„Kiekvieną pavasarį pasienio su Kaliningrado sritimi gyventojai nerimastingai laukdavo momento, kai poligonuose padegama pernykštė žolė... Šiais metais vaizdai apokaliptiniai. Kai per konsulatą signalizuodavom ruZijos valdžiai apeliuodami į aplinkosaugos, žmonių saugumo principus, visada buvo demonstruojamas toks nesupratimas, ko mes čia nervinamės, arba nuduodavo, kad tai nėra tyčinis jų veiksmas, atseit, tuoj tuoj kaltus surasim ir nubausim, gaisrininkams pranešim ir t.t.“, – apie problemos ignoravimą iš Rusijos pusės užsiminė E.Pilypaitis, įraše feisbuke šios valstybės pavadinimą specialiai parašęs mažąja raide ir raidę „s“ pakeitęs okupantų tankus Ukrainoje ženklinančia „Z“.

„Švelniai tariant, man visada atrodydavo, kad jie tyčiojasi, nes žino, kad mes jiems jokių priemonių nepritaikysim. Šiųmetis vaizdas man patvirtina ne tik ankstesnes nuovokas, bet ir dar kartą iliustruoja, kaip jiems giliai dzin į aplinkosaugą, ekologiją, kažkokią pasaulio tvarką. Netapatu, bet kažkuo atsiduoda į ruZkių driskių armijos veiksmus Ukrainoje – degint, šaudyt, bombint kur papuola“, – rašė E.Pilpypaitis.

„Kitaip, kaip dvasios ubagais, šių menkystų pavadinti negaliu“, – pridūrė meras. 

Laidos vedėjo, žurnalisto Edvardo Kubiliaus kalbinti rajono gyventojai neslėps – problemų tikrai yra. Kudirkos Naumiesčio gyventojai skundėsi duobėtu šaligatviu prie kapinių, Lukšių – neapšviesta pagrindine perėja, o Šakių gyventojai netikėtai užsiminė apie vieną nepatogumą – pasirodo, norint pereiti gatvę, sulaukti žalio šviesoforo signalo užtrunka ilgiau, nei apeiti pačią sankryžą.

Meras neslėps, kad ruošdamasis laidai jautė įtampą. „Norėjosi, kad mano žmonės pasirodytų neprasti. Esame visokie. Manau, kad mūsų žmonės yra geri, galbūt ne visada mokame parodyti savo emocijas ir palaikymą, bet išmoksim“, – po laidos sakys E. Pilypaitis.

Kaip Šakių rajono merui seksis spręsti problemas ir ką į neatpažįstamai išvaizdą pakeitusio mero pagalbos prašymą atsakys jam pavaldžių institucijų darbuotojai, žiūrėkite šį trečiadienį 21.30 val. laidoje „Nepažintas meras“.

„Nepažintas meras“ yra naujas LRT televizijos projektas, leidžiantis žiūrovams artimiau susipažinti su šalies savivaldybių vadovais, o jiems – pažvelgti į savo miestą ar rajoną paprasto gyventojo akimis. Projekte pasiryžę dalyvauti merai, perrengti ir neatpažįstamai nugrimuoti, gerą pusdienį praleidžia kaip paprasti savivaldybės gyventojai spręsdami įvairias kasdienes problemas ir aiškindamiesi, ar tikrai jiems pavaldžių institucijų durys atviros visiems.

Etikos sargų gautame tos pačios savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto pirmininko Mindaugo Tarnausko pranešime nurodyta, kad Šakių rajono savivaldybė vykdo Gelgaudiškio dvaro sodybos nuomos konkursą, o E.Pilypaitis yra šio konkurso komisijos pirmininkas ir balsuoja priimant sprendimus.

Anot pranešimo, E.Pilypaičiui pasiūlius šis konkursas buvo nutrauktas, atmetant vienintelio dalyvio pasiūlymą.

