-
Mama apie apdegusio sūnaus patyčias: labiausiai stebina suaugusiųjų elgesys 29
Progresas – neįtikėtinas
Portalas jau rašė, kad E. Atkucevičiūtės-Ilinos ir jos vyro Vladimir namuose Šapnagių kaime, Šiaulių rajone, ugnis įsisuko sausio 20 d. Jie liko basi pliki – namas visiškai sudegė. Tačiau baisiausia, kad per gaisrą nukentėjo ir vyriausias poros sūnus Tomas. 52 proc. kūno apdegusiam penkiamečiui buvo sukelta dirbtinė koma, vėliau viena po kitos sekė operacijos.
„Dabar sūnus dažniausiai – kai neniežti ir neskauda – jaučiasi puikiai. Jis beveik atgavo jėgas, progresas – neįtikėtinas, – džiaugiasi mama. – Visgi nudegimai yra bjaurus dalykas, randai gyja ir formuojasi be galo ilgai. Niekas negali pasakyti, kas su jais bus ateityje.“
Tačiau dabar moteris nori pakalbėti apie patyčias. Ir kaip pati sako, nenori smerkti ar skųstis, tačiau siekia viešai kalbėti apie jautrius dalykus. Tai, anot E. Atkucevičiūtės-Ilinos, ugdo pozityvumą.
Paaiškina, kad tai yra neužkrečiama
Pašnekovė su šeima užsuko į vaikų žaidimų aikštelę, esančią netoli prekybos centro. Vaikai žaidė, laipiojo, čiuožinėjo, jų ten – gana daug. „Tomo amžiaus mergaitė (sprendžiau pagal ūgį) įdėmiai stebi Tomą. Taip būna neretai, todėl jau kaip ir įprasta, – moteris teigia, kad įprastai smalsesni vaikai prieina ir paklausia, kas Tomui nutiko. – Šis klausimas per kelis mėnesius jau gan įkyrėjo, bet tapo normaliu, į kurį pats sūnus arba aš stengiamės atsakyti, papasakoti, paaiškinti, kad tai yra neužkrečiama.“ Anot moters, toliau paprastai žaidimas tęsiasi. Bet šį kartą įvykiai klostėsi kitaip.
Ši mergaitė neklausia ir nežaidžia toliau. Ji vis atsisuka. Tada vyresnei draugei ar sesei pakomentuoja: „Žiūrėk, koks šlykštus.“
„Ši mergaitė neklausia ir nežaidžia toliau. Ji vis atsisuka. Tada vyresnei draugei ar sesei pakomentuoja: „Žiūrėk, koks šlykštus“. Niekas į šiuos žodžius labai ir nekreipia dėmesio. Mano žaidžiantys vaikai negirdi ir jų nemato, kiti irgi kažkaip nepastebi. Mergaitė neatlyžta – ima žaisti tokį socialinį žaidimą: prieina prie Tomo ir pradeda bėgdama šaukti, kviesdama kartu bėgti savo draugę ar sesę, neva „baisu, baisu“, – prisimena moteris. Anot pašnekovės, nors šį situacija ir netapo aštresnė – užsiėmę vaikai į tai dėmesio nekreipė – tačiau po pokalbio su aplinkiniais, moteriai tapo aišku – tokios ar panašios situacijos darželiuose, mokyklose ar kitose viešose vietose nuolat kartojasi. Ir tai vyksta ne tik tarp mažamečių.
Tomas prieš nelaimę. Asmeninio arch.nuotr.
„Rodyti pirštais į kažkuo išsiskiriantį žmogų, komentuoti bjauriais žodžiais, tarsi niekas negirdėtų, galų gale tiesiogiai erzinti ir žaisti nuteikiančius prieš asmenį žaidimus, siekiant jį įskaudinti – norma? Esu girdėjusi, kad: „Ai, čia juk visi tai patiria“, kad „taip užaugs stiprus žmogus“ ir dar krūvą kitokių skiedalų, į kuriuos dar nežinau kaip tinkamai reaguoti. Per daug sudėtinga rasti adekvatų atsakymą tokiems neadekvatiems „pasiteisinimams“, – moteris teigia suvokianti, kad tokio amžiaus vaikams erzintis yra tarsi ir normalu. Jos vaikai taip pat bando tai daryti. Tačiau moterį labiausiai stebina suaugusiųjų elgesys, kurie nekreipia į tai dėmesio, neauklėja vaikų, nestabdo, nepasakoja apie mandagumą ir greičiausiai patys namuose ar tarp draugų vaikams girdint juokiasi iš aplinkinių. Moteris nepamiršta dažnai psichologų kartojamo teiginio – vaikai žaidžia tai, ką mato!
