Tokijo olimpinių žaidynių dalyvė surengtuose mokymuose, kuriuos finansavo Neįgaliųjų reikalų departamentas, klausos negalią turinčius moksleivius motyvavo sportuoti, supažindino juos su sveika gyvensena, mityba ir psichologiniu stabilumu.

2019-ųjų Europos jaunimo iki 23 metų lengvosios atletikos čempionė taip pat papasakojo apie save, kelią į sportą, kasdienes treniruotes, be kurių nebūtų aukštų rezultatų.

Dieną ugdymo centre šalies čempionė ir rekordininkė baigė praktinėmis pratybomis lauke.

Renginyje dalyvavęs Lietuvos kurčiųjų sporto komiteto prezidentas Edvinas Kriūnas teigė, kad tokie garsių atletų susitikimai su moksleiviais – pati geriausia vilionė, paskata jiems pradėti sportuoti.

Geriausiai iš lietuvių pasirodė D. Kilty, kuri vienintelė pateko į finalą ir jame iškovojo šeštą vietą (geriausias asmeninis pasirodymas Europos čempionatuose). Prieš čempionatą teigusi, jog geras rezultatas artėja, trišuolininkė neklydo, nes būtent rungties finale užfiksavo savo geriausią sezono rezultatą – 13.92 m.

„Įtampos tikrai nejaučiau ir pasitikėjau savo jėgomis, nes žinojau, kad esu pasiruošusi“, – po finalo džiaugsmingai pasakojo D. Kilty.

Sportininkė pridūrė, jog rezultatas finale nėra svarbus, svarbi tik užimta vieta: „Mano minimalus tikslas buvo šešta vieta, o maksimalus – kaip Dievas duos.“

Jau ketvirtame Europos uždarų patalpų čempionate dalyvavusi trišuolininkė išskyrė sukauptą patirtį ir ko pritrūko finale: „Kaip ir visą sezoną, turėjau problemų su nestabiliu įsibėgėjimu, galbūt, trūko ir sėkmės. Visgi, esu patenkinta užimta vieta ir galimybe atstovauti savo šaliai.“

„Norėčiau padėkoti Astonui (treneris iš Didžiosios Britanijos), masažistui Mantui Lesnickui, trenerei Janinai Tribienei bei Nijolei Medvedevai (LLAF generalinė sekretorė) už visokeriopą pagalbą“, – pridėjo D. Kilty, kuri po trumpo poilsio pradės pasiruošimą vasaros sezonui.

Moterų trišuolio finalą laimėjo Tuğba Danışmaz (14.31 m), kuri su šiuo rezultatu pagerino Turkijos nacionalinį rekordą.

Kitų lietuvių pasirodymai

Trišuolio kvalifikacijoje, kurią sudarė 3 šuoliai, dalyvavusios A. Grikšaitė (13.50 m) ir D. Zagainova (13.37 m) atitinkamai užėmė dvyliktą ir keturioliktą vietas. Dovilės Kilty rezultatas kvalifikacijoje – 13.83 m (septinta vieta).

Pirmą čempionato dieną šuolio į aukštį kvalifikacijoje startavusi Urtė Baikštytė peršoko 1.82 m ir liko penkiolikta, o šios rungties finale triumfavo olimpinių žaidynių, pasaulio ir Europos čempionatų prizininkė iš Ukrainos – Jaroslava Mahučik (1.98 m).

Juozas Baikštys vyrų šuolio į aukštį kvalifikacijoje užfiksavo geriausią Lietuvos sezono rezultatą (2.14 m), bet į finalą nepateko. Šuolio į aukštį finale čempionu tapo nyderlandas Douwe Amelsas, kuris pagerino šalies nacionalinį rekordą (2.31 m).

Paskutinė iš lietuvių šuolio į tolį kvalifikacijoje, kurią taip pat sudarė 3 šuoliai, pasirodžiusi Jogailė Petrokaitė nušoko 6.26 m ir į finalą neprasibrovė. Šios rungties finalą laimėjo Jazmina Sawyers (Didžioji Britanija), kuri užfiksavo geriausią sezono moterų šuolio į tolį rezultatą pasaulyje – 7.00 m.

Kiti Europos čempionato rezultatai

Vyrų rutulio stūmimo rungtyje pirmą kartą Europos čempionu tapo italas Zane‘as Weiras, kuris užfiksavo geriausią sezono rezultatą Europoje – 22.06 m. Moterų rutulio stūmimo rungtį laimėjo pasaulio čempionė iš Portugalijos Auriola Dongmo, kuri taip pat užfiksavo geriausią Europos sezono rezultatą – 19.76 m.

3000 m rungtį pirmą kartą laimėjo vokietė Hanna Klein, kuri distanciją įveikė per 8 min. 35,87 sek. Identiškoje vyrų rungtyje nugalėjo olimpinis ir pasaulio čempionas Jakobas Ingebrigtsenas, kuris finale pagerino šalies rekordą – 7 min. 40,32 sek.

Beje, pastarasis nugalėjo ir 1500 m bėgime, kai pagerino čempionato rekordą – 3 min. 33,95 sek. Tokijo olimpiadoje sidabrą iškovojusi Laura Muir tapo čempione 1500 m rungtyje – 4 min. 03,40 sek.

Vyrų trišuolį laimėjo olimpinis ir pasaulio čempionas iš Portugalijos Pedro Pichardo, kuris finale užfiksavo geriausią sezono rezultatą pasaulyje – 17.60 m.

2 aukso medalius iš olimpiadų turinti belgė Nafissatou Thiam pagerino penkiakovės pasaulio rekordą – 5055 taškai. Beje, Europos vicečempione tapusi Adrianna Sulek užfiksavo antrą geriausią moterų penkiakovės rezultatą istorijoje – 5014 taškų. Vyrų septynkovę laimėjo pasaulio čempionas ir dešimtkovės rekordininkas Kevinas Mayeris, kuris pademonstravo geriausią sezono rezultatą Europoje – 6348 taškai.

