Nacionalinės gynybos asignavimo 2022 finansiniais metais įstatymo atitinkamas pataisoms, kurias pateikė Atstovų rūmų narė demokratė Marcy Kaptur, komitetas pritarė vienbalsiai. Dabar jas svarstys abeji Kongreso rūmai.

„Mes tikimės, kad administracija išgirs mūsų stiprų signalą ir Europos energetinį saugumą pavers prioritetu svarbių darbų sąraše“, – pabrėžė M. Kaptur.

Gegužės mėnesį Valstybės departamentas pateikė JAV Kongresui ataskaitą dėl sankcijų, susijusių su dujotiekiu „Nord Stream 2“. Pagal įstatymą tokią ataskaitą JAV administracija privalo teikti Kongresui kas trys mėnesiai.

J. Bideno administracija tada informavo Kongresą nusprendusi netaikyti sankcijų šio projekto vystymo bendrovei „Nord Stream 2 AG“, kurios vienintelis akcininkas – Kremliaus kontroliuojamas „Gazprom“, nes tokios suvaržymo priemonės, anot jos, kenkia nacionaliniams JAV interesams.

Valstybės departamento pavartota formuluotė reiškia, kad Vašingtonas pasilieka teisę prireikus taikyti sankcijas šiai bendrovei.

Praėjusį mėnesį laikraštis „The Washington Post“, cituodamas informuotus šaltinius, pranešė, kad Valstybės departamentas tuomet visgi rekomendavo įvesti virtinę sankcijų dujotiekiui, kuriomis būtų siekiama blokuoti jo veiklą, nedarant jokių išimčių bendrovei ar vykdomajam direktoriui.

Tačiau prezidentas J. Bidenas, palaikomas JAV Nacionalinio saugumo tarybos aukštų pareigūnų, su šia rekomendacija nesutiko. Baltieji rūmai nusprendė, kad toks žingsnis pakenks santykiams su viena pagrindinių JAV sąjungininkių – Vokietija.

Kadangi J. Bideno administracijai pradėjus darbą dujotiekio projektas buvo įgyvendintas daugiau nei 90 proc., Baltieji rūmai jį vertina kaip įvykusį faktą, dėl kurio neverta kelti pavojaus Vašingtono ir Berlyno santykiams, teigė šaltiniai.

Toks prezidento sprendimas sukėlė įtakingų Kongreso narių nepasitenkinimą – tiek respublikonų, tiek ir demokratų.

Birželio 11-ąją „Gazprom“ pradėjo pirmąją „Nord Stream 2“ giją, kurios techninis teisimas buvo baigtas savaite anksčiau, pildyti dujomis. Skelbta, jog tęsiamas antrosios gijos tiesimas jūroje Rusijos laivais, tačiau apie tikėtinus šių darbų užbaigimo terminus nebuvo užsimenama.

55 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo dujotiekis klojamas greta tokio pat pajėgumo nuo 2011-ųjų pabaigos veikiančio „Nord Stream“.

Rusijos kaimynės Ukraina, Lenkija ir Baltijos šalys aktyviai priešinasi dujotiekiui, būgštaudamos, kad jis padidins Maskvos politinį svertą regiono politikoje.

Aukščiausiosios Rados, turinčios 450 vietų, kreipimasis buvo priimtas 292 deputatų balsais.

„Ukrainos Aukščiausioji Rada ragina JAV Kongreso... Aukščiausiuosius Rūmus ir Senatą naudoti visas turimas priemones, numatytas Amerikos įstatymų, kad būtų visiškai ir negrįžtamai sustabdyta dujotiekio statyba pagal projektą „Nord Stream 2“, taikant blokuojančias sankcijas visiems šio Rusijos geopolitinio projekto dalyviams, įskaitant „Nord Stream AG“, – sakoma pranešime.

