„Tai yra nepriimtina, kad mes, kaip jūs teisingai sakote, taikome dvigubus standartus. Mūsų pagalba Izraeliui be jokios abejonės nekonkuruoja ir neturėtų konkuruoti su mūsų dėmesiu Ukrainai“, – trečiadienį Briuselyje Lietuvos žurnalistams sakė šalies vadovas.

„Aš įsivaizduoju, kad jeigu mes esame principingi ir tikrai stojame už demokratines vertybes, mes turime remti ir vieną, ir kitą, o ne skaičiuoti – šitiek atseikėjam vienam, o tiek kitam“, – pridūrė jis.

Taip prezidentas kalbėjo Ukrainos vadovui Volodymyrui Zelenskiui sąjungininkus paraginus parodyti tokią pačią vienybę Ukrainos atžvilgiu, kokią Vakarai parodė po Irano atakos prieš Izraelį.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba konkrečiai užsiminė, kad Kyjivui labai praverstų toks pats skydas nuo oro atakų.

Iranas precedento neturintį dronų ir raketų smūgį Izraeliui surengė vėlai šeštadienį ir sekmadienio naktį. Žydų valstybė drauge su sąjungininkais numušė didžiąją dalį oro taikinių.

„Juk mūsų negebėjimas patiekti ginklų ir, pirmiausia, oro gynybos sistemų kainuoja kiekvieną dieną gyvybes“, – Briuselyje kalbėjo G. Nausėda.

„Esu įsitikinęs, kad prarandame dėmesį Ukrainai“, – sakė šalies vadovas.

V. Zelenskis jau kurį laiką ragina Vakarus siųsti į jo šalį oro gynybos sistemas, Rusijai pastarosiomis savaitėmis suintensyvinus Ukrainos apšaudymus raketomis ir dronais.

Šalies vadovo patarėja Asta Skaisgirytė anksčiau šią savaitę pareiškė, kad tiriant galimą D. Matulionio nusižengimą tyrimo komisija buvo sukurta, priešingai nei E. Bajarūno atveju.

Vis dėlto ministerija BNS nurodo, kad „abu atvejai skiriasi dėl skirtingų teisinių santykių, kuriems taikytini skirtingi teisės aktai ir skirtingos procedūros“.

„D. Matulionio atveju tiriamas galimas instrukcijų nesilaikymas, kas vertintina kaip galimas tarnybinis nusižengimas, todėl ir pradėta tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra, kuri turėtų būti baigta lapkričio pradžioje“, – sakė URM kanclerė kanclerė Inga Černiuk.

„E. Bajarūno atvejis kitoks pagal savo esmę – darbuotojai skundėsi dėl mobingo (psichologinio smurto) apraiškų, todėl jo atveju taikytos Smurto prevencijos ir lygių galimybių tvarkoje nustatytos tyrimo procedūros, kurios numato pranešėjų apsaugą“, – pridūrė ji.

Ambasadorius Jungtinėje Karalystėje E. Bajarūnas yra sulaukęs atstovybės Londone darbuotojų kaltinimų dėl netinkamo elgesio, prastų darbo sąlygų. Situaciją ambasadoje įvertino URM Generalinė inspekcija, kuri rekomendavo spręsti jo tinkamumo toliau eiti pareigas.

Spalio viduryje užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sustabdė ambasadoriaus funkcijas ir iškvietė jį į Vilnių konsultacijoms. Prezidentas šį sprendimą pavadino pusiniu ir pažymėjo, kad jis nieko nesprendžia, o diplomatinę atstovybę mažiausiai pusmečiui palieka be vadovo.

G. Nausėda taip pat ragina atlikti tarnybinį patikrinimą.

Tuo metu tyrimas dėl Lietuvos atstovo NATO D. Matulionio pradėtas dėl to, jog šis galėjo nesilaikyti valstybės institucijų suteikto mandato ir savo veikla susilpninti Lietuvos derybines pozicijas NATO viršūnių susitikime Vilniuje.

Jei koks nors negeras žmogus nugvelbia kokią nors vištą ar išdaužia automobilio lango stiklą, jis išgarsinamas per visas žiniasklaidos priemones.

O kai Krašto apsaugos ministerijos darbuotojas, dirbantis žvalgyboje, per kelis metus pasisavino ir ištaškė milijoną eurų ir dar kažkur perdavė žvalgybinius duomenis, apie tai tylima?

