„Jokių iliuzijų aš neturėjau, tik atidėliojau pranešimą, kad rinkimuose dalyvauti negalėsiu dėl paprastos priežasties: tai yra neįmanoma“, – susirašinėjimo platformoje „Telegram“ parašė politikas.

Pasak jo, vienas iš partijos „Jabloko“ vadovų D. Gudkovui pranešė, kad „klausimas dėl jo (kandidatūros) iškėlimo yra labai sudėtingas, nes partija jau turi savo kandidatą toje apygardoje“.

„Man buvo mandagiai pasakyta, kad sprendimą dėl „galimybės kelti mano (kandidatūrą) priims tik suvažiavimas birželio pabaigoje“, tačiau „mes negalime duoti jokių garantijų“, taip pat [negalime] padaryti jokio viešo pareiškimo šiuo klausimu“, – parašė opozicionierius.

Šiuo metu D. Gudkovas yra užsienyje, kur išvyko prasidėjus jo baudžiamajam persekiojimui Rusijoje.

„Manau, kad mano išvažiavimu iš Rusijos partija „Jabloko“ atsikrato didžiulio galvos skausmo. Linkiu demokratiškiems kandidatams, kuriuos tikriausiai iškels „Jabloko“, pergalės rinkimuose“, – parašė D. Gudkovas.

Kiek anksčiau partijos pirmininko pavaduotojas Ivanas Bolšakovas pranešė apie D. Gudkovo planus dalyvauti rinkimuose į Valstybės Dūmą su partija „Jabloko“ vienmandatėje apygardoje Maskvoje.

D. Gudkovas buvo sulaikytas birželio 1 dieną baudžiamojoje byloje „dėl itin didelės turtinės žalos padarymo sukčiaujant ar piktnaudžiaujant pasitikėjimu“.

Tądien policija atliko kratas jo bute, vasarnamyje, esančiame netoli Maskvos, taip pat jo sąjungininkų ir giminaičių namuose.

Kaip įtariamoji buvo sulaikyta ir jo teta Irina Jermilova.

Pasak advokatų, byloje kalbama apie I. Jermilovos vadovaujamos organizacijos skolos nesumokėjimą pagal negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį 2015–2017 metais, kurios suma viršija 1 milijoną rublių (11,3 tūkst. eurų). Nukentėjusysis byloje yra Miesto turto departamentas – patalpų savininkas, pažymėjo advokatai.

41-erių D. Gudkovas ir I. Jermilova visus įtarimus neigia. Opozicionierius pareiškė, kad baudžiamoji byla, pagal kurią jis buvo sulaikytas, susijusi su jo tėvų firma, su kuria jis neturi jokių sąsajų.

Praėjus 48 valandoms po sulaikymo D. Gudkovas buvo paleistas iš laikino sulaikymo vietos. Kaip pranešė jo advokatas Michailas Biriukovas, D. Gudkovas „lieka įtariamuoju baudžiamojoje byloje, jis buvo paleistas pagal įpareigojimą atvykti“.

Maskvos teismas atsisakė tenkinti policijos prašymą paskirti kardomąją priemonę uždraudžiant tam tikrus veiksmus I. Jermilovai.

Teismo sprendime sakoma, kad moteris paleista be kardomųjų priemonių.

Be to, pirmadienį Maskvos teismas skyrė D. Gudkovui 10 tūkst. rublių (113 eurų) administracinę baudą už viešų renginių organizavimo taisyklių pažeidimus per Aleksejaus Navalno palaikymo akciją Maskvoje sausio 23 dieną, pranešė D. Gudkovo advokatas Aleksandras Aldajevas.

„Gudkovui skirta administracinė bauda – 10 tūkst. rublių“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė jis.

Teismas pripažino D. Gudkovą kaltu dėl nustatytos viešų renginių organizavimo tvarkos pažeidimų.

Teismas taip pat nustatė, kad D.Gudkovas „atkreipė piliečių ir žiniasklaidos dėmesį, ignoruodamas policijos pareigūnų paaiškinimus, plojo ir mosavo rankomis“.

Naujienų agentūrai „Interfax“ D. Gudkovas pranešė, kad ketina tęsti politinę veiklą, nežiūrint į baudžiamąjį persekiojimą turtinės žalos padarymo byloje.

Sekmadienį opozicionierius pranešė išvykęs iš Rusijos dėl prieš jį pradėto baudžiamojo persekiojimo. Jo advokatas Michailas Biriukovas  agentūrai sakė, kad D. Gudkovas iš Rusijos išvyko teisėtai. Opozicionierius vėliau pranešė, kad yra Kijeve, o vėliau ketina vykti į Varną Bulgarijoje, kur šiuo metu yra jo tėvai.

„Artėju prie Kijevo“, – D. Gudkovas paskelbė socialiniame tinkle „Facebook“, o naujienų agentūra AFP patvirtino įrašo tikrumą, pridurdama, jog Kremliui artimi šaltiniai politikui teigė, kad jei neišvyks, bus sulaikytas dėl „suklastotos“ baudžiamosios bylos prieš jį.

41 metų D. Gudkovas buvo sulaikytas šios savaitės pradžioje, kaip ir kitas žinomas Kremliaus kritikas, 39 metų Andrejus Pivovarovas. Pastarasis buvo išlaipintas iš lėktuvo likus kelioms minutėms iki pakilimo skrydžiui į Varšuvą.

Artėju prie Kijevo.

D. Gudkovas buvo sulaikytas dėl neva nuo 2015 metų nesumokėtos nuomos ir jam gresia laisvės atėmimo bausmė iki penkerių metų.

Politiko šalininkai sulaikymą pavadino bausmės forma už jo planus dalyvauti artėjančiuose rinkimuose.

Visgi ketvirtadienio vakarą D. Gudkovas netikėtai buvo paleistas nepareiškus kaltinimų.

D. Gudkovo advokatas Michailas Biriukovas naujienų agentūrai AFP teigė, kad opozicijos politikas buvo paleistas į laisvę be oficialaus kaltinimo.

Rėmėjai pasveikino politiko paleidimą, tačiau nuogąstavo, kad jam nebus leista kandidatuoti į Valstybės Dūmą.

Kremliaus kritiką A. Pivovarovą teismas leido suimti dviem mėnesiams.

Bijoti ar nebijoti?

Nepriklausomos žiniasklaidos priemonės, skelbiančios necenzūruotą informaciją apie Rusiją, – praktiškai sunaikintos. Didžiausi laisvi portalai paskelbti užsienio agentais. Šis statusas įpareigoja leidinius skelbti savo finansinius šaltinius, tačiau problema – ne tariamasis skaidrumo reikalavimas, bet gresiančios baudos ir grėsmingai skambantis pavadinimas. Užsienio agentų žurnalistams kyla problemų dėl akreditacijų, vengia bendrauti įsibaiminę pašnekovai. Be to, jis atgraso reklamos užsakovus: traukiasi tiek valstybinės organizacijos, tiek privatus verslas, išsigandęs sąsajų su valdžios nemalonėje atsidūrusiu leidiniu.

Nebegalėdami pakelti finansinės naštos, portalai nutraukia veiklą arba maksimaliai apriboję savo kaštus bando išgyventi iš sutelktinio finansavimo kampanijų.

Opozicijos atstovų puolimas prasidėjo gerokai anksčiau, nei buvo įkalintas A.Navalnas, tačiau po žiemą kilusių protestų represijos tapo masinės. Vieni opozicijos aktyvistai jau atlieka laisvės atėmimo bausmes, kitiems arba jau iškeltos administracinės, baudžiamosios bylos, arba jie dar tylomis sprendžia labai žmogišką dilemą – bijoti ar nebijoti?

Abeji Rusijos parlamento rūmai jau pritarė įstatymui, kuris uždraus kandidatuoti rinkimuose ekstremistinių organizacijų lyderiams, rėmėjams, eiliniams nariams. Prokurorai jau anksčiau yra prašę Maskvos teismo pripažinti teroristinėmis ir ekstremistinėmis organizacijomis A.Navalno regioninių štabų tinklą bei jo įkurtą Kovos su korupcija fondą. Naujasis įstatymas taps nauja priemone kovai su opozicija: ekstremistinėmis pripažintų organizacijų lyderiai penkerius, o eiliniai nariai ar rėmėjai – trejus metus negalės dalyvauti parlamento rinkimuose.

Pritempti kaltinimai

Tiesa, pseudoteisines atakas valdžia tęsia net ir nesant aiškiam pretekstui. Pirmadienį iš lėktuvo buvo išlaipintas ką tik veiklą nutraukusios organizacijos "Atvira Rusija" vadovas Andrejus Pivovarovas. Dėl to, kad žiemą socialiniuose tinkluose pasidalijo kito asmens kvietimu dalyvauti protesto akcijose, A.Pivovarovui iškelta baudžiamoji byla dėl bendradarbiavimo su "nepageidaujama organizacija". Gresiant maksimaliai šešerių metų laisvės atėmimo bausmei, visuomenininkas sulaikytas dviem mėnesiams.

Antradienį atėjo vieno aktyviausio Kremliaus kritiko, buvusio Valstybės Dūmos nario Dmitrijaus Gudkovo eilė. Kad ir kaip absurdiškai skamba, tačiau vienintelis pretekstas pasiųsti prieš jį teisėtvarkos desantą – įtarimai, kad jo tetos Irinos Jermilovos vadovaujama organizacija pagal 2015–2017 m. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį liko skolinga Maskvos municipalitetui 1 mln. rublių.

41-ų politiko butą Maskvoje, vasarnamį, jo tėvų, buvusio ir esamo spaudos atstovų butus krėtė kone 100 pareigūnų. Pas politiko tėvus radus patronus nuo buvusiam FSB karininkui, šiandien taip pat kritikuojančiam Kremlių, Genadijui Gudkovui priklausančio vardinio pistoleto, iškelta byla dėl neteisėto šaudmenų laikymo.

Dvi paras tardymo izoliatoriuje praleidę D.Gudkovas ir I.Jarmilova, ketvirtadienį buvo paleisti, tačiau baudžiamoji byla "dėl itin didelės turtinės žalos padarymo sukčiaujant ar piktnaudžiaujant pasitikėjimu" pakibo virš politiko. Įdomu tai, kad, prieš atliekant kratas, Kremliuje buvo išnagrinėti D.Gudkovo reitingai: politikas ketino dalyvauti po kelių savaičių vyksiančiuose partijos "Jabloko" pirminiuose rinkimuose, kur bus renkami šios partijos kandidatai dalyvauti Valstybės Dūmos rinkimuose.

Skuba spėti iki rinkimų

Dėl tolesnio Kremliaus elgesio scenarijaus nuomonės išsiskiria. Optimistų teigimu, prasidėjus oficialiai rinkimų kampanijai, gniaužtai kiek atlaisvės.

Pasimokiusi iš 2019-ųjų, kai su valdžiai oficialiai oponuojančiais politikais buvo atsikratoma kampanijos metu – jie buvo neregistruojami kandidatais, šiandien valdžia elgiasi sumaniau ir politinį foną nuo nepageidaujamų veidų pravalo dar prieš prasidedant kampanijai. Tokiu būdu piliečių akyse esą valdžia nekels asociacijų su represijomis ir galbūt išgelbės savąją partiją "Vieningoji Rusija", kurios reitingas dabar rekordiškai žemas: Maskvoje už ją balsuotų 15 proc. rinkėjų, kitur šalyje – 27-28 proc.

Priimtas įstatymas, ribojantis ekstremistinių organizacijų (kuriomis gali būti paskelbiama praktiškai bet kuri oficialią politiką kritikuojanti jėga) narių ir rėmėjų rinkimų teises, todėl vietoj daug negatyvių žinių paskleista tik viena.

"Valstybinis smurtas – labai blogas rinkimų kampanijos fonas. Fonas turėtų būti teigiamas. Kampanijos metu būtina kalbėti apie šviesias šalies perspektyvas", – Kremliaus strategiją įžvelgia polittechnologas Abasas Galiamovas.

Pagrindinė valdžios viltis – kad nepasitenkinimas represijomis neturėtų įtakos piliečių nusiteikimui per rinkimus ir nepadidins protesto aktyvumo. Nors pastarojo potencialo, anot A.Galiamovo, tikrai esama. Net šalies provincijoje per potencialių kandidatų susitikimus su rinkėjais žmonės atvirai demonstruoja nepasitenkinimą kalbomis apie šviesias perspektyvas: akivaizdu, kad A.Navalno kova su korupcija pasėjo nepasitikėjimo dabartine valdžia sėklą.

Tą, regis, pajuto ir Kremlius, vicepremjero Andrejaus Belousovo lūpomis šią savaitę pabandęs nukreipti piliečių dėmesį nuo V.Putino aplinką demaskuojančių naujienų į kitus priešus: nesileisdamas į detales, viename interviu panaudodamas bravūrišką kitapus etiškos leksikos esantį išsireiškimą, jis apkaltino metalurgijos pramonės atstovus nesumokėjus į biudžetą 100 mlrd. rublių.