Vyrų 60 m netikėtai laimėjo italas Samuele‘is Ceccarellis (6,48 sek.), kuris finale aplenkė olimpinį 100 m sprinto čempioną Marcellį Jacobsą (6,50 sek.). Moterų 60 m rungtyje triumfavo čempionato rekordą gerinusi Mujinga Kambundji (7,00 sek.).

Šuolio su kartimi rungtyje čempione tapo Suomijos nacionalinį rekordą pagerinusi Wilma Murto (4.80 m). Vyrų šuolio su kartimi finalą laimėjo norvegas Sondre Guttormsenas (5.80 m). Čempionatą praleido pasaulio rekordininkas Armandas Duplantis, kuris vos prieš dvi savaites įveikė 6.22 m aukštį.

400 m rungtyje triumfavo pasaulio rekordininkai – norvegas Karstenas Warholmas (45,35 sek.) ir nyderlandė Femke Bol (49,85 sek.).

Vyrų šuolio į tolį auksą laimėjo olimpinis čempionas Miltiadis Tentoglou, kuris nušoko 8.30 m.

4x400 m vyrų estafetėje pirmą vietą iškovojo geriausią sezono rezultatą Europoje užfiksavę sprinteriai iš Belgijos (3 min. 05,83 sek.), o identiškoje moterų estafetėje pergalę šventė nyderlandės, kurios pagerino čempionato rekordą (3 min. 25,66 sek.).

Fantastiškai baigėsi vyrų 800 m rungtis, kurią vos 0,003 sek. persvara laimėjo ispanas Adrianas Benas (1 min. 47,34 sek.). Antroje vietoje liko praktiškai identišką laiką pademonstravęs prancūzas Benjaminas Robertas. Moterų 800 m bėgime triumfavo olimpinė ir pasaulio vicečempionė Keely Hodgkinson (1 min. 58,66 sek.).

Paskutinę Europos čempionato rungtį, 60 m barjerinį bėgimą, laimėjo nacionalinį Suomijos rekordą pakartojusi Reetta Hurske (7,79 sek.). Vyrų šios rungties čempionu pirmą kartą tapo šveicaras Jasonas Josephas (7,41 sek.), kuris užfiksavo geriausią Europos sezono rezultatą.

Apskritai, daugiausiai medalių čempionate iškovojo Nyderlandų ir Lenkijos rinktinės – po septynis. Daugiausiai aukso medalių laimėjo Norvegijos atstovai – keturis.

Varžybose užfiksuota net 13 geriausių šalies sezono rezultatų, prie kurių prisidėjo trys olimpiečiai bei vietinių aistruolių džiaugsmui – barjerininkas iš Šiaulių.

Vyrų 60 m barjerinio bėgimo finale įspūdingą rezultatą užfiksavo Rokas Ickys. Juzefos Baikštienės auklėtinis pagerino asmeninį rekordą, distanciją įveikęs per 7,83 sek. Šis laikas viršytų ir praėjusių metų Europos čempionato normatyvą, tuo tarpu iki kovo mėnesį Belgrade (Serbija) vyksiančių planetos pirmenybių normatyvo lengvaatlečiui pritrūko 0,11 sek.

23-ejų R.Ickys yra 2017 metų Europos jaunimo čempionato finalininkas 110 m barjeriniame bėgime. Tiesa, po to sezono sportininkas buvo trumpai pristabdęs karjerą ir tik pernai, praėjus ketveriems metams, pagerino asmeninį rekordą stadione.

„Treniruotėse laikai buvo labai geri, bet varžybose vis kažko pritrūkdavo. Labai gerai, kad varžybos vyko Šiauliuose, namų danga tikriausiai padėjo. Kai buvau „duobėje“, savimi nebetikėjau, tik po kurio laiko pasimatė, jog galiu greitai bėgti, bet to neatsispindėjo varžybose. Treniruotėse kažkiek matėsi, už to užsikabinau ir toliau dirbome. Pagaliau pasiekiau tokį rezultatą, kurio norėjau“, – džiaugėsi R.Ickys.

Lengvaatletis prisipažįsta, kad pasiruošimas šiam sezonui buvo komplikuotas – sutrukdė ligos bei traumos.

„Sirgau spalio-lapkričio mėnesiais kovidu, iškritau dešimčiai dienų. Po to dar apsirgau, buvo traumų. Pasiruošimas buvo pats sudėtingiausias, kokį esu turėjęs, su labai daug trikdžių. Net ir praėjusią savaitę treniruočių beveik nedariau“, – teigė R.Ickys.

60 m bėgime triumfavo Tokijo olimpinių žaidynių dalyvis Gediminas Truskauskas, nuotolį įveikęs per 6,78 sek. Sportininkas pakartojo sau pačiam priklausantį geriausią Lietuvos sezono rezultatą, kuris vos 0,01 sek. prastesnis už jo asmeninį rekordą.

„Minimalus tikslas buvo pakartoti sezoną rekordą, prie geriausių norų – pasidaryti asmeninį rekordą. Nepavyko, bet nereikia nusiminti, forma laikosi stabili, – komentavo G.Truskauskas. – Kokios sąlygos Šiauliuose? Danga čia smagi – nei per minkšta, nei per kieta. Sprintui pats tas, bet tai labai individualus dalykas.“

Panašų rezultatą kaip finale sprinteris užfiksavo ir atrankoje – 6,81 sek.

„Pagal statistiką dažniau finale subėgu geriau nei atrankoje. Užbėgime trūko starto, bet antra pusė visai maloniai bėgosi. Treneris tą patį pasakė, kad pirmi 30 metrų buvo ne iš geriausių. Finale mobilizavausi, stengiausi akcentuoti pradžią“, – sakė 200 m rungties Lietuvos rekordininkas.

