Nematė akivaizdžių dalykų?
Sukrečiančios ir netrukus į teismą keliausiančios dar vienos bylos, kurioje notarai kaltinami tarnybos pareigų neatlikimu, aplinkybės. Vienas iš jų tebedirba. Kitas – jau išėjęs į pensiją. Vienas – kaunietis. Kitas – Kauno apskrities notaras.
Teisėsaugininkai kol kas šykštūs informacijos, nes neatmetama prielaida, kad ši byla gali būti nagrinėjama už uždarų teismo salės durų dėl garbaus amžiaus močiutės, pripažintos šioje byloje nukentėjusiąja, sveikatos problemų. Tiksliau, vengiant paviešinti šiuos asmeniniams priskiriamus duomenis.
Pas minėtus notarus ji buvo atvežta tiesiai iš specifinės paskirties senelių namų, kuriuose buvo prižiūrima medikų. Ten ją patalpino kartu su šiais notarais prieš teismą stosiantis senolės anūkas.
Nepaisant to, vienas iš minėtų notarų 2015-aisiais patvirtino šios neįgalios močiutės įgaliojimą anūkui disponuoti jos turtu. O 2016-aisiais jo kolega patvirtino ir generalinį įgaliojimą. Nors, bylos duomenimis, vizualiai ši senolė turėjo notarams kelti abejonių, ar ji gali išreikšti tokią valią.
Tačiau minėtus įgaliojimus surašę ir savo parašu bei antspaudu patvirtinę notarai į tai nesigilino. Tiksliau, užsimerkė prieš tokį anūko, žinojusio visą tiesą apie močiutės sveikatos būklę, bet tai nuslėpusio, elgesį. O teisiškai - būdami atsakingi, kad sandoriai nebūtų sudaromi neteisėtai, šie notarai pažeidė ne vieną Lietuvos Respublikos notariato įstatymo straipsnį.
Sustabdytas laiku?
Kauno teisėsaugininkai ėmėsi narplioti šių įgaliojimų sudarymo aplinkybes tik 2019-ųjų pavasarį. Po to, kai į juos pagalbos kreipėsi šios senolės sūnus, prašęs sustabdyti neteisėtus veiksmus su mamos santaupomis ir indėliais bei panaikinti jos turto išpardavimo sandėrius. Generalinis įgaliojimas suteikė teisę anūkui ir į visą močiutės turtą, ne tik į sąskaitas banke.
Kartu su notarais močiutės sveikatos būkle pasinaudojęs jos anūkas – jau turėjęs reikalų su teisėsauga ir jau teistas.
Pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl galimo sukčiavimo ir dokumentų klastojimo, šis generalinis įgaliojimas buvo teismo pripažintas išduotu neteisėtai. Tačiau anūkas jau buvo nusiėmęs iš neįgalios močiutės sąskaitų beveik 70 tūkst. eurų.
Į teisėsaugininkus pagalbos kreipęsis nukentėjusiosios sūnus nėra pagrindinio įtariamojo šia afera tėvas.
Kartu su notarais močiutės sveikatos būkle pasinaudojęs jos anūkas – jau turėjęs reikalų su teisėsauga ir jau teistas. Tiesa, ne dėl panašių nusikaltimų, o dėl smurtinių.
Šiandien šis kaunietis kaltinamas sukčiavimu, apgaule įgyjant didelės vertės turtą, už ką gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Ir dokumentų klastojimu, už ką numatyta bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
O notarai – tarnybinių pareigų neatlikimu, kai dėl to patirta didelė žala. Už tai Baudžiamasis kodeksas grasina bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Nė vienas iš kaltinamųjų savo kaltės nepripažįsta. Anūkas linkęs įrodinėti, kad veikė teisėtai – pagal notarų patvirtintus įgaliojimus. Šie savo ruožtu tikina, kad savo pareigas atliko tinkamai.
Nukentėjusiąja pripažintai senolei yra skirtas valstybės advokatas, kuris, prieš atverčiant šią bylą teisme, ketina pareikšti kaltinamiesiems ir ieškinį.
Sukrečiantis šleifas
Tai ne pirma šešėlį notaro profesijai metanti byla, pasiekusi pastaraisiais metais teismą.
Garsiausiai iš jų nuskambėjo sukrečianti vieno buvusio Kauno apylinkės teismo teisėjo, po kurio mirties teko bylinėtis jo mamai ir našlei, istorija. Po nelaimingo atsitikimo paniręs į komą, jis taip ir neatsigavo. O jam merdėjant, viena Kauno notarė, taip pat jau buvusi, patvirtino jo testamentą – esą tokios būklės buvęs teisėjas išreiškė valią palikti visą savo turtą sutuoktinei.
Šiai imtis tokios aferos prireikė, nes merdėjančio sutuoktinio valdytas turtas buvo jam dovanotas tėvo. Taigi, po buvusio teisėjo mirties didžiąją dalį šio turto turėjo paveldėti jo mama.
Minėtą bylą, kurioje buvusio teisėjo sutuoktinė kaltinta sukčiavimu, o jos bendrininkė notarė – tarnybos pareigų neatlikimu, nagrinėjo Raseinių apylinkės teismas, nors afera suregzta Kaune. Tiesiog buvę velionio kolegos nuo šios bylos nusišalino, kad nebūtų apkaltinti šališkumu. O jų kolegos Raseiniuose našlę ir notarę, kuri dar iki teismo buvo priversta palikti šį darbą, išteisino.
Tačiau išteisinamasis nuosprendis buvo apskųstas Šiaulių apygardos teismui. Ir šis pripažino našlę su buvusia notare padarius joms inkriminuojamus nusikaltimus. Šios, savo ruožtu, dar skundėsi Aukščiausiajam Teismui, tačiau šis paliko galioti Šiaulių apygardos teismo nuosprendį, kuriuo našlei buvo skirtas lygtinis laisvės atėmimas, o buvusiai notarei – piniginė bauda ir teisės kada nors grįžti į šį darbą atėmimas.