Įstatymų leidėjai išreiškė susirūpinimą, kad trečiadienį Valstybės departamento ataskaitoje Kongresui pasiūlytos papildomos sankcijos nenumato priemonių prieš esminę „Nord Stream 2“ projekto dalyvę – „Nord Stream AG“.

Kreipimosi autoriai pabrėžė, kad „Nord Stream 2“ yra „dar vienas Rusijos Federacijos mėginimas pasinaudoti energetika kaip hibridinio karo įrankiu ir kelia grėsmę tiek Ukrainos, tiek Europos energetiniam saugumui“.

Pasak deputatų, Rusijos vamzdynų Baltijos jūroje koncentracija gali suteikti Kremliui dingstį imtis „Nord Stream 2“ apsaugos aktyvios gynybos priemonių, pradedant laivybos režimo kontrole, baigiant laivų blokavimu.

Pareiškime sakoma, kad būtina visiškai blokuoti šio vamzdyno statybas ir neleisti pradėti jo eksploatuoti.

„Nord Stream 2“ įgyvendinimas galutinai atriš rankas Rusijos Federacijai ir leis tęsti Rusijos karinį įsiveržimą į Rytų Ukrainą“, – pabrėžė Aukščiausioji Rada.

Tuo metu Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė, kad dujotiekio užbaigimas taptų „amerikiečių diplomatijos pralaimėjimu“.

„Oficiali JAV pozicija lieka nepakitusi: jos mano, kad „Nord Stream 2“ yra blogas ir nereikalingas projektas. Jos teigia mėginančios sustabdyti šį projektą mažiau konfliktiniu būdu. Galbūt kažko nežinau, mes visi kažko nežinome, ir Amerikos diplomatija galės lanksčiau sutrukdyti įgyvendinti projektą. Tačiau jei šis projektas visgi bus įgyvendintas, išeitų, kad tai būtų amerikiečių diplomatijos pralaimėjimas“, – interviu radijui „Radio NV“ sakė D. Kuleba.

„Turime būti labai aiškiai suprasti, kad „Nord Stream 2“ yra grėsmė ir iššūkis ne tik Ukrainai, bet ir grėsmė Vidurio Europai, grėsmė energetiniam saugumui ir energetikos balansui visoje Europoje“, – pabrėžė ministras.

Pasak jo, Baltųjų rūmų sprendimas netaikyti naujų sankcijų „Nord Stream 2“ projektui liudija, kad JAV itin brangina ryšius su Vokietija.

„Tai signalas, kad santykiai su Vokietija yra gyvybiškai svarbūs Jungtinėms Valstijoms, bet labai nesinorėtų matyti, kad santykiai su Vokietija yra svarbesni negu santykiai su kitais ištikimais JAV draugais ir partneriais Vidurio Europoje. Tai ne vien Ukraina – tai ir Lenkija, Slovakija bei daug kitų šalių“, – pažymėjo D. Kuleba.

Tokį žingsnį Jungtinės Valstijos žengė Maskvai ir Vašingtonui siekiant sureguliuoti didžiausią pastarųjų metų krizę dvišaliuose santykiuose prieš planuojamą J. Bideno ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimą, galimai vyksiantį birželį.

Trečiadienį JAV oficialiai nusprendė netaikyti sankcijų Šveicarijoje įsikūrusiai įmonei „Nord Stream 2 AG“, koordinuojančiai „Nord Stream 2“ dujotiekio iš Rusijos iki Vokietijos tiesimą, kurios vienintelis akcininkas – Kremliaus kontroliuojamas „Gazprom“.

JAV sprendimas liudija apie reikšmingai pasikeitusią ankstesnę Amerikos poziciją ir pirmiausia buvo skirtas sumažinti įtampą tarp Vašingtono ir Berlyno dėl 12 mlrd. dolerių (10 mlrd. eurų) vertės projekto, kurį Vokietija ir dalis kitų Europos valstybių laiko gyvybiškai svarbiu pastangoms užtikrinti ilgalaikį dujų tiekimą.

