Belgijos energetikos ministrė Tinne van der Straeten pranešime sakė, kad blokas „nuėjo ilgą kelią nuo 2022 m.“, kai energetikos krizė po Rusijos invazijos į Ukrainą buvo sunkiausia.

2022 m. ES šalys įsipareigojo sumažinti suvartojimą mažiausiai 15 proc., palyginti su pastarųjų penkerių metų vidurkiu, siekiant užtikrinti energetikos išteklių prieinamumą žiemą, kadangi Rusija prieš tai drastiškai sumažino eksportą į bloką.

Taupymo tikslas buvo viršytas – paklausa ES sumažėjo vidutiniškai 19 proc. 2023 m. kovą buvo susitarta dėl dar vieno pratęsimo, kuris turėjo baigtis šio mėnesio pabaigoje.

Į pradinį susitarimą taip pat buvo įtraukta nuostata, kuri numato, kad tokiu atveju, jei kiltų tiekimo saugumo krizė, savanoriškas suvartojimo mažinimo tikslas būtų privalomas. Ji nebėra taikoma.

Su energijos tiekimu susijusios priemonės bus įgyvendinamos savanoriškai, nes „tiekimo situacija ES nuo 2022 m. ženkliai pagerėjo“, sakoma Europos Sąjungos Tarybos pranešime. Kovą įvyks oficialus jų priėmimas.

2022 m. dėl Rusijos invazijos į Ukrainą dramatiškai išaugo gamtinių dujų kainos. Aukščiausiame taške didmeninės kainos buvo didesnės nei 300 eurų. Vėliau kainos pastebimai sumažėjo – rusiškas kuras buvo pakeistas importu iš kitur ir buvo sumažinta paklausa.

Dujų vartojimas mažėjo, kai dėl aukštų kainų šalyje gerokai sumenko trąšų gamybos apimtys ir elektros gamyba Lietuvos elektrinėse, taip pat dėl šiltos žiemos ir sprendimo Vilniaus miesto šildymui naudoti mazutą.

Nepaisant reikšmingai mažėjusio dujų vartojimo, „Amber Grid“ Lietuvos dujų perdavimo sistema pernai transportavo rekordinį dujų kiekį – 64 TWh. Tai – 21 proc. daugiau nei užpernai (53 TWh). Tam įtakos turėjo dešimteriopai išaugę dujų srautai į Latvijos pusę ir pernai gegužę atverta nauja dujotiekių jungtis su Lenkija.

„Europos Sąjungos šalyse dujų vartojimas pernai vidutiniškai mažėjo penktadaliu, o Baltijos šalių ir Suomijos poreikiai mažėjo net 35–40 proc.“, – pranešime sakė „Amber Grid“ generalinis direktorius Nemunas Biknius.

Pasak jo, Lietuva tapo svarbiu dujų perdavimo partneriu: „Kitų šalių aprūpinimas dujomis naudingas ir tuo, jog didina dujų infrastruktūros panaudojimą ir tai leidžia pasiūlyti geresnes dujų kainas perdavimo sistemos naudotojams“.

Kilus karui Ukrainoje itin išaugo dujų srautas Latvijos kryptimi. 2022 metais Baltijos šalių ir Suomijos poreikiams buvo perduota 18,4 TWh dujų – dešimt kartų daugiau nei 2021 metais (1,9 TWh dujų).

Nuo gegužės veikiančiu dujotiekiu į Lenkiją gegužės–gruodžio mėnesiais buvo perduota 6,4 TWh dujų, o į Lietuvą – 2,3 TWh.

Per Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą 2022 metais patiekta 79 proc. (32,1 TWh) visų į sistemą transportuotų dujų. Srautas iš Latvijos sudarė beveik 8 proc. (3,3 TWh), iš Lenkijos – 5 proc. (2,3 TWh). Sausį–kovą iš Baltarusijos buvo transportuota apie 8 proc. (3,1 TWh) dujų. 

