Pagal prieš ketverius metus Klaipėdos tarybos patvirtintas bepiločių orlaivių naudojimo taisykles, savivaldybė nustatė apribojimus tokiems skrydžiams virš 11 uostamiesčio objektų.
"Buvo draudžiama piliečiams, išskyrus tarnybas, naudoti bepiločius orlaivius virš teritorijų, kai yra ekstremalus įvykis, vykdomi gelbėjimo darbai, kad netrukdytų tarnyboms. Taip pat neleidžiama buvo naudoti bepiločių orlaivių virš Vyriausiojo policijos komisariato, virš Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Valstybės saugumo departamento pastatų, "Lietuvos geležinkelių" bazių valdymo centro, "Draugystės" geležinkelio stoties, virš TV retransliacijos bokšto Giruliuose, Uosto direkcijos pastato, vandenviečių ir kitų objektų", – vardijo Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vyresnysis patarėjas Marius Pankevičius.
Nuo šių metų pradžios įsigalioję Europos Komisijos reglamentai nustatė naujas taisykles ir reikalavimus ES bepiločių orlaivių savininkams ir pilotams.
Pagal juos bepiločių orlaivių skraidymo nusižengimus turės tirti Lietuvos transporto saugos administracija, o pastebėjus, kad kažkas skraidina bepilotį orlaivį virš neleistinų objektų, reikėtų kviesti policiją.
Transporto kompetencijų agentūros Skrydžių priežiūros skyriaus grupės vadovas Adolfas Kuzborski patikino, kad naujajame ES reglamente nėra konkrečiai įvardijami objektai, virš kurių skraidyti nebus galima.
Tačiau esą ateityje patys bepiločiai tiesiog neskris ten, kur negalima skristi, nes to neleis vidiniai blokai, gamintojų instaliuoti bepiločių programinėje įrangoje.
Jie privalės turėti nuotolinio identifikavimo prietaisus ir bus galima per atstumą nustatyti, kas ten skraido.
"O senieji bepiločiai, kuriuose tokios įrangos nėra, ilgainiui pasitrauks iš rinkos, nes vidutinis tokių orlaivių gyvavimo ciklas yra iki dvejų metų. Tie, kurie turi bepiločius orlaivius ir nori jais naudotis, turėtų skaityti naująją ES direktyvą, kad nepažeistų įstatymų", – pabrėžė A.Kuzborski.