Lyg paukštis išskrido ši žinia ir nutilo.

Bene prieš porą mėnesių Klaipėdoje buvo sulaikyta neblaivi vairuojanti Krašto apsaugos ministerijos Finansų departamento darbuotoja.

Kaip ji buvo nubausta, buvo ar nebuvo atleista iš darbo, nepranešama. Kodėl šios ministerijos darbuotojų nuodėmės nutylimos? Argi taip galima?

Jau pakeltas bendrojo vidaus produkto procentas šalies gynybai, o vis tiek plaukioja paskalos apie tai, kad vagiami milijonai. Kur tai matyta?

Man atrodo, kad spauda kažkodėl labai bijo konservatorių ir liberalų.

Artėja rinkimai. Žmonėms reikėtų gerai pagalvoti, už ką verta balsuoti.

Maždaug 10 tūkstančių žmonių minia šeštadienį susirinko į Vingio parką. Karantino reikalavimų dėl kaukių dėvėjimo ir atstumų čia nesilaikyta nei tarp dalyvių, nei ant scenos – tarp pavyzdį ketinusių rodyti organizatorių.

Vilniaus valdžia tikina negalėjusi šios akcijos uždrausti – žmonės, sukviesti į protestą. Tokia susirinkimų forma gali būti apribota tik esant karo arba nepaprastajai padėčiai.

„Dabartiniu laikotarpiu nepaprastoji padėtis dėl karantino nėra įvesta. Jeigu žmonės nori rinktis į kažkokias politines akcijas ar panašiai, jie tai daryti gali. Tai nėra renginys – tai pagal susirinkimo teisę aprašyta akcija ir jai negalioja karantino reikalavimai“, – LNK žurnalistams sakė Viliaus savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Adomas Bužinskas.

Tokie teiginiai glumina Lietuvos Nacionalinio operos ir baleto teatro vadovybę. „Jei tai buvo mitingas, demonstracija, protestas. Kodėl stovėjo scena, kodėl buvo koncertas? Jei taip buvo, vadinasi, traktuokime kaip renginį ir jei galima padaryti tokiam renginiui išimtį, kodėl negalima atsižvelgti į kultūros sektoriaus atlaisvinimus?“ – apmaudo neslėpė Lietuvos Nacionalinio operos ir  baleto teatro vyriausiasis dirigentas Ričardas Šumila.

Teatro vadovas sako, kad tą pačią dieną kaip ir tūkstantinis mitingas Vingio parke, teatre vyko spektaklis su 150 žiūrovų. Pavyzdingai saugumo paisantys menininkai jaučiasi įskaudinti.

„Jie iš tikrųjų jautriai reaguoja į tokius ganėtinai dvigubus standartus, kurie galbūt teisiškai yra galimi, ir mes nenorime nė vienų kritikuoti, bet vis dėlto jie yra labai skausmingi tiems, kurie dėl pandemijos turėjo sustabdyti savo veiklą, laikėsi visų reikalavimų, patyrė didžiulius nuostolius. Kai kas iš jų dabar neturi pakankamai pinigų pragyvenimui“, – kalbėjo Lietuvos Nacionalinio operos ir baleto teatro direktorius Jonas Sakalauskas.

Po garsiai nuskambėjusių muzikinių M.A.M.A apdovanojimų per pusšimtis dalyvių sulaukė tyrimų dėl galimų karantino pažeidimų. Dvidešimčiai jų iš karto nurodyta sumokėti 250 eurų baudas. Dėl organizatorių atsakomybės ir ar teks mokėti nuo pusantro iki 6 tūkstančių dar spręs teismas. Vienas M.A.M.A organizatorių sako, kad toks protestas, koks įvyko Vingio parke, reiškia, kad valdžia jau leido didelius renginius.

Maršo organizatorių veiksmus užtikrinant karantino sąlygų laikymąsi vertina policija. Atsakymo, kokios bus pastarojo renginio pasekmės, laukia daugelis.

Nuo kitos savaitės galiosiantis galimybių pasas leis renginius iki 500 žmonių.

Kovo pabaigoje į Sveikatos apsaugos ministeriją besikreipusi Teisėjų taryba sulaukė teigiamo atsako dėl teisėjų ir kitų teismų darbuotojų skiepijimo. Pagal tą patį prioritetą skiepijami ir Generalinės prokuratūros prokurorai bei kiti darbuotojai.