Moterų trišuolyje LLAF taurės varžybų nugalėtoja tapo Diana Zagainova, nušokusi 13,25 m.

„Šį sezoną svarbiausia stabilizuotis prie pokyčių pakeitus trenerį. Reikėjo sudalyvauti varžybose, kad pamatyčiau, kokia reakcija į pokyčius varžybų metu. Pirmas startas gerai – namuose, Lietuvoje. Be abejo, rezultatas netenkina, tačiau šį sezoną reikia labiau žiūrėti į techninius akcentus ir stabilumą, o po to kovoti dėl rezultato“, – pasirodymu nenusivylė Tokijo žaidynių dalyvė D.Zagainova.

Sėkmingai moterų šuolių į tolį rungtyje pasirodė Jogailė Petrokaitė, kuriai tai buvo pirmosios sezono varžybos. Raseiniškė nušoko 6,50 m.

„Esu patenkinta, pirmas sezono startas. Visą laiką sau keliu didesnius tikslus, bet šiai dienai 6,50 m tenkina. Su kiekvienu šuoliu vis atradau kažką naujo, nes varžybinė aplinka visai kitokia nei treniruočių“ – teigė J.Petrokaitė.

Nors normatyvas į pasaulio uždarų patalpų čempionatą ypač aukštas – 6,80 m, sportininkė ginklų nesudeda ir tikisi pakovoti dėl teisės startuoti Belgrade.

„Visą laiką sau keliu aukščiausius tikslus. Noriu varžytis su elitu, savimi pasitikiu ir tikiu, kad galiu varžytis. Norėčiau pamatyti save Serbijoje, pasaulio čempionate. Jei žiemą uždaryčiau su 6,70 m, mirčiau iš laimės“, – nusijuokė J.Petrokaitė.

Moterų rutulio stūmimo rungtyje konkurencijos nesulaukė disko metikė Ieva Zarankaitė, įrankį nustūmusi 15,95 m.

„Varžybas vertinu labai gerai. Jokių didelių lūkesčių neturėjau, važiavau pajausti adrenaliną. Yra kur tobulėti, tikiuosi, kad Lietuvos čempionate bus geriau, – pasakojo I.Zarankaitė. – Pagrindinį pasiruošimą atlikau Amerikoje, ten praleidau tris mėnesius. Sąlygos buvo tikrai labai geros – stadione galėjau sportuoti iki pat gruodžio mėnesio. Tačiau grįžusi į Lietuvą šiek tiek susitraumavau nugarą, kurią dar tebesigydau.“

Rio de Žaneiro žaidynių dalyvis maratonininkas Remigijus Kančys pasiekė asmeninį rekordą 3000 m rungtyje (8 min. 18,77 sek.) Tuo tarpu atkakliausia kova užfiksuota 400 m bėgime: trečią kartą iš eilės nugalėtoju tapo Einius Trumpa (49,79 sek.), vos 0,01 sek. pranokęs 17-metį Telšių talentą Luką Sutkų.

LLAF taurės varžybų metu vyko ir Lietuvos lengvosios atletikos klubų čempionatas, kuriame tradiciškai dominavo Vilniaus sporto klubas „Cosma“ (10193 tšk.), aplenkęs Šiaulių „Piramidę“ (8370 tšk.) bei Panevėžio „Žvaigždę“ (6399 tšk.). Antroje sporto klubų grupėje triumfavo Raseinių „Šokliukas“, tarp miestų – Vilnius.

Svarbiausios žiemos sezono varžybos šalyje – Lietuvos čempionatas – vasario 26-27 dienomis vyks Klaipėdoje.

Rezultatai:

Vyrai

60 m. Gediminas Truskauskas (Vilnius) 6.78 (pakartotas geriausias Lietuvos sezono rezultatas, LLAF taurę laimėjo trečius metus iš eilės)

400 m. Einius Trumpa (Kaunas/Rokiškis) 49.79 (asmeninis rekordas, geriausias Lietuvos sezono rezultatas, LLAF taurę laimėjo trečius metus iš eilės)

800 m. Darius Petkevičius (Marijampolė) 2:00.61

1500 m. Justinas Laurinaitis (Vilnius/Klaipėda) 4:05.87

3000 m. Remigijus Kančys (Kaunas) 8:18.77 (asmeninis rekordas, geriausias Lietuvos sezono rezultatas)

60 m b/b. Rokas Ickys (Šiauliai) 7.83 (asmeninis rekordas, geriausias Lietuvos sezono rezultatas)

Aukštis. Algirdas Asauskas (Kaunas) 1.95

Tolis. Tomas Lotužis (Skuodas/Vilnius) 7.32 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas, LLAF taurę laimėjo trečią kartą)

Trišuolis. Dominykas Petrosevičius (Kaunas/Kėdainiai) 14.42 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas, LLAF taurę laimėjo antrą kartą)

Rutulys. Šarūnas Banevičius (Klaipėda/Klaipėdos r.) 17.68 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas, LLAF taurę laimėjo aštuntą kartą)

Moterys

60 m. Akvilė Andriukaitytė (Panevėžys/Vilnius) 7.49 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas, LLAF taurę laimėjo trečią kartą)

400 m. Roberta Žikaitė (Kaunas/Raseiniai) 59.10 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas, laimėjo antrus metus iš eilės)

800 m. Eglė Vaitulevičiūtė (Vilnius) 2:13.90 (asmeninis rekordas, geriausias Lietuvos sezono rezultatas, taurę laimėjo antrą kartą)

1500 m. Vytautė Budavičienė (Kaišiadorys/Kaunas) 4:40.96

3000 m. Viktorija Varnagirytė (Šiaulių r./Vilkaviškis) 10:13.94

60 m b/b. Gabija Klimukaitė (Klaipėda) 8.73 (LLAF taurę laimėjo antrą kartą)

Aukštis. Satera Balčaitytė (Klaipėda) 1.80 (pakartojo asmeninį uždarų patalpų rekordą)

Tolis. Jogailė Petrokaitė (Raseiniai) 6.50 (LLAF taurės varžybų rekordas, geriausias Lietuvos sezono rezultatas, trečia pergalė LLAF taurės varžybose)

Trišuolis. Diana Zagainova (Vilnius) 13.25 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas)

Rutulys. Ieva Zarankaitė (Utena) 15.95 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas, LLAF taurę laimėjo trečius metus iš eilės)

Tokijo stadionas neatnešė sėkmės Dianai Zagainovai per trišuolio varžybų atranką penktadienį.

