Aukų tautybė kol kas nežinoma. Pareigūnai anksčiau nurodė, kad du žmones išgelbėjo Turkijos pakrančių apsaugos tarnyba, o dar du sugebėjo patys išsigelbėti.

Valtis apvirto prie didžiausios Turkijos salos Giokčeados, esančios prie šiaurės vakarinės Čanakalės provincijos krantų.

„Turkijos pakrančių apsauga rado 22 žmonių, įskaitant septynių vaikų, kūnus“, – sakoma vietos gubernatoriaus biuro pranešime.

Vykdant paieškos ir gelbėjimo operaciją buvo išsiųstas vienas lėktuvas, du sraigtasparniai, dronas, 18 valčių ir 502 darbuotojai.

Turkijoje gyvena beveik 4 mln. pabėgėlių, daugiausia sirų.

Daugybė migrantų mėgina valtimis ir mažais laivais pasiekti Graikijos salas iš netoliese esančios Turkijos pakrantės, tikėdamiesi galiausiai patekti į labiau klestinčias Europos Sąjungos šalis, nors daugelis jų žūsta pavojingoje kelionėje per jūrą.

Pareigūnai sakė, kad laivas pradėjo skęsti naktį, o penktadienį Kabatepės uoste netoli Gekčeados stovėjo daug greitosios pagalbos automobilių.

Pastarosiomis savaitėmis padaugėjo migrantų bandymų kirsti vandenis tarp Turkijos ir Graikijos.

Turkijos pakrančių apsauga nurodė, kad nuo savaitės pradžios išgelbėjo arba sulaikė kelis šimtus migrantų, įskaitant vaikus, bandžiusius persikelti į Graikiją.

Daugiau atvykėlių

Europos Sąjungos sienų apsaugos agentūra „Frontex“ šią savaitę pranešė, kad, preliminariais skaičiavimais, per pirmuosius du šių metų mėnesius neteisėtai bloko sieną kirto 31,2 tūkst. asmenų, t. y. panašiai kiek ir prieš metus.

Rytinėje Viduržemio jūros dalyje, kuri pagal aktyvumą yra antras migracijos maršrutas po Vakarų Afrikos, per pirmuosius du šių metų mėnesius aptikta daugiau nei dvigubai daugiau migrantų – 9 tūkst. 150.

Viduržemio jūra jau kelerius metus yra migrantų srautų iš Afrikos ir Artimųjų Rytų į Europą centras.

Didžiausias migrantų antplūdis buvo 2015 metais, kai daugelis jų, bėgdami nuo Sirijos pilietinio karo sukeltų neramumų Artimuosiuose Rytuose, ieškojo prieglobsčio Europoje.

2016 metais Ankara sudarė susitarimą su Europos Sąjunga dėl pabėgėlių antplūdžio stabdymo mainais į kelias skatinamąsias priemones, įskaitant finansinę paramą.

Nelegalių migrantų klausimas yra rakštis santykiuose tarp NATO narių Turkijos ir Graikijos, kurios jau yra įsivėlusios į ilgalaikius ginčus – nuo teisių į dujų telkinių žvalgybą rytinėje Viduržemio jūros dalyje iki padalytos Kipro salos ir pretenzijų į Egėjo jūrą.

Graikija taip pat dažnai kaltina Turkiją, kad ji praleidžia migrantus per bendrą sieną ir jūroje.

Ankara savo ruožtu kaltina Atėnus neteisėtu migrantų laivų stūmimu.

Gruodį Atėnuose apsilankęs Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) susitarė atversti naują santykių puslapį ir pradėti bendrai spręsti tarpusavio problemas, įskaitant nelegalią migraciją.

Tikėtina, kad graikų ministras pirmininkas Kiriakas Micotakis (Kyriakos Mitsotakis) gegužę lankysis Ankaroje, kur daug dėmesio bus skiriama migrantų klausimui.

Šešis migrantus pavyko išgelbėti.

Pakrančių apsaugos tarnyba pranešė, kad po to, kai netoli Češmės kurorto audringu oru apvirto guminė valtis, vyksta dviejų, kaip manoma, dingusių migrantų paieška ir gelbėjimo misija.

