Nėra teismų išaiškinimo
Kaunietis advokatas D.Varnas į teismą kreipėsi siekdamas įrodyti, kad policija pažeidžia įstatymus, neinformuodami, kad jų pasirinktoje vietoje stovi mobilusis greičio matuoklis, dėl specifinės jo išvaizdos vadinamas trikoju. Iki šiol tokio precedento teisme nebuvo.
"Aš randu policijos komentarus žurnalistams, kurie pristatant šiuos prietaisus klausė apie įspėjamuosius ženklus. Aiškinta, kad šie įrenginiai yra mobilūs, todėl jokie įspėjimai nereikalingi", – tokie aiškinimai teisininko neįtikino.
Be to, jokiais teisės aktais neapibrėžiamas žodis "mobilus", "kilnojamas" ir panašiai. Pasak advokato, yra du teisės aktai apie įspėjamųjų ženklų įrengimą, esant automatiniam greičio matavimo prietaisui, tačiau nieko neužsimenama apie mobiliuosius prietaisus.
Advokatas teismo prašo įpareigoti Kauno policiją pažeidimus fiksuoti tik pastačius informacinį kelio ženklą Nr. 636 – "Automatinė eismo kontrolė". Į teismo procesą įtrauktas ir Policijos departamentas. D.Varnas motyvuoja, kad teismo sprendimas gali paliesti ir kitas Lietuvos savivaldybes. Ganėtinai keistai atrodytų, jei, advokatui pasiekus palankaus teismo sprendimą, pareiga informuoti apie trikojį atsirastų tik Kauno apskrityje.
Advokatas neslepia, kad toks kreipimasis į teismą kilo ne tik dėl pilietiško pastebėjimo apie galimą "laikymosi teisėtumo principo reikalavimo" pažeidimą. Jis papuola tarp tų daugiau nei 300 tūkst. vairuotojų, kuriuos praėjusiais metais užfiksavo trikojai.
Kadangi KET nenustatytas įrengimo sudėtingumo laipsnis, kalbininkas padarė išvadą, kad įrengimas gali būti ir tuomet, kai yra paspaudžiamas mygtukas ir sureguliuojamas ryškumas.
Jo administracinę bylą nagrinėjančio teismo advokatas prašo surašytą Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimo protokolą panaikinti ir bylą nutraukti. Pagal trikojų duomenis, D.Varnui surašyti trys protokolai. Skirtos nedidelės baudos. Visi jos apskųstos teismui.
Priemonių teisėtumas
Lietuvos kelių policija nesiėmė vertinti advokato D.Varno kreipimęsi į teismą išdėstytų prašymų. "Skunde nurodytas aplinkybes įvertins teismas", – atsakyme "Kauno dienai" nurodė Lietuvos kelių policijos atstovė Daiva Žilinskė.
Atsakyme tepaaiškinta, kada įrengiamas įspėjamasis kelio ženklas: "Kelių eismo taisyklėse, kurios nustato eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, kelio ženklas Nr. 636 "Automatinė eismo kontrolė" apibrėžtas kaip informacinis kelio ženklas, žymintis kelio ruožą, kuriame įrengti nustatyto greičio režimo ar kitus pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai."
Pasak policijos atstovų, mobilieji greičio matavimo prietaisai arba "trikojai" neįrengiami kelyje ir nepriskirtini prie įrengtų greičio matavimo prietaisų, t.y. stacionarių prietaisų ar vidutinio greičio matavimo sistemų. Todėl informacinis kelio ženklas Nr. 636 esą neprivalo būti pastatytas prieš mobiliuosius greičio matavimo prietaisus.
"Be to, manome, kad tokio ženklo nebuvimas neturi kelti abejonių dėl transporto priemonės vairuotojo pareigos vykdyti Kelių eismo taisyklių reikalavimą – važiuoti neviršijant leistino greičio", – pabrėžiama Lietuvos kelių policijos atsakyme.
Tačiau advokatas D.Varnas pastebi, kad visi, kurie nenori kalbėti apie policijos priemonių naudojimo teisėtumą, sako, kad nelėk ir trikojis neužfiksuos.
