Pasisveikinęs su publika, V. Grubliauskas trumpai užsiminė apie pokalbį su savo sūnumi ir pasidalijo, koks jausmas buvo apėmęs tada, kai sūnus išvydo šį pasaulį.

„Galbūt geriausia visada kalbėti per savo asmeninę patirtį, emociją, įspūdį, tada tai yra tikra ir nuoširdu. Važiuodamas į šį nuostabų renginį trumpai pasikalbėjau su jaunesniuoju Vytautu Grubliausku. Kalbėdamas su sūnumi sakau: „žinok, Vytuk, lygiai taip prieš 13 metų su mama ėjome į renginį, tu dar buvai pakeliui į šį pasaulį. Po mėnesio tapai Vytautu Grubliausku, o aš iki dabar atsimenu tą jausmą, įspūdį, jaudulį, nors jau praėjo 13 metų“. Kai ėjau pro duris į savo mylimąjį mylimo miesto teatrą, žurnalistai manęs juokais paklausė, „o kur Inga?“ Atsakiau, kad Inga turi rūpesčių ir darbų namuose, o jie sako „gal mes kažko nežinome?“ Šiaip dažniausiai jūs viską žinote, bet šį kartą yra tai, ko jūs nežinote, ko niekas nežino“, – žiūrovų dėmesį patraukė meras.

Nepalaikykite to kažkokiu pasipuikavimu, pasigyrimu, reklama, ne, bet šiandien mūsų šeima vėl pagausėjo.

Po šių žodžių veikiausiai daugelis ėmė suprasti, kur link krypsta V. Grubliausko kalba.

„Nepalaikykite to kažkokiu pasipuikavimu, pasigyrimu, reklama, ne, bet šiandien mūsų šeima vėl pagausėjo. Tai – nieko tokio, kas galėtų jus šokiruoti. Penktadienį sutvarkėme globos dokumentus ir Inga ėmėsi globoti ukrainiečių berniuką, kuris prieš penketą ar šešetą dienų atvyko iš Ukrainos“, – paskelbė meras.

Po šios žinios visi salėje sėdėję svečiai negailėjo aplodismentų, tuo lyg parodydami palaikymą.

„Gražus, jautrus, nuoširdus akcentas, atliepiantis gyvenimiškąjį nūdienos kontrastą tarp tragedijos Ukrainoje ir gyvenimo čia. A. Mamontovas teisingai pasakė – gyvenimas neturi ir negali sustoti“, – sakė V. Grubliauskas.

Po sveikinimo kalbos meras kartu su 2021-ųjų „Metų klaipėdiete“, M. Gorkio progimnazijos matematikos mokytoja Maja Tarachovskaja paskelbė, kad šiemet konkursą laimėjo dailininkė ir scenografė Sofija Kanaverskytė.