Jis trečiadienį susitiko su Egipto komunikacijos ir informacinių technologijų ministru Amru Talaatu, pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM).

G. Landsbergis teigė, kad Lietuva ir Egiptas turi didelį potencialą stiprinti abipusį bendradarbiavimą aukštųjų technologijų srityje, ypač plečiant elektronines paslaugas ir kibernetinį saugumą.

„Lietuvos patirtis kibernetinio saugumo srityje yra pripažinta visame pasaulyje. Mūsų įmonės jau vykdo projektus Egipte finansų sektoriuje ir telekomunikacijų srityje. Matyčiau dideles naujų abipusiai naudingų projektų galimybes“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Ministrai aptarė perspektyvas plėsti bendradarbiavimą aukštųjų technologijų ir komunikacijos, transporto, energetikos, skaitmenizacijos bei žaliųjų technologijų srityse.

G. Landsbergis taip pat teigė, kad Lietuva gali perduoti patirtį diegiant skaitmeninę nacionalinę sveikatos vadybos informacinę sistemą.

Per susitikimą aptartos ir universitetų bendradarbiavimo galimybės. Jau kuriamos bendros Vilnius TECH, Vytauto Didžiojo ir Aleksandrijos universitetų bendros magistro studijų programos taikomosios kompiuterijos srityje.

Anot URM, Lietuvos ir Egipto universitetai taip pat galėtų bendradarbiauti rengiant informacinių technologijų mokymo programas ir specialistus.

Kaip nurodo Prezidentūra, šalies vadovas pristatė Lietuvos patirtį sprendžiant energetinio saugumo klausimus, vykdant žaliąja ir skaitmeninę ekonomikos transformaciją.

G Nausėda pabrėžė Lietuvos interesą bendradarbiauti su Vietnamu įgyvendinant įvairius projektus atsinaujinančių energetikos šaltinių ir technologijų, ypač saulės elektros jėgainių, kibernetinio saugumo, viešojo sektoriaus skaitmeninių paslaugų kūrimo srityse.

Pasak prezidento, Vietnamui planuojant keletą suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalų statybą, Lietuva gali pasiūlyti Lietuvos specialistų ir įmonės Klaipėdos nafta paslaugas plėtojant ir valdant SGD terminalus.

G. Nausėda taip pat pažymėjo, kad ekonominių ryšių plėtrai pasitarnautų ir derybų dėl Lietuvos ir Vietnamo dvigubo kapitalo apmokestinimo išvengimo sutarties paspartinimas.

Šalies vadovas pokalbio metu akcentavo, kad įžvelgia didelį potencialą dvišalės Lietuvos ir Vietnamo prekybos prekėmis ir paslaugomis plėtrai, ypač informacinių technologijų ir logistikos paslaugų, maisto, medienos, plieno, farmacijos produktų gamybai svarbių žaliavų srityse.

Trečiadienį Baku vykusiame susitikime su Azerbaidžano vadovu Ilhamu Alijevu G. Nausėda sako aptaręs situaciją, susijusią su Rusijos pradėtu karu Ukrainoje, saugumo padėtį regione.

„Savaime suprantama, kad šis karas kelia tam tikrų iššūkių ir Kaukazo regionui. Štai kodėl saugumo situacija yra tas objektas, kuriam turime skirti daugiau dėmesio. Ir čia aš ypatingai tikiu tuo potencialu, kurį turime bendradarbiaujant Europos Sąjungai su Azerbaidžanu“, – po susitikimo išplatintame vaizdo įraše kalbėjo G. Nausėda.

Jis priminė, kad šiuo metu rengiama ES sutartis su valstybe apims kelias sritis, tarp jų – ir Lietuvai bei Bendrijai svarbią energetiką, ieškant alternatyvų Rusijos energetiniams ištekliams.

„Azerbaidžanas yra svarbi šio plano dalis“, – sakė šalies vadovas.

ES šiuo metu tariasi dėl šeštojo sankcijų paketo, apimančio ir Rusijos naftos importo draudimą. Tačiau derybos stringa dėl Vengrijos užsispyrimo sakant, kad šalis neparems embargo dėl pernelyg didelės priklausomybės nuo šių resursų.

Spaudimą ES didina Maskvai tęsiant vasario pabaigoje pradėtą kruviną invaziją į Ukrainą.