Randų neslėps
„Aš nesiruošiu slėpti savo vaiko nuo kitų, kad visiems būtų ramiau. Esu girdėjusi istorijų, kaip randų turinčius vaikus žmonės veda į neįgaliųjų paplūdimius, nes bendruose paplūdimiuose spoksojimo ir komentarų riba peržengia bet kokį sveiką protą! Nesiruošiu dangstyti ar maskuoti jo randų, kurie man yra pergalė prieš mirtį, o ne kažkas gėdingo ar juokingo. Taip, jis niekada fiziškai nebebus toks, koks buvo. Ne viską galima (ir reikia) sutaisyti. Ir, patikėkit, reikalų tikrai yra daugiau, nei tik tie, kurie susiję su išvaizda“, – atvira moteris.
Edita Atkučevičiūtė-Ilina/Asmeninio arch.nuotr.
Ji nepamiršta geraširdžių žmonių, kurie šį sunkų laikotarpį ne tik padeda finansiškai, bet ir kasdienybę praskaidrina savo gerais darbais. „Buvo tikrai labai sujaudinusių akimirkų. Tarkim, kaimynai suorganizavo talką ir susirinko aplinką tvarkyti, sudegusį namą padėjo išvalyti. Išvežėm kelis didžiulius šiukšlių konteinerius. Merginos iš vienos kompanijos padėjo namelį vaikams įrengti. Dar ir dabar pasitaiko, kad kaimynas iš gretimo kaimo pravažiuodamas mūsų dairosi, nes nori padėti“, – moteris artimųjų ir visai nepažįstamų žmonių gerus darbus galėtų vardyti kelias dešimtis minučių.
„Bendravimo be patyčių tema nėra aktuali tik man ir mano vaikams. Tai svarbu mums visiems.Todėl, matant netinkamą elgesį, labai prašau, stabdykime jį ten, kur prasideda, įvardinkime, kas yra tinkama ir kas ne, apginkime, siūlykime pagalbą tiems, kam jos reikia. Mokykime vaikus ir patys mokykimės nebūti abejingais ir vertinti tikrus, svarbius dalykus žmonėse, o ne jų ausis, spalvą, ūgį ar gabumus“, – susimąstyti ir keisti savo elgesį siūlo moteris.
-
Po gaisro komoje gulėjusio berniuko mama: mažais žingsneliais, bet vis judame pirmyn 1
Ne tik pats kvėpuoja
„Praėjus 10 dienų po gaisro, Tomas pagaliau pats kvėpuoja, valgo – nepilnai, nes dar reikia zondo – ir miega. Bando kalbėti ir reikšti savo pageidavimus. Gavęs šokoladinį kokteilį, kitam kartui užsisakė braškinį“, – šypteli berniuko, kuris vis dar guli Kauno klinikų Reanimacijos skyriuje, mama.
Vakar mažylį apžiūrėjusi okulistė pranešė puikią žinią – berniuko akys yra sveikos, joms gydymo nereiks.
Pašnekovė teigia, kad reanimatologų darbas eina į pabaigą, o tuomet prasidės ilgas kelias per įvairių specializacijų chirurgų kabinetus. Šiandien berniukui planuojama atlikti pilną perrišimo procedūrą, o pirmadienį laukia dar viena iš daugelio operacijų.
„Facebook“ nuotr.
„Medikai užsiminė, kad gydymo ciklas užtruks ne mažiau nei 100 dienų. Tomo būklė vis dar išlieka sunki, medikai pranešė, kad į vieną žaizdą įsimetė infekcija. Tiesa, gydytojai sako, jog tai yra normalu, mat juk oda ir yra tam skirta, kad žmogų apsaugotų nuo įvairiausių infekcijų ir kitų išorinių veiksnių. Tad kad ir kaip stengtumės laikytis sterilumo, tačiau tikimybė, kad nudegus odai į organizmą pateks užkratas, yra didžiulė. Neramina ir tai, kad Tomui nudegė toks didžiulis odos plotas, kad sveikos odos neužtenka persodinimo operacijoms. Todėl jos bus daromos tik tuomet, kai ataugs oda, – tai, kas laukia berniuko, pasakoja E. Atkucevičiūtės-Ilina. – Taigi, mažais žingsneliais, bet į priekį!“
Pirks ir specialius tvarsčius
E. Atkucevičiūtė-Ilina praėjusio pokalbio metu džiaugėsi, o dabar dar kartą pabrėžia, kad tikėti būtų daug sunkiau, jei ne žmonių gerumas.
Tomas bando kalbėti ir reikšti savo pageidavimus. Gavęs šokoladinį kokteilį, kitam kartui užsisakė braškinį.