Tačiau JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) pabrėžė, jog J. Bideno administracija „ir toliau priešinsis šio projekto užbaigimui“, nes jis esą susilpnintų Europos energetinį saugumą.

Rusijos kaimynės Ukraina, Lenkija ir Baltijos šalys aktyviai priešinasi dujotiekiui, būgštaudamos, kad jis padidins Maskvos politinį svertą regiono politikoje.

Apie Vašingtono sprendimą dėl sankcijų paskelbta A. Blinkenui susitikus su rusų užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu Reikjavike surengto Arkties Tarybos forumo kuluaruose. Tai buvo pirmosios aukšto lygio derybos tarp abiejų šalių, į valdžią atėjus J. Bidenui.

V. Putino atstovas Dmitrijus Peskovas ketvirtadienį žurnalistams pareiškė, kad sankcijų atsisakymas yra „teigiamas signalas“.

„Esame įsitikinę, kad projektas neturėtų būti trečiųjų šalių spaudimo objektas. Tai yra neteisėta“, – pabrėžė jis.

Pernai dėl potencialių JAV sankcijų dujotiekio tiesimas užsitęsė beveik metais.

„Pralaimėjimas Bidenui“

V. Zelenskis išreiškė susirūpinimą dėl JAV politikos pasikeitimo Rusijos statomo dujotiekio atžvilgiu. Jis taip pat pareiškė nuogąstaujantis, jog Vašingtonas gali nuspręsti nutraukti visas su „Nord Stream 2“ susijusias baudžiamąsias priemones.

„Manau, yra didelė rizika, kad [Rusija] gali spausti Jungtines Valstijas... atšaukti sankcijas „Nord Stream“, – žurnalistams sakė valstybės vadovas.

„Tai bus didelė geopolitinė Rusijos Federacijos pergalė, – perspėjo V. Zelenskis. – Tai bus pralaimėjimas Jungtinėms Valstijoms ir asmeniškai prezidentui Bidenui.“

Kremliaus kontroliuojamas koncernas „Gazprom“ yra vienintelis faktinis šį projektą vystančios bendrovės „Nord Stream 2 AG“ akcininkas, o jo partnerės šiame projekte – Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų „Dutch Shell“ – yra finansavimo dalininkės bei būsimos naudos gavėjos.

Be to, „Nord Stream 2 AG“ vadovas Matthias Warnigas (Matijas Varnigas), kaip manoma, palaiko glaudžius ryšius su V. Putinu.

V. Zelenskis ketvirtadienį taip pat paragino Prancūziją ir Vokietiją labiau remti Ukrainą.

„Manau, kad jos pastaruoju metu švelnina savo poziciją Rusijos atžvilgiu“, – spaudos konferencijoje kalbėjo ukrainiečių lyderis.

Ukraina ir Rusija yra įsivėlusios į įtemptą konfrontaciją nuo 2014 metų kovo, kai Maskva aneksavo Krymo pusiasalį ir pradėjo remti separatistinį konfliktą Ukrainos rytuose, reaguodama į Rusijai palankaus prezidento Viktoro Janukovyčiaus nuvertimą.

Praėjusiais metais konfliktas buvo aprimęs, tačiau sausį kautynės atsinaujino, o praėjusį mėnesį Rusija buvo sutelkusi 100 tūkst. karių šalia Ukrainos sienų ir Kryme, išprovokuodama NATO perspėjimus.

Maskva vėliau paskelbė, kad jos pajėgos atitraukiamos iš pasienio, tačiau tiek Vašingtonas, tiek Kijevas sako, kad atitraukimas yra riboto pobūdžio.

„Remiantis informacija, kurią turime iš projekto operatorės, tai įvyks šiais metais“, – taip jis atsakė į žurnalistų klausimą, ar „Nord Stream 2“ gali būti baigtas statyti vasarą, kaip tai anksčiau šį mėnesį skelbė parlamento žemutinių rūmų (Valstybės Dūmos) energetikos komiteto pirmininko pavaduotojas Pavelas Zavalnas.