Nuo balandžio 1-osios Lietuvai nutraukus rusiškų dujų importą, per Lietuvos–Baltarusijos jungtį transportuojamos tik Kaliningrado sričiai skirtos dujos: per metus šis tranzitas siekė 23 TWh ir buvo 12 proc. mažesnis nei užpernai (27 TWh). 

Šiame plane bloko šalims narėms siūloma savanorišku pagrindu nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. susimažinti dujų suvartojimą 15 proc. nuo pastarųjų penkerių metų vidutinio suvartojimo lygio. Jei ES kiltų dujų krizė, visame bloke būtų paskelbtas pavojus ir šios taupymo gairės taptų privalomos.

ES dėl šio plano susitarė liepą, kai Rusija ėmė mažinti dujų tiekimą bloko šalims. Maskva tai argumentavo techninės priežiūros darbais, tačiau Briuselis tokį šalies elgesį laiko kerštu už jai paskelbtas sankcijas dėl karo Ukrainoje.

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) tokį pareiškimą padarė duodamas interviu televizijai ketvirtadienį, pranešė Lenkijos valstybinė naujienų agentūra PAP.

Privataus transliuotojo „Polsat News“ paklaustas, ar ES planuojamas gamtinių dujų paklausos sumažinimas 15 proc. Lenkijai būtų savanoriškas ar privalomas, M. Morawieckis atsakė: „Nenorime, kad šis mechanizmas būtų privalomas, nes Lenkija jau padarė savo darbą, o mes pirmiausia – ir svarbiausia – privalome rūpintis Lenkija“.

ES antradienį pasiekė susitarimą, kaip bus 15 proc. sumažintas valstybių narių gamtinių dujų vartojimas ir mažinama priklausomybė nuo rusiškų dujų tiekimo.

„Siekdamos didinti ES energijos tiekimo saugumą, valstybės narės šiandien pasiekė politinį susitarimą dėl savanoriško gamtinių dujų paklausos sumažinimo 15 proc. šią žiemą“, – rašoma ministrų tarybos paskelbtame pranešime.

„Tarybos reglamente taip pat numatoma galimybė paskelbti „Sąjungos pavojų“ dėl tiekimo saugumo ir tokiu atveju dujų paklausos mažinimas būtų privalomas“, – rašoma pranešime.

Pasak M. Morawieckio, dar nenuspręsta, ar dujų saugumo klausimus ES narės spręs vienbalsiai, ar kvalifikuota balsų dauguma.

„Elektros energijos ir energijos rūšių derinio klausimu mes visiškai pritariame vienbalsiui balsavimui, kad Lenkija turėtų veto teisę“, – pareiškė premjeras.

„Mes to reikalaujame“, – pridūrė jis.

Paklaustas, ar Lenkija galėtų vetuoti galimą privalomą dujų vartojimo mažinimą, M. Morawieckis atsakė: „Jei reikės, pareikšime oficialų veto“.

Tuo tarpu Lenkijos klimato ir energetikos ministras pareiškė, kad šalis jau gerokai sumažino dujų suvartojimą ir „diskusijos apie privalomus mažinimus yra nereikalingos“.

Dėl įtemptos padėties dujų rinkoje – aukštų kainų ir itin didelės paklausos – dujų vartojimas Lietuvoje pastarąjį pusmetį mažėjo. Per šešis mėnesius Lietuvoje buvo suvartota 9,6 TWh dujų – 35 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, kai dujų poreikis buvo 14,7 TWh dujų, antradienį pranešė „Amber Grid“.

Dujotiekių jungtimi į Latviją kitų Baltijos šalių ir Suomijos poreikiams bei dujų saugojimui Inčukalnio požeminėje dujų saugykloje buvo perduota 7,8 TWh dujų – 14 kartų daugiau.

