Susitikimai su menininkais iš Australijos, JAV, Belgijos, Latvijos ir Lietuvos, kruopščiai atrinkti darbai iš „Light Cone“ kino archyvo bei kino projektorių sukamos vienetinės juostos lankytojui žada mažiausiai septynias intriguojančias patirtis.

Kinas kaip emocijų ir jausmų praktika

Liepos 21 d. festivalį Vilniuje kultūros komplekse „Sodas 2123“ atidarys Baltic Analog Lab sudaryta programa. Rygoje su kino juosta dirbančius menininkus telkiantis judėjimas siekia pažinti, praktikuoti ir skleisti analoginio kino žavesį. Specialiai festivaliui surinktas devynių analoginio kino etiudų ciklas, kurį sukomplektavo Laboratorijos puoselėtoja Ieva Balode, atskleidžia giminystę tarp trapaus žmogiškų emocijų audinio ir šviesos celiulioidinėje juostoje tekstūros.

Tereko nuotr.

Laiko spąstai kine arba „archyvinis impulsas“

Liepos 27 d. festivalio programą MO muziejaus kino salėje tęs Lietuvoje kuriančio režisieriaus Miki Ambrozy sudaryta dviejų dalių programa „Archyvinis impulsas“. Trys pirmosios dalies trumpieji filmai „Blankus paveikslas“ („Misty picture“), „Lailos obuolys“ („Laila‘s apple) ir „Flame“ („Liepsna“) , atrinkti iš bene didžiausio Europoje kino archyvo „Light Cone“, atskleidžia kaip jautrus ir kantrus režisieriaus žvilgsnis, pasinaudodamas archyvinėmis juostomis, gali „atrakinti“ laiko paslaptį.

Antrojoje vakaro dalyje bus pristatytas kolektyvinis pilno metro dokumentinis filmas „Prism“ („Prizm'ė). Šis darbas anlizuoja per daugybę metų kino gamyboje susiformavusius standartus, kurie atskleidžia kaip giliai yra įsišaknyjęs rasizmas šioje medijoje.

Konkursinė dalis – eksperimentinis pasaulis kine

Liepos 28 d. programą MO muziejaus kino salėje tęs „Suspausto laiko“ festivalio konkursinė dalis. Jau tradicija tampančios atrankos metu festivalio organizatoriai sulaukė kelių šimtų kino kūrėjų darbų iš viso pasaulio. Konkursinės komisijos sprendimu buvo atrinkta dešimt geriausių, kurie ir pateko į „Suspausto laiko“ programą. JAV, Pietų Korėjos, Japonijos, Libano, Austrijos, Armėnijos ir kitų pasaulio šalių menininkai giliai ir atvirai, savitai ir autentiškai tyrinėja vienatvės, susvetimėjimo, seksualumo temas bei remiasi savitais kūrybiniais metodais. Atskira šios programos dalis bus skirta Ukrainos režisieriaus Oleksandro Isaienko darbui „Gynybos kalba“ („MOVA OBORONY“, 2022)

Tereko nuotr.

Celiulioidinis Australijos kaleidoskopas

Renginių ciklą Nidoje evangelikų liuteronų bažnyčioje rugpjūčio 2 d. pradės Australijos režisieriaus Lucas‘o Haynes‘o sudaryta trumpojo analoginio kino programa, kurią pats menininkas ir pristatys. Šiai programai atstovaus ryškūs šio žemyno „mažojo“ kino kūrėjai – Audrey Lam, Richard Tuohy, Paddy Hay, Dianna Barrie. Minėtų menininkų kūrybiniai interesai varijuoja nuo kasdienybėje nesučiuopiamų akimirkų iki kognityvinių žmogaus procesų analizės. Vis tik vienas dalykas juos sieja akivaizdžiai – meistriškas, jautrus ir pasaulio pažinimo ribas plečiantis aplinkos stebėjimas.

Emocijų skaitmenizacijos arba kas yra „nejauka“?

Rugpjūčios 3 d. kino vakarą Nidos evangelikų bažnyčioje kuruos Niujorko menininkas Matt Whitman. Esminė šio amerikiečio kūrybinė intencija – skaitmenizacijos procesų tyrinėjimas kino juostos pagalba. Dešimt jo trumpametražių darbų nufilmuotų ant 16 mm juostos bus neabejotinas sukrėtimas smalsiam žiūrovui. Kasdienių skaitmeninių socialinių tinklų artefaktų tyrinėjimas analoginės kino medijos pagalba provokuoja daugialypes prasmes ir prieštaringas patirtis: nuo bukinančios „pikselizacijos“ ir beprasmiškos tikrovės potyrio iki empatijos „emoji“ simboliui. Nejaukos potyris garantuotas. Šio menininko darbai taip pat bus pristatyti rugpjūčio 12 d. Klaipėdos kultūros ir pramogų kieme „Hofas“.

Kur baigiasi muzika ir prasideda animacija?

