„Bendra Europos Komisijos rekomendacija yra išlaikyti neutralią fiskalinę politiką, kad ekonomika nebūtų nei išskirtinai skatinama, nei slopinama. Papildomas pinigų įliejimas į Lietuvos ekonomiką šiuo metu galėtų ją perkaitinti, todėl sukauptus rezervus turime naudoti tik ekonomikos nuosmukio atveju“, – sakė V. Šapoka.
„Kai ekonomika yra šilimo fazėje mes ciklines pajamas turime dėti į rezervus. Tą ir darome“, – pridūrė jis.
V. Šapoka pripažino, kad dabartinė Europos Centrinio Banko pinigų politika turi itin skatinantį poveikį ir gali būti žalinga Lietuvos ekonomikai.
„Europos Centrinio Banko vykdoma pinigų politika yra taikoma bendrai euro zonai, neatsižvelgiant į individualius šalių skirtumus, dėl to Lietuvos bankas turi makroprudencinės priežiūros standartą tam, kad skirtinguose aktyvuose nesusiformuotų burbulai. Lietuvos bankas šia teise intensyviai naudojasi“, – teigė V. Šapoka.
„Jeigu be jokių stabdžių leistume, kad Europos Centrinio Banko pinigų politika visa apimtimi pasiektų mūsų ūkį, jis tikrai perkaistų, dėl to su makroprudencinės ir fiskalinės politikos priemonėmis mes užtikriname šalies finansų stabilumą“, – pridūrė jis.
Atsakydamas į klausimą, kodėl Vyriausybė neplatina reikšmingo obligacijų kiekio, kai rinkoje jų palūkanos praktiškai yra neigiamos, V. Šapoka pabrėžė, kad ministerija valstybės vardu skolinasi laikydamasi įstatymuose nustatytų limitų. Anot ministro, šiemet tarptautinėse rinkose palankiomis sąlygomis jau pasiskolinta 1,5 mlrd. eurų, o vidaus rinkoje – dar apie 1 mlrd. eurų.
„Šitos lėšos yra skirtos esamai skolai refinansuoti palankesnėmis sąlygomis. Pavyzdžiui, 2020 metais išpirksime beveik 2 mlrd. eurų emisiją, kuri buvo išleista prieš dešimtmetį, jos palūkanos siekia 7,625 procento. Vien šios emisijos refinansavimas leis sutaupyti beveik 80 mln. eurų per metus“, – tvirtino V. Šapoka.
Jis taip pat pabrėžė, kad papildomai skolintis vien tik dėl palankių rinkos sąlygų neverta.
„Mes tikrai labai gerai tvarkomės formuodami rezervus, o skolas net ir su mažomis palūkanomis vis tiek reikės grąžinti. O kadangi mes (skolindamiesi papildomai – BNS) padidintume skolą, mes prisiimtume ir refinansavimo riziką, nes tokios sąlygos ir palūkanos, kokios yra dabar, amžinai nesitęs“, – tvirtino ministras.
V. Šapokos teigimu, 2020 metų biudžeto projektas dar yra ruošiamas ir, kaip numato įstatymai, Seimui bus pateiktas iki spalio vidurio. Iki spalio 15 dienos biudžeto projektas taip pat turės būti pateiktas ir Europos Komisijai bei Euro grupei.
Europos Komisija savo išvadą dėl projekto atitikimo fiskalinei drausmei turi pateikti iki lapkričio 30 dienos, kad prireikus būtų galima atlikti tam tikras korekcijas.
