57 metų R. Stadleris atvyko į Miuncheno apygardos teismą dėl kaltinimų, susijusių su sukčiavimu, pažymų klastojimu ir melaginga reklama.

Kaltinimai taip pat pareikšti ir buvusiam „Audi“ bei „Porsche“ vadovui Wolfgangui Hatzui bei dviem „Audi“ inžinieriams.

Vokietijos automobilių milžinė „Volkswagen“, valdanti tokius prekių ženklus kaip „Porsche“, „Audi“, „Škoda“ ir „Seat“, 2015 metų rugsėjį prisipažino 11 mln. dyzelinių transporto priemonių įdiegusi įrangą, kuri bandymų metu klastojo išmetamųjų teršalų duomenis.

Vadinamieji išderinimo įtaisai laboratorinių bandymų metu rodė, kad transporto priemonės teršia aplinką mažiau, nei realiomis sąlygomis keliuose, kuomet išmetamos dujos viršijo leistinas ribas.

Kol kas dar nė vienas aukšto rango vadovas nebuvo nuteistas dėl sukčiavimo Vokietijoje, nors du „Volkswagen“ darbuotojai Jungtinėse Valstijose buvo nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis.

Manoma, kad sudėtingas teismo procesas truks iki 2022 metų gruodžio.

Prokurorai procesą pradėjo perskaitydami daugiau nei 90-ies puslapių kaltinamąjį aktą.

Jei R. Stadleris bus pripažintas kaltu, jam gresia iki 10 metų kalėjimo.

„Volkswagen“ visada tvirtino, kad duomenų klastojimo įranga buvo kelių žemesnio lygio darbuotojų, veikusių be vadovų žinios, darbas, tačiau prokurorai ginčija tokią poziciją.

R. Stadleris vienuolika metų ėjo „Audi“ vadovo pareigas, iki kol buvo suimtas 2018 metų birželio mėnesį.

Keturis mėnesius jis praleido sulaikytas, pareigūnams nerimaujant, kad kaltinamasis gali mėginti paveikti liudytojus.

Prokurorų teigimu, R. Stadleris apie sukčiavimą sužinojo „nė vėliau kaip“ iki 2015 metų rugsėjo pabaigos, tačiau vis tiek leido parduoti dar tūkstančius transporto priemonių su neteisėta įranga.

Trys kiti kaltinamieji yra kaltinami sukūrę dyzelinius variklius su įdiegta duomenis klastojančia programine įranga.

Įtariama, kad tokia įranga buvo sumontuota automobiliuose, pardavinėtuose net nuo 2009 metų.

Skaičiuojama, kad iš viso įranga buvo sumontuota 434 420 „Volkswagen“, „Audi“ ir „Porsche“ transporto priemonių, parduotų Europoje ir JAV.

R. Stadleris visus kaltinimus neigia.

Kaltinamasis W. Hatzas, anksčiau „Volkswagen“ grupėje dirbęs „Porsche“ padalinio tyrimų ir plėtros vadovu, taip pat atmeta kaltinimus dėl neteisėtų veiksmų.

Jo advokatas pareiškė, kad W. Hatzas „išsamiai“ atsakys į kaltinimus.

Pasak portalo, kolektyvinį ieškinį prieš „Volkswagen Group“ pateikė 2 435 žmonės. „Volkswagen“ teismo nutartį dar galės skųsti.

„Tai yra tikras proveržis šio reikalo Europos pusėje. Pagaliau mums pavyko pasiekti tokias pat kompensacijas kaip Jungtinėse Valstijose“, – „Seznam Zpravy“ sakė ieškovų advokatas Frantisekas Honsa.

„Volkswagen“ dėl vadinamojo „dyzelgeito“ skandalo jau yra skyrusi daugiau nei 27 mlrd. eurų baudoms, kompensacijoms ir automobilių remontui. Didžiąją lėšų dalį bendrovė skyrė kompensacijoms amerikiečių vairuotojams.

Skandalas prasidėjo 2015 m., kai „Volkswagen“ pripažino sukčiavusi taršos išmetimo patikrų metu. Gamyklose tikrinami dyzeliniai automobiliai buvo sureguliuojami taip, kad patikros sistemos rodytų mažesnį nei realaus eismo sąlygomis taršos azoto oksidais lygį.

Į papildomą milijardą eurų įeina advokatų išlaidų apmokėjimas, kompensacijos vairuotojams ir baudos, pristatydamas „Volkswagen Group“ ketvirčio pajamų ataskaitą, sakė už finansus atsakingas įmonės valdybos narys Frankas Witteris.

Pasak jo, nors papildomos lėšos padengs visas numatytas išlaidas, tačiau esą negalima atmesti papildomų nuostolių.

Didžiąją dalį kompensacijų ir baudų bendrovė sumokėjo Jungtinėse Valstijose, kur 2015-ųjų rugsėjį ir prasidėjo didžiulis skandalas.

Tuo tarpu Vokietijoje prieš „Volkswagen“ yra iškelta per 60 tūkst. bylų, daugelyje kurių aplinką labiau nei leistina teršiančių automobilių vairuotojai reikalauja kompensacijų. Be vairuotojų, investuotojai taip pat pradėjo procedūras, kuriomis siekiama įrodyti, kad „Volkswagen Group“ duomenis apie pernelyg didelę automobilių taršą ir bendrovės sukčiavimą taršos testų gamyklose metu pateikė per vėlai.