24 metų vilnietė atrankos varžybas B grupėje pradėjo nesėkmingu šuoliu, kuris nebuvo įskaitytas.

Antruoju bandymu D.Zagainova nuskriejo 13 m 10 cm.

Trečiasis Lietuvos atletės šuolis taip pat buvo neįskaitytas.

Į finalą duris galėjo atverti Lietuvos rekordui beveik lygus rezultatas - 14,40 m arba vieta stipriausiųjų dvyliktuke tarp 34 trišuolininkių A ir B grupėje.

D.Zagainova B grupėje buvo 14-a tarp 16-os atlečių. Bendroje įskaitoje ji aplenkė šešias varžoves ir užėmė 28-ąją vietą.

Atrankoje toliausiai skriejo Venesuelos atstovė Yulimar Rojas (14,77 m.), ispanė Ana Peleteiro (14,62) ir Thea Lafond iš Dominikos (14,60 m).

Tokijo olimpines žaidynes D.Zaigainova pasitiko atsargiomis ambicijomis.

Trišuolininkė spindėjo iškilo Lietuvos lengvosios atletikos elite 2019 metais, kai iškovojo auksą Europos jaunimo (iki 23 metų) čempionate.

Tais pačiais metais ji pagerino Dovilei Kilty priklausiusį Lietuvos rekordą, nuskriejusi 14 m 43 cm.

Tačiau paskui sekę metai nebuvo tokie sėkmingi D.Zagainovai ir dėl trenerio Kęstučio Šapkos ligos, ir dėl rezultatų.

Nors trišuolininkei stojo į pagalbą buvusi Arinės Palšytės trenerė Tatjana Krasauskienė, pastaruoju metu Dianos šuoliai nebuvo tokie sėkmingi.

„Man asmeniškai skrydis praėjo geriau nei tikėjausi. Viešbutis neblogas, nieko netrūksta. O stadionas metimams – puikus. Sudarytos labai geros sąlygos ir ilsėtis, ir treniruotis“, – sakė A. Gudžius.

Lengvaatlečiai Hiracukoje treniruosis Soho parke esančiame 15 tūkst. vietų futbolo ir lengvosios atletikos stadione.

Būtent čia kasdien pasivaikščioti gryname ore atvyksta ir kiti Hiracukoje stovyklaujantys sportininkai.

Pirmieji lengvaatlečių startai prasidės liepos 30 dieną.

Tokijo olimpinės žaidynės vyks liepos 23 – rugpjūčio 8 dienomis.

Tad dvi olimpinės rinktinės kandidatės sezoną atidarė Ispanijoje. Šeštadienį Valensijoje vykusiose „GP de Atletismo Ciudad de Valencia“ varžybose pergales iškovojo Modesta Morauskaitė ir Diana Zagainova.

Moterų 400 m rungtyje M.Morauskaitė nuotolį įveikė per 53,05 sek. bei pasiekė asmeninį uždarų patalpų rekordą. Pagal „World Athletics“ taškų skaičiavimo lentelę šis rezultatas svaresnis ir už geriausią sportininkės rezultatą stadione.

„Buvau pasiruošusi ganėtinai geram rezultatui, tikrai tikėjausi pradėti sezoną greičiau nei per 54 sekundes. Nė vienais metais nebuvo pavykę taip pradėti sezono, todėl toks buvo vienas iš tikslų. Pagal visą savijautą, treniruotes jaučiau, kad tai nėra neįmanoma. Tačiau tokio rezultato, kokį parodžiau, nelabai tikėjausi. Man tai labai aukštas rezultatas, įrodantis, kad einame teisinga linkme treniruotėse“, – džiaugėsi M.Morauskaitė.

Varžybas rengę ispanai ėmėsi griežčiausių priemonių, siekdami užtikrinti dalyvių saugumą. Sportininkai apšilimą turėjo atlikti... lauke.

„Į šias varžybas buvo užsiregistravusių daug atletų iš užsienio, bet likus savaitei pranešė, kad čia dalyvauti galės tik Ispanijos federacijos licenciją turintys sportininkai. Aš priklausau Ispanijos klubui, turiu licenciją, tad man buvo leista dalyvauti, – pasakojo M.Morauskaitė. – Apšilimą turėjome daryti lauke, o į maniežą atletai įleidžiami tik prieš pat rungtį, nėra jokio kontakto su ne savo rungties sportininkais. Sudalyvavus savo rungtyje, kiek įmanoma greičiau esi išvedamas iš maniežo, nebent turi atlikti dopingo kontrolę, kaip kad man teko (juokiasi – lengvoji.lt). Priemonės labai griežtos, į viską žiūrima labai atsakingai.“

Sportininkė iškovojo 1135 „World Athletics“ reitingo taškus, kurie svarbūs kovojant dėl kelialapio į Tokijo olimpines žaidynes. Kitą savaitę lietuvė reitinge turėtų pakilti į 51 poziciją, o į žaidynes pateks 48 bėgikės 400 m rungtyje. Beje, kita Lietuvos sportininkė Agnė Šerkšnienė klasifikuojama 49-a.