Tuo metu Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė sako, kad pats prioritetinių sąrašų sudarymas iš principo yra ydingas. Jis tvirtina, kad advokatai nesiekia būti „kažkokiuose išimtiniuose prioritetiniuose sąrašuose“, tačiau jaučiasi diskriminuojami kitų tos pačios teisinės sistemos narių atžvilgiu.

„Mūsų bendruomenės narių tarpe pasipiktinimas kyla dėl to, kad ryškėja dvigubi standartai, nesilaikoma lygiateisiškumo principo. Jeigu nuspręsta pradėti vakcinuoti tam tikrus teisinės sistemos dalyvius – teisėjus, ir dalyje savivaldybių teisėjai jau vakcinuojami, kodėl nuošalyje paliekami kiti teisinės sistemos nariai?“ – BNS perduotame komentare sakė I. Vėgėlė.

Ignas Vėgėlė

Prokuratūra ir teismai neatskleidžia vakcinuotųjų skaičiaus

Abi institucijos teigia, kad skiepijimo tempai priklauso nuo konkrečių savivaldybių galimybių, tačiau patvirtina, kad dalyje regioninių prokuratūrų ir teismų jau paskiepyti visi norintieji.

Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė BNS sakė, kad pirmasis sutinkančių skiepytis prokurorų ir kitų kontaktiniu būdu dirbančių darbuotojų sąrašas buvo sudarytas prieš kelias savaites, artimiausiu metu ketinama jį atnaujinti.

„Visi prokurorai turi teisę būti įrašyti, jeigu tiktai nori, bet tikrai ne visi iš pradžių pasinaudojo ta galimybe“, – sakė ji.

Kodėl nuošalyje paliekami kiti teisinės sistemos nariai?

Anot E. Martinonienės, prokuratūra kreipėsi į savo bendruomenę, klausė darbuotojų, kurie iš jų sutinka skiepytis ir vėliau įvertinta, ar tikrai savo funkcijų jie negali atlikti nuotoliniu būdu. Sudaryti sąrašai tuomet buvo parengti pagal savivaldybių vakcinavimo koordinatorių nustatytus kriterijus ir pateikti.

„Mes, suprasdami, kad vakcinų trūksta, prašėme kolegų labai įsivertinti, ar tikrai šiame etape yra būtina skiepytis ir pateikti tą prašymą įtraukti į sąrašą tiktai tuos, kurie iš tiesų dirba kontaktinį darbą su asmenimis. Manau, kad galiu pasidžiaugti kolegų sąmoningumu ir žinau, kad prisilaikė ir registravosi tik tam tikra dalis žmonių, kurie nori skiepytis“, – teigė ji.

Šiuo metu prokuratūroje dirba daugiau kaip 640 prokurorų ir apie 500 valstybės tarnautojų bei kitų darbuotojų.

Nacionalinės teismų administracijos (NTA) Miglė Pavliukovičienė BNS sakė, kad dėl asmens duomenų apsaugos reikalavimų rinkti ir pateikti konkrečių paskiepytų teisėjų bei darbuotojų skaičiaus NTA negali, tačiau, pagal teismų pateiktus duomenis, mato, kad skiepijimo sparta priklauso tik nuo savivaldybės.

„Turime žinių, kad vienuose teismuose jau paskiepyti beveik visi teisėjai ir teismų darbuotojai (itin sėkminga Šiaulių apylinkės teismo skiepijimo eiga), keliuose Lietuvos teismuose paskiepyta po trečdalį viso personalo, nes esama teismų, kuriuose teisėjai ir darbuotojai jau paskiepyti dėl turimų lėtinių ligų ar pagal amžiaus kriterijų, skiepijimo net ir nesiejant su minėta tvarka“, – sakė ji.

Pasak jos, tiesioginį kontaktą su lankytojais turintys teisėjai ir teismų darbuotojai, jei sutinka skiepytis, patys kreipiasi į savo įstaigos vadovą, kuris sudaro visų norinčiųjų sąrašą ir pateikia jį vakcinavimo koordinatoriui.