Renginių ciklą Nidoje rugpjūčio 4 d. uždarys dvigubas vakaras. Pirmąją vakaro dalį žiūrovai išvys režisieriaus Miki Ambrozy 16 mm darbą „Pasipriešinimo ritualai“ („Rites of resistance“). Ši juosta – tai nesibaigianti pastanga (iš)augti, (pa)matyti, (pa)žinoti tam, kad sukurtum filmą, kuriame filmas užleistų vietą gyvenimui.

Tereko nuotr.

Antrąją vakaro dalį belgų menininko Senne Driesen animacijoje „Druk“ („Slėgis“) žiurovai patirs savas kasdienes ir begalines kovas. Dadaistinei-avangardinei filmo manierai gyvai akomponuos jau minėtasis autorius bei jo kolega muzikantas Wouter Souvereyns.

Septintas pažadėjimas

Septintus metus skaičiuojantis „Suspaustas laikas“ sukaupė nemažą būrį ištikimų žiūrovų, todėl septintas organizatorių pažadas šio festivalio lankytojams yra garantuoti atviras ir prasmingas diskusija tiek su renginio svečiais, tiek ir tarpusavyje. Juo labiau, kad vakarus moderuos filosofijos mokslų daktaras, kino ir muzikos entuziastas Vytis Silius.

Festivalis „Suspaustas laikas“ liepos 21–28 dienomis vyks Vilniuje, rugpjūčio 2–4 lankysis Nidoje, o rugpjūčio 12 dieną finišuos Klaipėdoje. Visa festivalio programa ir renginių tvarkaraštis – „Suspausto laiko“ Facebook paskyroje.

Festivalį „Suspaustas laikas“ remia Lietuvos kino centras, Vilniaus miesto savivaldybė, „Neringa – kultūros sala“, Neringos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“, bendrovės „Epson“, DUV ir Clear Channel.

Paskutinė proga aplankyti festivalį Vilniuje – jau liepos 29 d., kultūros komplekse „Sodas 2123”, kur žiūrovai turės išskirtinę galimybę išvysti šešių pasaulio kinematografijos meistrų darbus iš 16 mm juostų bei pasinerti į vieno ryškiausių Lietuvos muzikos meno talentų – Pauliaus Kilbausko – gyvas improvizacijas.

Juostas gabeno iš Paryžiaus, projektorių parsivežė iš Varšuvos

Kaip pasakoja festivalio idėjinis vadas Artūras Liutostanskis, nors renginiai ir nemokami, jų techniniam išpildymui ir turiniui netaikomi jokie kompromisai. Prie pastarojo šiemet aktyviai prisidėjo Lietuvoje besidarbuojantis režisierius Miki Ambrozy, kuris festivaliui suteikė dar daugiau meninio gylio ir aktualaus konteksto.

„Esu sulaukęs ne vieno smalsaus klausimo „kodėl nemokamai?“. Matyt todėl, kad pirmiausia galvoju apie turinį, o visi komerciniai dalykai man mažiau pažįstami. Mane motyvuoja tai, kad į Lietuvą galiu atvežti čia niekada nematytus ir nerodytus darbus, supažindinti nišinėmis meno formos besidominčią publiką su menininkais iš viso pasaulio. Tai, kas žiūrovų laukia ketvirtadienį – yra vyšnaitė ant labai skanaus festivalinio torto“, – sako A. Liutostanskis.

Artūras Liutostasnkis. / Organizatorių nuotr.

Artūras priduria, kad pasiruošimas ketvirtadienio renginiams buvo ypatingas. Šešios programos juostos buvo gabenamos tiesiai iš Paryžiaus, iš „Light Cone“ katalogo. „Taupydamas festivalio biudžetą buvau pasiryžęs pats važiuoti į Prancūziją ir parsivežti juostas lagamine. Visa laimė, kad laiku pasitaikė proga susipažinti geru žmogumi iš „DHL Lietuva“. Jis mane paprotino, kad toks planas per daug rizikingas ir pasiūlė bendrovės pagalbą. Manau, kad kai viską darai nuoširdžiai, tai ir sekasi“, – dalinasi Artūras.

Kinas kaip laboratorija

Pirmoji vakaro programos dalis žiūrovą grąžins į eksperimentinę kinematografo prigimtį. Nors kino projektorių lempos, celiulioidinės 16 mm juostos, optiniai garso takeliai bus reikšmingi renginio atributai, vis tik svarbiausiu akcentu taps programos turinys.

Režisieriui Karel Doing kino juosta yra ta vieta, kurioje įmanoma antropologinio solipsizmo įveika. Menininkas paties sukurtu fitografijos metodu tyrinėja kultūros ir gamtos santykį. Taikant natūraliomis fotocheminėmis reakcijomis paremtą metodą, režisierius kūrybinio proceso atsakomybę perleidžia atrinktiems įvairių augalų fragmentams. Jo filme „Phytography“ (liet. „Fitografija“), kurį išvys festivalio žiūrovai, atsiskleidžia kvapą gniaužiantys ir į žmogišką kultūrinę simboliką neįsitenkantys vaizdai.

Karel Doing „Phytography“. / Organizatorių nuotr.