Jame rašoma, kad Gelgaudiškio dvaro pastatų panaudos pagrindais naudoja Gelgaudiškio bendruomenės centras „Atgaiva“, o E.Pilypaitis yra šio centro steigėjas ir tarybos narys. Be to, dalį Gelgaudiškio dvaro pastatų panaudos sutarties pagrindu naudoja Gelgaudiškio kultūros centras, kuriam E. Pilypaitis vadovavo 2002-2015 metais.

VTEK aiškinsis, ar Šakių rajono meras nepažeidė įstatymų nuostatų, įpareigojančių vengti interesų konflikto, o šiam iškilus – nusišalinti bei nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti.

E.Pilypaitis BNS paneigė, kad priklausė Gelgaudiškio bendruomenės centro tarybai, kai vyko konkursas dėl dvaro sodybos nuomos.

Pasak jo, konkursas vyko šiemet, o bendruomenės centro tarybos pirmininku jis buvo iki 2015 metų, kai buvo išrinktas į Šakių rajono savivaldybės tarybą.

„Kai buvau išrinktas į savivaldybės tarybą, aš atsistatydinau, kad nekiltų interesų konflikto“, - teigė meras.

Politikas patvirtino, kad 2002-2015 metais vadovavo Gelgaudiškio kultūros centrui, tačiau pabrėžė, kad nei su bendruomene, nei su centru jokie santykiai jo nesieja jau dvejus metus.

E.Pilypaitis Šakių rajono meru buvo išrinktas šiemet gegužę. Jis pakeitė iš pareigų kadencijos viduryje atsistatydinusį Juozą Bertašių - šis politikas atsistatydino, kai teismo buvo pripažintas kaltu dėl prekybos poveikiu.

Dėl vizito į Šakių rajoną ministras nespėjo grįžti pasitarimą sostinėje su saugumo tarnybų atstovais, kokių priemonių imtis po išpuolių Europoje. Tačiau aukštų pareigūnų entuziazmas neįtikino dalies vietos gyventojų ir saugumo ekspertų, kuriems tvoros statyba siejasi su garsiais politiniais šūkiais, bet menka realia nauda.

„2014 metais Estijos pareigūnai apkaltino Rusijos pareigūnus, kad iš jų teritorijos buvo pagrobtas pareigūnas. Tai norėdami išvengti tokių nemalonių situacijų, mes nusprendėme statyti tvorą“, - žurnalistams sakė E.Misiūnas.

Ministras kalbėjo apie 2014 metų incidentą Rusijos ir Estijos pasienyje, kai rusų pareigūnai sulaikė, o vėliau už šnipinėjimą nuteisė estų saugumietį Estoną Kohverą. Estijos pareigūnai tikina, kad vėliau į Rusijos šnipą iškeistas pareigūnas buvo pagrobtas iš jų šalies pasienio teritorijos.

2014 metais Estijos pareigūnai apkaltino Rusijos pareigūnus, kad iš jų teritorijos buvo pagrobtas pareigūnas. Tai norėdami išvengti tokių nemalonių situacijų, mes nusprendėme statyti tvorą.

Tvoros statyba sulaukė ir dėmesio iš tarptautinės žiniasklaidos. Jos statyba tapo vaizdingu simboliu iliustruoti Baltijos šalių nerimą dėl Rusijos karinės grėsmės, neretai primenant ir kontroversiškus JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) planus statyti sieną su Meksika apsisaugoti nuo nelegalios migracijos.

Lietuvos Vyriausybės teigimu, tvora bus naudinga siekiant užkirsti kelią cigarečių ir alkoholio kontrabandai bei nelegaliai migracijai.

„Šiai dienai didelės problemos dėl nelegalios migracijos šiame ruože nėra, tačiau mes žiūrime ir į rytdieną, analizuojame visus galimus veiksmus. Šiandien didesnis skausmas mums yra šešėlinės ekonomikos reikalai“, - sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Renatas Požėla.

„Tvoros pastatymas yra papildoma saugumo priemonė, kuri kartu su stebėjimo priemonėmis sudaro derinį, atgrasantį potencialius sienos pažeidėjus“, - pridūrė jis.