Svarstys galimybę atsisakyti teikti paslaugas nesaugiomis sąlygomis

Anot I. Vėgėlės, advokatai ir kiti ikiteisminiame tyrime dalyvaujantys pareigūnai ar tyrėjai turi gerokai daugiau artimo kontakto su platesniu ratu žmonių nei teisėjai – jie privalo vykti į laisvės atėmimo vietas, dalyvauti apklausose, kratose, apžiūrose ir kituose procesiniuose veiksmuose.

M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Advokatūra taip pat pažymi, kad didžiojoje dalyje šių veiksmų advokatų dalyvavimas yra privalomas, pagal įstatymų reikalavimus, tik jais užtikrinama efektyvi teisminė gynyba ir žmogaus teisės.

„Iki šiol advokatai, suprasdami sunkią pandeminę situaciją ir solidarumo būtinybę, taikstėsi su tokia sveikatai nesaugia sistema, bet kai buvo pradėti akivaizdžiai ir tiesiogiai diskriminuoti, požiūris ima keistis“, – teigė I. Vėgėlė.

Pasak jo, Advokatų taryba taip pat ketina svarstyti klausimą, ar advokatai gali atsisakyti teikti paslaugas esant nesaugioms darbo sąlygoms.

„Advokatų atsisakymas teikti advokato paslaugas dėl advokatų diskriminacijos ir pavojaus jų sveikatai bei aplinkiniams yra kraštutinė priemonė, nes gali sustabdyti visą teisingumo sistemos veikimą – tiek teismo procesus, tiek ir ikiteisminio tyrimo veiksmus“, – teigė jis.

SAM: advokatų veikla nepatenka prie gyvybiškai svarbios

Advokatų tarybos pirmininko pavaduotojo Mindaugo Kukaičio teigimu, pirmą kartą į Sveikatos apsaugos ministeriją dėl advokatų nediskriminavo kreiptasi praėjusių metų pabaigoje, o pakartotinis oficialus raštas ministerijai buvo išsiųstas balandžio 1 dieną.

Šiuo raštu prašoma ministerijos užtikrinti tokį pat advokatų skiepijimą, kaip ir teisėjų ar teismų darbuotojų.

Atkreiptinas dėmesys, kad advokatų veikla nėra įtraukta į šį sąrašą.

„Keletą kartų bandyta susisiekti telefonu ir sužinoti, kada gali Lietuvos advokatūra tikėtis atsakymo. Žadėjo atsakyti šią̨ savaitę, neatsakė̇, laikas eina, o mūsų bendruomenės nariai kiekvieną minutę rizikuoja savo sveikata ir gyvybe betarpiškai teikdami būtinąją teisinę pagalbą. Tačiau telefonu buvome informuoti, kad kitą savaitę sulauksime neigiamo atsakymo“, – praėjusį penktadienį BNS perduotame komentare sakė M. Kukaitis.

Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, prokurorai ir teisėjai bei kiti šių institucijų darbuotojai yra skiepijami, nes patenka į prioritetines grupes, kurios nustatomos pagal 2012 metais Vyriausybės priimtą nutarimą „Dėl gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų sąrašo patvirtinimo“.

Prokuratūros veiklą apima, šio nutarimo antrajame punkte išskirta valstybės valdymo ir savivaldybių institucijų veikla.

„Atsižvelgiant į tai, prokuratūros darbuotojai, atliekantys funkcijas, kai tiesiogiai kontaktuojama su kitais asmenimis, turėtų būti skiepijami prioritetine tvarka“, – trečiadienį komentare BNS sakė SAM Spaudos tarnybos vyriausiasis specialistas Julijanas Gališanskis.

„Atkreiptinas dėmesys, kad advokatų veikla nėra įtraukta į šį sąrašą“, – sakė jis.

Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą, paskiepijus lėtinėmis ligomis sergančius asmenis, turėtų būti skiepijami asmenys, vykdydami gyvybiškai svarbias valstybės funkcijas, kontaktuojantys su kitais asmenimis, išskyrus atliekančius funkcijas bendrosiose veiklos srityse. Į šį sąrašą patenka pareigūnai, kariai, darbuotojai, dirbantys mažmeninės prekybos įmonėse, vykdydami savo funkcijas kontaktuojantys su klientais (kasininkai, salės darbuotojai, apsaugos darbuotojai, kt.) ir darbuotojai, dirbantys maisto tvarkymo subjektuose, išskyrus viešojo maitinimo įstaigas.