Kita vertus, A. Novakas pabrėžė, kad tikslesnės informacijos turi tik projektą įgyvendinanti bendrovė „Nord Stream 2 AG“.

55 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo vamzdynas klojamas greta nuo 2011 metų pabaigos veikiančio, tokio pat pajėgumo dujotiekio „Nord Stream“.

Naujo vamzdyno tiesimo darbai Rusijos laivais buvo atnaujinti vasario pradžioje, praėjus daugiau nei metams po to, kai rangovė iš Šveicarijos juos nutraukė dėl ankstesnės JAV administracijos paskelbtų sankcijų.

Vašingtonas žada sankcijas šiam projektui plėsti.

Be Jungtinių Valstijų, „Nord Stream 2“ priešinasi grupė Europos valstybių, įskaitant Lenkiją, Ukrainą, Lietuvą ir kitas dvi Baltijos šalis, kurios perspėja, jog žemynas taps labiau priklausomas nuo rusiškų dujų tiekimo, o Maskva gali dujotiekį panaudoti kaip politinio poveikio priemonę. Tuo tarpu Vokietija šį projektą palaiko, teigdama, jog ekonominis, nors ir turintis politinę potekstę.

Projektą vystanti bendrovė „Nord Stream 2 AG“, kurios vienintelis akcininkas – koncernas „Gazprom“, šio mėnesio pradžioje skelbė, jog dujotiekis nuteistas 95 procentais.

„Realybė ta, kad NATO sprendimai priimami bendru sutarimu“, – kalbėjo jis per spaudos konferenciją Briuselyje.

J. Stoltenbergas priminė, kad JAV ir daug kitų NATO narių priešinasi „Nord Stream 2“ įgyvendinimui, tačiau kai kurios aljanso narės, priešingai – palaiko šį projektą.

„Todėl NATO neturi pozicijos dėl „Nord Stream 2“, – sakė NATO vadovas.

„Manau, kad, nepaisant skirtumų, privalome gebėti atlikti esmines aljanso užduotis“, – pabrėžė J. Stoltenbergas.

„Palankiai vertinu tai, kad Vokietijos vyriausybė ir toliau laikosi savo pozicijos dėl „Nord Stream 2“, –  Vokietijos leidiniui „Welt am Sonntag“ pareiškė S. Kurzas.  

Anot kanclerio, tai „Europos projektas“.

„Klysta manantieji, kad naujasis dujotiekis yra tik Rusijos interesas“, – sakė jis.

Vokietija tvirtina, kad „Nord Stream 2“ yra jos piliečiams reikalingas ekonominis projektas, kuris turi būti įgyvendintas nepaisant politinių nesutarimų su Rusija.

Kanclerė Angela Merkel penktadienį pareiškė, kad Vokietijos pozicija dėl „Nord Stream 2“ nesikeičia, nepaisant Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno įkalinimo ir kelių ES diplomatų išsiuntimo iš Rusijos.

Europos Parlamentas sausio 21-ąją priėmė rezoliuciją dėl A. Navalno arešto, kai opozicionierius buvo suimtas vos sugrįžęs iš Vokietijos, kur buvo gydomas dėl pernai rugpjūtį įvykusio apnuodijimo sovietų mokslininkų sukurta nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“. Europarlamentarai dokumente paragino „ES ir jos valstybes nares kritiškai persvarstyti bendradarbiavimą su Rusija įvairiose užsienio politikos platformose ir tokiuose projektuose kaip „Nord Stream 2“, kurio įgyvendinimą ES turėtų nedelsdama nutraukti“.