Iki metų pabaigos pirmadienį pradėta tvora Lietuvos pusėje iškils beveik 45 kilometrų pasienio su Karaliaučiaus sritimi ruože, vėliau ant jos bus diegiamos vaizdo kameros ir judėjimą fiksuojantys įrenginiai.

Tvorą statys Vilkaviškyje įsikūrusi bendrovė „Gintrėja“. Tvora su pjaunančia viela iškils vietovėse, kur valstybės siena su Rusija eina sausuma. Darbų vertė siekia 1 mln. 335 tūkst. eurų. Šios lėšos skirtos iš Lietuvos biudžeto.

Vyriausybė planuoja iki 2020 metų tvora ir moderniomis stebėjimo priemonėmis padengti visą Lietuvos sieną su Rusija ir Baltarusija.

Kam ta tvora?

Apie tvoros statybą Lietuvos vyriausybė paskelbė sausio mėnesį, bet Šakių rajono mero Edgaro Pilypaičio šios kalbos kol kas neįtikino.

„Galbūt trumpoje perspektyvoje kažką ir pasieksime, bet juk reikia vertinti ir tuos pačius kaštus. Ar tikslinga tokią investiciją daryti, į tokias priemones? Nežinau“, - gūžtelėjo pečiais savivaldybės vadovas.

E.Pilypaičio teigimu, tvora taip pat užkirs galimybę išnaudoti pasieniu einantį Nemuną kaip turizmo kelią.

„Juk taip mes (pasienyje) aptversime ir upę. O jeigu ateityje kažkas pasikeis Rusijos politikoje, mes Nemuno nebegalėsime išnaudoti kaip turizmo kelio“, - svarstė meras.

Netoliese esančio Sudargų miestelio gyventojai entuziazmu taip pat netrykšta.

„Keturiasdešimt metų čia gyvenu ir aš pirmą kartą iš jūsų išgirdau apie šitą tvorą“, - sakė 61-ių vietos seniūnijos darbuotoja Birutė Enzelienė.

26 metų vienos Sudargų parduotuvės kasininkė Indrė Urbonavičiūtė teigė, jog statoma tvora nuo kontrabandininkų neapsaugos.

„Abejoju, o kam ta tvora? Tie žmonės, kurie norės prasisukti, jie vis tiek tą padarys“, - kalbėjo ji.

Buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas Mečys Laurinkus teigia, kad kariniu požiūriu planuojama tvora yra visiškai beprasmė, o kovoje su kontrabanda svarbiau pažaboti korupciją pasienyje.

„Ji negali sustabdyti galimos agresijos nei žemėje, o juo labiau danguje. Ir politikai, ir specialistai tai supranta, bet vis tiek tuščias frazes kartoja. Beprasmė siena ir kaip pabėgėlių stabdymo priemonė. Pabėgėliai net viliojami į Lietuvą nevažiuoja. Ar užkertamas kelias kontrabandai? Ne, nes kontrabandos lygis tiesiog proporcingas korupcijai pasienyje. Kuo dar naudingas projektas? Išskyrus, kad ką nors reikia daryti, daugiau niekuo“, - „Lietuvos ryte“ rašė M.Laurinkus.

Sekmadienį pirmajame rinkimų ture, susumavus visų 34-ių apylinkių rezultatus, negalutiniais duomenimis, pirmauja konservatorius Edgaras Pilypaitis, surinkęs 40,78 proc. rinkėjų balsų. Antrasis liko Centro partijos atstovas Vidas Cikana, surinkęs 32,86 proc. balsų, skelbia Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).

Rajono mero rinkimuose dalyvavo dar trys politikai: socialdemokratų kandidatė Raminta Bastytė, Darbo partijos kandidatė Dinara Gudaitienė, „valstietis“ Raimondas Januševičius.

Šakiuose meras renkamas vietoje „valstiečio“ Juozo Bertašiaus - jis atsistatydino, kai teismo buvo pripažintas kaltu dėl prekybos poveikiu.