Pusiau autonominį Honkongą pernai septynis mėnesius purtė didžiuliai, dažnai smurtiniai demokratijos šalininkų protestai. Policija numalšino neramumus, per kuriuos sulaikė per 9 tūkst. žmonių.  

Vašingtonas kritikavo Honkongo valdžios atsaką į demokratijos aktyvistų demonstracijas. Praėjusią savaitę JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pareiškė, kad panaikins Honkongo specialųjį prekybos statusą, Pekinui paskelbus apie planus priimti griežtą nacionalinio saugumo įstatymą pusiau autonominiam miestui. 

Antradienį Honkongo lyderė Carrie Lam (Keri Lam) pareiškė, kad toks Vašingtono žingsnis bus žalingas patiems amerikiečiams, ir pažėrė kritikos D. Trumpo administracijai už jos atsaką į Jungtines Valstijas krečiančius smurtinius protestus, kuriuose reikalaujama rasinio teisingumo.  

„Pastarosiomis savaitėmis labai aiškiai matėme taikomus dvigubus standartus“, – žurnalistams sakė C. Lam, kurią Honkongo vadove paskyrė Pekinui lojalus komitetas.  

„Žinote, kad Jungtinėse Valstijose vyksta riaušės, ir matome, kaip reaguoja vietos vyriausybės. Matėme, kokios pozicijos jie laikėsi, kai  panašios riaušės vyko Honkonge“, – kalbėjo ji. 

Kinijos ir Honkongo pareigūnai aktyviai išnaudoja JAV krečiančių neramumų temą propagandai, siekdami pateisinti savo griežtus veiksmus prieš demokratijos šalininkų protestus ir pagrįsti būtinybę priimti nacionalinio saugumo įstatymą. 

Praėjusią savaitę Kinijos marionetinis parlamentas pritarė planui priimti minimą įstatymą, numatantį bausmes už atsiskyrimą, valstybės valdžios nuvertimą, terorizmą ir veiksmus, keliančius grėsmę nacionaliniam saugumui. Be to, šis įstatymas leis Kinijos saugumo agentams atvirai veikti Honkonge. 

Pekinas tvirtina, kad šio įstatymo, kuris bus priimtas apeinant Honkongo parlamentą, reikia kovai su „terorizmu“ ir „separatizmu“.

Tuo tarpu oponentai būgštauja, kad šis teisės aktas bus naudojamas slopinti kitokią nuomonę, kaip tai vyksta autoritarinio režimo valdomoje žemyninėje Kinijoje, ir panaikins plačią miesto autonomiją.    

Pagal „vienos šalies, dviejų sistemų“ modelį, dėl kurio buvo sutarta, kai Kinija 1997 metais perėmė Honkongą iš buvusios kolonijinės valdytojos Didžiosios Britanijos, Honkongui iki 2047-ųjų turi būti garantuojamos tam tikros laisvės, kurių neturi žemyninės Kinijos gyventojai.   

Šis susitarimas leido Honkongui iškilti kaip pasaulinio lygio finansų centrui, o kinų bendrovėms suteikė prieigą kapitalui pritraukti.

Nusitaikyta į prekybą

Savo savaitinėje spaudos konferencijoje C. Lam sakė, kad Honkongas 23 metus nesugebėjo parlamente priimti nacionalinio saugumo įstatymų, todėl iniciatyvos teko imtis Pekinui. 

„Nėra jokių pateisinančių aplinkybių, dėl kurių kokia nors vyriausybė, kokia nors ekonomika galėtų imtis sankcijų prieš Honkongą dėl visiškai teisėto centrinės vyriausybės, centrinės valdžios proceso, susijusio su sprendimu priimti įstatymus Honkongui, kuriais siekiama užtikrinti veiksmingesnę nacionalinio saugumo apsaugą“, – kalbėjo ji.    

„Jie pakenks savo pačių interesams Honkonge“, – pridūrė C. Lam, turėdama galvoje JAV grasinimus suvaržyti prekybos privilegijas.

Honkongo lyderė sakė, kad apie 1 300 JAV įmonių veikia šiame finansų centre, o vertinant JAV prekybą su įvairiomis pasaulio valstybėmis ir teritorijomis, šalies prekybos su Honkongu perteklius yra didžiausias.

Ji taip pat pabrėžė, kad Honkongas be vizų įsileidžia amerikiečius ir kad tai nėra abipusė privilegija. 