„Aš tikrai apsidžiaugiau, kad Tokijo olimpinės žaidynės buvo nukeltos. Pirmo karantino metu buvau Ispanijoje, kur karantinas buvo labai griežtas. Man papildomi metai išėjo į naudą, galėjau dar labiau sustiprėti, dar labiau pasiruošti. Turiu visas galimybes pakliūti į Tokijo žaidynes, o šiandieninės varžybos tą tik parodė“, – sakė M.Morauskaitė.

Trišuolio varžybose kelialapį į Tokiją jau turinti D.Zagainova nušoko 13,42 m. Tiesa, net penki sportininkės bandymai iš šešių buvo nesėkmingi.

Abi sportininkės jau turi normatyvus į kovo 4-7 dienomis Torūnėje (Lenkija) vyksiantį Europos uždarų patalpų čempionatą.

Praėjusiais metais lengvaatletė Diana Zagainova viesulu įsiveržė į planetos trišuolininkių elitą – triumfavo Europos iki 23 metų čempionate bei pasiekė Lietuvos rekordą, viršijusį net ir olimpinį normatyvą. Tačiau po auksinės vasaros laukė kur kas didesni išbandymai.

Žiemos sezoną šeštadienį 23-ąjį gimtadienį minėsianti vilnietė praleido dėl traumos, išsvajotas debiutas olimpinėse žaidynėse šią vasarą neįvyks, o į naujas pergales ją lydi viena garsiausių Lietuvos trenerių.

D. Zagainovos interviu – apie permainas ir iššūkius, Živilės Vaiciukevičiūtės sprendimą bei unikalų kontraktą.

– Kalbame praėjus beveik metams po pasiekto Lietuvos rekordo ir įvykdyto olimpinio normatyvo. Po jo dar sekė auksas Europos iki 23 metų čempionate. Kaip pasikeitė gyvenimas po tos vasaros, kada įšokote į Lietuvos sportininkų elitą?, – lengvoji.lt paklausė D. Zagainovos.

– Pasikeitė tai, kad sulaukiau daugiau dėmesio. Kada buvau jaunimo grupėje, taip pat dėmesio sulaukdavau, bet dabar tai yra kitame lygyje. Atsirado įvairių projektų, filmavimų, pokalbių su žurnalistais, renginių. Tai tapo darbo dalimi, užima daugiau laiko nei užimdavo anksčiau, bet dabar visą savo laiką skiriu sportui, nebėra pašalinių veiklų.

– Laimėjus auksą, pasiekus rekordą atsiranda euforija bei motyvacijos pliūpsnis, kad darbas atsipirko. Bet tai turbūt kažkuriuo metu ir nuslinko. Ar taip įvyko? Kada grįžote į realybę, jog vėl reikia viską pradėti iš naujo?

– Labai greitai grįžau į realybę. Esu sakiusi, kad man kaip tik reikia išmokti labiau džiaugtis. Atsimenu, kad pasiekus rekordą po dienos ar dviejų manęs vėl laukė treniruotė. Supratau, kad su visais tais rezultatais ir titulais dirbti reikia dar daugiau (šypsosi – lengvoji.lt). Kuo daugiau pasieki, tuo daugiau reikia dirbti, nes buvę darbai, buvusios treniruotės, nebeatneša dar didesnių rezultatų.

Ta euforija laimėjus Europos iki 23 metų čempionatą tęsėsi trumpai. Atsimenu, kad buvo labai sunku dalyvauti Lietuvos čempionate, nes buvo bendras nuovargis ir reikėjo „ištraukti“ varžybas. Po to čempionato išvažiavau į stovyklą, kur ariau tris savaites, vėliau sekė sekanti stovykla ir nebuvo laiko tai euforijai. O po sezono, kai turėjau dvi savaites atostogų, buvau užsienyje, tiesiog ilsėjausi. Buvau „žiauriai“ pavargusi.

– Pasaulio čempionatas Dohoje nebuvo itin sėkmingas. Tada džiaugėtės pagaliau baigusi labai ilgą sezoną, atėjo palengvėjimas, kad laukia pelnytas poilsis. O dabar yra kažkokia nuoskauda, kad ten nepavyko realizuoti savęs ir kad tas pasaulio čempionatas galėjo baigtis kitaip?

– Nuoskaudos nėra. Esu optimistė, bet visada stengiuosi realiai vertinti situaciją. Visada norisi geriau, bet galbūt tai ir buvo tas rezultatas, kurį tądien daugiausiai galėjau padaryti. Visi ateiname ir darome maksimumą, nesakome, ai, šiandien pasistengsiu truputį, 80 procentų (juokiasi – lengvoji.lt). Yra pašaliniai veiksniai, kurie daro įtaką rezultatui, bet atėjau ir dariau, ką galėjau. Turėjau padaryti išvadas ir dirbti toliau.

– Prieš žiemos sezoną tapote pirma Baltijos šalių atstove, kurią remia „Puma“. Kaip manote, ar tai yra praėjusios vasaros rezultatas? Ar rekordas atvėrė daugiau durų bei jaučiatės profesionalia sportininke, uždirbančia iš sporto?

– Ir praėjusiais metais save visą skirdavau sportui, bet šiemet tai visiškai tapo mano darbu. Tam, kad pasirašiau kontraktą su „Puma“, be abejo, įtakos darė vasaros sezonas – geri rezultatai atveria galimybes. Tapau visiškai profesionalia sportininke, man federacija ir Lietuvos tautinis olimpinis komitetas suteikia visas galimybes ruoštis olimpinėms žaidynėms. Turiu treniruočių stovyklas, kiek įmanoma – atsistatymo priemones. Karantinas stipriai sujaukė planus, buvo praleista ne viena stovykla, bet išgyvenome sunkiausią laikotarpį, o vasarą galima pasiruošti ir Lietuvoje.

