjo nepažįstama moteris, paguodė ir pasakojo savo išgyvenimus apie palaidotus du neišnešiotus kūdikius, skausmą ir pastojimą pasinaudojus pagalbinio apvaisinimo metodu.

"Pagimdžiau nuostabų sūnų, jam – jau penkeri. Dabar laukiuosi mergaitės", – šypsojosi nepažįstamoji, o Diana klausėsi ir verkė.

"Štai ji – mano didvyrė, apie tokius žmones reikia rašyti ir kurti laidas, bet ne apie... – mostelėjo ranka "DiArchy" magė. – Ji mane tikina, kad ir man nusišypsos sėkmė."

Stresas ir nepasitikėjimas savimi, įsitikinusi Diana, – dvi pagrindinės priežastys, sukuriančios daug problemų. Tuomet nukenčia žmogaus savivertė.

"Netenkama vidinės pusiausvyros, užvaldo ambicijos, žmogus praranda gebėjimą kontroliuoti emocijas, mintis, veiksmus, –  daugelyje tokių šeimų tvyrančias problemas apnuogino moteris. – Tokios būsenos užgauname artimus žmones ir šeimoje kyla konfliktas. Kartais mane stebina, kai žmonės per emocijas ir egoizmą užmiršta kartu kurtą gyvenimą ir viską sugriauna."

Sunkiu metu, neabejoja Diana, geriau neskubėti priimti sprendimų, nusiraminti, susikoncentruoti į savo vidinį pasaulį, pasitelkti  saviįtaigą ir kontroliuoti stresą, emocijas, atsikratyti įtampos, žalingų įpročių.

Svarbiausia kelionė

Prakalbus apie pagalbinio apvaisinimo įstatymą, ji iš pradžių pasitarė su ją palaikiusiu vyru.

"Viešai kalbėti apie tokią asmeninę problemą nėra lengva, – neslėpė ji. – Labai daug žmonių mus palaikė, bet kai kurie  nusigręžė", – neslėpė moteris. Tačiau ji nė minutės nesigaili pasidalijusi savo patirtimi.

Po akimirkos Diana pakelė akis ir šyptelėjo: ne, ji nenori, kad žmonės manytų, jog ji tik verkia ir svaigsta apie vaikus.

"Gyvename visavertį gyvenimą, Virgis rašo daktaro disertaciją, aš turiu daug kūrybinių planų, rūpinamės namais, savo augintiniais – juodaisiais rusų terjerais Bondu ir Dinamitu, – šyptelėjo ji. – Kartu su vyru išgyvenome daug sudėtingų akimirkų, bet visada rasdavome išeitį. Tikime, kad nėra situacijų be išeities. Jeigu uždarytos durys, ieškome atidaryto lango."

Ar jai nekilo mintis, kad galbūt aukštesnės jėgos nori, jog ji išmoktų kažkokią pamoką ir galbūt įsivaikintų?

"Rimtai svarstėme galimybę įsivaikinti – tai viena iš galimybių tapti tėvais, – prisipažino Diana. – Bet kol kas baigsime tai, ką pradėjome. Išmoksime pamoką ir įveiksime mums skirtą išbandymą. Tikiu, kad surasime savo kelią, pasieksime tikslą ir tapsime dar stipresni."

Pavyks ar nepavyks sulaukti kūdikio – lems jau ne ji. Norėdama žaisti šioje sunkioje gyvenimo loterijoje, ji perka brangų bilietą.

"Visa kita – likimo valioje. Kad ir kaip būtų, tikiu, kad viskas bus gerai. Pasaulis per daug margas, kad jame būtų paliktas tik vienas laimės receptas, – svarstė Diana. – Kiekvienas rašome savo gyvenimo kelionės knygą. Pati svarbiausia kelionė, kurią galima prilyginti kelionei į Mėnulį, – kelionė į savo vidinį pasaulį. Tik ten žmogus gali surasti atsakymus ir pamatyti savo galimybes. Ši kelionė naudinga, kartais net privaloma kiekvienam mūsų. Ir labai svarbu šeimoje eiti šiuo keliu ne vienam."

"Ech, gražus skaičius! Neturiu jokių baimių, – prakalbus apie daugeliui moterų paniką keliantį laiką, žengimą į penktąją dešimtį, šypsodamasi atsiduso Diana. Beje, savo metų ji neslepia ir socialiniame tinklapyje, kuo negali pasigirti labai daug moterų. – Labai myliu gyvenimą, draugauju su savo metais ir moku džiaugtis tuo, ką turiu".

"DiArchy" magė neslėpė, kad labai mėgsta savo gimtadienius, nes tuomet sulaukia labai daug sveikinimų, šiltų žodžių ir dovanų.

"Mano gimtadienio nepamiršta artimieji, draugai ir pažįstami, – šypsojosi Diana. – Kiekvienas palinkėjimas yra veiksmingas ir turi daug galios bei energijos."