Naujienų kanalas „HaberTurk“ teigė, kad migrantai bandė pasiekti Graikijos Chijo salą

Informacijos apie migrantų tautybę kol kas nebuvo pateikta.

Daugybė migrantų mėgina valtimis ir mažais laivais pasiekti Graikijos salas iš netoliese esančios Turkijos pakrantės, tikėdamiesi galiausiai patekti į labiau klestinčias Europos Sąjungos šalis.

Kiti bando patekti į Graikiją persikeldami per pasienyje su Turkija tekančią upę.

Pasak Vokietijos žurnalo „Der Spiegel“, Europos kovos su sukčiavimu tarnybos OLAF 129 puslapių ataskaitoje rašoma, kad FRONTEX vadovo pareigas einant Fabrice'ui Leggeri (Fabrisui Ležeri), ši agentūra padėjo Graikijai priverstinai grąžinti į Turkiją migrantus ir prieglobsčio prašytojus, atplaukdavusius Egėjo jūra.   

Su konfidencialia ataskaita taip pat susipažino prancūzų laikraštis „Le Monde“ ir olandų tyrimų organizacija „Lighthouse Reports“. Ji parengta po pakartotinių pagalbos grupių kaltinimų, kad FRONTEX žiūri pro pirštus į jūroje Graikijos vykdomus žmogaus teisių pažeidimus.

„Užuot užkirtę kelią priverstiniam migrantų apgręžimui, F. Leggeri ir jo žmonės jį dangstė. Jie melavo Europos Parlamentui ir nuslėpė faktą, kad tam tikrais atvejais agentūra netgi rėmė priverstinį migrantų apgręžimą mokesčių mokėtojų pinigais“, – rašė „Der Spiegel“.

Pasak žurnalo, OLAF nustatė, kad mažiausiai šešiais atvejais, kai migrantai buvo priverstinai apgręžti, incidentuose dalyvavo Graikijos pakrančių apsaugos laivai, prie kurių finansavimo prisidėjo FRONTEX. 

Per vieną 2020 metų rugpjūtį įvykusį incidentą FRONTEX stebėjimo orlaivis užfiksavo, kaip Graikijos pakrančių apsaugos kateris tempia valtį su maždaug 30 migrantų į Turkijos vandenis, nors šie žmonės turėjo būti nugabenti į Graikiją.

Pasak „Der Spiegel“, užuot užkirtusi kelią tokiems Graikijos veiksmams, FRONTEX nutraukė orlaivių patruliavimą virš Egėjo jūroje, teigdama, kad lėktuvų reikia kitur. 

Vėliau OLAF tyrėjų rastame ranka rašytame raštelyje buvo nurodyta, kad FRONTEX vadovybė nutraukė patruliavimą, „kad netaptų Graikijos vykdomų neteisėtų veiksmų liudininke“.

Graikijos vyriausybė neigia kaltinimus dėl priverstinio migrantų apgręžimo. 

OLAF tyrimas atskleidė niūrų F. Leggeri vadovavimo agentūrai paveikslą, rašė „Der Spiegel“ ir pridūrė, kad ataskaitoje pateikti duomenys turėjo įtakos jo atsistatydinimui balandį.

Reaguodama į OLAF ataskaitos nutekinimą, Europos Komisijos atstovė spaudai Anitta Hipper (Anita Hiper) sakė, kad „jau imtasi priemonių FRONTEX valdymo klausimui spręsti. Agentūrai nuo liepos pradžios laikinai vadovauja latvė Aija Kalnaja. 

„Kalbant apie mūsų darbą su Graikijos valdžios institucijomis, esama pažangos ir vietoje“, – žurnalistams sakė A. Hipper, atkreipdama dėmesį, kad buvo pateiktas naujo teisės akto projektas, „turintis užtikrinti patikimą atvykstančių migrantų stebėseną“. 

F. Leggeri prie FRONTEX vairo stovėjo septynerius metus. Per tą laikotarpį Europai teko spręsti ne vieną migrantų krizę ir buvo reikšmingai padidintas agentūros finansavimas. 

Numatyta iki 2027 metų FRONTEX darbuotojų skaičių padidinti iki 10 tūkstančių.    

