„Eurovaistinės“ vaistininkė Kristina Staivė sako, kad didžioji dilgėlė gerai visuomenei pažįstamas vaistinis, vitamininis, maistinis augalas, kuris ypač prisimenamas po žiemos, tačiau gali būti naudojamas visus metus. „Didžiąją dilgėlę galima pavadini pavasariniu augalu, kuris naudingas, kai mums trūksta vitaminais prisotinto maisto. Dilgėlių daigeliuose randame labai daug vitaminų, kurie naudingi po žiemos išsekusiam žmogui. Joje gausu ir vitamino C, ir B grupės vitaminų. Ne veltui dabar galime matyti, kad visi, kas rūpinasi sveika mityba, renka dilgėles“, – sako vaistininkė.

Dilgėlė turi sukaupusi daug įvairių mikro ir makro elementų, todėl ja gydoma mažakraujystė, kuri dažniausiai pasireiškia pavasarį. Dilgėlėje esančios medžiagos padeda pagaminti hemoglobiną ir eritrocitus, atstato kraujodarą, sustiprina kraują. Išskirtinė dilgėlės savybė – ji padeda organizmui prisitaikyti prie pasikeitusių oro sąlygų, o tai labai naudinga pavasarį.

Pasak vaistininkės, paskutiniu metu žmonės iš naujo atrado didžiosios dilgėlės naudą. Ji dažnas sveikuoliškų kokteilių, arbatų, salotų, omletų, pyragų, blynų ir sriubų ingredientas. Dilgėlė yra ypatingas vaistinis augalas ir dėl to, kad gali būti naudojama visa – pavasarį naudojami švieži daigeliai, kitu metu metų laiku gali būti naudojami ir lapai, ir stiebai, ir šaknys.

Einant dilgėliauti vaistininkė rekomenduoja turėti pirštines ir pasaugoti rankas, o prieš valgant pasirūpinti, kad neįsidilgintumėte liežuvio. „Termiškai apdoroti dilgėlės lapeliai tokios didelės naudos neturi, tad rekomenduojama ją tik nuplikyti verdančiu vandeniu ir paplakti, tada ji „nebekanda“. Kai kuriuose šaltiniuose rekomenduojama palaikyti tris paras šaldytuve, tuomet dingsta dilginimas, tačiau natūralu, kad jeigu prirenkame, tai norisi iškart ir vartoti“, – gudrybėmis dalinasi K. Staivė.

Didžioji dilgėlė išsiskiria ir tuo, kad vaistinei augalinei žaliavai vartojamas visas augalas: tiek antžeminė, tiek požeminė jo dalys. Dilgėlių lapai yra aprašyti Europos farmakopėjoje. Jų preparatai pasižymi švelniu diuretiniu veikimu, kuris siejamas su flavonoidais ir dideliu kalio kiekiu. Mokslinėje literatūroje dilgėlių lapų ir šaknų preparatai aprašomi kaip efektyvūs būdai, gydant gerybinę prostatos hiperplaziją.

Išoriškai dilgėlė gali būti naudojama ir grožio procedūroms – veido kaukėms ar plaukams.

Be to, dilgėlių preparatai naudojami sąnarių ligoms, artrozėms ar reumatiniams susirgimams gydyti. Mokslinėje literatūroje dilgėlių lapų ir šaknų preparatai aprašomi kaip efektyvūs būdai, gydant gerybinę prostatos hiperplaziją.

Dilgėlių rekomenduojama nevartoti esant padidėjusiam kraujo krešėjimui. Vartojant didesniais kiekiais ilgesnį laiką galimi skrandžio ir žarnyno negalavimai.

Garšvos, kiaulpienės, dilgėlės Lietuvoje auga kone visur: pievose, sodų pakraščiuose, pamiškėse. Pavasarį jos kartina gyvenimą tiems, kurie puoselėja savo sodus ar užsiima daržininkyste, tačiau su šiomis piktžolėmis verta ir susidraugauti – jos gali apdovanoti vitaminais ir kitomis organizmui naudingomis medžiagomis.