Pašnekovė neslepia, kad jiems pagalbos ranką ištiesė daugybė žmonių. „Kas kaip moka, tas šį tikėjimą ir parodo: vieni užsako mišias, kiti siunčia geriausias mintis, treti prisideda realiais veiksmais. Tarkim, mūsų draugai sugalvojo rinkti finansinę paramą – jie tai „užkūrė“, koordinuoja. Be jų nieko nebūtų, nes mes dabar nepajėgiame apie tai galvoti, planuoti. Dabar mūsų šeima nori tik vieno – galėti apkabinti visus savo vaikus“, – antradienį pasakojo pašnekovė. Socialiniuose tinkluose pasklidus šeimos pagalbos šauksmui, anot moters, jie sulaukė žaibiškos, masinės, teigiamos aplinkinių reakcijos. E. Atkucevičiūtė-Ilina neslepia, toks palaikymas labai įkvepia ir sustiprina.
„Tikrai nesitikėjome, kad tiek žmonių rašys, skambins, siūlys visko – pradedant daiktais ir baigiant paslaugomis – aukos pinigus. Pinigus jau pradėsime leisti pagal paskirtį – reikės pirkti specialius tvarsčius, skirtus nudegimams gydyti. Su jais medikams patogiau dirbti, greičiau vyksta perrišimai, o ir gijimo procesas vyksta sparčiau. Ligoninė gali sau leisti tik paprastesnius. Ir čia tik pradžia, kuria mes labai džiaugiamės“, – emocijų neslepia moteris.
Sesei brolis – visas pasaulis
Kaip jau buvo rašyta, E. Atkucevičiūtės-Ilinos ir jos vyro Vladimir namuose Šapnagių kaime, Šiaulių rajone, ugnis įsisuko sausio 20 d. Moteris tėigė, kad jie liko basi pliki – namas visiškai sudegė, jo neparemontuosi, nesulopysi.
„Ačiū Dievui, kad mano tėvai gyvena dideliame name, tad nelikome stovėti ant pliko lauko, glaudžiamės pas juos“, – antradienį pasakojo pašnekovė, kuri pati maitina jauniausią, vos mėnesio, dukrelę Indrę.
Edita Atkucevičiūtė-Ilina. „Facebook“ nuotr.
Tiesa, moters ir jos šeimos galvose dabar dažniau sukasi mintys ne apie tai, kaip atstatyti namą. „Padėti norintys žmonės sako, kad padės mums atstatyti namą, tačiau aš suvokiu, kad sudegusio namo, kol nepaklausia, aš net neprisimenu. Tikrasis košmaras, kuris vis sukasi ir iš jo neįmanoma pabusti, yra sūnaus būklė“, – sakė E. Atkucevičiūtė-Ilina.
Penkiametis Tomas šiuo metu gydymos Kauno klinikose. „Pirmadienį sūnui pirmą kartą buvo išvalyti mirę audiniai, atlikta odos persodinimo operacija. Gydymas truks ilgai, reikės daug operacijų“, – moteris džiaugiasi, kad po pirmosios operacijos sūnui nepablogėjo. Tačiau, kaip sako E. Atkucevičiūtė-Ilina, medikai prognozių irgi nežarsto, nes kiekvieną minutę sūnaus būklė gali pasikeisti.
„Prognozės, kurias norėtume girdėti, šiam atvejui nelabai ir galioja. Medikai labai atsargūs, – kadangi Edita pati maitina mažąją Indrę, tad Kaune, šalia sūnaus, būna vyras Vladimir. – Vyrą pas sūnų leidžia trumpam, tik kartais, nes Tomui atliekama gausybė procedūrų. Tad mes kiekvieną dieną gyvename laukimu. Neturime kito pasirinkimo, tad ne viliamės, o tikime, kad viskas privalo būtų gerai.“
Kol tėtis Vladimir seka sūnaus būklę Kaune, šeima dienas leidžia atskirai. Mama Edita su dukromis – jauniausiąja Indre ir trejų Rūta – be galo ilgisi šeimos vyrų. „Mūsų šeimoje abu su vyru auginame vaikus, tad matosi, kaip viduriniajai dukrai yra sunku. Ji matė, kaip nukentėjo brolis, kuris jai yra visas pasaulis. Jai dėl to, kas įvyko yra labai baisu. Namuose nėra ir tėčio, kuris vaikams sekdavo pasakas prieš miegą, mažiukus nešiodavo. Rūta taip norėtų perduoti tėčiui linkėjimus nuo mūsų visų, papasakoti, kiek daug žmonių jį palaiko ir išgirsti jo sekamų pasakų“, – jautriomis akimirkomis dalijosi jauna moteris. Laimė, dukros, kaip ir tėvai, per gaisrą fiziškai nenukentėjo.
„Tačiau emociškai nukentėjome visi. Gyti teks visiems... Ilgai...Tiesiog reikia laikytis ir sulaukti, kad sūnui pagerėtų. Suvokiu, kad išgyvensim sukrėtimus, bet negreit. Tačiau tai padaryti yra dėl ko“, – sakė moteris.
„Facebook“ nuotr.