A.Galiamovui iškalbinga atrodo naujausia Levados nuomonių tyrimų centro apklausa apie Rusijos gyventojų baimes. 58 proc. apklaustųjų prisipažino bijantys valdžios savivalės ir neteisėtumo – tai 11 proc. daugiau nei pernai. 52 proc. bijo masinių represijų (pernai – 39 proc.). Ir tai, anot eksperto, – ne nežymi dinamika, bet akivaizdus įrodymas, kad daugumą žmonių yra užvaldžiusi baimė. Žmonės masinių represijų bijo labiau nei skurdo (jo bijo 46 proc. – tiek pat, kiek prieš metus). Tas pats pasakytina ir apie baimę prarasti darbą – 31 proc.

Tad, galiausiai bandydamas sukurti optimistinę atmosferą prieš aktyviąją rinkimų fazę, Kremliaus politinių technologijų meistrai prigesins karingąjį falangą, mano ekspertas.

Tokia valdžia suteikia galimybių eiliniam žmogui sočiai ir patogiai gyventi, tačiau tuo pat metu opozicijai sukuriamos nepakeliamos sąlygos.

Naujo lygio autoritarizmas

Pesimistai nuogąstauja ir įspėja, kad represijos nesiliaus net ir prasidėjus rinkimų kampanijai, nes pernai, pakeitus Konstituciją, įvyko didysis lūžis. Užtikrinus teisines sąlygas V.Putino kadencijų tęstinumui iki pat 2036 m., Kremliaus režimas pasiekė naują raidos etapą – uždarą autoritarizmą, kuriam turi būti priderinama ir visuomenė.

Apie 2000-uosius Rusijoje buvo galima kalbėti apie konkurencingą autoritarizmą, kai vadinamoji valdančioji partija per rinkimus užsitikrina 60–70 proc. balsų, o 25–30 proc. lieka opozicijai. Tolesnis autoritarizmo raidos etapas – kai valdančioji jėga užsitikrina 75–90 proc.

Trečiojo tipo autoritarinės valstybės – tai uždari režimai, kuriuose rinkimai iš viso nerengiami arba kai valdančioji jėga nuolat užsitikrina 95 proc. balsų. Anot politologo Kirilo Rogovo, pagal pastarąjį autoritarizmo standartą ir turi būti sunaikinta politinės opozicijos infrastruktūra. "Tai tęsis ir po rinkimų, – mano jis. – Tai – jau nauja valstybė."

Maištas neišvengiamas

A.Navalno bendražygiai bandė mobilizuoti piliečius. Į jų paskelbtą protesto akciją įkalintam opozicionieriui palaikyti registravosi 456 tūkst., į gatves išėjo ketvirtadalis. "Taip veikia tironija. Ji gąsdina, demoralizuoja žmones, slopina organizacines struktūras, kurias žmonės turėtų palaikyti", – sako K.Rogovas.

Paprasti piliečiai, anot jo, daug mažiau dėmesio skiria politikai nei aktyvistai, žurnalistai ar didmiesčių intelektualai. Ne atsitiktinai ir A.Navalno populiarumas jį įkalinus šiek tiek sumažėjo. Eiliniai žmonės pradėjo dvejoti: gal tikrai A.Navalnas nėra šventas?

Norint, kad eilinis žmogus pradėtų galvoti apie politiką, reikia jam apie tai nuolat kalbėti. Nutildžius tokius balsus, žmogus kurį laiką gali gyventi politiškai neutralų gyvenimą, tačiau, jei jam kažkas nutiks, pvz., sumažės pajamos, jis pats pradės ieškoti tribūnos.

Kita vertus, autoritariniai režimai žino žmonių silpnybę – baimę netekti patogaus gyvenimo. Tokia valdžia suteikia galimybių eiliniam žmogui sočiai ir patogiai gyventi, tačiau tuo pat metu opozicijai sukuriamos nepakeliamos sąlygos. Kiekvienas komforto zonos gyventojas supranta: vos paliks savąjį kiautą, bus sutryptas. Vis labiau spaudžiamos opozicijos retorika tampa vis labiau radikalesnė ir atgrasi patogiai gyvenančiam eiliniam piliečiui.