– O fanų dėmesys – ar jis atsirado?

– Fanų dėmesys buvo ir prieš tai. Žinoma, tai, kad įvykdžiau olimpinį normatyvą, žmonėms daro didesnį įspūdį, labiau kažką reiškia. Dažniausiai kažkam pasidomėjus, kuo užsiimu ir atsakius, kad esu sportininkė, visi paklausia, ar dalyvavau olimpinėse žaidynėse. Galbūt tai vienintelės varžybos, kurias žino (šypsosi – lengvoji.lt). Buvo, kad per atostogas JAV zoologijos sodo darbuotojas, sužinojęs, kad esu sportininkė turinti olimpinį normatyvą, fotografavosi. Atrodo, tik normatyvas, nesu olimpinė čempionė, bet jiems tai buvo „vau“. Fanų dėmesys yra, man jis netrukdo, stengiuosi skirti tam laiko. Šiemet pradėjau gauti daug kortelių iš užsienio fanų, kur jie prašo manęs parašyti autografą. Užsienyje tai populiaru, o man tai tapo naujove po Europos iki 23 metų čempionato.

– Kalbant apie žiemos sezoną, vilčių buvo daug, bet viskas baigėsi po pirmų varžybų – patyrėte traumą. Kokios mintys buvo tada? Nebuvo baimės, kad galite nespėti pasiruošti Tokijo žaidynėms?

– Gavosi taip, kad ruošiausi ir buvau tikrai geroje formoje. O dažniausiai taip ir atsitinka, kad esi gerai uždirbęs, visi rodikliai labai geri, išlenda traumos. Įvyko pakankamai rimta trauma, plyšo dvigalvis raumuo dviejose vietose. Tuo metu olimpinės žaidynės dar nebuvo nukeltos. Vienas gydytojas man pasakė, kad kas galėjo įvykti, man įvyko tinkamiausiu laiku. Įvyko tada, kai tik prasidėjo sezonas. Visi sportininkai toliau tęsė sezoną, o aš atlikau reabilitaciją. Jie pasibaigus poilsiui po sezono turėjo pradėti pasiruošimą vasarai, o aš turėčiau būti atsigavusi ir taip pat lygiagrečiai pradėti pasiruošimą.

Visas žiemos sezonas nuplaukė, traumą patyriau pirmose varžybose, dalyvaudama už Valensijos klubą. Iškart grįžau į Lietuvą ir pradėjau gydymą. Tai buvo pirma rimta mano trauma. Bet visi žmonės sureagavo labai greitai, tiek gydytojai, tiek federacija. Traumą patyriau vasario 1 dieną, o vasario 7 dieną jau dariau pirmą treniruotę. Šlubavau, bet reabilitologas, mūsų rinktinės kineziterapeutas, sudarė programą. Už keturių savaičių pradėjau lakstyti stadione ir kovo mėnesį jau buvau atsigavusi, galėjau pradėti pasiruošimą vasarai. Viskas išėjo gerai ir minties, kad nespėsiu pasiruošti olimpinėms žaidynėms, nebuvo.

– O apskritai tarp sportininkų yra tokia baimė, kad olimpinio sezono metu nieko nenutiktų, galbūt atsiribojama nuo tam tikrų rizikingų veiklų?

– Aš stengiuosi apie tai negalvoti. Jei to bijai, tai ir prisišauki. Bet ir verstis per galvą nereikia, reikia kiek įmanoma saugotis. Mano atveju, taip ir įvyko, kartais geriau padaryti mažiau nei per daug. Ši trauma buvo gera pamoka, kad reikia stebėti savo savijautą. Krūviai yra dideli, traumos yra natūralus dalykas. Reikia prisisaugoti, bet neturi būti paranojos, kad negaliu nieko daryti, dirbti, nes tos formos tada nepasieksi.

– Esate viena iš keturių Lietuvos lengvaatlečių, kuriems pavyko įvykdyti Tokijo olimpinių žaidynių normatyvus. Tarsi turėtų būti gaila, šiemet turėjote debiutuoti žaidynėse. Tačiau iš kitos pusės yra šansas sustiprėti, daugiau laiko dar labiau patobulėti. Kokios buvo emocijos, kai buvo nukeltos žaidynės?

– Net kai buvau patyrusi traumą, neturėjau tokio noro, kad olimpinės žaidynės būtų perkeltos. Tikrai žinojau, kad spėsiu pasiruošti – olimpiada tik liepos mėnesį, o pradėjus treniruotes kovą, pasiruošti spėsi. Bet kai įvyko situacija su karantinu ir žaidynių perkėlimu, ją priėmiau. Pamačiau tame pliusus, tą priėmiau ir galvoju, kad viskas bus gal dar ir geriau. Galiu išnaudoti tą laiką tam tikroms smulkmenoms, išbandyti kažką naujo, kažką pakeisti, patobulinti. Dėl to situaciją priėmiau, bet buvo šiek tiek liūdna dėl viso sezono.

– Buvote dvi merginos, turinčios olimpinius normatyvus – jūs ir Živilė Vaiciukevičiūtė. Ar galite įsivaizduoti situaciją, kuri priverstų baigti sportinę karjerą likus metams iki olimpinių žaidynių?

– Neturiu teisės teisti. Vienintelis dalykas, ką galiu, tai pasakyti savo nuomonę. Niekas nenutinka šiaip sau, niekada sportininkas tik dėl to, kad šovė tokia mintis, karjeros nebaigs. Olimpinės žaidynės sportininkams yra viso gyvenimo tikslas, žmonės to siekia ir po 20 metų. Tikrai žinau, kad žmogui priėmusiam tokį sprendimą, jis (sprendimas) buvo tikrai labai svarbus. Galime tik priimti, o tai tik sportininko reikalas, ar jis juo nori dalintis, ar ne. Fanai kartais galvoja, kad nuviliame, bet tokie dalykai neįvyksta šiaip sau. Tokia mintis ateina ne per mėnesį ir ne per du.