„Šiuo metu tranzitu per Lietuvą iš Klaipėdos SGD terminalo aprūpinamos Latvijos, Estijos bei Suomijos dujų rinkos ir dedamos dujos į Latvijos dujų saugyklą. Dėl šių priežasčių jungtis su Latvija yra išnaudojama maksimaliai. Dujos iš SGD terminalo keliauja ir į Lenkiją, kur per gegužę-birželį buvo perduota tris kartus daugiau dujų nei per ją importuota“, – pranešime sakė „Amber Grid“ komercijos direktorius Vytautas Ruolia.

Gegužę pradėjus veikti naujajai dujotiekių jungčiai tarp Lietuvos ir Lenkijos – GIPL – iki liepos buvo perduota 1,5 TWh dujų, o GIPL jungtimi į Lietuvą perduota 0,5 TWh.

Pasak „Amber Grid“, šiemet Klaipėdos SGD terminalas tapo svarbiausiu dujų tiekimo šaltiniu Lietuvai ir Baltijos šalims. Pirmąjį pusmetį iš terminalo buvo patiekta 13 TWh dujų arba 68 proc., iš Latvijos – 2,5 TWh arba 13 proc., o iš Baltarusijos per sausį-kovą – 3,1 TWh arba 16 proc. viso dujų kiekio, skirto Lietuvos, Baltijos šalių ir Suomijos vartotojams.

Nuo balandžio Lietuvai nutraukus rusiškų dujų importą, per Lietuvos-Baltarusijos jungtį transportuojamos tik Karaliaučiui skirtos dujos. Dujų tranzitas į Karaliaučiaus sritį per pirmąjį šių metų pusmetį siekė 13,3 TWh – 4 proc. mažesnis nei pernai tuo pačiu metu, kai per Lietuvą tranzitu į Karaliaučių buvo perduota 13,8 TWh dujų.

96,58 proc. „Amber Grid“ akcijų priklauso Energetikos ministerijos valdomam holdingui „Epso-G“.

Lietuvai transporto, telekomunikacijų ir energetikos ministrų tarybos posėdyje atstovaus energetikos viceministras Albinas Zananavičius, pranešė Energetikos ministerija.

Posėdyje taip pat bus kalbama apie energijos tiekimo saugumą ES bei tolesnes kitam žiemos sezonui reikalingas priemones.

EK praėjusį trečiadienį paragino Bendrijos šalis 15 proc. sumažinti gamtinių dujų vartojimą ateinančios žiemos mėnesiais, kad būtų galima apsisaugoti nuo Rusijos „šantažo“ trikdant energijos išteklių tiekimą.

Komisija taip pat prašo ES nares suteikti jai specialius įgaliojimus įvesti privalomus suvaržymus vartojimui, jeigu Rusija nutrauktų dujų tiekimą Europai.

Energetikos sektoriuje stiprėja nerimo ženklai: gamtinių dujų vartojimas per ketverius pastaruosius metus krito beveik 1 mlrd. kubinių metrų (nuo 3,4 mlrd. kubų 2011 metais iki 2,6 mlrd. - pernai), bet tai dar ne pabaiga, todėl valdžios institucijos priverstos persvarstyti strategines energetikos plėtros kryptis, gamtinių dujų prekyba, perdavimu, perdirbimu besiverčiančios įmonės ir jas buityje naudojantys namų ūkiai susidurs su didele problema - augančiomis infrastruktūros sąnaudomis.

"Verslo žinios" rašo, kad per suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą norvegiškas dujas pagal penkerių metų sutartį vežanti bendrovė "Litgas" bus priversta sukti galvą, kur dėti jų perteklių, nes energetikos bendrovių ekspertai prognozuoja, kad šiemet Lietuvoje dujų vartojimas mažės dar - iki 2,15 mlrd. kubų, o 2016 metais - iki 1,7 mlrd.

Spėliojama, kad 2017-2019 -aisiais dujų poreikis stabilizuosis ir nebekris žemiau nei 1,4 mlrd. kub. metrų.