C. Lam plačiau nekomentavo, ar JAV paskelbus prekybos sankcijų, bevizis režimas galėtų būti panaikintas, tačiau kinų pareigūnai anksčiau yra sakę, kad bet kokie JAV žingsniai sulauks atsakomųjų priemonių. 

Pagal 1992 metų įstatymą JAV traktuoja Honkongą kaip atskirą prekybos subjektą. Numatyta, kad miestas turės šį statusą, kol bus autonomiškas ir išsaugos pagrindines laisves. 

Praėjusį mėnesį Valstybės departamentas pareiškė, kad  Honkongas nebėra pakankamai autonomiškas, kad turėtų specialųjį statusą.

Priėmus naują ES direktyvą, valstybės narės per dvejus metus jos nuostatas turės perkelti į nacionalinę teisę, pranešė Teisingumo ministerija.

„ES oficialiai pripažino, kad jos rinkoje egzistuoja dvigubi prekių kokybės standartai (...). Vieni pirmųjų pradėjome kelti šį klausimą, kai tyrimų metu nustatėme, jog kai kurie mūsų šalyje parduodami produktai yra prastesnės kokybės nei, pavyzdžiui, Vokietijoje ir Belgijoje. Už pirkėjų klaidinimą gamintojams numatoma taikyti baudas“, – pranešime sakė teisingumo viceministrė Irma Gudžiūnaitė.

Teisingumo ministerija parengs Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pakeitimus, o Vartotojų teisių apsaugos tarnyba tirs skirtingos kokybės prekių pardavimo atvejus ir galės skirti baudas nesąžiningiems pardavėjams, teigia ministerija.

Jeigu tokie pat pažeidimai bus įrodyti keliose valstybėse narėse, sankcijas koordinuos ES.

Iki šiol gamintojai, skirtingos sudėties produktus pateikdami kaip vienodus, tai pateisino neva skirtingais pirkėjų poreikiais, gamybos aplinkybėmis ar teisės aktais. Įsigaliojus naujoms taisyklėms, tai daryti bus galima tik aiškiai nurodžius priežastis – pavyzdžiui, jei šalyje priimtas įstatymas dėl cukraus kiekio mažinimo produktuose ar dėl sezoninio jų trūkumo. Bet kokiu atveju apie skirtumus reikės aiškiai informuoti pirkėjus.

Vartotojų teisių apsaugos tarnyba šiuo metu atlieka tyrimą, kad įvertintų pirkėjų požiūrį į tuo pačiu prekės ženklu pažymėtus, tačiau skirtingos sudėties produktus. Tyrimą iš dalies finansuoja Europos Komisija.

Maisto produktų sudėties klausimas Europos Sąjungos darbotvarkėje atsidūrė 2017 metais, kai Slovakija, Vengrija ir Čekija paviešino tyrimus, jog šiose šalyse parduodami maisto produktai yra prastesnės kokybės, nei tuo pačiu prekės ženklu parduodami produktai Vakarų Europoje. Lietuvos institucijų savarankiškai atliktas 33-ių tų pačių produktų sudėties tyrimas tuomet taip pat atskleidė, kas du trečdaliai Lietuvoje ir Vokietijoje parduodamų prekių sudėtys skiriasi.

Maisto produktų gamintojai tvirtino, jog produktų sudėtys skiriasi ne mažinant jų kokybę, o taikantis prie skirtingų šalių vartotojų skonių.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas Claude'as-Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) yra pareiškęs, kad „lygiųjų sąjungoje negali būti antrarūšių vartotojų“.

Tai iš esmės sužlugdė įstatymų leidžiamosios valdžios darbą ir buvo viena iš priežasčių, kodėl žlugo ATR (Abiejų Tautų Respublika).

Dabar Europos Komisija nuolaidžiauja Prancūzijai ir Italijai leisdama pažeisti fiskalinę drausmę priimant šalių biudžetus. Pasiteisinimas – populistų keliami neramumai šalyse.

Tačiau, jeigu Prancūzija turi resursų išgyventi gresiančią recesiją, priimdami biudžetą su 3.2 proc. bendrojo vidaus produkto deficitu, vienu metu didindama socialines išmokas ir mažindama mokesčius, tai italai, suplanavę 2.2 proc. bendrojo vidaus produkto dydžio biudžeto deficitą, neturi jokių galimybių išlipti iš recesijos liūno, jeigu ji, kaip pranašauja nemaža dalis ekonomistų, prasidės.