Skandalas paveikė ir pačios įmonės veiklos strategiją - „Volkswagen“ vadovybė neseniai pranešė keičianti įmonės kursą ir judėsianti elektromobilių rinkos link.

Vėliau sekė teisinės problemos, milijardinė kompensacija Jungtinėse Valstijose ir masinis automobilis atšaukimas. Tačiau "Volkswagen" dar negali padėti taško šioje istorijoje.

Dėl ko kilo skandalas?

2015 metų rugsėjo 18 d. JAV valdžia apkaltino "Volkswagen" dėl to, jog bendrovė 2009-2015 metais beveik pusėje milijono savo automobilių įdiegė vadinamuosius "išderinimo įrenginius", dėl kurių automobiliai atrodė ekologiškai švaresni, negu buvo iš tiesų.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad kai kurie automobiliai į aplinka išmesdavo iki 40 kartų daugiau kenksmingo azoto oksido, siejamo su kvėpavimo takų ir širdies bei kraujagyslių sistemos ligomis, negu buvo leidžiama.

Vėliau "Volkswagen" pripažino, kad tokia taršos duomenis klastoti leidžianti programinė įranga yra įdiegta vienuolikoje milijonų automobilių visame pasaulyje, kas nusmukdė kompanijos akcijų kainą.

Dauguma tokių automobilių buvo "Volkswagen" prekės ženklo, tačiau tokios programinės įrangos buvo rasta ir "Audi", "Seat" ir "Škoda" automobiliuose.

"Volkswagen" vadovas Martinas Winterkornas (Martinas Vinterkornas) atsiprašė dėl kilusio skandalo, tačiau savo asmeninę atsakomybę neigė. Jis atsistatydino rugsėjo 23 d.

Ką "Volkswagen" daro dabar?

Po prisipažinimo "Volkswagen" paskelbė apie pasaulinį automobilių atšaukimą. Kompanija taip pat pasiūlė nupirkti jau parduotus automobilius ir sumokėti kompensaciją, tačiau toks pasiūlymas galioja tik amerikiečiams, kas supykdė Europos Sąjungą.

Birželį "Volkswagen" žengė svarbų žingsnį siekiant sureguliuoti padėtį JAV sutikdama sumokėti 14,7 mlrd. JAV dolerių. Remiantis susitarimo sąlygomis, kompanija iš jos gaminamų automobilių įsigijusių savininkų nupirks maždaug 480 tūkst. "Volkswagen" ir "Audi" automobilių su dviejų litrų dyzeliniais varikliais ir sumokės jiems iki 10 tūkst. JAV dolerių kompensaciją. Be to, Vokietijos kompanija dalį pinigų investuos į aplinkosaugos projektus.

"Volkswagen"dar reikia susitarti dėl dar kelių ieškinių JAV. Kol kas jai Amerikoje uždrausta prekiauti dyzeliniais automobiliais.

Kaip skandalas paveikė "Volkswagen"?

"Finansinės pagirios" buvo labai sunkios ir gali būti dar sunkesnės. Po teisinių problemų Jungtinėse Valstijose kompanijos laukia bylinėjimasis visame pasaulyje, kas reiškia daugiau baudų ir kompensacijų.

Bendrovė teigia jau atidėjusi maždaug 18 mlrd. eurų su skandalu susijusioms išlaidoms: automobilių taisymui, atpirkimui, teisinėms išlaidoms. Tačiau ekspertai mano, kad galutinė sąskaita gali būti gerokai didesnė.

Dėl tokių išlaidų "Volkswagen" pernai pirmą kartą per daugiau nei 20 metų patyrė 1,6 mlrd. eurų nuostolį.

Europoje auga spaudimas "Volkswagen" taip pat mokėti kompensacijas jos automobilius įsigijusiems žmonėms. Nors Europos Komisija pati negali imtis jokių veiksmų, praėjusią savaitė ji paragino valstybes nares pačioms imtis veiksmų prieš bendrovę.

Savo ruožtu "Volkswagen" teigia teisiškai neprivalanti mokėti kompensacijų europiečiams vairuotojams ir pridūrė, jog tai darydama gali bankrutuoti, o juk ji yra stambus darbdavys keliose ES šalyse.

Ar apgaudinėjo ir kitos kompanijos?

Po kilusio skandalo atlikti tyrimai atskleidė, kad kitų kompanijų gaminami dyzeliniai automobiliai realiomis eksploatavimo sąlygomis aplinką teršia labiau, negu buvo oficialiai nustatyta laboratorinių tyrimų metu. Tačiau nebuvo gauta įrodymų, kad jos tyčia įdiegė kokią nors programinę įrangą.

Tačiau Vokietijos automobilių gamybos kompanijos "Audi", "Mercedes", "Opel", "Porsche" ir pati "Volkswagen" nusprendė savanoriškai atšaukti maždaug 630 tūkst. automobilių ir panaikinti taršos duomenų neatitikimus.

Kaip reagavo vartotojai?

Stebėtinai ramiai. Nors po skandalo "Volkswagen" akcijos per metus atpigo beveik 7 proc., Europoje vairuotojai į skandalą reagavo gana ramiai. "Volkswagen" vis dar priklauso didžiausia Europos automobilių rinkos dalis - maždaug 25 proc. O "Volkswagen" koncernui priklausančių "Audi" ir "Škoda" pardavimai per pirmus septynis šių metų metus net padidėjo. Tiesa, "Volkswagen" prekės ženklo automobilių kompanija parduoda šiek tiek mažiau nei prieš krizę.