Garšvos – vienos naudingiausių maistinių augalų, turinčių daug vitamino C, mineralinių medžiagų (kalcio, kalio), eterinių aliejų. Taip pat turi reumatą, artritą gydančių, šlapimo pūslės, žarnyno sutrikimus šalinančių, šlapimą varančių bei kraujospūdį mažinančių savybių. Jauni garšvų lapeliai tinka žaliesiems kokteiliams plakti, dėti į salotas, žaliai sriubai.

Kiaulpienės dar vadinamos didžiosiomis organizmo valytojomis. Jų lapuose yra nemažai vitaminų A ir C, pasižyminčių antioksidaciniu poveikiu, vitamino E, folio rūgšties, B grupės vitaminų, daug kalio, kalcio, fosforo. Pienių lapuose aptinkama ir retų mineralų – vario, molibdeno, svarbių organizmo medžiagų apykaitai. Kiaulpienių lapelių kartumas aktyvina skrandžio veiklą ir gerina virškinimą, medžiagų apykaitą, valo organizmą, ypač atgaivina kepenis ir kasą.

Jauni pavasariniai, malonaus aromato dilgėlių lapai labai tinka maistui. Mitybinė lapų kokybė prilygsta ankštiniams augalams. Dilgėlių lapeliai tinkami sriuboms virti, salotoms, taip pat žaliesiems kokteiliams. Šių augalų lapuose yra riebalų, baltymų, celiuliozės, skruzdžių acto, sviesto rūgščių, taip pat kalio, natrio, magnio, geležies, sieros, silicio, chloro, askorbino rūgšties, vitaminų B, K, karotino ir chlorofilo. Tad dilgėlių neišsigąskite – jos labai vertingos piktžolės.

Tiesa, nepamirškite, kad bet kokias žoleles maistui reikia rinkti kuo toliau nuo kelių, gatvių ar kitokių užterštų vietų.

Dilgėlių sriuba

Reikės:

1–2 bulvių,

1 morkos,

1 svogūno galvutės,

200 g šviežių dilgėlių lapelių,

pagal skonį rūkyto kumpio,

druskos,

maltų pipirų,

kelių laurų lapų,

šviežių krapų,

1 žalio kiaušinio,

mėgstamo sultinio,

vandens.

Gaminimas. Dilgėles užpilkite verdančiu vandeniu ir palaikykite iki 5 min. Į verdantį vandenį sudėkite kubeliais supjaustytą rūkytą kumpį ir virkite. Vėliau sudėkite kubeliais supjaustytas bulves, svogūną, ir sutarkuotą morką. Pagardinkite sultinio kubeliu arba iš anksto išvirtu sultiniu. Galiausiai sudėkite nuplikytus dilgėlių lapelius ir dar šiek tiek pavirkite. Atskirame inde išplakite žalią kiaušinį. Į plakinį maža srovele pilkite šiek tiek sriubos ir išmaišykite. Šią masę maišydami supilkite į sriubą. Paskaninkite druska, pipirais, laurų lapais ir šviežiais smulkintais krapais. Skanaus!

Kiaulpienių salotos

Vienai porcijai reikės:

150 g jaunų kiaulpienių lapų,

50 g svogūnų laiškų,

10 g šviežių krapų lapelių,

10 g šviežių petražolių lapelių,

5 g šalto spaudimo aliejaus,

5 g citrinų sulčių,

0,5 g druskos.

Gaminimas. Kiaulpienių lapelius 30 min. pamerkite į šaltą vandenį. Tada išgriebkite, nuvarvinkite ir supjaustykite. Petražolių lapelius ir svogūnų laiškus susmulkinkite ir sumaišykite su kiaulpienių lapais. Supilkite citrinų sultis, įberkite druskos, išmaišykite. Apšlakstykite aliejumi, užberkite smulkintų krapų.

Kokteilis su ridikėlių ir dilgėlių lapais

Reikės:

1 kriaušės,

1 saujos ridikėlių lapų,

dilgėlių lapelių,

stiklinės kefyro arba pasukų.