„Nord Stream 2“ priklauso Rusijos valstybinei bendrovei „Gazprom“, į jį yra investavusios kelios Europos bendrovės.  Dujotiekio statyba buvo sustabdyta 2019 metų gruodį, kai Šveicarijos bendrovės laivai nutraukė darbus dėl JAV sankcijų grėsmės, ir „Gazprom“ buvo priversta bandyti jį užbaigti panaudodama savo turimus resursus.

Baltijos jūros dugnu klojamas „Nord Stream 2“ padvigubintų Vokietijai, Europos didžiausiai ekonomikai, tiekiamų rusiškų dujų apimtis.

Iki šiol nutiesta daugiau kaip 2,3 tūkst. iš 2,46 tūkst. kilometrų, tai yra 94 proc., „Nord Stream 2“ dujotiekio.

„Vokiečiai derybose turi pasiūlyti kompleksinį sprendimą. Antraip išsiaiškinti dėl „Nord Stream 2“ nepavyks“, – leidiniui sakė į tokias galimas derybas įtrauktas JAV pareigūnas.

Pasak „Handelsblatt“, Vašingtonas tikisi, kad Berlynas pateiks kompromisinių pasiūlymų paketą, o Vokietijos kanclerė Angela Merkel dėl „Nord Stream 2“ jau kalbėjosi su JAV prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu), nors Vokietijos vyriausybė to oficialiai nepatvirtino.

Vokietijos vyriausybės sluoksniuose kalbama, kad Berlynas kol kas nenori teikti siūlymų, nes pastaraisiais metais daug kartų nesėkmingai bandė užmegsti dialogą su Vašingtonu šia tema. Visgi, pasigirsta vis daugiau tokiai perspektyvai pritariančių balsų, rašo „Handelsblatt“.

„Ankstesnė Vašingtono administracija nebuvo suinteresuota ieškoti kompromiso. Jei yra noras kalbėtis, tai – politinė galimybė, kuria mes turime pasinaudoti“, – leidiniui sakė užsienio politikos reikalus Vokietijos užsienio reikalų ministerijoje kuruojantis Nielsas Annenas.

Anot „Handelsblatt“, JAV suinteresuotos keliais kompromisiniais siūlymais, pavyzdžiui tokiais kaip šio dujotiekio išjungimo mechanizmo įrengimas, kuris galėtų būti panaudotas, jei Rusija bandytų grasinti Ukrainai dujų tranzito per jos teritoriją mažinimu.

Dar viena JAV patinkanti idėja – Vokietija turėtų padėti Ukrainai jos dujotiekių tinklą pritaikyti vandenilio transportavimui ir taip tapti svarbia dujų rinkos dalyve.

Pasak Vokietijos leidinio, J. Bidenas gali atšaukti sankcijas „Nord Stream 2“ projektui tik tuo atveju, jei Rusija nenaudos jo prieš Ukrainą ir kitas Rytų Europos valstybes.

Kanclerės Angelos Merkel atstovė Martina Fietz sakė neturinti „naujos informacijos“ apie projektą. „Vyriausybė nepakeitė savo pagrindinės pozicijos“, – reporteriams sakė ji.

„Visada sakėme, kad turime didžiulių abejonių dėl šio projekto tokiame kontekste, – „France Inter“ radijui sakė jaunesnysis Europos reikalų ministras Clementas Beaune. – Iš tiesų, jau anksčiau tai sakėme.“

Jungtinės Valstijos ir kelios Europos šalys, įskaitant Lenkiją bei Baltijos šalis, kritikuoja „Nord Stream 2“ projektą ir tvirtina, kad jis padidins Vokietijos ir ES priklausomybę nuo rusiškų dujų.

Vokietija savo ruožtu tęsia projektą, o gruodį buvo atnaujinti beveik metus dėl JAV sankcijų sustoję tiesimo darbai.

C. Beaune teigimu, Europos lyderiai svarsto naujas sankcijas Rusijai dėl prezidento Vladimiro Putino susidorojimo su A. Navalno vedamais protestuotojais. A. Navalnas buvo suimtas sausio viduryje, jam gresia keli metai nelaisvės.