Mes jau esame istorijos pamokyti apie lygius ir lygesnius, kai atskiri vienetai (individai arba šalys) gali leisti engti ir trypti pagrindines sąjungos vertybės, šaukdami apie gresiančią pabaigą, pamiršdami, kad visos valstybės ar sąjungos pradėjo griūti, kai buvo pamintos jų pamatinės vertybės: ar tai būtų Romos pilietiškumo praradimas trečiajame amžiuje ar ATR aristokratijos dekadansas, privedęs prie "didžiojo tvano".

Nors ir Italija, ir Prancūzija taip elgiasi vedamos gerų norų, jų vykdomos priemonės pamina pamatines ES vertybės, tokias kaip demokratija ir lygybė, nes Lietuvai niekas nesiūlo didinti biudžeto deficitą, kad apmokėtų mokytojų ar gydytojų atlyginimus.

Beje, atkreiptinas dėmesys, kad kai pirmą kartą bandėme įstoti į ES, mes nebuvome priimti, nes neatitikome vieno iš Mastrichto kriterijų keliamų reikalavimų – būtent mūsų biudžeto deficitas buvo per didelis.

Nors mes esame ekonomiškai maži, tačiau turime tvirtas moralines nuostatas. Nebijome pasakyti tiesos daug galingesnėms už mus kaimynėms, todėl manau turėtume dar kartą atkreipti Europos komisijos dėmesį dėl dvigubų standartų taikymo bendrijos viduje. Šį kartą tai gali turėti daug skaudesnes pasekmes ES negu dvigubų standartų taikymas žemės ūkio sektoriuje, šalims senbuvėms mokant didesnes išmokas negu naujokėms.

Taikant dvigubus standartus finansiniame sektoriuje, gali atsiverti Pandoros skrynia ir kilti negrįžtamų pasekmių. Tokio masto šalies kaip Italija ekonomikos griūtis turės daug rimtesnių padarinių negu Graikijos atveju, todėl kyla klausimas, ar pajėgsime atsilaikyti.

Yra mūsų šaliai atstovaujančių europarlamentarų, yra ir eurokomisaras, padarykime viską, kad mūsų balsą išgirstų.

Lietuvos musulmonų bendruomenei daugiau nei dešimtmetį nepavyksta rasti bendros kalbos su Vilniaus valdžia dėl žemės sklypo mečetės statybai. Negana to, sostinę valdantis liberalas anksčiau net pareiškė, kad mečetė apskritai nebus statoma. Tiesa, vėliau jis nusileido ir sakė, kad musulmonams bus skirtas sklypas. Kur? Ogi viename prastos reputacijos Vilniaus rajone.

Tikras vakarietiškas liberalizmas! Tikra tolerancija kitoms kultūroms!

Kažkodėl tam, kad į Lietuvą būtų atvežti sirai, irakiečiai ar kitų Vidurio Rytų regiono šalių gyventojai, neturintys nieko bendro su Lietuvos kultūra, lietuvių politikai neprieštarauja. Priešingai, jie besąlygiškai rėmė Europos Komisijos pabėgėlių perskirstymo planą. Tačiau Lietuvoje dar nuo Vytauto Didžiojo laikų gyvenantiems musulmonams galioja kitokios taisyklės – jie teisės į savo maldos namus neturi.

Tai tik parodo, koks iš tiesų dviveidiškumas vyrauja Lietuvos politikoje. Atskirkime du dalykus: pabėgėlius, jų priėmimą ir Lietuvos musulmonų bendruomenę. Islamas ir Lietuvos kultūra yra neatsiejami vienas nuo kito.

Galų gale islamo religija – ne terorizmas. Šis sugretinimas yra daugiau negu absurdiškas. Kur gyvena daugiausia musulmonų Žemėje? Ogi Indonezijoje. Gal ši šalis – teroristinė? Terorizmo šaknys – socioekonominės, o ne kultūrinės-religinės. Be abejo, idėjos turi reikšmę, tačiau ne religija skatina žmones imtis prievartos, o visų pirma skurdas.

Lietuvos musulmonai drauge su mumis gyvena šimtmečius. Ir dar niekuomet nebuvo taip, kad šie žmonės negerbtų ar kariautų prieš mūsų tradicijas, kultūrą. Tad ir mes gerbkime juos.