Turistas iš Šiaurės Makedonijos kartu su dviem draugais per audrą maudėsi jūroje ir srovė nunešė juos į atvirą jūrą.

Sekmadienį išgelbėtas vyras jūroje prabuvo 19 valandų. Dar vienas turistas toliau laikomas dingusiu. Jo paieška tęsiama. Trečią plaukiką jau šeštadienį rado ir į saugią vietą atplukdė banglentininkas, pranešė valstybinė televizija.

Beveik visoje Graikijoje savaitgalį smarkios audros, vėjai ir liūtys sukėlė problemų. Turistinėse Taso ir Skiro salose kilo potvyniai.

Tačiau daugelis gyventojų laukė lietaus. Graikijoje pastaruoju metu smarkiai išaugo miškų gaisrų pavojus, nes šalyje ilgesnį laiką buvo labai karšta ir sausa. Praėjusį ketvirtadienį ugniagesiai pranešė apie 378 gaisrus, kilusius per septynias dienas. Po audrų gaisrų pavojus, institucijų duomenimis, smarkiai sumažėjo.

Graikijos jūrų reikalų ministras Janis Plakiotakis (Yiannis Plakiotakis) sakė, kad turkų kontrabandininkai per pastarąsias tris dienas Graikijos salose „bandė išlaipinti“ apie 1 130 pabėgėlių.

Graikų pareigūnai „per 24 atskirus incidentus apgręžė kontrabandininkų laivelius“, sakė ministras privačiai radijo stočiai „Real“.

Minimi migrantai bandė pasiekti Chijo, Koso, Lesbo, Rodo ir Samo salas, sakoma J. Plakiotakio ministerijos pranešime.

Graikijos pakrančių apsaugos tarnyba pranešė, kad nė vienas šių laivelių neįplaukė į Graikijos vandenis ir kad „visus užsieniečius išgelbėjo turkų jūrų pareigūnai“.

Graikų pakrančių apsaugos tarnyba gerbdama tarptautinę teisę ėmėsi „visų tinkamų Graikijos ir Europos Sąjungos jūrų sienų veiksmingos apsaugos priemonių“, sakoma pranešime.

Pagalbos organizacijos ir žiniasklaida dažnai kaltina Atėnus organizuojant migrantų „nelegalų atstūmimą“, bet Graikija tai neigia.

Gegužę Graikija paskelbė neleidusi maždaug 600 migrantų patekti į savo vandenis iš Turkijos.

Šaltinis graikų Migracijos ministerijoje sakė, kad per pirmuosius keturis šių metų mėnesius į Graikiją bandė patekti kone 30 proc. daugiau prieglobsčio prašytojų, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.

„Turkija ir toliau elgiasi kaip piratinė valstybė, pažeidinėjanti tarptautinę teisę ir kelianti pavojų nelaimingų žmonių gyvybėms“, – sakė J. Plakiotakis ir apkaltino Ankarą pro pirštus žiūrint į kontrabandininkų tinklus.

Ankstesnę dieną Graikijos pakrančių apsaugos tarnyba sakė užkirtusi kelią maždaug 600 migrantų atvykimui. Tai buvo didžiausio skaičiaus migrantų nesėkmingas bandymas patekti į šalį šiais metais.

„Mums vykdant kasdienį patruliavimą ankstų antradienio rytą įvyko keturios atskiros operacijos prie Chijo, Samo ir Lesbo salų“ Egėjo jūros šiaurės rytuose, naujienų agentūrai AFP sakė Graikijos pakrančių apsaugos pareigūnas.

„Netoli Graikijos jūrų sienų buvo pastebėtos keturios pripučiamos valtys su maždaug 150 migrantų. Patruliniai laivai juos atbaidė panaudodami garso ir šviesos signalus ir pranešė Turkijos pareigūnams“, kad juos pasiimtų, nurodė pareigūnas.

Egėjo jūroje esančios Graikijai priklausančios salos yra netoli Turkijos vakarinės pakrantės, per kurią į Europos Sąjungą siekia patekti nuo karo ir skurdo bėgantys migrantai.