– Baigėsi karantinas, toliau vyksta pasiruošimas vėlyvam sezonui. Sportinė forma turbūt dabar labiau atitinka ne tą, kuri būna birželį, bet balandį. Dėl sveikatos priežasčių kuriam laikui drauge dirbti nebegali treneris Kęstutis Šapka, tad turite naują trenerę – Tatjaną Krasauskienę. Kodėl nusprendėte dirbti su šia specialiste?

– Kurį laiką teko dirbti be trenerio, tad kelias savaites dirbau viena. Labai save nustebinau, kad dirbdama viena pasiekiau labai gerus rezultatus, pati save motyvuodavau. Džiaugiuosi, kad federacija pasiūlė pagalbą, pasidomėjo, kaip sekasi, gal man reikia pagalbos. Šiuo metu Vilniuje nematau nė vieno kito trenerio, su kuriuo tiek aš norėčiau dirbti, tiek jis man galėtų pagelbėti kaip treneris, išskyrus Tatjaną Krasauskienę. Tokį patį pasiūlymą gavau iš federacijos, dėl to ir buvo toks pasirinkimas.

Kai pasieki tam tikrą lygį, išmoksti dirbti su daug kuo. Ji yra labai aukšto meistriškumo trenerė, dalyvavusi daug čempionatų, olimpiadų, turi didelę patirtį. Sutapo mūsų energija, drauge dirbame antrą savaitę ir esu labai patenkinta. Dirbu pagal tuos plačius treniruočių planus, kaip ir anksčiau, bet gaunu labai daug pagalbos iš jos. Trenerė su manimi būna visose treniruotėse, padeda ir palaiko.

„Jei kažką darau, tai iš visos širdies“, – sako trišuolininkė Diana Zagainova. 22 metų Valensijoje gyvenanti ir sportuojanti lengvaatletė laidai „Lietuvos mokyklų žaidynės“ papasakojo apie treniruočių sąlygas Ispanijoje, trišuolininkams būtinas savybes ir kodėl vengia maudytis ežere.

Tokių gerų metų, kaip 2019-ieji D. Zagainova ar nebuvo turėjusi. Sportininkė tapo Europos jaunimo (iki 23 metų) čempione, pagerino Lietuvos rekordą (14,43 m) ir įvykdė Tokijo olimpinių žaidynių normatyvą.

Sportininkė ne kartą yra sakiusi, kad jos tikslai – aukščiausios vietos ir rezultatai, o vienas pagrindinių dalykų jų siekiant – geras psichologinis pasirengimas.

Ar trišuolis buvo pirmoji sporto šaka, kurią išbandėte?

Trišuolis buvo pirmoji, kurią įsimylėjau, tačiau iki to laiko sportavau ir kitas. Nuo ketverių metų, penkerius labiau gimnastiką. Tuomet pusmetį – plaukimą. Tačiau plaukti taip ir neišmokau. Ir į ežerą vasarą tik iki pusės brendu (juokiasi).

Tuomet tėvai nuvedė į lengvąją atletiką, kur užsikabinau ir jau trylika metų sportuoju.

Kas svarbiausia trišuolio rungtyje?

Čia reikia turėti geras greičio savybes, techniką, šoklumą, labai gerą koordinaciją, taip pat mokėti išlikti vienoje ašyje. Jeigu reikėtų išskirti tris, sakyčiau, kad greitis, sprogstamoji jėga ir technika.

O psichologinės savybės?

Žinoma. Ne tik trišuolyje, bet visose sporto šakose tai labai daug lemia. Europos, pasaulio čempionatuose ar olimpinėse žaidynėse visi sportininkai būna labai gerai pasiruošę fiziškai. Todėl dažnai laimi tas, kuris tuo metu yra stipriausias psichologiškai.

Kuo skiriasi treniruočių sąlygos Ispanijoje ir Lietuvoje?

Ispanijoje turime galimybę visus metus treniruotis lauke, nes net ir sausį temperatūra kartais siekia 16 laipsnių. Vieta, kurioje aš gyvenu, yra prie pat treniruočių bazės, todėl man viskas – treneriai, medicinos personalas, sporto salės – pasiekiama 100 m atstumu. Tai labai patogu, kai kūnas gauna didelius sportinius krūvius.

Turbūt jau laisvai kalbate ispaniškai?

Taip. Kalba – vienas iš dalykų, kodėl džiaugiuosi išvažiavusi. Atsidūriau tokiose sąlygose, kur neturėjau kito pasirinkimo, tik išmokti ispaniškai arba važiuoti namo.

Koks geriausias patarimas, kurį esate gavusi?

Mėgautis tuo, ką darau. Taip gyvenu visą laiką, ne tik sportuodama. Ir artimieji pastebi, kad jei kažką darau – sportuoju, šoku, piešiu – tai darau iš visos širdies.

„Bendrai sezoną vertinu labai gerai, nes pagrindiniai tikslai buvo įvykdyti - iškovotas kelialapis į olimpines žaidynes ir laimėtas aukso medalis Europos U23 čempionate. Iki tobulų metų pritrūko patekimo į pasaulio čempionato finalą. Tai vienintelis momentas, dėl kurio reikės padaryti išvadas. Viskuo kitu esu labai patenkinta, buvo tam tikras stabilumas, pasiektas Lietuvos rekordas“, - naujienų agentūrai ELTA sakė D. Zagainova.

Tarptautinė lengvosios atletikos federacija (IAAF) prieš pusantros savaitės paskelbė, kad trišuolio nebeliks tarp pagrindinių rungčių 2020 metų Deimantinės lygos varžybose.