"Tai gana dramatiška situacija, tačiau autoritariniai režimai taip veikia. Kodėl režimui reikia vis daugiau represijų? Jei ne ši baimė, kad bet kas gali būti pasodintas ar nužudytas, aikštėse jau būtų milijonai žmonių. Tačiau, kadangi ši baimė nuolat auga, žmonių skaičius aikštėse nesikeičia nuo 2011 m., nors valdžios populiarumas krenta", – sako K.Rogovas.

Ir vis dėlto tai – ne pabaiga, įsitikinęs ekspertas. Jis siūlo prisiminti istoriją ir žvelgti į Baltarusiją. "Kokia bebūtų situacija, jei visuomenėje atsiranda tam tikra politinė mobilizacija, tikslas, veiksmų programa, režimas patiria krizę. Aliaksandras Lukašenka autoritarinės hegemonijos režimą išlaikė gana ilgą laiką – jam buvo savaime suprantama per rinkimus surinkti 75–78 proc. balsų. A.Lukašenka suėmė visus įmanomus konkurentus, tačiau vis tiek kažkas atsitiko, – televizijai "Dožd" sakė A.Rogovas. – Nesakau, kad žinau, kaip tai gali atsitikti, bet mobilizacijos vyksta skirtingais autoritarinių režimų degradavimo lygiais. Jos atsiranda staiga, jų scenarijai dažnai atrodo nenuspėjami."

„Dmitrijus buvo išlaipintas gatvėje, Puškino aikštėje“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė D. Gudkovo advokatas Michailas Biriukovas.

„Jis paleistas, – naujienų agentūrai AFP sakė M. Biriukovas. – Jokie kaltinimai nebuvo pareikšti.“

Pasak teisininko, D. Gudkovas „lieka įtariamuoju baudžiamojoje byloje, jis buvo paleistas pagal įpareigojimą atvykti“.

D. Gudkovas buvo sulaikytas antradienį baudžiamojoje byloje „dėl itin didelės turtinės žalos padarymo sukčiaujant ar piktnaudžiaujant pasitikėjimu“.

Tądien policija atliko kratas jo vasarnamyje, esančiame netoli Maskvos, taip pat jo sąjungininkų ir giminaičių namuose.

Kaip įtariamoji buvo sulaikyta ir jo teta Irina Jermilova.

Pasak advokatų, byloje kalbama apie I. Jermilovos vadovaujamos organizacijos skolos nesumokėjimą pagal negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį 2015–2017 metais, kurios suma viršija 1 milijoną rublių. Nukentėjusysis byloje yra Miesto turto departamentas – patalpų savininkas, pažymėjo advokatai.

41-erių D. Gudkovas visus įtarimus neigia. Jis pareiškė, kad baudžiamoji byla, pagal kurią jis buvo sulaikytas, susijusi su jo tėvų firma, su kuria jis neturi jokių sąsajų.

Tuo metu Maskvos teismas ketvirtadienį atsisakė tenkinti policijos prašymą paskirti kardomąją priemonę uždraudžiant tam tikrus veiksmus I. Jermilovai.

Teismo sprendime sakoma, kad moteris paleista be kardomųjų priemonių.

Rusijos opozicija teigia, kad valdžios institucijos pastaraisiais mėnesiais, prieš rugsėjį vyksiančius parlamento rinkimus, suaktyvino bauginimo kampaniją prieš disidentus. Kremlius tokius kaltinimus neigia.

D. Gudkovas buvo paleistas tą pačią dieną, kai antrame pagal dydį Rusijos Sankt Peterburgo mieste prasidėjo „Rusijos Davosu“ pramintas Tarptautinis ekonomikos forumas.

Penktadienį į šio forumo dalyvius turi kreiptis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

Apie neįprastą D. Gudkovo paleidimą pranešta kitą dieną po to, kai Rusijos teismas skyrė du mėnesius arešto kitam garsiam Kremliaus kritikui Andrejui Pivovarovui.

A. Pivovarovas – veiklą neseniai nutraukusio prodemokratinio judėjimo „Atviroji Rusija“ buvęs vykdomasis direktorius – pirmadienį buvo išlaipintas iš kilti pasiruošusio lėktuvo Sankt Peterburgo oro uoste, jam ruošiantis išskristi į Lenkiją.

Policija naktį atliko kratą jo bute Sankt Peterburge, o aktyvistui buvo iškelta baudžiamoji byla dėl bendradarbiavimo su „nepageidaujama organizacija“.