Gaminimas. Į trintuvę sudėkite visus ingredientus ir gerai sutrinkite. Supilkite į stiklinę ir – skanaus!

Draugystės kokteilis

Reikės:

1 banano,

1 obuolio,

saujos vynuogių,

saujos garšvų ir (arba) kiaulpienių lapelių.

Gaminimas. Į plakiklį sudėkite visus ingredientus ir gerai sutrinkite. Patartina pirmiausia sudėti žalėsius, o ant viršaus – uogas ir vaisius. Jeigu norite, kokteilį galima pagardinti medumi, mirkytomis datulėmis ar razinomis. Iš pradžių įpilkite nedaug vandens, kad plakiklis galėtų suplakti viską kuo smulkiau, o paskui pilkite vandens iki norimos konsistencijos. Supilkite į stiklinę ir skanaukite!

Susirinkusieji šiandien galėjo ne tik pasižvalgyti tarp prekystalių, tačiau ir stebėti įspūdingas pramogas – mugėje buvo iškepta rekordinio ilgio obuolių virtinė bei išvirtas rekordinis dilgėlių sriubos kiekis – net 500 litrų.

Šeštadienio popietę Gedimino prospekte, prie LR Seimo, buvo galima pamatyti, kaip gimsta rekordas – nuo ankstaus ryto „Lietuvos Barbekiu kepėjų asociacija“ ruošėsi rekordinės obuolių virtinės kepimui. Po 7 valandų pasiruošimo ir 30 kepėjų įdėto darbo tikslas buvo pasiektas – Tautų mugėje buvo iškepta 100 metrų obuolių juosta. Šiam rekordui buvo panaudota 2000 obuolių, 6 kilogramų cinamono, 20 kilogramų cukraus bei 80 kepsninių.

„Kepti obuoliai – senas, tradicinis ir visiems gerai žinomas skanėstas, todėl pamanėme, kad tai būtų puikus desertas Tautų mugės lankytojams. Plušome nuo ankstaus ryto ir pagaliau – mums pavyko!“ – pasakojo „Lietuvos Barbekiu kepėjų asociacijos“ direktorius Aurelijus Bagočiūnas. Pasak jo, tai tik vienas iš nedaugelio iniciatyvų, kurių imasi asociacija – komanda nuolat dalyvauja Lietuvos ir užsienio čempionatuose, konkursuose, rekordų siekimuose.

Ne mažesnio mugės lankytojų dėmesio sulaukė ir organizatorių inicijuotas dilgėlių sriubos virimas – Vinco Kudirkos aikštėje jos buvo išvirta net 500 litrų. Pagal specialų receptą paruošto patiekalo paragauti norintys rinkosi į eilę.

Nepriklausomybės aikštėje taip pat įvyko šeimos krepšinio turnyras, kuriame šeimyniškos komandos grūmėsi dėl įspūdingo prizo – tonos daržovių. Čia pat vaikiškus dviratukus mynė ir kiti entuziastai, varžybų „Herojai linksmais ratais“ dalyviai. Apdovanojimas įteiktas vilniečių šeimai, kuri greičiausiai įveikė trasą su kliūtimis važiuodami vaikišku dviratuku. „Visiškai netikėtai čia papuolėme – dviratukų varžybose dalyvavome neplanuotai, bet buvo labai linksma! Džiaugiamės pirmaja vieta ir prizu – vaikišku dviratuku“, – įspūdžiais dalijosi varžybų nugalėtoja Karolina Jaraitė-Jonaitė.

Toliau mugės šeštadienio programoje vyko įvairių kolektyvų pasirodymai, Lietuvos mažųjų kultūros sostinių projektas, Virgilijaus Noreikos, Jurgio Didžiulio bei kitų žinomų atlikėjų gyvo garso koncertai.

Sekmadienį vilniečių bei miesto svečių Tautų mugėje taip pat laukia pramogos – prekybos zonos, meno šventė „Draugystės žiedas“, specialios arbatos ragautuvės ir kiti užsiėmimai iki pat vakaro.