Atėnai nuolat kaltina Ankarą nesiimant pakankamų veiksmų, kad sutrukdytų žmonių kontrabandininkams nesaugiais laiveliais ir valtimis plukdyti migrantus. Graikijos teigimu, tokiu būdu pažeidžiamas 2016 metų Europos Sąjungos susitarimas su Turkija.

Graikija priklauso 27 valstybių Bendrijai, o Turkija nėra jos narė.

Padedama ES sienų ir pakrančių apsaugos agentūros „Frontex“ konservatyvi Graikijos vyriausybė sugriežtino savo sienų kontrolę.

Tačiau griežta graikų sienų apsauga išprovokavo žmogaus teisių organizacijų kaltinimus, kad šalies pakrančių sargyba neteisėtai verčia migrantus grįžti į Turkiją.

Atėnai visuomet neigė, kad jų saugumo pajėgos neteisėtai apgręžia atvykėlius.

Pakrančių apsaugos tarnyba pirmadienį pareiškė, kad imasi „visų tinkamų priemonių Graikijai ir ES jūrų sienoms apsaugoti, gerbiant tarptautinę teisę ir žmonių gyvybes“.

Šiemet, slūgstant koronaviruso pandemijai, vėl išaugo Europoje prieglobsčio ieškančių migrantų srautai. Turkijoje šis sulaikymas yra vienas didžiausių šiais metais.

231 migrantas iš Afganistano, Sirijos, Irano, Eritrėjos, Jemeno ir Pakistano buvo sustabdytas Turkijos pareigūnų netoli Aivačiko miestelio, visai arti Graikijos Lesbo salos, pranešė naujienų agentūra DHA.

Policija taip pat sulaikė su įtariamus organizatorius, kuriems migrantai už pergabenimą į Italiją sumokėjo nuo 6 iki 7 tūkst. dolerių.

Turkija yra viena iš svarbiausių tranzitinių šalių migrantams iš Afganistano, kitų Artimųjų Rytų šalių ir Šiaurės Afrikos.

Šiose trijose salose bei Lero ir Koso salų pabėgėlių registracijos stovyklose šiuo metu yra iš viso 39 161 migrantas, pirmadienį pranešė už migraciją atsakinga institucija. Balandį čia gyveno tik 14 000 prieglobsčio prašytojų.

Graikijos dešiniųjų vyriausybė paskelbė norinti paspartinti prieglobsčio prašymų nagrinėjimą ir visus asmenis, kurie Graikijoje negaus prieglobsčio, grąžinti atgal į Turkiją. Be to, salose ketinama įrengti išsiuntimo stovyklas.

ES ir Turkijos pabėgėlių paktas numato, kad ES visus žmones, kurie per Turkiją nelegaliai atvyksta į Graikijos salas, gali grąžinti atgal į Turkiją.

Nelaimė įvyko Egėjo jūroje, netoli Koso salos, teigė pareigūnai, pridurdami, kad migrantų laivas su 34 žmonėmis plaukė be signalinių šviesų.

Sužeistieji jau nugabenti į Koso salos ligoninę, šiuo metu ieškoma dingusio vyro ir vaiko.

Graikija susiduria su vis didesniu iš kaimyninės Turkijos atvykstančių migrantų srautu. Kasdien Graikijos Egėjo jūros salose išsilaipina šimtai migrantų.

Vyriausybė savo ruožtu pažadėjo imtis priemonių užkirsti kelią neteisėtai migracijai ir padidinti patruliuojančių Pakrantės apsaugos tarnybos laivų skaičių.

Tuo metu gelbėtojai tebeieško vieno dingusio kūdikio.

Pasak pasieniečių, valtis nuskendo netoli Bodrumo pusiasalyje esančio Jalikavako kurorto krantų.

Gavusi nelaimės signalą turkų Pakrančių sargyba nusiuntė sraigtasparnį ir keturis laivus gelbėti migrantų.

Atvykėlių tautybė nebuvo paskelbta.

Iš Turkijos į Graikiją kas savaitę išvyksta šimtai žmonių, nepaisant 2016 metais Turkijos ir Europos Sąjungos sudaryto susitarimo dėl kovos su neteisėta migracija. Dauguma migrantų tikisi pasiekti šiauriau esančias turtingesnes Europos šalis.