Atlikusi rungčių populiarumo tyrimą ir norėdama sutilpti į 90 min. televizijos transliacijas, IAAF iš pagrindinių Deimantinės lygos rungčių išbraukė disko metimo, 200 m sprinto ir 3000 m barjerinio bėgimo bei trišuolio rungtis. 200 m bėgimai ir 3000 m barjeriniai bėgimai vyks 10-yje etapų iš 15, o disko metimo ir trišuolio - vos dviejuose. Bet nei vienos iš šių rungčių nebus finaliniame 2020 metų etape.

Nors D. Zagainova dar neturi patirties šiose varžybose, ši žinia nebuvo maloni. Ji tikisi, kad toks sprendimas bus tik laikinas.

„Be abejo, apmaudu, kad tokią stiprią rungtį išbraukė iš Deimantinės lygos programos. Juolab, kad šiemet viena iš trišuolininkių vos nepagerino pasaulio rekordo. Tai tikrai labai graži rungtis, pritraukianti daug dėmesio. Labai gaila, kad ją išbraukė iš Deimantinės lygos, bet atsirado „Golden“ lyga, kurioje bus trišuolis, lauks ir kitų varžybų. Labai tikiuosi, kad toks sprendimas Deimantinėje lygoje bus tik vieneriems metams“, - sakė sportininkė.

Lietuvos lengvajai atletikai toks sprendimas buvo gana skaudus, nes mūsų šalyje yra dar viena aukšto lygio trišuolininkė - Dovilė Dzindzaletaitė-Kilty, o disko metikų elite įsitvirtinęs yra Andrius Gudžius. Nemažai pasaulio sportininkų jau išreiškė nepasitenkinimą ir žada nepasiduoti.

„Pastebėjau, kad labai daug sportininkų pradėjo rodyti savo nepasitenkinimą šiuo klausimu. Dėl to tikiuosi, kad situacija kitais metais pasitaisys“, - teigė D. Zagainova.

Žavi lengvaatletė treniruojasi tiek Lietuvoje, tiek Valensijoje (Ispanija). Pasak jos, komercinės varžybos yra gera proga pasivaržyti su aukšto lygio varžovėmis.

„Mano atveju, man komercinės varžybos yra labiau reikalingos ne dėl galimo uždarbio, o dėl konkurencijos. Nes būtent komercinėse aukšto lygio varžybose galiu pajusti gerą atmosferą, pasivaržyti su elitinėmis sportininkėmis, kurios dalyvaus olimpinėse žaidynėse ir Europos čempionate. Tai suteikia labai reikalingos praktikos“, - aiškino D. Zagainova.

Tarp D. Zagainovos ir D. Dzindzaletaitės-Kilty šiais metais užsimezgė savotiška kova siekiant Lietuvos rekordo. Dovilė birželio viduryje varžybose Latvijoje nušoko 14 m 26 cm ir pagerino sau pačiai priklausiusį šalies rekordą, bet vos po dviejų savaičių D. Zagainova Šveicarijoje užfiksavo dar geresnį rezultatą - 14 m 43 cm.

„Per varžybas pirmiausia kovoju su savimi. Nesidairau į kitus, o daugiausiai dirbu su savimi, kad galėčiau pasiekti geriausią rezultatą. Be abejo, konkurencija kažkiek paskatina stengtis, bet tai nėra svarbiausia priežastis siekiant norimo rezultato. Bet džiaugiuosi, kad Lietuvoje turime konkurenciją tarp trišuolininkių tokiame aukštame lygyje. Kitos rungtys tuo pasigirti negali“, - pabrėžė D. Zagainova.

Trišuolininkė, pagerinusi Lietuvos rekordą, taip pat pelnė kelialapį į 2020 metų Tokijo olimpines žaidynes. Ji pabrėžė, kad pasimokė iš šių metų pamokų ir džiaugėsi, kad olimpines žaidynes vyks kur kas patogesniu laiku nei planetos pirmenybėse. Visas pasiruošimo planas jau sudėliotas iki Europos čempionato, kuris Paryžiuje (Prancūzija) vyks po olimpinių žaidynių.

„Planas jau yra sudėliotas, stovyklos ir kiti dalykai jau yra numatyti iki pat Europos čempionato. Tikslai yra patys aukščiausi. Sieksiu ir aukštos pozicijos, ir rezultato, ir pačio šuolio kokybės. Norėčiau visą tai pasiekti per olimpines žaidynes. Džiaugiuosi, kad olimpinės žaidynės vyks liepos mėnesį - mums labai įprastu ir patogiu laikotarpiu, o ne taip, kaip šiemet buvo Dohoje - spalį“, - Eltai kalbėjo D. Zagainova.

Netrukus lengvaatlečiams prasidės uždarų patalpų sezonas. D. Zagainova prisipažino, kad jis bus gana intensyvus.

„Taip, ruošiuosi žiemos sezonui. Atstovausiu savo klubui Ispanijoje, vėliau bus keletas komercinių varžybų, Lietuvos čempionatą ir vėliau matysime, ar bus galimybė sudalyvauti uždarų patalpų pasaulio čempionate“, - pridūrė D. Zagainova.

Kaip skelbia lengvoji.lt, Lietuvos lengvosios atletikos tarptautinio sporto meistro vardai suteikti Arturui Mastianicai (50 km sportinis ėjimas), Dianai Zagainovai (trišuolis), Adrijui Glebauskui (šuoliai į aukštį), Ievai Zarankaitei (disko metimas).

Lietuvos lengvosios atletikos sporto meistro vardai suteikti Simonui Martišiui (disko metimas), Vyteniui Ivaškevičiui (rutulio stūmimas), Tomui Vasiliauskui (kūjo metimas) ir Arminui Čečkauskui (rutulio stūmimas).