Jam grės iki šešerių metų laisvės atėmimo bausmė, jeigu bus nuteistas.

Tremtyje gyvenančio V. Putino kritiko Michailo Chodorkovskio įkurta „Atviroji Rusija“ praėjusią savaitę paskelbė užsidaranti, kad apsaugotų savo narius nuo baudžiamojo persekiojimo.

2017 metais ši organizacija buvo priskirta prie „nepageidaujamų“ pagal įstatymą, nukreiptą prieš iš užsienio finansuojamas grupes, kaltinamas politiniu kišimusi.

Europos Sąjunga paragino nedelsiant paleisti A. Pivovarovą.

Rusijos rinkėjai sekmadienį turėjo išrinkti 16 regionų gubernatorius ir vietos valdžios atstovus. Tai paskutinis didelis balsavimas prieš kovo mėnesį įvyksiančius prezidento rinkimus, kuriuose, kaip tikimasi, dalyvaus ir laimės Vladimiras Putinas.

Rinkėjų aktyvumas vietos valdžios rinkimuose buvo nedidelis, ypač Maskvoje, kurioje, pasak rinkimų komisijos, balsuoti atėjo mažiau nei 15 proc. tokią teisę turinčių rinkėjų.

Vis tik plačiai nusidriekusioje Rusijos sostinėje opozicijos kandidatai turėtų gauti maždaug 15 procentų vietų miesto taryboje, nepaisant kaltinimų, kad valdžia tyčia prastai viešino būsimus rinkimus, siekdama, kad juose dalyvautų kuo mažiau jos oponentų.

Opozicijoje buvęs parlamentaras Dmitrijus Gudkovas, į rinkimus vedęs nepriklausomų patirties neturinčių politikų ir aktyvistų grupelę, naujienų agentūrai AFP sakė, kad, remiantis turimais rezultatais, visame mieste pergalę iškovojo daugiau nei 200 jos kandidatų, o tai yra gerokai daugiau, nei praėjusį kartą.

„Elektoratas balsavo už permainas, už naujus veidus. Jiems yra didelė paklausa“, – pareiškė D.Gudkovas.

Nepaisant šių kuklių naujokų laimėjimų, Centrinės rinkimų komisijos pareigūnai pranešė, kad valdančioji partija „Vieningoji Rusija“ turėtų gauti daugiau nei 75 proc. vietų Maskvoje ir iškovojo triuškinančias pergales kituose šalies regionuose.

Panašu, kad Kremliaus palaikomi kandidatai laimėjo visas varžybas dėl 16 regionų gubernatorių postų.

Žiūrint į tokį triuškinantį Kremliaus remiamų kandidatų populiarumą galima prognozuoti ir galimus kitų metų prezidento rinkimų rezultatus.

Didžiulį palaikymą šalyje turintis V.Putinas dar nepatvirtino, kad dalyvaus prezidento rinkimuose, tačiau manoma, kad netrukus tai padarys ir net liks ketvirtai kadencijai prezidento poste.

Tačiau viduriniosios klasės miesto gyventojai rinkimuose gali balsuoti prieš dabartinį Kremliaus šeimininką, taip išreikšdami savo nepasitenkinimą sunkia Rusijos ekonomikos padėtimi bei įtampa Maskvos ir Vakarų santykiuose.

Be to, pareigūnams gali būti nelengva užtikrinti aktyvų rinkėjų dalyvavimą rinkimuose, kurių rezultatas jau beveik aiškus.

Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui reikia paaiškinti, kodėl 89-iems Europos politikams buvo uždrausta įvažiuoti į Rusiją, ir patvirtinti jų pavardes, sekmadienį oficialiame pasiteiravime pareiškė vienas opozicijos parlamentaras.

Dmitrijus Gudkovas, vienintelis Kremliui nepritariantis Rusijos parlamento narys, taip pat pasakė S.Lavrovui, jog nors supranta, kad toks žingsnis galėjo būti būtinas, jis turėjo būti žengtas skaidriai ir pasitarus su parlamentu.

Rusija pateikė tą sąrašą Europos Sąjungos (ES) pareigūnams, bet atsisakė paskelbti jį viešai.

Nutekintame sąraše, kurį paskelbė Suomijos visuomeninis transliuotojas „Yle“, yra politikų iš 17 ES valstybių pavardės, bet nėra jokių paaiškinimų dėl draudimų įvažiuoti į Rusiją.

