Referendumo dėl „Polexit“ neturėtų būti: tikėtini kiti pasitraukimo iš ES scenarijai
Politologė teigia, kad Lenkijoje referendumo paskelbimo dėl išstojimo iš ES kaip Jungtinėje Karalystėje tikrai nebus. Pasak jos, nuo referendumo paskelbimo PiS pristabdo proeuropietiškai nusiteikusi Lenkijos visuomenė, kuri, tvirtina R. Mienkowska–Norkienė, tiesiog mato ES teikiamos narystės naudą.
„Lenkijoje nebus referendumo paskelbimo kaip Britanijoje. Tai būtų kitoks išėjimas iš sąjungos. Nesilaikys vienų ES sprendimų, galiausiai antrų, vėliau trečių... Kol galiausia Lenkija bus marginalizuota“, – teigė ji.
„Aš neatmetu Lenkijos išmetimo iš ES. Nors to mechanizmo nėra sutartyje, bet jis yra tarptautinėje teisėje. Pagal Vienos konvencijos 60 straipsnį, jeigu nesilaikoma tarptautinių sutarčių, tuomet galima sutartį vienpusiškai nutraukti. Bet ES nenori atsikratyti Lenkijos, nes žino, kad tai gali sukelti domino efektą tarp kitų valstybių. Kita vertus, laikyti tokią Lenkiją, kuri nesilaiko ES teisės... tokia partnerė tiesiog trukdo gilinti integraciją ar daryti ES reformas“, – aiškino R. Mienkowska–Norkienė.
Didžiausias iššūkis Lenkijos narystei – principinis ginčas su ES
Pasak R. Mienkowskos–Norkienės, ES papiktino PiS inicijuotos teismų reformos, kurios, ES struktūrų teigimu, kelia grėsmę teismų nepriklausomumui, teisinės valstybės principui, demokratijai bei apskritai – deklaruojamoms ES vertybėms.
Varšuvos universiteto politologė pažymi, kad Lenkijos teismus reformuoti užsimoję valdantieji tai daro tik tam, kad būtų sustiprinta politinė partijos įtaka.
„Artėja Prezidento rinkimai ir A. Duda žino, kad jam reikia paramos iš PiS, nes antraip nebus išrinktas antrai kadencijai. PiS naudoja visus įmanomus įrankius, kad prezidento postas liktų A. Dudos rankose. Teismų reformos yra reikalingos tam, kad PiS galėtų išsilaikyti prie valdžios. Dėl to, kad teismai užtikrina rinkimų legalumą. Jeigu PiS rankose bus Aukščiausiasis Teismas, Konstitucinis Teismas ir t.t., tai tuomet savaime niekas neprieštaraus rinkimų legalumui ir valdžios elgesiui. Todėl tam ir reikia šios teismų reformos. Tad šią reformą PiS užbaigs, nepaisant to, ar ES kritikuos Lenkiją, ar imsis konkrečių veiksmų... PiS darys savo – esu tuo tikra 100 procentų. Tai iš esmės ir reiškia teisinį „Polexitą“, – Eltai sakė R. Mienkowska–Norkienė.
Pasak mokslininkės, Lenkija visiškai ignoruoja ES kritiką dėl teismų reformos.
„Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas atvažiavo į Lenkiją, jis parodo, kad nori su mumis kalbėtis ir, kad jam rūpi dialogas. Jis palinkėjo A. Dudai susitvarkyti su teisine sistema, nes nesilaikoma ES vertybių ir teisės. Macronas išskrido iš Lenkijos ir tą pačią dieną A. Duda pasirašė dar vieną teismų reformos įstatymą. Juk čia yra akivaizdus spjūvis“, – teigė R. Mienkowska–Norkienė.
Ji teigė, kad PiS prasilenkia su ES vertybėmis, todėl, pasak jos, kol šalyje nesustiprės opozicija bei nebus perrinkti valdantieji, tol „Polexit“ tikimybė tik stiprės.
„Opozicija Lenkijoje yra silpna. Pis opozicijai neleidžiama parlamente pasisakyti. Kelis kartus opozicija ir pati padarė labai rimtas klaidas. Pavyzdžiui, kuomet žmonės protestavo dėl pokyčių Aukščiausiame Teisme bei apskritai prieš visą teismų sistemos reformą, kitą dieną Seime opozicijos atstovai nepasirodė. Todėl Seime nebuvo pakankamai jų atstovų, kad balsuotų už reformos atidėjimą. Opozicija aiškino, kad kažkas yra tualete, kažkas nežino, ar sirgo. Tai yra jų pareigos bei jų darbas, bet jie nesusirinko. Todėl žmonės opozicija taip pat nelabai pasitiki. Apskritai opozicija galėtų būti tikrai aktyvesnė ir karštesnė, bet ji paprasčiausiai tokia nėra. Jų kova, kaip aš vadinu, yra prie viskio ir cigarų. Jie pasišneka intelektualiai ir mano, kad taip laimės. Yra tokių žmonių, kurie galvoja, kad būtent taip daroma politika... Bet dabar juk nebe tie laikai“, – teigė Varšuvos universiteto profesorė.
Politologė teigia, kad Lenkijos valdžia prasilenkė su ES vertybėmis ir LGBT klausimu. R. Mieńkowska-Norkienė primena, kad neseniai daugiau nei 30 Lenkijos miestų ir provincijų paskelbė deklaracijas, kad jos yra „zonos be LGBT ideologijos“.
„Tai kokia čia ideologija? Taigi čia žmonės, buvo visiškai prasilenkta su žmogaus teisėmis“, – sakė ji.
Mokslininkė taip pat teigia, kad būtent PiS partija per visas savo kadenciją žadina patriotiškus jausmus visuomenei, kurie laikui bėgant tapo ir nacionalistiniai.
„PiS retorika yra konstruojama per baimę, kad neva visi nori mus užpulti, todėl valstybė turi apsiginti. Jie teigia, kad ES nori įsikišti į mūsų valstybę, bet mes apsiginsim. Emigrantai nori mus užpulti, bet mes apsiginsim. Mus kritikuoja prancūzai ir vokiečiai, bet mes apsiginsim ir t.t. Jie labai stiprino patriotiškumą, o tai išsigimė į netgi uždarą, negražų nacionalizmą. Visos išsakytos baimės prieš išorę, galiausiai paveikė dalį visuomenės. PiS pasakė, kad pats faktas, jeigu jūs gimėte Lenkijoje, reiškia, kad jūs galite didžiuotis savimi, jaustis stipraūs. Tai pagrindinė retorika nedemokratinių valdžių, kurios nusisuka nuo demokratijos ir nori palaikyti rinkėjų atsidavimą. Tai panašus pavyzdys į tai, kas vyksta Rusijoje“, – apibendrino Varšuvos universiteto politologė.