"Mane labiau domina globalus šio klausimo aspektas. Mano prašymas įpareigoti Kauno policijos vadovus, kad pareigūnams būtų liepta naudoti įspėjamuosius ženklus, kartu yra siekis įpareigoti policiją veikti teisėtai", – pabrėžė advokatas.
Remiasi kalbininku
Mėgstamas teisėtvarkos posakis, kad Lietuva yra teisinė valstybė, tad visi turi laikytis įstatymų. Taip pat ir policija. Vis dėlto teisinį šios situacijos išaiškinimą gali pateikti tik teismas. Kadangi trikojai gatvėse ir keliuose radosi ne taip seniai, o baudos už greičio viršijimo pažeidimus santykinai mažos, teisinis šios policijos priemonės naudojimo aspektas teismuose nenagrinėtas.
"Aš nieko naujo savo byloje nepasakau, remiuosi tuo, kas yra, o žodį "įrengtas" suprantu taip, kaip jį aiškina kalbininkai", – pastebėjo D.Varnas.
Požiūris: advokatas D. Varnas siekia globaliai pažvelgti į ginčą dėl trikojų, kaip į policijos naudojamų priemonių teisėtumą. Justinos Lasauskaitės nuotr.
Bylą policijai iškėlęs advokatas teisme siekia įrodyti, kad prieš trikojus įspėjamieji ženklai nepastatyti nepagrįstai. Ginčydamas pareigūnų veiksmus, jis kreipėsi į kalbininką Antaną Smetoną, kurio paprašė pateikti išvadą, kaip reikėtų traktuoti žodį "įrengti".
"Lituanistas, pateikdamas išvadą apie teksto suvokimą, nurodė, kad įrengti – atlikti bet kokią veiklą, nebūtinai iškasti duobę, įkasti metalinį stulpą, įlipti į 2 m aukštį ir prisukti su varžtais matuoklį. Įrengti gali būti ir pastatyti, sureguliuoti, nukalibruoti, paaukštinti, patikrinti ir t.t. Įrengti – lygu paruošti darbui. Kadangi KET nenustatytas įrengimo sudėtingumo laipsnis, kalbininkas padarė išvadą, kad įrengimas gali būti ir tuomet, kai yra paspaudžiamas mygtukas ir sureguliuojamas ryškumas", – A.Smetonos išaiškinimą pateikė advokatas.
Vis dar galioja 2012 m. priimtas susisiekimo ministro įsakymas, kad įspėjamieji ženklai miestuose, gyvenvietėse turi būti įrengti 20–-100 m atstumu iki greičio matavimo prietaiso, o keliuose ne gyvenamosiose teritorijose atstumas gali siekti 300 m.
D.Varnas neslepia konsultavęsis su panašią metrologinę techniką gerai žinančiais specialistais. Advokatas taip pat susipažino su trikojų veikimo ir reguliavimo instrukcijomis ir specifika, kurią jam pateikė pati policija.
"Instrukcijoje yra nurodyti ne vienas ir ne du veiksmai, o apie 30 veiksmažodžių apibūdina veiksmus, kuriuos privaloma atlikti, kad aparatas pradėtų veikti ir fiksuoti pažeidimus", – dar vieną patvirtinimą, kad trikojis vis dėlto yra įrengiamas, aiškina advokatas.
Esminis aspektas – ne surinktos baudos ar jų suma, o eismo dalyvių sąmoningumo, atsakomybės už savo elgesį ir veiksmus skatinimas.
Galiausiai ne vienas yra matęs, kaip policininkai triūsia pirmiausia statydami trikojį, o vėliau jį pasiimdami. Advokatas pastebėjęs, kad pradžioje, kol policija dar nemokėjo juo dirbti, trikojo parengimas darbui trukdavo apie valandą, dabar pareigūnai užtrunka apie 15 min., tačiau vis tiek matuoklis yra įrengiamas, o ne pats savaime ima fiksuoti pažeidėjus.
Kova su korupcija?
Trikojų atsiradimas sukėlė diskusijų bangą visuomenėje. Vairuotojai kritikavo, kad jie primena seniau įprastą kelių policijos pareigūnų stovėjimą su greičio matuokliais krūmuose ar pasirinktose tokiose vietose, kur jų vairuotojai nepastebėtų.