G. Nausėda su I. Alijevu taip pat teigė aptaręs Lietuvos ir Azerbaidžano dvišalius santykius.

„Tie santykiai buvo šiek tiek apmirę, mes šiek tiek nutolome vieni nuo kitų ir aš manau, kad mums reikia vėl atšviežinti tą įdirbį, kurį turėjome praeityje“, – kalbėjo Lietuvos vadovas.

Jis priminė dar 2007-aisiais tuometinio prezidento Valdo Adamkaus pasirašytą bendrą deklaraciją dėl strateginės partnerystės su Azerbaidžanu. G. Nausėda taip pat pabrėžė, kad su juo atvykusi delegacija šįkart pasirašė susitarimus transporto, švietimo, smulkių ir vidutinių įmonių veiklos srityse.

„Labai tikiuosi, kad tai taps gera įžanga į konkrečias bendradarbiavimo formas tarp mūsų verslininkų (...). Norisi, kad nuo politinių deklaracijų pereitumėme prie konkrečių darbų“, – kalbėjo jis.

Prezidentas taip pat sakė turintis viltį, kad Lietuvos aukštosios mokyklos įstaigos puoselės santykius su Azerbaidžano universitetais „ypatingai siekiant diplomų pripažinimo, dvigubų programų“.

Pakviečiau Azerbaidžano delegaciją atvykti į Lietuvą, susipažinti su ta didžiule pažanga, kurią Lietuva padarė nuo paskutinio jo vizito.

„Labai tikiuosi, kad mūsų verslo misijos sėkmę lydės ir atitinkamos verslo misijos Lietuvoje“, – kalbėjo Lietuvos vadovas.

Jis sako pakvietęs Azerbaidžano verslo delegaciją bei šalies lyderį apsilankyti Lietuvoje.

„Pakviečiau Azerbaidžano delegaciją atvykti į Lietuvą, kaip ir pakviečiau prezidentą su jo žmona atvykti į Lietuvą susipažinti su ta didžiule pažanga, kurią Lietuva padarė nuo paskutinio jo vizito, o jis buvo, nei daug, nei mažai – 2013-aisiais metais“, – sakė G. Nausėda.

Ketvirtadienį G. Nausėda vyks oficialaus vizito į Armėniją, kuri neturi oficialių diplomatinių santykių su kaimyniniu Azerbaidžanu dėl tris dešimtmečius tebesitęsiančio Kalnų Karabacho konflikto.

Šis konfliktas kilo po to, kai 1991-aisiais subyrėjus Sovietų Kalnų Karabacho etninių armėnų separatistai atsiskyrė nuo Azerbaidžano. Tuomet žuvo per 30 tūkst. žmonių, dar per 6,5 tūkst. aukų pareikalavo naujausias, 2020-ųjų rudenį kilęs šešių savaičių Armėnijos ir Azerbaidžano karas, pasibaigęs paliaubų susitarimu tarpininkaujant Rusijai.

Pagal susitarimą Armėnija užleido keletą ne vieną dešimtmetį jos kontroliuotų rajonų, o Maskva dislokavo regione taikos palaikymo kontingentą.

„Abiejų mūsų šalių laisvė ir nepriklausomybė turėjo milžinišką kainą, todėl kiekvienu savo veiksmu turime pagrįsti, kad išmokome istorijos pamokas. Savo laisvę turime saugoti ir puoselėti. Taip pat turime remti tuos, kurie siekia laisvės, gina demokratines vertybes, savo suverenitetą, teritorinį vientisumą, žmogaus teises ir laisves“, – teigė Lietuvos vadovas.

Prezidentai sutarė ir toliau stiprinti bendradarbiavimą politikos, gynybos ir saugumo, ekonomikos, klimato kaitos, kultūros, švietimo ir mokslo srityse.

„Remiu naujas iniciatyvas, skirtas ryšiams tarp mūsų piliečių ir valstybės institucijų stiprinti. Turime kartu spręsti mūsų valstybėms, regionui, Europai ir pasauliui svarbius klausimus“, – sakė šalies vadovas.

Pokalbyje aptartos Lietuvos ir Latvijos pastangos kovoti su pandemijos plitimu, jos ekonominiais ir socialiniais padariniais. Prezidentai aptarė vakcinavimo pažangą valstybėse ir viruso mutacijų plitimo užkardymą. Sutarta ir toliau stiprinti valstybių institucijų bendradarbiavimą keičiantis informacija apie pandemijos suvaldymo planus.

Prezidentai pasisakė už ES paramos mechanizmo, užtikrinančio tiek sklandų vakcinavimo procesą ES valstybėse narėse, tiek galimybę ES kaimynystės valstybėms įsigyti saugios vakcinos, tinkamą panaudojimą.

Lietuvos ir Latvijos vadovai aptarė situaciją Baltarusijoje, besitęsiant valdžios jėgos naudojimui prieš demokratinių pokyčių siekiančią visuomenę.

Šalių vadovai sutarė ir toliau remti Baltarusijos pilietinės visuomenės kovą už demokratines permainas, palaikyti pastangas dar šiais metais surengti laisvus Baltarusijos prezidento rinkimus, regioniniu lygmeniu parengti papildomas sankcijas už žmogaus teisių ir laisvių pažeidimus atsakingiems pareigūnams.

Šalių vadovai aptarė Astravo atominės elektrinės saugumo bei elektros energijos patekimo iš trečiųjų šalių, kuriose veikia nesaugios atominės elektrinės, užkardymo Baltijos šalių rinkoje klausimus. Prezidentai pabrėžė bendro Baltijos šalių politinio sutarimo svarbą ir poreikį glaudesniam institucijų bendradarbiavimui, ieškant efektyviausių elektros patekimo į Baltijos šalių rinką užkardymo priemonių, taip pat galimybių paspartinti elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentine Europa projekto įgyvendinimą.

G, Nausėda ir E. Levitas sutarė toliau aukščiausiu ES lygiu siekti sankcijų įvedimo asmenims, atsakingiems už Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno suėmimą ir įkalinimą.

Prezidentai taip pat sutarė stiprinti pastangas, atremiant Rusijos skleidžiamus naratyvus bandant klastoti istoriją.

G. Nausėda pakvietė Latvijos prezidentą atvykti į šiais metais Vilniuje rengiamą Baltijos šalių vadovų susitikimą.

„Lietuvos ir Islandijos santykiai bei bendradarbiavimas tarptautinėse organizacijose jau daugelį metų yra itin glaudus, esame bendramintės dėl paramos Rytų partnerėms ir Rusijos agresijos vertinimo. Turime bendrus svarbius prioritetus saugumo, gynybos, žaliosios darbotvarkės, skaitmenizavimo srityse. Tačiau viena sritis, kur bendradarbiavimą norėtųsi dar labiau sustiprinti, – tai Baltijos ir Šiaurės šalių parama Baltarusijos žmonėms“, – sakė premjerė.

Islandija kartu su kitomis Šiaurės šalimis yra svarbi ir patikima Lietuvos partnerė, prieš 30 metų pirmoji pripažinusi Nepriklausomybės atkūrimą. Lietuvoje šis faktas kasmet paminimas visuomenėje populiaria akcija „Takk, Island“ („Ačiū, Islandija“).

Šiemet sukanka 30 metų, kai užmegzti ir diplomatiniai santykiai tarp šalių.

Islandijos premjerė K. Jakobsdottir pakvietė ministrę pirmininkę I. Šimonytę tapti Pasaulio moterų lyderių tarybos, kuriai ji pirmininkauja, nare. Sveikindama Lietuvos premjerę, kurios vadovaujamoje Vyriausybėje pusė narių yra moterys, Islandijos premjerė pažadėjo remti esamas ir būsimas Lietuvos iniciatyvas, skirtas moterų lyderystei skatinti bei lyčių lygybei užtikrinti.

Lietuvos ir Islandijos dvišalių santykių centrinė ašis – bendradarbiavimas NB8 formate.

Pokalbyje premjerės taip pat sutarė stiprinti ekonominį bendradarbiavimą, kuris galėtų būti aktyvesnis. Lietuvos prekybos partnerių sąraše Islandija teužima 57 vietą.

JAV viceprezidentas Joe Bidenas trečiadienį pareiškė, kad Vašingtonas ir Pekinas turėtų vystyti praktinį bendradarbiavimą ir siekti rezultatų, pridurdamas, kad jam daro įspūdį Kinijos prezidento Xi Jinpingo pastangos dalykiškai spręsti dvišalius nesutarimus.

J.Bidenas šiuos komentarus išsakė Kinijos viceprezidentui Li Yuanchao per susitikimą Didžiojoje liaudies halėje Pekine.

Šis vizitas buvo surengtas po to, kai Pekinas vienašališkais paskelbė išplečiantis savo oro erdvės gynybos atpažinimo zoną virš ginčijamų salų, išprovokuodamas JAV, Japonijos ir Pietų Korėjos protestus.

Ši tema buvo pagrindinė per J.Bideno derybas Tokijuje, vykusias antradienį.