Gimtadienio proga ilgiau nei įprasta nusprendusi pasilepinti pataluose, magė prisipažino, kad antradienį ir ypač artėjant švenčių maratonui laukia ypatingai daug darbų.

"Todėl gimtadienį artimiausių žmonių būryje paminėsiu tik po kelių savaičių, – prisipažino D.Gaičiūnaitė-Dirmė. – Koks jis bus? Dar nežinau, bet dirbant šou pasaulyje sugalvoti programą nereiks daug laiko. Tačiau tą dieną vienas kitam fokusų nerodysime. Svarbiausia – tikrumas, natūralumas ir linksmybės".

Kol kas ji sulaukė daug gėlių ir vienos originalios dovanos: vienas iš dviejų jos šunų, nekart tituluotas juodasis rusų terjeras Dinamitas, iškovojo dar vieną titulą – Helsinkyje tapo populiarios keturkojų parodos čempionu.

Ko ji norėtų sulaukti gimtadienio proga?

"Svarbiausia – nepatirti bėdų, nelaimių man ir patiems artimiausiems žmonėms. Ir visiems būti sveikiems. Tai – pati nuostabiausia dovana, – nuoširdžiai kalbėjo Diana. – Ir, žinoma, mes su vyru vis dar svajojame susilaukti vaikelio."

Pavojingas žaidimas su lasais ir botagais. Taip vadinosi pirmasis garsių magų numeris scenoje. Tuomet Arvydui buvo 21, o Dianai – tik 14 metų.

Šiemet darbo scenoje 25-mečio proga Gaičiūnai nusprendė sau padovanoti įspūdingą fotosesiją stimpanko stiliumi, kurį Lietuvoje romanu "Vilko valanda" išgarsino Andrius Tapinas.

"Mums imponuoja šis fantastiškas, mistiškas ir magiškas žanras, vykstantis anachronistinėje Viktorijos epochoje arba alternatyvioje jos versijoje, – šypsojosi D.Gaičiūnaitė-Dirmė. – Fotosesijoje nėra garo variklių, tačiau netrūko magijos ir to laikmečio dvasios."

Druskininkuose visą dieną pozavę magai neatsispyrė pagundai pasinerti į spalvingą fotosesiją, kurioje netrūko magijos ir žaismingumo.

Iš paveikslo rėmų išlindęs kūnas, levitacija viename iš Druskininkų spa tebuvo iliuzija.

Tačiau cilindras, magiškas rutulys, apvalūs akinukai, korsetas, karoliai, apyrankės, odiniai aksesuarai, antikvariniai pistoletai, laikrodis ir kelis tūkstančius eurų kainuojančios sidabru puoštos Viktorijos laikų lazdelės buvo tikra.

"Kaip ir mūsų močiutės gintariniai karoliai, – juokėsi Diana. – Stimpanką norėjom pagardinti lietuviška detale."

47 metų Arvydas ir septyniais metais jaunesnė Diana, dar puikiai žinomi kaip duetas "DiArchy", išgarsėjo ne vienu magišku triuku.

Tai – kvapą gniaužiantis Arvydo vairavimas Vilniaus miesto gatvėmis užrištomis akimis, daugiau nei milijoną peržiūrų "youtube" svetainėje sulaukęs triukas  https://www.youtube.com/watch?v=YwqqPC6iiwI  , kai per jį pervažiavo plentvolė ir, žinoma, visame pasaulyje plačiai nuskambėję rekordai – būvimas be oro po vandeniu ir užsišaldymas lede.

Tuomet ledo luite Gaičiūnai kartu išbuvo daugiau nei 63 valandas.

Po vandeniu  Diana išbuvo 11 minučių ir 7 sekundes, o net didžiausius kritikus nustebinęs A.Gaičiūnas – net 15 minučių 58 sekundes!

25 metų jubiliejaus proga magai nori atlikti vieną pavojingiausių triukų pasaulyje – kulkų gaudymą.

Atliekant šį mirtiną triuką studijoje arba scenoje stovi du magai ir taikosi vienas į kitą pistoletais. Juos skiria stiklas.

Patikrinamos kulkos. Šūvis vienas į kitą. Stiklas dūžta, o magai pagauna į juos iššautą kulką.

"Šį triuką atlieką ir vienas magas – tuomet per stiklą į jį šauna asistentas ar kitas magas. Tai – labai pavojingas triukas, nes jį atliekant jau žuvo 12 žmonių. Itin retas ryžtasi jį bandyti, nes nenori būti tryliktuoju, tačiau aš – rizikuočiau, – prisipažino A.Gaičiūnas. – Tiesa, naudoti ginklą viešoje vietoje neleidžia Lietuvos įstatymas. Bet gal pavyks šį mirtiną triuką atlikti studijoje, jei šios idėjso nepabūgs televizija."