Iš dalies vairuotojai teisūs, nes toli gražu ne greičio viršijimo fiksavimas buvo pagrindinis tikslas pradėjus naudoti trikojus. Lietuvos kelių policija, paprašyta priminti, kokius tikslus policija kėlė sau priimdama sprendimą įsigyti trikojus, "Kauno dienai" pateikė štai tokį atsakymą: "Įgyvendintas 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos "Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas" priemonės "Nacionalinių kovos su korupcija priemonių įgyvendinimas" lėšomis finansuojamas projektas "Korupcijos apraiškų mažinimas kelių eismo priežiūros srityje", kurio tikslas – didinti Lietuvos policijos veiklos procesų skaidrumą, mažinti korupcijos rizikos veiksnius policijai vykdant eismo priežiūrą. Ir, be abejo, vienas iš tikslų – eismo saugumas."
Paros įvykių suvestinėse pastebimai liovėsi puikuotis pranešimai apie tai, kad leistiną greitį viršijęs pažeidėjas siūlė policijos pareigūnui kelias dešimtis eurų, kad nebūtų surašytas administracinės teisės pažeidimų protokolas.
Deja, neteko girdėti, kad būtų atlikta kokia nors studija, kuri aiškintųsi, trikojai ar nustatyta baudžiamoji atsakomybė už kyšio ėmimą ir davimą lėmė mažėjančias korupcijos apraiškas policijoje.
Saugumas ir atsakomybė
Atmetus pagrindinį trikojų tikslą, pabrėžiama, kad policijos vienas pagrindinių uždavinių – ir saugumas kelyje, ir eismo dalyvių elgesio kontrolė.
Vairuotojų pastebėjimus, kad vis dėlto trikojai labiau statomi baudoms surinkti, neretai tokiose vietose, kuriose eismo įvykių praktiškai nebūna, pareigūnai neigia, vadindami tai subjektyvia kiekvieno nuomone.
Laimio Steponavičiaus nuotr.
"Esminis aspektas – ne surinktos baudos ar jų suma, o eismo dalyvių sąmoningumo, atsakomybės už savo elgesį ir veiksmus skatinimas. Kasdien naudojant greičio matavimo prietaisus "PoliScan FM1", siekiama efektyviai gerinti eismo saugumo situaciją šalies keliuose", – tikino Lietuvos kelių policijos atstovai.
Kas ir kaip parenka vietas, kuriose pastatomi trikojai, pareigūnai atsakė gana abstrakčiai: "Atsižvelgiant į atliekamos analizės duomenis, minėti prietaisai naudojami avaringuose ir pavojinguose kelių ruožuose, kuriuose daugiausia įvyksta ar yra tikimybė įvykti eismo įvykiams dėl nustatyto važiavimo greičio viršijimo. Vykdant greičio kontrolę su "PoliScan FM1" taikomas viešasis, neviešasis arba mišrusis patruliavimo būdas."
Tačiau policiją į teismą padavęs advokatas iškelia dar vieną moralinę dilemą – neįspėjimas apie trikojį gali būti lyginamas su slėpimu, todėl žmonėms kyla abejonių, kad trikojai naudojami pagal paskirtį. Ar tai negriauna bekylančio žmonių pasitikėjimo policija?
Kovai su korupcija policijoje naudojami prietaisai fiksuoja ne tik leistino greičio viršijimą. Užfiksavus greičio viršijimo atvejį papildomai yra patikrinama, ar transporto priemonė yra apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir ar atlikta jos privalomoji techninė apžiūra.
Lietuvos kelių policijos duomenimis, iš jau minėtų per 300 tūkst. užfiksuotų greičio viršijimo atvejų papildomai buvo nustatyta beveik 3 tūkst. atvejų, kai transporto priemonė nebuvo apdrausta, ir per 4 tūkst. atvejų, kai neatlikta privalomoji techninė apžiūra.
Policija nurodo, kad, pirminiais duomenimis, Lietuvos keliuose 2020 m. įvyko 2,9 tūkst. eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės. Žuvo 175 eismo dalyviai. Pirminiais duomenimis, dėl nepasirinkto saugaus važiavimo greičio įvyko apie 30 proc. eismo įvykių, kuriuose žuvo žmonės.