D.Gudkovo prašymas sulaukė griežtos Užsienio reikalų ministerijos atstovės spaudai Marijos Zacharovos reakcijos.

„Ar jis buvo toks aktyvus, kai ES šalys rengė savo juoduosius sąrašus? Ar jis rašė tokius kritiškus ar galbūt objektyvius laiškus ES šalių vadovybėms su reikalavimais liautis sudarinėjus sąrašus prieš Rusijos piliečius?, - sakė ji radijui „Govorit Moskva“. - Galbūt jis tai darė, bet, nelaimei, dėl kažkokios priežasties apie tai niekas nežino.“

M.Zacharova nepasakė, ar šis sąrašas bus paskelbtas.

Daugiau kaip pusė politikų šiame sąraše yra iš Lenkijos, Švedijos ir trijų Baltijos šalių.

Jame taip pat įtraukta politikų iš Belgijos, Didžiosios Britanijos, Bulgarijos, Čekijos, Danijos, Suomijos, Prancūzijos, Graikijos, Nyderlandų, Rumunijos ir Ispanijos.

Rusijos žemieji parlamento rūmai antradienį atsisakė tylos minute pagerbti nužudyto opozicijos aktyvisto Boriso Nemcovo atminimą – pagarbą jam atsistoję parodė vos du Valstybės Dūmos nariai.

Opozicijos atstovas Dmitrijus Gudkovas pasiūlė pagerbti nužudyto vieno griežčiausių Kremliaus kritikų atminimą tylos minute per pirmą plenarinį Dūmos posėdį po šio visą pasaulį sukrėtusio įvykio.

Priešais Kremlių ant tilto vasario 27 dieną nušautas 55 metų buvęs vicepremjeras pats nuo 1999 iki 2003 metų buvo Dūmos narys.

„Nors ne visi palaikė jo politines pažiūras, manau, kad žmogiškai būtų teisinga pagerbti jo atminimą tylos minute“, – pasiūlė D.Gudkovas, kuris taip pat priminė B.Nemcovo vaidmenį politikoje ir išvardino pareigas, kurias jis ėjo.

Tačiau nacionalistas Vladimiras Žirinovskis šiam pasiūlymui paprieštaravo: „Kas savaitę kas nors miršta. Tai ką, mums dabar kas kartą reikės skelbti tylos minutę ir stotis?“ – stebėjosi jis.

Dūmos pirmininkas Sergejus Naryškinas atmetė pasiūlymą pagerbti buvusį deputatą pasakęs, kad pakanka užuojautos telegramos B.Nemcovo artimiesiems.

„Aš tragedijos dieną nuo savęs asmeniškai ir nuo visų Valstybės Dūmos deputatų išsiunčiau telegramą giminėms, artimiesiems ir pareiškiau užuojautą dėl Nemcovo, buvusio Valstybės dūmos deputato, nužudymo“, – pareiškė jis.

„Valstybės Dūma atsisakė skelbti tylos minutę dėl Nemcovo nužudymo. Atsistojome tik mudu su Valerijumi Zubovu, daugiau niekas“, – parašė socialiniame tinkle „Twitter“ Dūmos deputatas D.Gudkovas.

Tuo tarpu aukštieji Rusijos parlamento rūmai, Federalinė Taryba, kovo 4 dieną pagerbė B.Nemcovą tylos minute.

Tyrėjai atskleidė nedaug B.Nemcovo nužudymo detalių, nors anksčiau šį mėnesį buvo sulaikyti penki asmenys, kaltinami surengę užsakytą išpuolį.

Pagrindinis įtariamasis, buvęs čečėnų policijos pareigūnas Zauras Dadajevas iš pradžių prisipažino padaręs šį nusikaltimą, bet vėliau vienam Kremliaus žmogaus teisių gynimo tarybos nariui sakė, kad prisipažinti buvęs priverstas kankinimais.

Pasipiktinęs tokiais teiginiais galingasis Tyrimų komitetas apkaltino žmogaus teisių tarybą kišimusi į tyrimą.

Tuomet tyrėjai nepatenkino žmogaus teisių gynimo tarybos vadovo prašymo leisti aplankyti įtariamuosius penktadienį, po pareikštų kaltinimų apie kankinimus. Jie tvirtino nagrinėjantys bylą „pagal įstatymus“.

V.Putino atstovas Dmitrijus Peskovas antradienį sakė, kad prezidentas nuolat informuojamas apie tyrimo eigą.