Amerikiečių menininkas Josh Lewis taip pat itin įgudęs kino juostos meistras. Didesnę gyvenimo dalį praleidęs juostos ryškinimo prieblandoje, menininkas, atrodo, aptiko materijos paslaptį. Festivalyje pasirodysiančiame darbe „An empty threat“ (liet. „Tuščias grasinimas“) J. Lewis minimalistinių formų dinamika žiūrovo sąmonėje paleidžia branduolines reakcijas, kurios suardo įprastinius kognityvinius gebėjimus ir nukelia į ikipatirtinį egzistencijos lygmenį.

Pažinimo prigimties paieškos

Amerikietis Nathaniel Dorsky ir britas Guy Sherwin garsėja kaip personalinio ir itin intymaus kino atstovai. Tarsi Rytų dvasinių praktikų vienuoliai savo darbais jie kviečia į tylos meditacijas, kuriose žiūrovas ištraukiamas iš kasdieninio sąmonės rėžimo. Vakaro programai atrinktame darbe „Messages“ (liet. „Žinutės“) fiksuojama mažametės autoriaus dukros susidūrimas su pasauliu, per kurį G. Sherwin atskleidžia žmogaus fizinės ir socialinės tikrovės tapsmą.

Tuo tarpu amerikiečių režisieriaus N. Dorsky darbe „Interlude“ (liet. „Intarpas“) kadrai tarsi gyva, be išankstinių semantinių prasmių energija užlieja žiūrovą ir pažadina jį subtiliausiai buvojimo pasaulyje formai – savistabai.

Nathaniel Dorsky „Interlude”. / Organizatorių nuotr.

Australų eksperimentinio kino kūrėjo Richard Tuohy darbas „China not China“ (liet. „Kinija, bet ne Kinija“) festivalio žiūrovą panardins į Honkongo, kuris dėl geopolitinių aplinkybių yra nuolatinėje tarpinėje būklėje, praeivių, pastatų ir gatvių matricą. Lyg klonuoti, naktiniai metropolijos vaizdai sukuria itin siurrealistinę atmosferą, kurioje tarsi pagrindžiama senovės graikų matematiko Zenono aporija apie žmogaus negalėjimą judėti.

Kaip skamba plastiko dykuma?

Vakarą užbaigs kinas su gyvomis muzikinėmis improvizacijomis. Kartu su kino studija „Just a moment“ bus parodytas latvių režisierės Lailos Pakalninos darbas „Spoon“ (liet. „Šaukštas“). Kino ekranas taps langu į didžiuliu fabriku virtusį pasaulį, kuriame nuovoką praradę žmonės gamina plastiko dykumą.

Vizualinei vakaro programai gyvai akomponuos viena ryškiausių Lietuvos muzikos meno asmenybių – Paulius Kilbauskas. Turtinga garsine tekstūra, gilia muzikine vizija bei savitu skambesiu menininkas žiūrovą lydės į pasaulį, kuris pasmerktas balto plastikinio šaukštelio gamybai.

Festivalis „Suspaustas laikas“ liepos 21–29 dienomis vyksta Vilniuje, rugpjūčio 4–7 lankysis Nidoje, o rugpjūčio 12–14 dienomis finišuos Klaipėdoje.

Šią programą, lapkričio 4–11 d. rodomą Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) kino salėje, sudaro tokių režisierių, kaip Salome Lamas, Ievos Epnere, Jeano-Marie Straubo ir Daniele Huillet, Kevino Brownlowo, Andrew Mollo bei Adamo Curtiso kūriniai.

Pasak D. Narkevičiaus, šios programos tikslas yra pristatyti kino raidą ir kino kalbą, kuri nėra dominuojanti ar populiari, bet labai svarbi.

„Jei žmogus nori pramogos, tai pasirinkęs programos „Tai nutiko čia“ filmus to nepatirs. Jo laukia intelektualesnis susitikimas. Juostos atspindi aiškią autorių poziciją, jų pasirinktą kino formą, turinį, idėjos įgyvendinimo būdą. Filmai traukiantys dėmesį, vienaip ar kitaip aktualūs, politiški“, – pasakoja programos sudarytojas D. Narkevičius.

„Tai nutiko čia“ programoje yra devyni kino kūriniai. Kai kurie jų – trumpi, vos 5 minučių, kai kurie – iki poros valandų. Trečiadienį bus rodomas S. Lamas darbas „Eldodaro XXI“ (2016), ketvirtadienį – I. Epnere „Keturios piramidės briaunos“ (Four Edges Of Pyramiden, 2015), S. Lamas filmai „Namų vaizdo sistema“ (VHS – Video Home System, 2010–2012) ir „Susidūrimai su kraštovaizdžiu 3X“ (Encounters With Landscape 3X, 2012).

Šeštadienį žiūrovai galės išvysti K. Brownlowo ir A. Mollo darbą „Tai nutiko čia“ (It Happened Here, 1963), o sekmadienį – A. Curtiso juostą „Kartusis ežeras“ (Bitter Lake, 2015).

Programą remia asociacija LATGA.

Bilietus į ŠMC kino salėje vykstančius „Scanorama“ seansus galima įsigyti ŠMC kasoje likus valandai iki seanso.

Šiemet Europos šalių kino forumas „Scanorama“ vyksta lapkričio 3–20 dienomis, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose.