Šį pirmadienio vakarą TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ aiškinsis, su kuo susijusi problema – pernelyg mažais atlyginimais, šešėlyje dirbančiais žmonėmis, o gal didžiulėmis pašalpomis?

Apie darbdavių ir darbuotojų bėdas laidoje diskutuos Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentė Evalda Šiškauskienė ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovė Inga Ruginienė.

Darbdaviai skelbia, esą jie darbuotojams suteikia geras darbo sąlygas, moka solidžią algą, leidžia turėti lankstų grafiką. Tačiau žmonės vis tiek neskuba dirbti. Laidos vedėjas Artūras Anužis teirausis, galbūt tai – tik gražios verslininkų kalbos, ne visuomet atspindinčios realybę?

Anot I. Ruginienės, situacijos, kai žmonės priversti dirbti nelegaliai ar dirba su neapmokamais viršvalandžiais, yra dažnos. O ypatingai jų padažnėjo tada, kai vos pandemijai atėjus į šalį, buvo atidaryta nemokama nusiskundimų linija.

Štai, pavyzdžiui, neseniai I. Ruginienė sulaukė pranešimo, jog viename rajone su maisto produktais dirbę darbuotojai plušėdavo daugiau nei dvylika valandų. Darbdavys teigė rodantis konkurencingas sąlygas, mokantis labai gerą, bet vos didesnį už minimumą atlyginimą. Puikios sąlygos, anot jo, tai pietums skirtas pusvalandis.

Savo ruožtu pramonininkų konfederacijos viceprezidentė E. Šiškauskienė dėmesį atkreips į kitą problemą. Jei žurnalistai, profsąjungos, vyriausybė ir darbo inspekcija tokias situacijas pastebi, kodėl tuomet nieko nedaro? Šiuo metu, anot jos, šešėlyje esančios lėšos siekia 500-900 mln. Tačiau ar vieni verslininkai turi gaudyti kitus?

„Atsakingas verslas to nedaro. Norėtumėte, kad atsakingas verslas gaudytų neatsakingą? Juk tai yra ne verslo, o vyriausybės kompetencija. Mes lygiai taip pat palaikome tai, kad už šešėlį būtų kovojama, nes konkuruoti darosi nebeįmanoma. Pavyzdžiui, statybų sektoriuje legaliai dirbančios įmonės nė nebegali konkuruoti ir dalyvauti konkursuose su šešėlinėmis“, – pastebės ji.

Tiesa, darbuotojų trūksta ir atsakingiems verslams. Ar gali būti, kad problema tuomet vis tiek siejasi su pernelyg mažu atlyginimu?

E. Šiškauskienės teigimu, darbuotojų trūksta visoje Europoje, o priežastis, anot jos, labai aiški: „Dabar visi apsimetame, kad pandemijos nebuvo – vieną dieną dalina prastovas, kitą – kelia minimalius atlyginimus. Apyvartos yra nukritusios per pusę, bet atlyginimai išaugę 15 proc. Manau, kad reikėtų pasižiūrėti į abi puses – iš ko verslui reikėtų kelti atlyginimą? Nekalbu apie darbuotojų lūkesčius, kalbu apie galimybes. Taip yra visoje Europoje – matomai išmokėtos pašalpos atsisuko atgal, ir žmogui dabar yra patogiau sėdėti namie, nes jis gauna tiek pat, kiek eidamas dirbti.“

Profesinių sąjungų konfederacijos vadovė I. Ruginienė verslininkų kalbas, jog nėra iš ko mokėti didesnių atlyginimų, vadins nepagrįstomis.

„Kuriant verslą, yra samdoma darbo jėga, perkami tam tikri įrenginiai. Pirkdami pastaruosius, tikriausiai, nesakote, kad neturite iš ko mokėti, ir, galbūt, nesakysite, kad ketinate sumokėti tik 30 proc. visos kainos? Samdant darbuotojus yra lygiai tokie pat kaina, kurią reikia susimokėti. Darbuotojas, eidamas dirbti, turi padengti savo ir savo šeimos sąskaitas. Nejaugi dėl to, kad verslui yra sunku, darbuotojas turi badauti? Atsiprašau, bet nemanau, kad tai teisinga“, – nuomone laidoje dalinsis ji.

Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) paskirta plano administruojančiąja institucija.

„Nutarimo projektą būtina priimti, siekiant, kad Lietuva tinkamai įgyvendintų (Europos Sąjungos – BNS) reglamente valstybei narei nustatytas funkcijas, taip pat kad galėtų būti sklandžiai pradėti įgyvendinti iš plane numatytų lėšų finansuojami projektai“, – teigia Finansų ministerija.

Europos Komisija (EK) rugpjūtį Lietuvai pervedė ekonomikos gaivinimui skirtą 289 mln. eurų avansą – 13 proc. planuojamų Lietuvai skirti lėšų.

Visa „Naujos kartos Lietuva“ plano vertė – 2,225 mlrd. eurų, o investicijos ir reformos apima septynis komponentus: žaliąją pertvarką, skaitmenizaciją, švietimą, sveikatą, socialinę apsaugą, inovacijas ir mokeslą, viešojo sektoriaus pertvarką.

Visgi jis pabrėžia, kad artimiausioje ateityje darbo užmokesčio augimą gali tekti pristabdyti.

„Kalbant apie praeitus metus, darbo užmokesčio spartus augimas yra vienas didžiausių teigiamų netikėtumų. Ypatingai atsižvelgus į pavasarį vyravusiais lūkesčius, kai Europos Komisija (EK) prognozavo, kad darbo užmokestis kris net 8 proc. Ekonomistai sakė, kad to tikrai nebus ir, tikėtina, turėsime augimą, sieksiantį 6-8 proc. 12 proc. augimo turbūt niekas neprognozavo“, – sakė jis.

Vardydamas priežastis, Ž. Mauricas teigė, kad lemiamą įtaką darbo užmokesčio kilimui turėjo kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas.

„Prieš prasidedant krizei pagrindinis veiksnys, ribojęs įmonių plėtrą, buvo būtent kvalifikuotų darbuotojų trūkumas. Ir dėl to pirmo karantino metu įmonės nedrįso mažinti darbo užmokesčio, maža to – didelė dalis neatšaukė ir darbo užmokesčių pakėlimo. Matėme šiokį tokį susvyravimą balandžio–gegužės mėnesiais, labiau susijusį su sektoriais, kurie smarkiau nukentėjo nuo krizės, bet birželį atlyginimai vėl kilo apie 12 proc.“, – sakė jis.

„Vėliau, sparčiai atsigavus ekonomikai, turėjome „V“ formos atsigavimą – nebuvo preteksto atlyginimų mažinti ar juos įšaldyti. Kai kuriuose sektoriuose, kur konkurencija didesnė, jie dar ir inertiškai kilo, tarkime, IT, fintech sektoriuose“, – pridūrė jis.

Ž. Mauricas pažymėjo, kad įmonės, priimdamos sprendimus dėl atlyginimo kėlimo, linkusios žvelgti į ateitį.

„Net ir prasidėjus antrajam karantinui įmonės žiūri į ateitį ir tikrai nedrįsta mažinti darbo užmokesčio. Netgi, sakyčiau, vis didesnė dalis vis įmonių nusprendžia išmokėti priedus už praeitus metus“, – pastebėjo jis.

Ekonomistas akcentuoja, kad didelę įtaką darbo užmokesčio kilimui darė strateginiai valdžios sprendimai.

„Darbo užmokesčio kilimas atspindi ir viešojo sektoriaus algų kėlimą bei minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimą: jis Lietuvoje praeitais metais augo sparčiausiai visose Baltijos šalyse. Šis procesas yra prieškrizinės inercijos pasekmė. Buvo sudarytas planas, kuriuo buvo siekiama didinti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus, ir tas planas buvo vykdomas nepaisant to, kad užklupo krizė“, – Eltai teigė jis.

Visgi Ž. Mauricas pabrėžė, kad tolesnis atlyginimų augimas, ypač viešajame sektoriuje, priklausys nuo to, kaip sėkmingai pavyks atgaivinti regiono ekonomiką.

„Darbo užmokesčio augimas priklausys nuo tolesnės ekonomikos atsigavimo trajektorijos, ir ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos Sąjungos (ES). Trajektorija kol kas, bent jau žiūrint į tarptautinių institucijų prognozes, yra prasčiausia iš trijų stambiųjų ekonomikų, t. y. Kinijos, JAV ir ES. Turint omenyje, kad ES vis dar taiko pakankamai griežtus karantino ribojimus, palyginti su JAV, ir vakcinavimo procesas čia yra lėčiausias, kyla grėsmių dėl tolesnio ekonomikos augimo“, – akcentavo jis.

Ekonomistas taip pat pažymėjo, kad ateityje dėl vis didėjančio šalies biudžeto deficito, kuris jau beveik neabejotinai bus didžiausias visame regione, ir gal net didesnis nei ES vidurkis, tokio spartaus darbo užmokesčio augimo valstybė sau leisti nebegalės.

Tuo tarpu vertindamas, kad ketvirtą praėjusių metų ketvirtį vidutinis darbuotojų skaičius, palyginti su trečiu ketvirčiu, padidėjo 4,2 tūkst., arba 0,3 proc., Ž. Mauricas teigė, kad toks augimas yra gana mažas.

„Jis, sakyčiau, yra mažokas, turint omenyje, kad Lietuva praeitais metais pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje turėjo teigiamą tarptautinės migracijos balansą. Iš tiesų darbo vietas turėtume kurti sparčiau. Darbo vietų augimas nebuvo toks spartus, koks galėjo būti dėl to, kad nemaža dalis paslaugų sektoriaus vis dar gyvena pakankamai krizinėmis nuotaikomis“, – Eltai sakė jis.

Dėmesį verta atkreipti ir į struktūrinius ekonomikos pokyčius, akcentavo ekonomistas.

„Dalis įmonių mažina darbuotojų skaičių. Technologiniai pokyčiai, nuotolinė prekyba, nuotolinis darbas irgi lemia, kad darbuotojų poreikis mažėja. (...) Turime dar šiais metais sparčiai auginti savo ekonomiką, ypatingai plėsti paslaugų sektorių, kuris dabar negali dirbti dėl karantino“, – teigė jis

Statistikos departamento duomenimis, realusis darbo užmokestis ketvirtą ketvirtį pernai, palyginti su 2019 metų atitinkamu laikotarpiu, šalies ūkyje padidėjo 12,2 proc.: viešajame sektoriuje – 14,7 proc., privačiajame – 10,9 proc.

Tuo tarpu vidutinis darbuotojų skaičius ketvirtą ketvirtį pernai, palyginti su trečiuoju, šalies ūkyje padidėjo 4,2 tūkst. (0,3 proc.).

„Eina septinti metai, kai euras yra mūsų pinigai ir, praėjus tiek laiko, jau galima pagrįstai patvirtinti, kad narystė euro zonoje davė apčiuopiamos makroekonominės naudos, suteikė ekonomikos augimui teigiamą impulsą. Mūsų ekonomistų vertinimu, per pirmuosius 5 metus tai davė iki 0,5 proc. punkto papildomo augimo ekonomikai kasmet“, – „ECB klauso“ renginyje, skirtame išklausyti visuomenės nuomones, kurios bus panaudotos peržiūrint euro zonos pinigų politikos strategiją, antradienį sakė A. Dabušinskas.

„Taip pat matome, kad narystė euro zonoje padėjo sušvelninti dabartinės COVID krizės pasekmes ekonomikai“, – pridūrė A. Dabušinskas.

Pasak jo, centrinis bankas taip pat mano, kad narystė euro zonoje padėjo sustiprinti tiek ekonominį, tiek politinį šalies suverenitetą.

Lietuvoje euras įvestas 2015 metais.

Tai pirmadienį pranešė susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius, kurio teigimu, išanalizavus tris galimus variantus nustatyta, kad specializuoto banko steigimas ir pašto elektroninių paslaugų kūrimas būtų ekonomiškai nenaudingas.

„Pagal tą nustatytą poreikį Lietuvos pašto pagrindu mes šiai dienai nematome naudingos krypties steigti atskirą įmonę, Lietuvos pašto banką“, – po susitikimo su Lietuvos pašto valdyba žurnalistams pirmadienį sakė J. Narkevičius.

Anot jo, nuspręsta pasirinkti trečiąjį variantą – plėsti Lietuvos pašto tinklo pagrindu teikiamas finansines paslaugas, nes tai pareikalautų mažiausių investicijų.

Lietuvos pašto vadovė Asta Sungailienė sakė, kad kalbama apie keturias pagrindines paslaugas – grynųjų pinigų išgryninimą ir įnešimą, kasdienius pavedimus ir mokėjimus, atsiskaitymą kortelėmis bei kitas banko paslaugas tinklo padaliniuose.

„Paštas šiuo klausimu darbuojasi jau kurį laiką, teikdamas dalį finansinių paslaugų. Esame vienas iš plačiausią tinklą turinčių rinkos žaidėjų, tikrai galime pasiūlyti atsiskaitymus su komunalines ir panašias paslaugas teikiančiomis bendrovėmis“, – žurnalistams sakė A. Sungailienė.

Anot jos, Lietuvos paštas jau metų pabaigoje žada suteikti galimybę klientams visuose skyriuose atsiskaityti banko kortelėmis.

„Jau turime sudarę veiksmų planus, kaip plėsti mūsų teikiamas paslaugas, būtent tarpininkaujant šiuo metu esantiems rinkos žaidėjams ir dėl (pinigų – BNS) išgryninimo“, – sakė ji.

Pasak jos, planuojama sudaryti galimybę pašto tinkle išgryninti smulkias pinigų sumas. Lietuvos pašto vadovė teigia, kad tam turėtų būti pasiruošta jau kitąmet.

A. Sungailienės teigimu, norint išplėsti finansines paslaugas, pakaks Lietuvos pašto jau turimos elektroninių pinigų įstaigos licencijos, o investicijos esą neturėtų būti didelės – didžioji jų dalis bus skirta integruoti pašto sistemas su kitais finansinių paslaugų teikėjais.

„Kai kalbame apie tarpininkavimo paslaugas kitoms finansinėms institucijoms, turime poreikį investicijoms, kurios yra reikalingos tam tikriems IT sistemų integravimo sprendimams. Kadangi esame skaitmenizacijos laikotarpyje, vis dėlto popieriais, jokios paslaugos, ypač finansinės, negali būti teikiamos“, – sakė pašto vadovė.

„Dėl to reikalingi integraciniai sprendimai, tai čia yra pagrindinė dalis, susijusi su tarpininkavimu“, – pridūrė ji.

Specializuotas bankas – nenaudingas ekonomiškai

Pasak J. Narkevičiaus, advokatų kontoros „TGS Baltic“ atlikta analizė parodė, kad specializuoto banko kūrimas Lietuvos pašto pagrindu būtų nenaudingas ekonomiškai.

„Specializuoto banko steigimas pagal minėtos studijos išvadas reikalautų virš 31 mln. eurų investicijų ir, deja, veiklos rezultatas vis tiek būtų neigiamas – apie 30 mln. eurų“, – sakė J. Narkevičius.

„Steigimo laikotarpis galėtų užimti apie keturis metus, bet po penkių metų veikimo banko teigiamų rezultatų nesimatytų“, – kalbėjo jis.

Tuo metu kita svarstyta alternatyva – nuosavų elektroninių paslaugų kūrimas – taip pat pasirodė esanti ekonomiškai nenaudinga.

„Šitoje kryptyje būtų būtinos investicijos, ypač į IT spektrą. Tai irgi kainuotų apie 3 mln. eurų, bet vėlgi, ypatingai teigiamo rezultato nenustatyta, tai nuostolis liktų apie 3,5 mln. eurų“, – sakė J. Narkevičius.

Labiausiai tikėtina alternatyva – finansinių paslaugų išplėtimas dabartinio tinklu pagrindu, pasak J. Narkevičiaus, reikalautų mažiausių investicijų ir būtų naudinga ekonomiškai.

Anot jo, Lietuvos paštas jau vykdo bandomąjį paslaugų praplėtimo galimybių projektą.

Galimybe, kad Lietuvos paštas galėtų tapti specializuotu banku, skeptiškai vertino ir finansų ministras Vilius Šapoka, kuris teigė, kad paštą paversti komerciniu banku būtų teisiškai neįmanoma. Tačiau jis tvirtino, kad bendrovė galėtų įvertinti, kokias papildomas paslaugas galėtų teikti.

Savo ruožtu J. Narkevičius liepos mėnesį sakė, kad Lietuvos paštas galėtų ne tik gryninti pinigus, bet ir dalinti paskolas.

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis anksčiau neatmetė, kad panaudojant Lietuvos pašto tinklą galėtų būti kuriamas Valstybinis plėtros bankas.

Norint, kad Lietuvos paštas taptų specializuotų banku, taip pat būtų reikėję kreiptis ir į Europos Centrinį Banką (ECB).

Mykolo Romerio Universiteto (MRU) mokslininkų dvejus metus atliktas tyrimas parodė, jog vyrai karjeros viršūnę pasiekia sulaukę maždaug 30-39 metų, kai moterys tokiu metu patiria didžiausią riziką būti diskriminuojamos dėl lyties darbo rinkoje.

Moterys karjeros viršūnę dažniausiai pasiekia būdamos 40-49 metų – šiuo laikotarpiu vidutinis jų darbo užmokestis kai kuriais atvejais netgi lenkia vyrų. Peržengus penktą dešimtį, moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumai vėl didėja.

„Yra didelė diskriminacija pagal amžių, ypač priešpensijinio ir pensijinio amžiaus moterų. Dažnai pas mus 45 metų moteris, jei ji praranda darbą, ji labai sunkiai susiranda kitą darbą“, – tyrimo pristatyme sakė MRU gyvenimo kokybės laboratorijos vadovė Ona Gražina Rakauskienė.

Pasak jos, reikia atkreipti dėmesį į neišnaudotą vidutinio ir vyresnio amžiaus moterų profesinį potencialą ir jų diskriminacijos mažinimą. 

„Vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonių profesinis potencialas yra didžiulis, neišnaudotas šalies ekonomikos resursas, ypač kasmet didėjančių emigracijos iš šalies srautų kontekste, yra tikslinga jį efektyviai panaudoti“, – teigė O. Rakauskienė.

Mokslininkės teigimu, 50-56 metų moterys yra labiausiai pažeidžiamos ir ekonomiškai nesaugios, tačiau tokio amžiaus moterys, įgijusios ilgametę patirtį, žinias, pasižymi aukštu profesionalumo lygiu.

Statistikos departamento duomenimis, moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis 2017 metais siekė 14,2 proc., o 2019 metais – 12,4 procento.

MRU Lyčių ekonomikos laboratorijos vadovė Eglė Krinickienė pabrėžė, kad vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkiai ilgainiui veda prie pensijų atotrūkio, o tai lemia ir skurdą senatvėje.

Jos teigimu, atlyginimų atotrūkį lemia ir tai, jog moterys dažniausiai turi dvigubą užimtumą – darbe ir namie. Užsiimant namų ruoša, vaikų auklėjimų bei turint daugybę kitų įsipareigojimų, moteriai sunkiau įsitvirtinti darbo rinkoje.

Be to, atotrūkį lemia ir skirtingas moterų ir vyrų užimtumo ir nedarbo lygis. Lietuvoje yra mažiausias užimtumo atotrūkis iš visų Europos Sąjungos valstybių, 2019 metais jis sudarė tik 1,6 proc., kai ES vidurkis – 11,4 procento. Mokslininkių teigimu, viena vertus, Lietuvos moterys dirba „petys į petį“ su vyrais, jų užimtumo lygis beveik vienodas, kita vertus, atsižvelgiant į papildomą moterų krūvį buityje, Lietuvos moterims tenka perteklinis darbas.

Tyrimas taip pat parodė, kad Lietuvoje yra itin didelis išsilavinusių moterų nedarbas, yra ryškus pasiskirstymas į vyriškas ir moteriškas profesijas. Be to, stiprėja tendencija, kad moterys vis dažniau renkasi darbus, neatitinkančius jų kvalifikacijos ir išsilavinimo.

„Vyriausybės priemonės padėjo sušvelninti situaciją, išvengti trumpalaikių likvidumo problemų, dabar jau galima kalbėti, kad tos priemonės yra perteklinės, sukuria neigiamų šalutinių efektų. Daugeliu aspektu reikėtų stabdyti arklius“, – Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) forume, skirtame pristatyti konfederacijos pasiūlymus politinėms partijoms, sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

„Greičiausiai to pasekmė bus didesnė infliacija, kai labai didelis pinigų kiekis per labai trumpą laiką yra įsisavinamas. Tai yra ir neefektyvus kapitalo paskirstymas, ir neskaidrus kapitalo paskirstymas, ir, aišku, ekonomikos perkaitimas dėl nepakankamų žmogiškųjų išteklių“, – pridūrė ekonomistas.

Tiesa, jis teigė, kad dalis rizikų išlieka, o turizmo sektorius, tikėtina, neatsigaus nei šiemet, nei kitais metais.

„Turizmo sektorius, viešbučiai yra ta sritis, kur valstybė deda daug pastangų gelbėti, bet, pavyzdžiui, didelė dalis priemonių, nukreiptų į vidaus paklausos skatinimą Lietuvoje, yra visiškas nesusipratimas. (...) Taip ir vadinkime, kad tai yra papildomos socialinės išmokos, tai nėra poreikis skatinti ekonomiką“, – sakė N. Mačiulis.

Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuvos eksporto rinkose yra ir optimizmo, kuris leidžia tikėtis spartaus atsigavimo.

„Situacija vertinama vis dar blogai dėl įvairių priežasčių, tačiau yra gerų priežasčių tikėtis labai spartaus atsigavimo. Viena iš priežasčių, kad viruso plitimas atslūgsta. Antrosios, trečiosios bangos nėra tokios pavojingos. Kita priežastis, kad, priešingai nei po pasaulinės finansų krizės, visos ES valstybės ne veržėsi fiskalinius diržus, ne ieškojo būdų, kaip subalansuoti valstybės finansus, o pradėjo leisti pinigus tokiais tempais, kokiais nėra leidę“, – sakė N. Mačiulis.

„(...) Tai, kad ES valstybės deda didžiulius finansinius išteklius ekonomikos skatinimui, yra daug svarbiau nei tai, ką darome mes. Nes Lietuvos ekonomikos potencialas priklauso ne nuo to, kiek mes čia vartojame, o nuo to, kiek galime eksportuoti. O tai priklauso nuo mūsų konkurencingumo ir nuo to, kiek stiprios mūsų eksporto rinkos“,– kalbėjo ekonomistas.

Antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju, Lietuvos ekonomika pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką sumenko 5,5 proc., antrąjį įvertį paskelbė Statistikos departamentas, įvertinęs BVP komponentus gamybos, išlaidų ir pajamų metodais.

Ekonomikos kritimas yra didesnis nei skelbta liepos pradžioje – pirmąjį įvertį tuomet paskelbęs Statistikos departamentas teigė, kad metinis BVP smukimas siekė 3,7 proc., o ketvirčio – 5,1 procento.

Vertinant gamybos metodu, antrąjį ketvirtį neigiamam BVP pokyčiui didžiausios įtakos turėjo didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto ir saugojimo, apgyvendinimo, maitinimo (minus 2,26 proc.), pramonės (minus 0,99 proc.), profesinės, mokslinės ir techninės, administracinės ir aptarnavimo veiklos (minus 0,97 proc.) ir statybų (minus 0,67 proc.) įmonių veiklos rezultatai.

Vertinant BVP išlaidų metodu, antrąjį ketvirtį, palyginti su praėjusiu ketvirčiu, namų ūkių galutinio vartojimo išlaidos sumažėjo 5,4 proc., o valdžios sektoriaus galutinio vartojimo išlaidos – 1,6 procento. Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas (investicijos) sumenko 11,3 procento.

Prekių ir paslaugų eksportas bei importas sumažėjo atitinkamai 10,9 proc. ir 11,3 procento.

Šių metų šešių mėnesių BVP sudarė 22,733 mlrd. eurų to meto kainomis, arba 0,8 proc. mažesnis (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką) nei 2019 metų sausio–birželio mėnesiais.

„Vienas iš būdų galėtų būti ją (darbo paieškos išmoką – BNS) transformuoti į darbo susiradimo išmoką, kuomet ilgalaikis bedarbis arba šiaip bedarbis, įsidarbinęs į darbo vietą, pavyzdžiui, pusei metų, galėtų gauti premiją už tai, kad įsiliejo į darbo rinką“, – „Swedbank“ ekonomikos apžvalgos pristatymo konferencijoje antradienį sakė N. Mačiulis.

„Turi būti bedarbio išmokos, bet darbo paieškos išmoka, siekianti 200 eurų, iš tiesų galbūt sukuria iškreiptas paskatas likti už darbo rinkos ribų“, – pridūrė jis.

Pasak jo, būtent dėl birželio viduryje pradėtų dalinti darbo paieškos išmokų, paskatinusių žmones registruotis Užimtumo tarnyboje, nedarbas rugpjūčio viduryje pasiekė rekordines šiemet aukštumas – 13,3 proc.

„Kai birželio viduryje buvo pasiūlyta nauja darbo paieškos išmoka, besiregistruojančių asmenų skaičius išaugo. Šiuo metu yra apie 30 tūkst. užsiregistravusių Užimtumo tarnyboje, kurie nebuvo registravęsi anksčiau“, – svarstė ekonomistas.

„Dalis jų tikrai nori gauti tik socialines išmokas, nes laisvų darbo vietų skaičius šiuo metu yra rekordiškai didelis – apie 17 tūkst. liepos mėnesį“, – pridūrė jis.

Pasak N. Mačiulio, didėjantį bedarbių skaičių galėjo remti ir teigiamos migracijos tendencijos – per septynis mėnesius į Lietuvą imigravo 10 tūkst. daugiau žmonių nei emigravo.

„Pinigus turime investuoti tiek į COVID-19 pasekmes mūsų ekonomikai, bet būtų didžiulė klaida, jeigu viską išleistume šiandieniniam mūsų ekonomikos fasadui papudruoti. Todėl žvelgiu į šį dokumentą kartu su daugiamete finansine perspektyva, kaip į puikią progą Lietuvai padaryti kokybinį šuolį per artimiausius kelerius metus ir visos prielaidos tam yra“, – ketvirtadienį sakė G. Nausėda.

Jo nuomone, Lietuva turėtų gautas lėšas investuoti į didesnės pridėtinės vertės kūrimą.

„Tos kryptys yra ekonomikos žalinimas, skaitmenizacija ir didesnės pridėtinės vertės kūrimas, kad mūsų žmonės galėtų turėti didesnius atlyginimus ir mėgautis gyvenimu“, – teigė prezidentas.

Anot šalies vadovo, pasiūlytas paramos paketas yra patrauklus Lietuvai.

„Tikrai mūsų darbas nenuėjo veltui. Daug derėjomės iki vasario mėnesio, po to derybos nutrūko, bet matau, kad įdirbis neprapuolė ir dabar turime solidžią bazę, tikrai patrauklų paketą, kurį pasistengsime dar labiau pagerinti, kad ir Lietuvai būtų geriau, ir visai ES“, – sakė G. Nausėda.

Europos Komisija Lietuvai iš 750 mlrd. eurų Europos atsigavimo plano siūlo 6,3 mlrd. eurų.