Sekmadienį tūkstančiai protestuotojų, nepaisydami valdžios perspėjimų, susirinko į demonstracijas nuo Vladivostoko iki Sankt Peterburgo. Protestai dėl Kremliaus kritiko A. Navalno suėmimo rengiami jau antrą savaitgalį iš eilės.

„Sankcijos jau buvo įvestos, galime tai padaryti, bet reikia suprasti – jų nepakaks“, – sakė C. Beaune.

„Nord Stream“ galimybė yra svarstoma“, – pridūrė jis, pripažindamas, kad „tai yra Vokietijos sprendimas, nes dujotiekis yra Vokietijoje“.

Vamzdžių klojimo laivas „Fortuna“, priklausantis Rusijos bendrovei KVT-RUS, anksčiau buvo pastebėtas apie 28 km į pietus nuo Danijai priklausančios Bornholmo salos.

Netoli šio laivo buvo dar keli Rusijos laivai, rodo „Vesselfinder“ ir „MarineTraffic“.

„Vamzdžių klojimo laivas „Fortuna“ pradėjo parengiamuosius „Nord Stream 2“ tiesimo darbus Danijos išskirtinės ekonominės zonos koridoriuje“, – sakoma „Nord Stream 2 AG“ pranešime.

„Visi darbai yra atliekami laikantis atitinkamų leidimų“, – pridūrė bendrovė.

Būtent šioje teritorijoje, pagal „Nord Stream 2“ tiesimo planus, bus nutiestas daug aistrų sukėlęs dujotiekis, priklausantis Rusijos dujų milžinei „Gazprom“.

10 mlrd. eurų vertės dujotiekis „Nord Stream 2“ leis Rusijai Baltijos jūra tiekti dvigubai daugiau gamtinių dujų Vokietijai.

Ilgą laiką dujotiekiui griežtai nepritarė Jungtinės Valstijos, ypač – Donaldo Trumpo administracija, kuri skatino pirkti JAV gamtines dujas ir atvirai kritikavo Europos šalis dėl jų energetinės priklausomybės nuo Rusijos.

Lenkija, Ukraina ir Baltijos šalys taip pat griežtai prieštaravo dujotiekiui, nes jis padidintų Europos priklausomybę nuo rusiškų dujų, o tuo Maskva galėtų pasinaudoti politiniam spaudimui didinti.

Europos Parlamentas penktadienį priėmė teisiškai neįpareigojančią rezoliuciją, kuria ES raginama blokuoti 1 200 km ilgio dujotiekio užbaigimą.

„Nord Stream 2“ tiesimo darbai gruodį, po beveik metus trukusio sustabdymo dėl JAV sankcijų, buvo atnaujinti Vokietijos teritoriniuose vandenyse.

Danijos tarnybos leido atnaujinti tiesimo darbus nuo sausio 15 d.

Vis dėlto, „Nord Stream 2 AG“ kalbėjo tik apie „parengiamuosius“ tiesimo darbus dėl nežinomos JAV politikos pereinamuoju laikotarpiu tarp D. Trumpo ir Joe Bideno kadencijų.

Praeitą savaitę Vokietijos pareigūnai tikino, kad JAV įves sankcijas laivui „Fortuna“.

D. Trumpo 2019 m. pabaigoje pasirašytos sankcijų priemonės leistų įšaldyti prie dujotiekio tiesimo prisidėjusių bendrovių turtą ir apriboti vizų suteikimą su tiesimu susijusiems žmonėms.

Tiesa, dujotiekis yra beveik baigtas, o dauguma darbų likę Danijos išskirtinėje ekonominėje zonoje.

Iš tiesų, „Nord Stream 2“ sudaro du lygiagretūs vamzdžiai. Danijos energetikos agentūros teigimu, šiuo metu likę nutiesti 69,2 km vieno ir 49,6 km kito vamzdžio.